1 / 39

STATYBŲ KLASIFIKATORIAUS PROJEKTAS Skaitmenin ė Statyba

LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJA. STATYBŲ KLASIFIKATORIAUS PROJEKTAS Skaitmenin ė Statyba. Dr. Vaidotas Šarka LSA vykdomasis direktorius L ietuvos statyb ų technologinės platformos (LSTP) tarybos narys v.sarka@statybininkai.lt +370 699 57555. Kaunas 2010 - 04-27. Pristatymo planas.

duy
Download Presentation

STATYBŲ KLASIFIKATORIAUS PROJEKTAS Skaitmenin ė Statyba

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJA STATYBŲ KLASIFIKATORIAUS PROJEKTASSkaitmeninė Statyba Dr. Vaidotas Šarka LSA vykdomasis direktorius Lietuvos statybų technologinės platformos (LSTP) tarybos narys v.sarka@statybininkai.lt +370 699 57555 Kaunas 2010-04-27

  2. Pristatymo planas • Sektoriaus svarba • Esama situacija Lietuvoje ir ES • ES geroji praktika (DK Digital Construction, Building Smart aliansas, Slovėnija) • Lietuvos patirtis • Galimybės – e_verslo paraiška “vieningo statybos klasifikatoriaus kūrimo projektas. Skaitmeninės statybos modelis; (iš paraiškos)

  3. I. Statybų kompleksiškumas • Statyba – sudedanti iš įvairių horizontalių veiklų neatsiejama ekonomikos sudėtinė dalis; • Statyba tai: • Statinių įvairovė; • Didelė skirtingų veiklų įvairovė; • Dideli materialiniai ir techniniai resursai; • Skirtingos sudėtingos technologijos; • Daug skirtingų proceso dalyvių su skirtingais poreikiais; • Dideli informacijos srautai; • Greiti tempai; • Naujos statybos darbų technologijos; • Dideli kokybės reikalavimai;

  4. Statybų sektorius 2007-2008 metais Lietuvoje: • Sukūrė ~10% BVP (~ES vidurkis); • Įdarbino ~12% visų šalies dirbančiųjų; • Sunaudojo ~ 50% visų šalies materialinių investicijų (~ES vidurkis) ; • Sunaudojo ~50% visos energijos (nauja statyba, rekonstrukcija ir esamų statinių eksploatacija, statybinių medžiagų gamyba); Su statyba susieta dar 2-3 kitų sektorių veiklos Pastaba: Statybos sektoriaus apimtys pasaulyje sudaro nuo 5 iki 15% šalių BVP.

  5. Tačiau 2009 metai … • Apimtys krito (-47%); • Įmonių ir darbuotojų skaičius sumažėjo (~ -30%)

  6. ES-27 statybos sektoriaus darbo našumas 2008 metais. Apskaičiuota perkamosios galios standartu (PGS) vienam dirbančiajam per metus 100% 65%

  7. II. Tyrimai. Danijoje 2002Identifikuotų problemų sąrašas Šaltinis: Danijos Skaitmeninės statybos projekto pristatymo medžiaga. Denmark Construction Association, Digital Construction network, BIPS, VIA Univercity and Property Agency informacija

  8. Tyrimo Jungtinėje karalystėje rezultatai

  9. Tyrimo 2009 metais Lietuvoje rezultatas Pastaba: Iš viso buvo suformuluota 36 veiksniai. Šaltinis: Magistranto Arūno Dziko 2009 metais atlikta statybos įmonių apklausa. Teisingai užpildyta 43 anketos. Anketa buvo išplatinta LSA įmonėms ir papildomai 50-čiai ne LSA narių.

  10. Building Smart Alianso tyrimas • Kiekviename projekte daugiausia informacijosprarandamadėl blogo komunikavimo; • 25-30%projekto kaštų prarandamadėl blogo koordinavimo ir komunikavimo; • Nuo projekto idėjos iki įgyvendinimo ta pati informacija vidutiniškai 7 kartusskirtingais pjūviais yra įvedamaį skirtingas sistemas; • Ta pati informacija skirtingose sistemose kelis kartus yra iš naujo pergeneruojama, panaudojant skirtingus klasifikatorius.

  11. Išvados • Atlikti tyrimai rodo kad pagrindinės problemos yra: • Komunikavimas ir bendradarbiavimas; • Projektų kokybė; • Planavimas ir organizavimas; • Darbų dubliavimas. • Esama projektavimo, sąmatų skaičiavimo, projektų valdymo, resursų apskaitos bei kita programinė įranga neturi pereinamojo ryšio; • Klaidų taisymas; • Medžiagų trūkumas laiku; • Biudžetų formavimo problemos, pirkimų problemos. Dėl netikslių specifikacijų – pateikiami pasiūlymai su skirtingom interpretacijom. ; • Esamos Lietuvos statybų sektoriuje naudojamos IT ir komunikacijų sistemos pasenusios technologiškai. Sudėtinga atlikti informacijos kopijas bei apsikeisti duomenimis

  12. III. Patirtis • ES šalių patirtis ir veiksmai: • Danijanuo 2003 vysto projektą “Skaitmeninė statyba”. 2003-2007 I etapas; 2009-2010 rezultatų tyrimas); • Virš 500 organizacijų iš 36 šalių, tai Norvegija, Danija, Suomija, Švedija, JAV ir kitiyra suformavę tarptautinį “Building Smart” aliansą ir daugiau kaip 10 metų vysto tarptautinį statybos informacijos klasifikatorių (IFC formatas), IFD terminologijos statyboje tarptautinį žodydą ir įvairius ITC sprendimų modelius. • Suomija (TALO90 – adaptuoja prie ISO12006-2). The Building Information Foundation, RTS; • Slovėnija kuria Nacionalinį Statybų klasifikatorių pagal ISO12006-2 standartą);

  13. 1. DK. 2003-2007 Skaitmeninės statybos vystymo projekto idėja Žinios, duomenys, kita informacija Skaitmeninėstatyba Esama padėtis Laikas - procesai Šaltinis: Danijos Skaitmeninės statybos projekto pristatymo medžiaga. Denmark Construction Association, Digital Construction network, BIPS, VIA Univercity and Property Agency informacija

  14. DK. Skaitmeninės statybos koncepcinis modelis • Keturios poreikių grupės Ryšys • Nacionalinis statybų klasifikatorius Šaltinis: Danijos Skaitmeninės statybos projekto pristatymo medžiaga. Denmark Construction Association, Digital Construction network, BIPS, VIA Univercity and Property Agency informacija

  15. Nauda:Nedubliuojama informacija Šaltinis: Danijos Skaitmeninės statybos projekto pristatymo medžiaga. Denmark Construction Association, Digital Construction network, BIPS, VIA Univercity and Property Agency informacija

  16. Procesų modeliai Statybos informacija Statinio struktūros elementai Proceso dalyviai Konstrukcijų sistemos Erdvės Savybės Konstrukcijų elementai Kiekvienam klasifikatoriui yra parengta viena ar kelios klasifikacijos lentelės su tarpusavio ryšiais. Schemoje pateikta tik dalis klasifikatorių DBK – Klasifikatoriai ir duomenų lentelių struktūra Pagal ISO 12006-2 standartą

  17. DBK - statybos modulinio ir skaitmeninio modeliavimo sistemos dalis Pastatas Pastato elementai Sienų sistemos Perdengimai Ir sijos Pamatų sistemos Stogų sistemos Sienos konstrukcija Langai Durys Tarpinės Ir izoliacija Rėmas Palangės Žaliuzi Stiklo paketas Šaltinis: Danijos Skaitmeninės statybos projekto pristatymo medžiaga. Denmark Construction Association, Digital Construction network, BIPS, VIA Univercity and Property Agency informacija

  18. DBK – Statinio elementų identifikacija - kodavimas Detalizavimas: -205 Sienos sistema -205.02 Langas (kuris yra sienos sistemos dalis) -205.02.01 Lango rėmas - elementas (kuris yra lango dalis, kuris yra sienos sistemos dalis) -205.02.08 Jungtis (kuri yra lango dalis, kuris yra sienos sistemos dalis)

  19. 2. Building Smart Aliance modelisŠiandienos situacija

  20. Building Smart Aliance modelisVystomas sprendimas

  21. Building Smart misija • Apibrėžti, skatinti ir publikuoti vidiniam ir išoriniam komunikavimui skirtas duomenų specifikacijas, suderinant: • Projekto gyvavimo cikle; • Globaliai • Skirtingoms veikloms • Skirtingoms sistemoms

  22. 3. Slovėnijos statybų klasifikatoriaus projekto organizacinė schema (1)

  23. Slovėnijos statybų klasifikatoriaus projekto organizacinė schema (2) Projekto valdyba Statinių/funkcijų klasifikacija Erdvių klasifikacija Inžinierinių sistemų klasifikacija Statinio elementų klasifikacija Darbų rezultatų klasifikacija Statybos procesų klasifikacija Statybos produktų klasifikacija Darbo įrangos ir įrankių klasifikacija Rolių ir profesijų klasifikacija Informacijos klasifikacija Medžiagų ir savybių klasifikacija

  24. IV. Lietuvos patirtis iki 2010 • Pradinės analizės rezultatai: • Lietuvos statybininkų asociacijos darbo grupės atlikta pradinė analizė; • YIT Kaustos resursų valdymo optimizavimo projektas; • Constructus – Inre –SES skaitmeninio modelio prototipo kūrimo projektas ir susiję 2005 metų VGTU magistrantų darbai; • Sistela sistemos vystymas; • Hrono statyba (F6 projektas e-NVision, kartu su ES partneriais) • Kiti ?

  25. V. Ką galime ir turime daryti mes? Iš konkurencijos lygio pereiti įbendradarbiavimo ir partnerystės lygį Integruotis į ES ir NVS statybų rinkas; TAM Būtina mokytis iš lyderių; Efektyviai naudoti IT ir komunikacijų technologijų statyboje galimybes, naujas statybų technologijas;

  26. Vizija 2015 metais: Lietuvos statybos sektoriuje naudojami šiuolaikiški e-statybos ir m-statybos sprendimai pritaikyti Lietuvos ir užsienio rinkoms Lietuvos statybų bendrovės tampa lygiaverčiais Europos senbuvių šalių partneriais, vertinant pagal darbo našumą ir konkurencingumą

  27. Strategija Statybos procesuose naudojamą informaciją paversti standartizuotu skaitmeninės formos srautu, nuo užsakovo poreikių ir projektavimo iki statybos ir eksploatacijos; … tam - ne kurti naujus sprendimus, o maksimaliai panaudoti jau sukurtus ES ir kitų šalių sprendimus, pasitelkiant partnerius bei konsultantus … pritaikant sprendimus Lietuvoje, skatinti inovacijas

  28. Siūlomas Lietuvos skaitmeninės statybos koncepcinis modelis • Keturios poreikių grupės Ryšys • Nacionalinis statybų klasifikatorius Modelis sukurtas pagal Danijos Skaitmeninės statybos analogąpanaudojant Denmark Construction Association, Digital Construction network, BIPS, VIA Univercity and Property Agency informaciją

  29. Skaitmeninė informacija Priduota eksploatacijai Projekto Pradžia Dokumentacija Sukuriama informacija Kontrolė Projektavimas Brėžiniai Kontrolė Korekcijos Perdavimas Statyba Statyba

  30. Rytdienos komunikavimo statyboje modelis Lietuvoje

  31. Klasifikatorius – Tai pirmas žingsnis Sprendimas sukurti bendrą klasifikatorių, kuris leistų „susikalbėti“ tarp statybos versle dalyvaujančių šalių: • Užsakovo • Statytojo (investuotojo) • Projektuotojo • Rangovo (sąmatininkas ir statybos vadovas) • Susijusių valstybinių institucijų • ( Statistikos departamentas, statybos darbų sąnaudų normatyvų leidėjai ir kt. ) Tai paspartins ir palengvins visų darbą ir sukurs pagrindą e-statybos ir m-statybos sprendimų kūrimui

  32. Toliau - Suderinti IT ir komunikacijų statybos sektoriuje sprendimus: • Darbų vykdymo e_žurnalai; • E_sąmatos ir e_konkurso medžiagos rengimo programinė įranga; • 3D/4D programinė įranga; • 3D brėžinių peržiūros ir taikomoji programinė įranga; • Projektų valdymo, taikant internetinius sprendimus e_programinė įranga; • Darbo laiko e_apskaitos įranga; • Įrangos ir medžiagų e_apskaitos įranga; • E_dokumentų valdymo statyboje sistemos; • Kokybės valdymo ir procedūrų bei instrukcijų e_programinė įranga; • Darbų saugos technologijos bei valdymo e_programinė įranga; • E_informacijos valdymo ir sklaidos programinė įranga; • Objektų pridavimo eksploatacijai ir priežiūros e_programinė įranga; • Kitos statybų sektoriuje naudojamos ITK sistemos bei inovatyvios technologijos.

  33. Šių tikslų įgyvendinimui, siūloma: • Suformuoti projekto suinteresuotų grupių – potencialių projekto partnerių atstovų iniciatyvinę grupę, siekiant: • Suderinti skirtingų suinteresuotų pusių pozicijas formuojant skaitmeninės statybos vystymo Lietuvoje projektus; • Įvertinti esamas ES struktūrinės paramos ir nacionalinės paramos programas ir suformuoti paraišką projekto finansavimui; • Parengti projekto planą ir biudžetą; • Suformuoti projekto pradinius tikslus; • Pasirinkti klasifikatoriaus kūrimo pagrindą (siūloma pasirinkti ISO12006-2, 3 struktūrą); Planuojami siektini pagrindiniai rezultatai: • Suformuota vieningo statybų informacijos struktūros klasifikatoriaus struktūra ir formuojami bei pastoviai atnaujinami klasifikatoriai; • Išanalizuotos ES ir Lietuvoje naudojamos IT ir komunikavimo (ITK) statyboje (projektavimo, sąmatų skaičiavimo, resursų valdymo ir kitas) sistemos ir pasiūlyti bei įdiegti rinkoje racionalūs sprendimai Lietuvoje.

  34. 3. Galimos suinteresuotos pusės ir ES partneriai • Suinteresuotos pusės: • Galimi užsakovai (Daugiausiai pastatų turinčios valstybinio sektoriaus institucijos išlaikomos iš biudžeto) • LR Aplinkos ministerija; • Lietuvos statybininkų asociacija su nariais inicijatoriais: • AB „YIT Kausta“; • UAB „Conserela“ ; • AB „Panevėžio statybos trestas“; • UAB “Vėtrūna” • UAB “Staticus” • UAB “Švykai” • VGTU • KTU • Kitos įmonės vystančios ITK statybos įmonėms sprendimus: • UAB “Inre”; • UAB „Sistela”; • Lietuvos projektuotojų asociacija; • Lietuvos statybos inžinierių sąjunga; • VĮ „Registrų centras“; • Statistikos departamentas prie LR vyriausybės; • Kiti pagal poreikį. • ES partneriai (vystantys analogiškas sistemas: • Danija (nuo 2003 “Skaitmeninė statyba”).BIPS (construction - IT - productivity – cooperation), Danijos statybos asociacija; • Building Smart alianso partneriai (DTU (DK), SINTEF (NO), VTT (FI) ar kiti • Suomija (TALO90 – adaptuoja prie ISO12006-2). The Building Information Foundation, RTS; • Slovėnija (nuo 2003 pagal ISO12006-2); • Kiti.

  35. 2. Projekto planas (1)ir preliminarus biudžetas

  36. Projekto planas (2)ir preliminarus biudžetas

  37. 1. Projekto tikslai ... tam, efektyviai panaudojant informacines ir komunikacines technologijas.

  38. Kiti pasiūlymai ?

  39. Tik kartu mes galime pasiekti daugiau. Ačiū už dėmesį.

More Related