projektas p asirengimas atnaujint bendr j ugdymo turinio program diegimui n.
Download
Skip this Video
Loading SlideShow in 5 Seconds..
Projektas “P asirengimas atnaujintų bendrųjų ugdymo turinio programų diegimui ” PowerPoint Presentation
Download Presentation
Projektas “P asirengimas atnaujintų bendrųjų ugdymo turinio programų diegimui ”

Loading in 2 Seconds...

play fullscreen
1 / 114

Projektas “P asirengimas atnaujintų bendrųjų ugdymo turinio programų diegimui ” - PowerPoint PPT Presentation


  • 304 Views
  • Uploaded on

Projektas “P asirengimas atnaujintų bendrųjų ugdymo turinio programų diegimui ”. (parengta pagal konsultant ų seminar ų med ž iag ą ). SEMINARO PLANAS. UGDYMO TURINYS IR JO KAITOS B Ū TINYB Ė; KOMPETENCIJOS SAMPRATA; BENDRŲJŲ PROGRAMŲ KAITA; PLANAVIMAS IR PLANAVIMO PRINCIPAI.

loader
I am the owner, or an agent authorized to act on behalf of the owner, of the copyrighted work described.
capcha
Download Presentation

Projektas “P asirengimas atnaujintų bendrųjų ugdymo turinio programų diegimui ”


An Image/Link below is provided (as is) to download presentation

Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author.While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server.


- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - E N D - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
    Presentation Transcript
    1. Projektas“Pasirengimas atnaujintų bendrųjų ugdymo turinio programų diegimui” (parengta pagal konsultantų seminarų medžiagą)

    2. SEMINARO PLANAS UGDYMO TURINYS IR JO KAITOS BŪTINYBĖ; KOMPETENCIJOS SAMPRATA; BENDRŲJŲ PROGRAMŲ KAITA; PLANAVIMAS IR PLANAVIMO PRINCIPAI

    3. SEMINARO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI 1. IŠSIAIŠKINTI UGDYMO TURINIO KAITOS BŪTINYBĘ; 2. ŽINIŲ SUTEIKIMO IR SUPRATIMO APIE BENDRĄSIAS PROGRAMAS TOBULINIMAS; 3. APTARTI MOKYTOJŲ KOMPETENCIJAS; 4. APTARTI PLANAVIMĄ, PLANAVIMO PRINCIPUS

    4. Šiandien Lietuvos švietimui reikalinga nauja turinio politika kuri būtų orientuota : ne į žinių perteikimą, siaurų profesinių įgūdžių lavinimą, bet į bendrųjų gebėjimų (visų pirma, gebėjimo mokytis, savarankiškai naudotis žiniomis), vertybinių nuostatų ugdymą ir dabarties asmeniui būtinų kompetencijų suteikimą.

    5. Reikalinga politika, kuri glaudžiai susietų švietimo turinį su įvairių sričių gyvenimo praktika, realiomis problemomis ir jų sprendimų paieška.

    6. MOKYMAS IR MOKYMASIS KEIČIASI KODĖL? Besikeičiantys santykiai Anksčiau mokykla buvo laikoma informacijos“teikėju”mokiniams, o šie buvo laikomi jos“vartotojais”.Mokytojas buvo išminties ir žinių“šaltinis”,o mokinys – bejėgis jų gavėjas. Mokinio vaidmuo buvopasyvus. Informacijos amžius atskleidė mokiniams galimybę patiems tapti informacijos sau“teikėjais”.

    7. Pagrindinės ugdymo turinio silpnybės • Ugdymo turinys pernelyg orientuotas į žinias. • Neatsižvelgiama į poreikių skirtumą. • Vertinimo problemos. • Kvalifikacijos tobulinimo problemos. • Mokymosi priemonių trūkumas. • Atskirų švietimo valdymo lygmenų nesusitarimas.

    8. XXI amžiuje būtini gebėjimai • Veikti prasmingai ir savarankiškai (turėti viziją, kelti tikslus, taikyti strategijas, racionaliai tvarkyti išteklius. • Imtis iniciatyvos ir atsakomybės už savo veiksmus. • Nuolat mokytis, tobulinti įgytus gebėjimus. • Kritiškai mąstyti ir spręsti problemas. • Bendravimą ir bendradarbiavimą grįsti savitarpio supratimo, tarimosi ir sutarimo dvasia. • Vadovauti, keistis idėjomis, kūrybiškai jas įgyvendinti. • Bendrasis raštingumas (kalbinis, matematinis, kultūrinis). • Komunikaciniai ir informaciniai gebėjimai.

    9. Bendrųjų programų atnaujinimo pagrindas • Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos strateginiai švietimo dokumentai: • Valstybinės švietimo strategijos 2003-2012 metų nuostatos (Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimas Nr. IX–1700) • Valstybinės švietimo strategijos nuostatų įgyvendinimo programa • Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo pakeitimo įstatymas(Žin., 1991, Nr. 23-593; 1998, Nr. 67-1940; 2000, Nr.40-1116, Nr. 92-2878, 2879, Nr. 102-3214, Nr. IX-1630) • Europos Parlamento ir Tarybos Rekomendacija(2005/0221(COD) • Bendrojo lavinimo ugdymo turinio formavimo, įgyvendinimo, vertinimo ir atnaujinimo strategija 2006-2012 m.(LR švietimo ir mokslo ministerijos kolegija 2006 m. lapkričio 23 d. nutarimas Nr. (1.9-13 M1-7) • Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo samprata( ) • Nacionalinių ir tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų, edukologinių tyrimų išvados, • Šiuolaikinės didaktikos teorija ir praktika • Pedagogų bendruomenės, tėvų, politikų ir kitų socialinių partnerių pastabos ir pasiūlymai

    10. Bendrosios programos reglamentuoja bendrojo lavinimo mokyklos ugdymo turinį: • ugdymotikslus ir uždavinius • mokinių pasiekimus • mokymo(si)turinį • ugdymo procesą:mokymo(si) ir vertinimo būdus bei kontekstą • mokymo(si)aplinką ir šaltinius

    11. MOKYMO TURINYS • Programa - ko mokome( ar visa vadovėlio medžiaga, ar tik dalis? Papildoma medžiaga? Aktuali internete esanti naujausia medžiaga?); • Išsilavinimo Standartas – ko siekiame ( nurodyti gebėjimai, kompetencijos; nurodyta siekiamybė. Ar kiekviena klasė, kiekvienas vaikas pajėgus tai pasiekti?) Diferencijavimas, individualizavimas. • Vertinimo samprata – kaip vertiname. • ( Vertinimas, įsivertinimas, vienas kito vertinimas) Vertinimas- kaip mokymosi proceso dalis.

    12. Žinomas anglų švietimo analitikas Hopkinsas (D.Hopkins, 2005) šiuolaikinį ugdymo turinį apibūdina dar išraiškingiau – trimis klausimais: • Ko mokome? • Kaip mokome? • Kokiame socialiniame klimate mokome?

    13. UT formavimas UT atnaujinimas UT įgyvendinimas UT vertinimas Remiamasi ugdymo turinio, kaipnenutrūkstamo proceso, samprata

    14. Šiuolaikinė ugdymo turinio samprata(P. Gudynas) Ugdymo turinys – tai nenutrūkstamas procesas, kuriame sukuriamos mokymosi patirčių sekos ir formuojami metakognityviniai (po žinojimo) besimokančiųjų gebėjimai. 14

    15. Ugdymo turinio konkretinimas • ugdyti mokinių kompetencijas • subalansuoti mokymosi krūvius • diferencijuoti ir individualizuoti ugdymą • stiprinti tarpdalykinę integraciją • sustiprinti ugdymo turinio ryšius su realiu gyvenimu • pritaikyti dokumentą planavimui, diferencijavimui, vertinimui • didinti mokinių pasirinkimo galimybes • padėti kurti ir plėtoti skaitmeninį ugdymo turinį Bendrosios Programos Kompetencijų link

    16. Ugdymo kokybė Ugdymo kokybė yra ugdymo tikslų pasiekimo laipsnis Ugdymo kokybė mus dažniau nustoja tenkinti dėl ugdymo tikslų pasikeitimo, nei dėl ugdymo pablogėjimo.

    17. UGDYMO(Si) KOKYBĖ Svarbiausias mokyklai, mokytojams, visai bendruomenei keliamas uždavinys. Tai- tėvų, mokinių poreikių tenkinimas, šveitimą reglamentuojančių dokumentų reikalavimų vykdymas; Mokyklos “imidžas”, patrauklumas, mokyklos ateitis.

    18. Ugdymo procese “...ugdytojas savo iniciatyva ugdomąjį veiksmą pradeda. Bet jį veda jau abu: ugdytojas ir ugdytinis. O jį atbaigia ugdytinis pats vienas”(A. Maceina) 18

    19. Įgyvendinami ugdymo turinio prioritetai 2006-2012 m. • Mokiniokompetencijų ugdymas • Ugdymoindividualizavimas ir diferencijavimas • Vertinimotobulinimas • Mokytojų kompetencijos tobulinimasšiose srityse: ugdymo individualizavimo ir diferencijavimo, mokytis padedančio vertinimo, ugdymo proceso planavimo ir refleksijos • Mokyklųaprūpinimasšiuolaikinėmis mokymo(si) priemonėmis, IKT

    20. Bendrųjų programų atnaujinimo kryptys • Subalansuojama turinio apimtis, mažinami krūviai • Pritaikomadiferencijavimui ir individualizavimui - skirtingiems mokinių poreikiams, galioms ir mokymosi stiliams • Pritaikoma mokiniokompetencijų ugdymui • orientuojama į ugdymo rezultatus • stiprinamas ryšys su gyvenimu

    21. Bendrąsias programas sudaro 10 ugdymo sričių Ugdymo turinio sritis – apima giminingus,integraciniais ryšiais susietus dalykus, kurių mokydamasis mokinys įgyjakompetencijąšioje srityje • Dorinis ugdymas(etika, tikyba) • Kalbos(lietuvių ir kitos gimtosios, valstybinė lietuvių, užsienio) • Matematika • Gamtamokslinis ugdymas( pasaulio pažinimas, gamta ir žmogus, biologija, chemija, fizika) • Socialinis ugdymas(istorija, geografija, pilietiškumo pagrindai , ekonomika) • Meninis ugdymas(dailė ir technologijos, muzika, šokis, teatras, integruotas menų kursas) • Informacinės technologijos • Technologinis ugdymas(dailė ir technologijos, technologijos, integruota technologijų programa) • Kūno kultūra • Bendrųjų kompetencijų ugdymas(Integruojamųjų programų gairės, prevencinių programų gairės)

    22. Bendrųjų kompetencijų ugdymo sritis -naujas ugdymo turinys Integruojamųjų programų gairės: • Mokymasis mokytis– integruojama į visus dalykus • Pilietiškumas– didžiausias dėmesys integracijai į dorinio ir socialinio ugdymo dalykus, kalbas, mokyklos gyvenimą • Ekonomika, verslumas– ypač svarbi integracija su matematika, geografija, technologiniu ugdymu • Komunikavimas ir skaitmeninis raštingumas- integruojama į visus dalykus • Darnusis vystymasis(gyvenimo įgūdžiai)- ypač svarbi integracija su gamtos mokslais, doriniu ir socialiniu ugdymu, mokyklos gyvenimu • Kultūrinė kompetencija– didžiausias dėmesys integracijai į meninio ugdymo dalykus, kalbas, kūno kultūrą, mokyklos gyvenimą Prevencinės programos • Alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencija • Vartotojo ugdymas • Informacinis raštingumas ir t.t.

    23. Galimi ugdymo turiniointegravimo būdai • Mokiniams ir bendruomenei aktualių problemų sprendimas, vertybinių nuostatų ugdymas yra visosmokyklos gyvenimo dalis. • Kelių dalykų mokytojai integruojadalykų turinį tarpusavyje ir su gyvenimo aktualijomis, pvz., projektiniai darbai, integruotos pamokos, renginiai, akcijos. • Vienas mokytojassusieja savo dalyko mokymą su pasirinkta mokiniams aktualia integruojamąja programa ar programomis. • Bendrosiose programose aprašant dalykų turinį ir mokinių pasiekimus kryptingai integruotos temos ir problemos iš Bendrųjų kompetencijų ugdymo srities.

    24. Bendrųjų programų struktūra (1) • Bendras įvadas • Ugdymo srities įvadinė dalis: • Bendrosios nuostatos – paskirtis • Tikslas (Sudaryti galimybes visiems mokiniams....) • Uždaviniai (Siekiant...tikslo mokiniai: kelia klausimus...., domisi..., tyrinėja...) • Struktūra - veiklos sritys; gebėjimai ir nuostatos • Integravimo galimybės - tarpdalykinė, su integruojamosiomis programomis, , mokyklos gyvenimu • Didaktinės nuostatos – ugdymo planavimas, organizavimas, mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimas • Mokymosi aplinka – esama ir pageidautina sukurti

    25. Bendrųjų programų struktūra (2) 8. Dalykotikslai, struktūra ir kt. 9. Mokinių gebėjimų raida. Paskirtis - parodyti mokymosi tęstinumą ir spirališkumą

    26. Bendrųjų programų struktūra (3) 10. Ugdymo gairės,mokinių pasiekimai ir vertinimas. 5-6 klasė.Paskirtis – aptarti šio koncentro specifiką, amžiaus tarpsnio ypatumus 10.1. Mokinių pasiekimai ir ugdymo gairės Paskirtis – a) apibrėžti laukiamus mokinių pasiekimus – kompetenciją ar jos elementus, kiekvienoje dalyko veiklos srityje • Nuostatas • Gebėjimus • Žinias ir supratimą b) nusakyti bendriausias ugdymo procesogaires– mokytojo ir mokinio sąveiką, ko ir kaip mokyti/mokysis mokiniai,

    27. Bendrųjų programų struktūra (4) 10.2. Turinio apimtis –indėlis - ko ir kiek mokyti Pvz., Veiklos sritis: 3. Gyvybės tęstinumas ir įvairovė • Tema:Evoliucija ir fosilijos. Paskirtis – nusakyti ne tik tematiką, bet ir kaip plačiai, kiek giliai reikėtų mokyti(is),pvz.Evoliucijos mokomasi tik labai bendrais bruožais, kaip nuolatinės gyvybės kaitos keičiantis aplinkos sąlygoms, stebimos, aptariamos fosilijos, kaip evoliucijos įrodymas. 7-10 klasėseišskiriamasturinio minimumas (įrašomas kursyvu) 10.3. Vertinimas Paskirtis – aprašyti bendrąsias vertinimo nuostatas, bendrais bruožais apibrėžti vertinimo rodiklius, kurie rodo patenkinamą, pagrindinį ir aukštesnįjį mokinių pasiekimų lygį. Aptarti vertybinių nuostatų, požiūrių vertinimą.

    28. Mokinių pasiekimai - kompetencija/kompetencijos sudedamosios dalys –orientyras visiems mokiniams

    29. Mokinių žinių, supratimo, gebėjimų ir nuostatų vertinimo rodikliai

    30. Ilgalaikė ugdymo pasekmė – vertybinės nuostatosVertybės valdo mūsų elgesį(pagal G. Petty) KODĖL? KAIP? Parengė Elena Motiejūnienė, ŠPC, 2007-05-14

    31. Ugdymo turinys pritaikomas kompetencijų ugdymui Kompetencija- tam tikros sritiesžinių, gebėjimų ir nuostatų visuma, įrodytas sugebėjimas atlikti užduotis, veiksmus pagal sutartus reikalavimus Esminės kompetencijos- tai visų žmonių asmeninei realizacijai, aktyviam pilietiškumui, socialinei įtraukčiai, mokymuisi visą gyvenimą ir užimtumui būtinos kompetencijos.Europos Parlamento ir Tarybos Rekomendacija (2005/0221(COD): • komunikavimas gimtąja kalba; • komunikavimas užsienio kalbomis; • matematinė kompetencija ir esminės kompetencijos mokslo ir technologijų srityse; • skaitmeninis raštingumas; • mokėjimas mokytis; • socialinės ir pilietinės kompetencijos; • iniciatyvumas ir verslumas; • kultūrinis sąmoningumas ir raiška.

    32. Gilesnis ugdymo individualizavimasIndividualizuotas mokymasis – tai... ... toks švietimo organizavimas ir mokyklinės patirties individualizavimas, kad kiekvienas mokinys siektų ir pasiektų kuo aukštesnių bendrosiose programose ir standartuose numatytų rezultatų, kad mokiniai skirtų kuo daugiau dėmesio mokymuisi ir dalyvavimui bendruomenės gyvenime.

    33. Gilesnis ugdymo individualizavimasPer individualizuotą mokymąsi greičiausiai pasiekiami: • Mokymosi tikslai: • Bendrosiose programose numatyti akademiniai pasiekimai • Geresnis lankomumas • Jaunų žmonių išlikimas švietimo sistemoje po 16 metų amžiaus ir mokymosi kokybė “visą gyvenimą” • Kiti tikslai: • Tėvų pasitikėjimas ir dalyvavimas, panaudojant tėvų patirtį mokymui • Mažesni pasiekimų skirtumai tarp mokinių • Didesnė mokinių motyvacija • Geresnis mokinių elgesys • Mokinių savijauta ir sveikata

    34. Individualizuotasmokymasis didina lygiateisiškumą ir efektyvumą Efektyvumas Teisingumas • Kiekvienas vaikas realizuoja savo siekius • Kiekvienas vaikas daro maksimalią pažangą • Nustatomi gabių mokinių siekiai • Mokymo būdai atitinka “įvairius protinius sugebėjimus” • Mažinamas pasiekimų skirtumas • Atsižvelgiama į įvairių mokinių grupių poreikius • Remiami mokiniai iš žemesnių socialinių ekonominių grupių • Kiekvienam vaikui teikiama parama, kad pasiektų bent minimalių rezultatų Individualus mokymas “Lygiateisiškumo ir efektyvumo apjungimas”

    35. Penkios individualizuoto mokymosi sudėtinės dalysVeiksmingas mokymas ir mokymasis • Mokymosi “repertuaro” plėtimas • Dalyko žinių plėtimas jas taikant • Mokymosi gebėjimų plėtojimas • Darbo grupėse gebėjimų plėtojimas • Naujų technologijų taikymas • “Elgesio mokymuisi” ir lankomumo gerinimas • Savarankiško mokymosi įpročių formavimas

    36. Penkios individualizuoto mokymosi sudėtinės dalys Programos praturtinimas ir pasirinkimo galimybės • Bendrųjų gebėjimų ir kompetencijų ugdymas, mokant mokomųjų dalykų • Garantuota bazinė (minimali) programa • Dalykų mokymo praturtinimas išskirtinėmis užduotimis talentingiems mokiniams • Racionali pusiausvyra tarp bendrojo ir pasirenkamojo ugdymo turinio • Parama ir informavimas renkantis • Saugi ir kokybiška mokymosi aplinka • Bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo lankstumas

    37. Penkios individualizuoto mokymosi sudėtinės dalys Vertinimas mokymuisi • Mokymas vertinti save ir bendraamžius taikant kriterijus • Skatinantis mokymąsi grįžtamasis ryšys • Mokymosi planavimas remiantis duomenimis • Pažangos planavimas • Informavimas apie programos tikslus • Aiškus artimiausių mokymosi žingsnių supratimas • Klausimai įtvirtinantys supratimą

    38. Ugdymo turinio difrencijavimas • Difrencijavimas - ugdymo turinio pritaikymas skirtingiems klasės mokinių sugebėjimų lygiams, polinkiams, poreikiams, kad kiekvienas pagal savo išgales, pasiektų kuo geresnių rezultatų • Pritaikomi pagrindiniai ugdymo turinio elementai • Mokymo turinys • Mokymo ir mokymosi metodai • Vertinimo būdai • Difrencijuojama • Suskirstamt klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų lygį • Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes, kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau patyrusiems

    39. Mokymo turinio pritaikymas • Mokymo turinys – dalyko žinios, supratimas, gebėjimai, kuriuos tikimasi, kad mokinys įgis • Mokymo turinys pritaikomas ir parenkamas taip, kad : • būtų prasmingas mokiniams • atitiktų mokinių poreikius ir interesus • būtų pritaikytas mokymosi aplinkai • skatintų ne tik išmokti faktus, bet ir • mąstyti, pritaikyti įgytas žinias

    40. Naujos informacijospateikimo metodų pritaikymas • Naujų sąvokų ar gebėjimų pateikimo metodaigali būti labai įvairūs: • stebėjimas • skaitymas • klausymas • praktinė veikla • Mokytojas aprūpina mokinius medžiaga ir šaltiniais, o mokiniaipatys randa reikiamą informaciją • Naudojamos įvairiostechnikos, pvz.: • sudaromos mokinių poros ar grupės, kuriose • vienas skaito, o kitas/kiti klauso • rodomi paveikslai ir klausiama • paklausiama mokinių, ką jie jau žino • paprašoma sužinoti iš tėvų, kaimynų ir kt.

    41. Praktinės veiklos ir užduočių pritaikymas • Praktinės veiklos ir užduotys turi padėti mokiniui įsisavinti naują informaciją, suprasti jos prasmę ir pritaikyti, t.y.pasiekti rezultatą, įtvirtinti žinias ir gebėjimus • Rezultato/pasekmių metodai: • rašymas • kalbėjimas • piešimas • produkto kūrimas, gaminimas • Naudojamos įvairiostechnikos,pvz.: • mokiniai rašo trumpus rašinius • grupėje kuria plakatą; • vaidina ir kt.

    42. Vertinimo būdų pritaikymas • Vertinimo metodai - kaip mokiniai parodo, kad suprato, ko mokosi ir ką jau išmoko • Mokytojas mato, kad mokinys išmoko sąvoką ar įgijo gebėjimą • stebėdamas, kaip mokiniai atlieka praktinį darbą ir užduotis • tikrindamas mokinių veiklos rezultatus, kurie parodo supratimą ar gebėjimus • Naudojamos įvairiostechnikos, pvz., mokytojas: • klauso, ką mokiniai kalba grupėje • užduoda klausimus • peržiūri ir aptaria mokinių pagamintus „produktus“ ir t.t.

    43. Vertinimo diferencijavimas • Dirbant su didele mokinių grupe skirsis : • Mokiniųklasėje/namuoseatlikto darbo kiekis ir kokybė • Mokiniųsavarankiškaiatliekamo darbo kiekis ir kokybė • Mokiniųgrupėse atlikto darbo kiekis ir kokybė • Taip pat: • Klausymo įgūdžiai • Pristatymo įgūdžiai • Gebėjimas bendradarbiauti:

    44. Vertinimas padeda pažinti mokinius • Vertinimo metu surenkama informacija apie tai: • ką mokiniai jau žino ir geba • ko jie dar nežino ir negali padaryti • kas juos domina • kokią jie turi mokymosi patirtį • kokie mokymosi stiliai jiems geriausiai tinka • Vertinimo informacija panaudojama • sprendžiant kaip mokyti toliau – • planuoti pamokasvisai klasei, • turint omenyje skirtingus klasės • mokinius ir numatant ugdymo turinio • diferencijavimą

    45. Mokytojų kompetencija – vienas iš svarbiausių kokybės veiksnių

    46. KOMPETENCIJA – tam tikros srities žinių, gebėjimų ir nuostatų visuma, įrodytas sugebėjimas atlikti užduotis, veiksmus pagal sutartus reikalavimus.

    47. Elgsena Žinios Įgūdžiai Gabumai Asmeninės savybės Kompetencijos samprata

    48. Bendrųjų kompetencijų ugdymas bei mokymosi integravimasKompetencijos • Kompetencija tai integrali visuma: • žinių • gebėjimų • nuostatų • Kompetencija – gebėjimas atlikti sudėtingas užduotis praktiniame kontekste • Kompetencijas galima tapatinti su ypač giliu žinių įsisavinimu, aukšta mokinių mokymosi rezultatų kokybe • Sunku tikėtis išugdyti kompetencijas netaikant aktyvių mokymo metodų, integruoto mokymo, mokymosi bendradarbiaujant.

    49. Kompetencijos samprata pagrįstas ugdymas Mokymo/si procesų dermė, kurios rezultate sukuriama bendra žinių, įgūdžių , gebėjimų , vertybių perdavimo sistema.