Projektas Kūrybiškumo ugdymas: tyrimai ir metodika SFMIS Nr. VP1-2.2-ŠMM-05-K-02-029

1. Projektas Kūrybiškumo ugdymas: tyrimai ir metodikaSFMIS Nr. VP1-2.2-ŠMM-05-K-02-029

2. PAMOKŲ STEBĖJIMO IR MOKYTOJŲ KOKYBINIO TYRIMŲ REZULTATŲPRISTATYMAS

3. 2011–2012 metais atlikti tyrimai • Kūrybinio mąstymo ugdymui palankios aplinkos mokykloje tyrimas; • Ugdymo programų ir mokymo priemonių analizė; • Pamokų stebėjimas; • Interviu su mokytojais; • Mokinių anketinė apklausa; • Kūrybinių užduočių analizė.

4. Pristatomos tyrimo dalys • Pamokų stebėjimo metodika ir išvados • Mokytojų interviu metodika ir išvados

5. Projekto mokyklos • Kauno r. Domeikavos gimnazija • Klaipėdos Vydūno vidurinė mokykla • Trakų r. Onuškio vidurinė mokykla • Ukmergės r. Siesikų vidurinė mokykla • Vilniaus Gerosios Vilties vidurinė mokykla

6. Pamokų stebėjimo tikslas ir etapai Tikslas Siekta išsiaiškinti, kaip kūrybiškumas ugdomas lietuvių kalbos ir literatūros pamokose 4, 8 ir 11 klasėse. Etapai Mokytojų parengimas ir pasirengimas pamokų stebėjimui Pamokų stebėjimas Mokytojų ir tyrėjų refleksija

7. Stebėjimo apimtis 67 pamokos 34 klasėse. 30 pamokų 4 klasėje 20 pamokų 8 klasėje 17 pamokų 11 klasėje

8. Pamokų stebėjimo aspektai • Mokymosi aplinka • Pamokos planavimas • Mokymo ir mokymosi veikla • Vertinimas pamokoje

9. Mokymosi aplinka Stebėta, ar ir kaip mokytojas • kuria pasitikėjimo, tolerancijos, pagarbos atmosferą; • ragina mokinius reikšti savo nuomonę, palaiko jų mintis; priima visų klasės mokinių nuomones, ragina juos „rizikuoti“ numatant, neturint aiškios ir tvirtos nuomonės; • skatina ir remia mokinius, turinčius mokymosi sunkumų, nedrįstančius reikšti savo nuomonės; • skatina naudotis įvairiais mokymosi ištekliais ir priemonėmis; • pasirūpina, aplinkoje kad mokymosi procesą iliustruotų mokinių darbai.

10. Pamokos planavimas Stebėta, ar • planuojama taikyti kūrybiškumą skatinančius metodus ir strategijas; • numatoma galimybė dirbti individualiai, porose, grupėse; • numatant užduotis atsižvelgiama į mokinių poreikius ir gebėjimus; • įtraukiami tam tikri „netikėtumo“ elementai.

11. Mokymo ir mokymosi veikla (1) Stebėta, ar ir kaip • skatinamas mokinių aktyvus įsitraukimas, noras mokytis, savarankiškas mąstymas; mokoma taikyti mokymosi strategijas; • stebimas ir, atsižvelgiant į mokinių reakciją, koreguojamas mokymosi procesas; • taikomi metodai palaiko susidomėjimą, smalsumą, skatina vaizduotę, įkvepia ieškoti kitų galimų sprendimų ir savarankiškai siekti mokymosi tikslų; • skaitymu ir rašymu naudojamasi kaip priemone, padedančia tyrinėti ir aiškintis idėjas; • pateikiama nevadovėlinės mokymosi medžiagos, kuri būtų patraukli mokiniams ir skatintų interpretuoti;

12. Mokymo ir mokymosi veikla (2) • naudojamasi įvairiais šaltiniais, priemonėmis, kurios skatina mokymąsi plėtoti ir už klasės bei mokyklos ribų, įkvepia besimokančiuosius tyrinėti ir ieškoti; • pateikiama atvirojo tipo klausimų, skatinančių aukštesniojo lygio mąstymą; • skiriama pakankamai laiko apmąstyti atsakymus, suteikiama galimybė išsamiai reikšti mintis; • mokiniai skatinami užduoti klausimus, į kuriuos atsakant reikia mąstyti aukštesniu lygmeniu; • aktyviai klausomasi mokinių pasisakymų , ar mokiniai skatinami aktyviai klausytis, kai kalba kiti.

13. Vertinimas pamokoje Stebėta, ar • mokytojas su mokiniais nustato aiškius kriterijus, kuriais remiantis vertinamas ugdymo procesas bei mokymosi rezultatai; • taikomos autentiškos vertinimo strategijos, ar jos konstruktyvios, aiškios; • kokiu nors būdu teikiamas atsakas apie žinias ir supratimą, gebėjimus, nuostatos; • mokiniai skatinami įsivertinti, vertinti vieni kitų darbą; • ugdymo procesas koreguojamas atsižvelgiant į atliekamo ilgalaikio stebėjimo ir mokinių pasiekimų vertinimo rezultatus bei besimokančiųjų mokymosi pažangą.

14. Mokymosi aplinka. Išvados. • Dauguma mokytojų kuria saugią, pasitikėjimu, pagarba ir tolerancija grindžiamą atmosferą. • Mokiniams turėtų būti sudaroma daugiau galimybių „rizikuoti“, reikšti mintis, kai abejojama, neturima aiškios nuomonės, tvirto žinojimo. Tokios rizikos drąsiau turėtų imtis ir patys mokytojai. • Mokytojai dažnai naudoja papildomus mokymo šaltinius, priemones, tačiau patys mokiniai nepakankamai skatinami jais naudotis. • Pradinių klasių mokytojai rūpinasi mokinių darbų „publikavimu“, vyresnių klasių mokymosi erdvėse mokinių darbų beveik nėra.

15. Pamokų planavimas. Išvados. • Planuodamos pamokas mokytojos numato taikyti kūrybiškumui ugdyti palankias strategijas: atvirųjų klausimų kėlimą, įsivaizdavimą, diskusijas, kūrybines užduotis. • Siekiama organizuoti darbą taip, kad mokiniai turėtų galimybių dirbti individualiai, poromis, grupėmis ir su visa klase. • „Netikėtumo“ elementais laikomas papildomų šaltinių naudojimas, mokinių dalijimasis asmeniniu patyrimu, jausmais, emocijomis, tačiau „netikėtumai“ planuojami retai, dažniau įvyksta ekspromtu pamokos metu.

16. Mokymo ir mokymosi veikla. Išvados. (1) • Mokinių įsitraukimas skatinamas užduodant įvairius klausimus, atliekant individualias ir grupines užduotis; • Pamokos pradžioje dažnai naudojamas „minčių lietus“, dažnai pamoka pradedama atliktų užduočių pristatymu, kartais mokiniai raginami įvardyti, ką jie jau žino ir ką norėtų sužinoti, retais atvejais pradedama netikėčiau – nuo kino filmo ištraukos, nuotraukos, garso įrašo. • Didžiąją pamokų dalį dauguma mokytojų naudoja įprastą metodą: „mokytoja klausia – mokinys atsako“. Klausinėjant dažniausiai tikrinamos žinios ir supratimas.

17. Mokymo ir mokymosi veikla. Išvados. (2) • Stokojama dėmesio vertinimo klausimams, autentiškoms skaitytojų reakcijoms, nuomonėms, požiūriams (ypač vyresnėse klasėse), tyrinėjimui. • Dauguma mokytojų aktyviai stebi mokymosi procesą, konsultuoja dirbančius mokinius. • Pamokose nepakankamai veiksmingai išnaudojamos darbo grupėmis, bendradarbiavimo galimybės. Grupių atliktys menkai arba visai neaptariamos. • Stebėtose pamokose labai mažai skiriama laiko rašymo ir skaitymo veiklai, neįnicijuojami metakognityvinio pobūdžio pokalbiai apie tai, kaip mokiniai įveikia mokymosi metu iškylančius sunkumus.

18. Vertinimas pamokoje. Išvados. • Mokytojai stebi mokymosi procesą, išnaudoja galimybes konsultuoti, teikti atsaką atskiriems mokiniams. • Vienas kito vertinimas ir mokytojo atsakas būtų veiksmingesnis, jei būtų aiškesni kriterijai ir šiai veiklai būtų skiriama daugiau laiko. • Pastebėta labai nedaug atvejų, kai mėginama vertinti mokymosi procesą.

19. Stebėjimo išvados pagal koncentrus. 4 klasė. (1) • Mokytojos kuria pasitikėjimu, pagarba, tolerancija grįstus santykius. • Mokiniai drąsiai reiškia mintis, nebijo klysti. • Mokymosi erdvėje daug mokinių darbų, mokymosi medžiagos. • Planuodamos pamokas mokytojos stengiasi numatyti „netikėtumo“ elementus. • Pamokoje mokiniai skatinami išsakyti nuomonę, įsivaizduoti, įsijausti, sukurti.

20. Stebėjimo išvados pagal koncentrus. 4 klasė. (2) • Mokytojos akylai stebi klasės darbą, jaučia mokinių nuotaikas, reaguoja į jas, stengiasi koreguoti procesą. • Kartais stokojama veiklų pagrįstumo, išbaigtumo. • Mokiniai neskatinami formuluoti klausimus. • Mokytojos stengiasi taikyti autentiškas vertinimo, įsivertinimo strategijas, bet stokojama aiškesnių vertinimo gairių, informatyvių vertinimo ir įsivertinimo teiginių ir komentarų.

21. Stebėjimo išvados pagal koncentrus. 8 klasė. • Pamokose vyrauja atvira, tolerantiška, pagarbi atmosfera. • Planuodamos pamokas mokytojos stengiasi aktualizuoti ugdymo turinį, daryti jį patrauklų mokiniams. • Mokytojos neapsiriboja vadovėliu, dažnai naudoja papildomus mokymosi išteklius. • Mokytojos užduoda daug atvirų klausimų, tačiau atsakymai į juos nepakankamai plėtojami. • Stebint pamokas susidaro nuolatinio skubėjimo įspūdis. • Per menkai ugdomi vienas kito vertinimo, įsivertinimo, refleksijos gebėjimai.

22. Stebėjimo išvados pagal koncentrus. 11 klasė. • Pamokų metu vyrauja tolerantiška ir pagarbi atmosfera. • Mokymosi erdvėje įprastai nėra mokinių darbų. • Mokytojos stengiasi organizuoti diskusijas, užduodamos atvirus klausimus, bet mokiniai dalyvauja gana vangiai. • Mokiniams nesudaroma pakankamai galimybių mąstyti abejojant, nes labai dažnai akivaizdu, kad laukiama tam tikro atsakymo. • Mokiniai neformuluoja klausimų patys. • Stebėtose pamokose buvo labai nedaug rašymo veiklos. • Mokytojo atsakas į mokinių vertinimus, užduotis dažnai nėra pakankamai aiškus ir išsamus.

23. Interviu su gimtosios kalbos mokytojais. Tikslas. Išsiaiškinti mokytojų požiūrį į kūrybiškumo ugdymo situaciją, sąlygas ir galimybes gimtosios kalbos pamokose.

24. Interviu klausimai (1) • Kas jums asmeniškai yra kūrybiškumo ugdymas? Kaip jį suprantate? • Kodėl, jūsų manymu, yra svarbu ugdyti kūrybiškumą? • Kokia aplinka, jūsų manymu, skatina/ neskatina kūrybiškumo ugdymą? Kodėl? • Kaip vertinate savo mokyklos aplinką? Kodėl būtent taip? • Kokios, jūsų nuomone, yra galimybės mokinių kūrybiškumui ugdyti ir plėtoti gimtosios kalbos pamokose? Kodėl taip manote?

25. Interviu klausimai (2) • Kokie, jūsų nuomone, yra trukdžiai mokinių kūrybiškumui ugdyti ir plėtoti gimtosios kalbos pamokose? • Ką siūlytumėte keisti, tobulinti nacionaliniu, mokyklos, klasės lygiu, siekiant kūrybiškumo ugdymo kokybės gimtosios kalbos pamokose? • Kokie yra jūsų pačių sėkmingiausi kūrybiškumo ugdymo pavyzdžiai? Papasakokite. • Ką norėtumėte asmeniškai keisti, daryti kitaip? Kodėl? • Kokia informacija apie kūrybiškumą, kūrybinį mąstymą ir jo ugdymą Jums asmeniškai būtų aktuali? Kokios tos informacijos įgijimo formos Jums būtų efektyviausios?

26. Apimtis ir rezultatų pateikimas • 30 mokytojų iš 5 projekte dalyvavusių mokyklų • Atsakymai grupuojami į kategorijas ir subkategorijas, kurios iliustruojamos citatomis iš interviu protokolų. Prie kiekvienos citatos nurodomas interviu pateikusio informanto numeris. Atsakymų kiekybinė išraiška neskaičiuota.

27. Kūrybiškumo ir jo ugdymo samprata (1) Kūrybiškumo samprata: originalumas, netradiciškumas; saviraiška, procesas, rezultatas. Mes kartais labai siaurai suvokiame kūrybiškumą. Kartais, kaip lietuvių kalbos mokytoja, jaučiu spaudimą, kad turiu vaikus auginti rašytojais, poetais. Bet kūrybiškumas, kūrybiškas mąstymas atsiskleidžia pačiose mažiausiose smulkmenose (1) Kūrybiškumą mes, mokytojai, dažniausiai siejame su daile, menais ir kažkokiais dailiaisiais darbeliais. O kai pradedam mokyti skaityti, reikšti mintis, sklandžiai kalbėti, tada suprantam, kad kūrybiškumas dar yra ir kitur (9) Kūrybiškumas – tai pats gyvenimas (28)

28. Kūrybiškumo ir jo ugdymo samprata (2) Kūrybiškumo ugdymas : saviraiškos skatinimas, kūrybinio mąstymo ugdymas, ugdymo proceso patrauklumas, ugdymo proceso integralumas; kūrybinės veiklos optimalumas. Darbe kūrybiškumas – tai pirmiausia noras nors kažką vaikuose surasti arba jeigu ne surasti, tai bent jau kažką duoti, paskatinti, auginti, kad jie būtų šiek tiek kūrybiškesni. (19) Literatūroje nebijoti lįsti į kūrinį, nebijoti samprotauti, nebijoti sakyti savo nuomonę, abejoti, pačiam ieškoti, klausti, visą laiką nebūti tikram. Mokėjimas klausti, noras klausti, domėtis. (29)

29. Kūrybiškumo ir jo ugdymo samprata (3) Su papildomom kūrybinėm užduotim perkrauti vaikų nesinori. Tiesiog nutolinsi juos nuo mokymosi, nuo temos, liks tik žaidimai, o vien žaidimai... manau, kad vien žaidimais nepasieksi, nors gi yra tokios tendencijos . (16) Kūrybiškumo ugdymas neturi peržengti ribų. Jeigu viena pamoka –kūrybinis darbas, antra pamoka – kūrybinis darbas, trečia, tai jau perdėto kūrybiškumo apraiška. Vaikas neįstengia atlikti visų užduočių tiek, kiek rekomenduojama, jeigu norim kokybiško, tikrai kūrybiško, išbaigto darbo. (18)

30. Kūrybiškumo svarba Karjeros galimybės, gyvenimo kokybė, prisitaikymas prie aplinkos, efektyvesnis problemų sprendimas. Šiais laikais be kūrybiškumo nelabai vaikai ką ir gali. Tas kūrybiškumas, manau, jiems gyvenime turėtų praversti, nes aklos žinios šiais laikais jau nieko nereiškia. Turi tas žinias pritaikyti, interpretuoti, kažką sukurti, kitaip aš nežinau, kaip jiems reikės gyventi (29) Pasaulis keičiasi, jis labai įvairus, įdomus, sudėtingas. Ir tame pasaulyje rasti savo vietą nėra paprasta. Kūrybingam žmogui bus lengviau. (24) Kiekvienoj gyvenimo situacijoje, kur bedirbtumėte, jei dirbsit kūrybiškai, jausit malonumą, ir tada kitaip gyvensit, ir mes kitaip gyvensim (24)

31. Kūrybiškumui palanki klasės aplinka • Kūrybiška klasės atmosfera: motyvacijos skatinimas; mokinių palaikymas, pasitikėjimas jais; galimybių reikšti savo nuomonę sudarymas; pagarba kitokiai nuomonei; klaidų ir nesėkmių toleravimas; pasididžiavimas mokinių pasiekimais. Pirmiausia svarbu skatinti vaikus nusiteikti darbui ir susikoncentruoti (21) [...]priima vienas kitą, vienas kito tam tikrus nusišnekėjimus, kitokią aprangą, mąstymo būdą – tai yra didžiausias pliusas. (26)

32. Kūrybiškumui palanki klasės aplinka • Mokytojo ir mokinių santykiai: nuoširdumas, bendrumo jausmas Tokie santykiai turi būti geranoriški, nes jeigu bus šalti, arba, sakykim, tu jausi kažkokią antipatiją mokiniui, jis neatsiskleis. Turi būti šiluma. (7) Džiaugsmas, kylantis iš buvimo kartu, ir bendro rezultato siekimas. Kai parodo nevykusius bandymus, jie visi kvatoja iki ašarų, patiria bendravimo, kūrybos džiaugsmą. Tik paskui – rezultatų siekimas. (27)

33. Kūrybiškumui palanki mokyklos aplinka • Santykiai su kolegomis: bendradarbiavimas, dalijimasis patirtimi, pagalba, palaikymas. • Santykiai su administracija: sąlygos profesinei kompetencijai tobulinti; pastebėjimas pagyrimas; kolegiškas bendravimas.

34. Mokytojo vaidmuo • Mokytojo asmeninis pavyzdys Savo asmeniniu pavyzdžiu pritraukti, parodyti, ką galima padaryti.(11) • Teigiama mokytojo nuostata ugdyti kūrybiškumą Visas priklauso nuo mokytojo, kiek jam yra svarbu ir reikšminga ugdyti kūrybiškumą (8)

35. Kūrybiškumui palanki fizinė mokyklos aplinka • Mokyklos aplinka: estetiškumas; mokinių kūrybinės veiklos pristatymas. • Klasės aplinka: mokomosios medžiagos pateikimas; vaikų darbų pateikimas; mokymo priemonių gausa; mokymosi erdvės funcionalumas.

36. Kūrybiškumui palanki ne mokyklos aplinka • Bendroji kultūrinė aplinka: bibliotekos, miesto renginiai, kelionės, ekskursijos, susitikimai su kūrybiškom asmenybėm, televizija. • Šeimos aplinka

37. Kūrybiškumo ugdymo gimtosios kalbos pamokose galimybės • Kūrybiškumo ugdymo tikslai: dalykiniai, kūrybinio mąstymo ugdymas, žodyno turtinimas, saviraiškos skatinimas; • Raiškos formos: sakytinė, rašytinė; • Ugdymo proceso inovacijos: aktyvaus mokymosi metodai, integracija su kitais mokomaisiais dalykais.

38. Kūrybiškumo ugdymo gimtosios kalbos pamokose trukdžiai • Mokymo turinys: orientacija į rezultatą, didelės programos apimtys; mokomosios medžiagos nepatrauklumas, dėmesys gramatikos mokymui. • Kūrybinio proceso organizavimas: nepakankama diskutavimo ir darbo klasėje kultūra, laiko kūrybinei veiklai stoka, didelis mokinių skaičius klasėje. • Nepalankus aplinkos poveikis: nepalanki gyvenamoji vieta; interneto poveikis; nepalanki šeimos socialinė situacija. • Mokinių problemos: nepakankama mokymosi motyvacija; didelis užimtumas; amžiaus tarpsnių specifika. • Mokytojui kylančios problemos. Aš nežinau, aš nebenoriu dirbti. Pavargau. Ir tempas, ir atsakomybė, ir pasiruošimas. Sąsiuvinių taisymas varo iš proto. Ir nežinomybė, kas bus toliau (13)

39. Kūrybiškumo ugdymo gimtosios kalbos pamokose kokybės tobulinimas (1) • Nacionalinis lygmuo: programos, vadovėliai, egzaminai Mokymo programos yra per plačios. Mokslo metai kartais atrodo per trumpi tam, kad sugebėtumėm išmokti tai, ko iš mūsų nori. (28) Vadovėliai ir programos yra šiek tiek atsietos nuo mokinių norų, sugebėjimų. Vaikai klausinėja:„ O kam man čia, ko čia reikia? (16) Toks jausmas, kad iki šiol mokome pagal dvidešimto amžiaus modelį, nes svarbiausia yra žinios. (4) Susidaro įspūdis, kad egzaminai nenori patikrinti mūsų mokinių žinias ir gebėjimus, bet nori sugauti, ko jie dar nemoka. (4) Egzaminas – kažkoks baubas. Keičiasi tvarka, mokiniai neberašys interpretacijos, o rašys rašinį – neaiškūs reikalavimai, kriterijai (15)

40. Kūrybiškumo ugdymo gimtosios kalbos pamokose kokybės tobulinimas (2) • Mokyklos lygmuo: į kūrybiškumo ugdymą orientuota mokyklos veiklos strategija; informacijos sklaida; mokinių skaičiaus klasėje mažinimas; aprūpinimas priemonėmis. • Klasės lygmuo: mokytojo profesinė kompetencija, motyvacija.

41. Asmeniniai pokyčiai • Kūrybinių darbų pristatymas Gal būtų galima daugiau tokių parodėlių organizuoti kabinete. Galbūt iš mokinių rašinių galima cituoti fragmentėlius ir vaikams parodyti, kad štai tokie gražūs momentai. Kad ir kitų klasių mokiniai pastebėtų, ką kiti gražaus yra padarę. (19) • Efektyvesnis mokinių motyvacijos skatinimas • Nuostatų formavimas • Netradicinių ugdymo formų, metodų paieška • Pasitikėjimo ugdymasis • Bendradarbiavimo su kolegomis formų, pasidalijimo patirtimi būdų paieška

42. Informacijos apie kūrybiškumo ugdymą poreikis ir efektyviausi jos įgijimo būdai • Pasidalijimas patirtimi su kolegomis (susitikimai, diskusijų klubai, atvirų pamokų stebėjimas) • Metodinės publikacijos Būtų gerai ir knygos, ir pamokų aprašymai, renginių scenarijai, padalomoji medžiaga.(4) Būtų gerai gauti tokių priemonių, kurios patikrintos, išbandytos, kurias galėčiau čia ir dabar panaudoti klasėje. (16) • Seminarai Visada smagu nuvažiuoti ir atsinaujinti. Gal ne viską panaudoju, bet bent jau galvą sujudina, permąstyti savo darbą skatina. (24)

43. Kūrybiškumo ugdymo pavyzdžiai • Veiklos pobūdis: piešimas, grafinis vaizdavimas; vaidyba, inscenizacija; tiriamąją-kūrybinę veiklą integruojantys projektai. • Sėkmės kriterijai: kūrybos proceso ypatumai, rezultatai, patirtos emocijos, įgyta patirtis (reti pasisakymai): Su devintokais mes rašėm kažkokį rašinį. Visi mokiniai burba, kad čia nesąmonės, nes mes nieko neparašysim, mes nieko nemokam. O toksai Marius sako: „Aš pažiūrėčiau, kaip jūs parašytumėt“. „Gerai, – sakau Mariui. – Ir aš rašau, ir jūs rašot, mes visi rašom“. Tada mane išprovokavo, bet aš pagalvojau, tai iš tikrųjų gerai. (20) Aš truputį bijojau, o vaikai – ne. Aš esu atsargi, tačiau vaikų iniciatyva yra beribė, o jų kūrybinės galios neišmatuojamos. Nuo pateiktų gražių pasakojimų aš likau be žado. Kodėl mes vis dar bijome ir vaikams kaišome pagalvėles, kad būtų lengviau? Manau, kad jiems reikia sunkinti užduotį, nes jie tiesiog įveikia tas sudėtingas situacijas. (2)

44. Ačiū už dėmesį