1 / 15

Prof. habil. dr. Rimantas Lau žackas

MAGISTRANT ŪROS STUDIJŲ PROGRAMOS KŪRIMO METODIKA: TEORINIAI SAMPROTAVIMAI IR METODINIAI REIKALAVIMAI. Prof. habil. dr. Rimantas Lau žackas. KUO REMTASI?. Du principai projektuojant studijų turinį.

infinity
Download Presentation

Prof. habil. dr. Rimantas Lau žackas

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript

  1. MAGISTRANTŪROS STUDIJŲ PROGRAMOS KŪRIMO METODIKA: TEORINIAI SAMPROTAVIMAI IR METODINIAI REIKALAVIMAI Prof. habil. dr. Rimantas Laužackas

  2. KUO REMTASI?

  3. Du principai projektuojant studijų turinį • Medžiaginis principas (praktikoje vyravęs iki XX a. vidurio) vadinamas klasikiniu – svarbiausia tai ką mokaisi • Curriculuminis (praktikoje pradėjęs vyrauti XX a. antroje pusėje), kitaip vadinamas tikslinis – svarbiausia tai ko sieki mokantis – tikslai svarbiausia (jie formuluojami, operacionalizuojami), visa kita paklūsta jiems (mokymo turinys, formos ir metodai, ištekliai ir kt.)

  4. Studijų programa – kas tai? • Visuma tarpusavyje susijusių, vienas nuo kito priklausančių tikslinių, turininių, metodinių ir kt. elementų (programos paskirtis, tikslai, studijų rezultatai, studijų turinys (medžiaga), vertinimo kriterijai ir procedūros, moksliniai, pedagoginiai, metodiniai ir materialieji ištekliai) ir kt. • Studijų rezultatai (asmens gebėjimai) yra išskirtiniai ir išeitiniai, jų formulavimas pradeda programos kūrimo algoritmą Curriculum logikoje svarbiausia yra studijų turinys (tai kas yra ir kas vyksta), programa yra tik trumpas, struktūruotas ir logiškas studijų turinio aprašymas. Praktikoje programa dažnai suprantama kaip studijų turinys

  5. METODIKA – DVI DALYS

  6. Studijų programos turinys • Paskirtis • Poreikis • Tikslai • Programos rezultatai • Dalykų rezultatai • Sandara (turinys, dalykai) • Vertinimo kriterijai

  7. Studijų programos realizavimas • Formos ir metodai • Įstojimo reikalavimai • Studijų ištekliai • Studijų sąlygos • Kokybės užtikrinimas • Vadyba • Išoriniai ryšiai • Realizavimo galimybės

  8. Magistrantūros programos specifika • Antroji (aukštesnė už pirmąją) studijų pakopa • Remiasi žiniomis ir gebėjimais įgytais pirmojoje pakopoje • Pagilinanti arba išplečianti ankstesnį pasirengimą • Daugiau orientuota ne į bazinių (įgytų pirmojoje pakopoje) gebėjimų įgijimą, bet į jų patobulinimą, susiaurinimą, jų universalumo didinimą

  9. Magistrantūros programos specifika • Daugiau mokslinė, probleminė, akcentuojanti žinių atradimo procesą bet ne pačias žinias • Pripažįstanti metodų dominavimą prieš statišką informaciją • Ugdanti asmens kompetencijas, susijusias su kūryba, reiškinių ir procesų tobulinimu, tyrimais ir vertinimais • Kvalifikacijų skalėje (Europos kvalifikacijų sąranga) užimanti labai aukštą septintą lygmenį (aukščiau tik doktorantūra)

  10. Magistrantūros tipai: gilinamoji ir plečiamoji • Nesiskiria kūrimo metodologija, struktūra, tačiau skiriasi paskirties, poreikio, tikslų, studijų rezultatų apibūdinimu, turiniu o taip pat kai kuriais realizavimo parametrais. • Pabrėžiant programos paskirtyje konkretaus tipo programos profesinę svarbą ir reikalingumą. Gilinamosios paskirtis susijusi tam tikru specializavimusi, plečiamosios – dažnai su bakalauro studijose įgyto pasirengimo išplėtimu kita kryptimi. • Programos poreikyje ir tiksluose akcentuojant ne tik vieno ar kito tipo programos absolventų praktinį pritaikomumą, t.y. konkrečių veiklų atlikimui, bet ir jų įgytų kompetencijų kultūrinę, visuomeninę prasmę (ypač plečiamojoje).

  11. Magistrantūros tipai: gilinamoji ir plečiamoji • Programos studijų rezultatuose parodant skirtumus per jų pobūdį: tikėtina, kad gilinamojoje dominuos pažintinio pobūdžio studijų rezultatai, plečiamojoje – taikomojo (funkcinio). Gilinant studijų rezultatai turėtų atsirasti skaidant įgytus bakalauro studijose pasiekimus, plečiamojo – nustatant papildomus svarbius gebėjimus prie anksčiau įgytų. • Studijų rezultatų formulavime: plečiamojoje labiau remiamasi kompetencijomis (kaip veiklos sistemos reikalavimų išraiškomis), gilinamojoje – numatomais siekiniais svarbiais mokslo ir profesinės praktikos tobulinimui.

  12. Magistrantūros tipai: gilinamoji ir plečiamoji • Programos turinyje (sandaroje) pagrindžiant reikalingumą gilinamojo ir taikomojo pobūdžio dalykams. Programos tipas turi didelę įtaką numatant kursinius darbus ir projektus, baigiamojo darbo pobūdį ir turinį. Svarbios ir užsiėmimų rūšys, tame tarpe grupinių ir individualių užduočių lyginamasis svoris ir kt. • Studijų metodai susiję su siekiamų studijų rezultatų pobūdžiu, taigi jie skirsis gilinamajame ir plečiamajame tipe. • Svarbios yra bakalauro studijų kryptys priimant į vieno ar kito tipo magistrantūrą. Gilinamojo tipo programa labiau pripažįsta rezultatus, įgytus tos pačios krypties studijose, plečiamojo tipo – ir kai kurių kitų studijų krypčių studijose. Papildomoji programa tik dalinai kompensuoja būtinus ankstesnius pasiekimus.

  13. Magistrantūros tipai: gilinamoji ir plečiamoji • Pedagoginis personalas turėtų būti parinktas pagal jo pasirengimą susijusį su prieš tai įvardintų tyrimų skirtumais. • Kiti ištekliai taip pat planuojami atsižvelgiant į konkretaus tipo programos poreikius: finansiniai, metodiniai, materialiniai. • Programos tipas susijęs su išorinių ryšių turiniu. Svarbus yra ryšiai, kurie siejasi su gilinamųjų ar plečiamųjų tikslų realizavimu.

  14. Programos kūrimo logika

  15. MAGISTRANTŪROS STUDIJŲ PROGRAMOS KŪRIMO METODIKA: TEORINIAI SAMPROTAVIMAI IR METODINIAI REIKALAVIMAI Prof. habil. dr. Rimantas Laužackas

More Related