1 / 41

NARKOTIKŲ KONTROLĖS IR NARKOMANIJOS PREVENCIJOS VEIKLOS APŽVALGA

NARKOTIKŲ KONTROLĖS IR NARKOMANIJOS PREVENCIJOS VEIKLOS APŽVALGA. Narkotikų kontrolės departamento prie LRV direktorė dr. AUDRONĖ ASTRAUSKIENĖ. Socialinė problema ? Moralinė problema ? Išsilavinimo problema ? Kultūrinė problema ? Sveikatos problema? Pasirinkimas?.

natan
Download Presentation

NARKOTIKŲ KONTROLĖS IR NARKOMANIJOS PREVENCIJOS VEIKLOS APŽVALGA

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript

  1. NARKOTIKŲ KONTROLĖS IR NARKOMANIJOS PREVENCIJOS VEIKLOS APŽVALGA Narkotikų kontrolės departamento prie LRV direktorė dr. AUDRONĖ ASTRAUSKIENĖ

  2. Socialinė problema ? Moralinė problema ? Išsilavinimo problema ? Kultūrinė problema? Sveikatos problema? Pasirinkimas?

  3. Politikos formavimas ir įgyvendinimas narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos srityje 1961 m. JT Bendroji narkotinių medžiagų konvencija 1971 m. psichotropinių medžiagų konvencija 1988 metų JT konvencija ,,Dėl kovos su neteisėtanarkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta“ JT ES kovos su narkotikais strategija 2005 - 2012 m. ES kovos su narkotikais veiksmų planas 2005 – 2008 m. ES Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2004-2008 m. programa LRS LRV Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2004-2008 m. strategija Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2004-2008 m. programos įgyvendinimo priemonės (tvirtinamos kasmet)

  4. PROGRAMOS PRINCIPAI Kompleksinis požiūris PAKLAUSOS MAŽINIMAS PASIŪLOS MAŽINIMAS KOORDINAVIMAS INFORMACIJOS RINKIMAS, ANALIZĖ

  5. PAKLAUSOS MAŽINIMAS • PIRMINĖ PREVENCIJA • Universali, atrankinė, tikslinė • GYDYMAS (ANTRINĖ PREVENCIJA) • Ankstyvoji intervencija, gydymas, reabilitacija, adaptacija, reintegracija • ŽALOS MAŽINIMAS (TRETINĖ PREVENCIJA) • Pakaitinis gydymas, žemo slenksčio paslaugos, informavimas, konsultavimas

  6. Rizika, kaina Visuomenės sveikata Bendroji prevencija Atrankinė prevencija Tikslinė prevencija Tikslinės grupės dydis

  7. Psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencija Projektų teikėjai ir vykdytojai (NVO, mokyklos ir pan.) Policijos departamentas (2007 m. birželio mėn., o lėšos nuo spalio mėn.) Narkotikų kontrolės departamentas (2007 m. kovo mėn.) Jaunimo reikalų departamentas (2007 m. gegužės mėn.) Savivaldybės (2007 m. gegužės- birželio mėn.) Švietimo ir mokslo ministerija (2007 m. gegužės mėn.) Apskričių Administracijos (2007 m. gegužės- birželio mėn.)

  8. FINANSAVIMAS • DĖL MOKSLEIVIO KREPŠELIO LĖŠŲ, SKIRTŲ ATSISKAITYTI UŽ NEFORMALŲJĮVAIKŲ ŠVIETIMĄ, PERSKIRSTYMO IR NAUDOJIMO METODINIŲ REKOMENDACIJŲPATVIRTINIMO, ŠMM 2007 03 15 Nr. ISAK-386 • 13. Atsiskaitymas už neformalųjįvaikų švietimą • (DĖL BAZINIO MOKSLEIVIO KREPŠELIO KOEFICIENTO NUSTATYMO 2006 METAMS IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2001 M. BIRŽELIO 27 D. NUTARIMO NR. 785 "DĖL BENDROJO LAVINIMO MOKYKLŲ FINANSAVIMO REFORMOS PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO" PAKEITIMO, LRV, 2005 12 28, Nr. 1428 Lt/mok./mėn., 12,4 (1-4 kl.) 7,8 (5-8 kl.) 9,1 (9-10 kl.) 10,4 (11-12 kl.) Kitos programos

  9. Įtakos veiksniai, Gerra, 2006

  10. Rizikos veiksniai, sąlygojantys individą/grupę pradėti vartoti psichoaktyviąsias medžiagas 4. Šeimos aplinka • Silpnas emocinis ryšys tarp šeimos narių • Netinkama vaikų priežiūra, auklėjamosios priemonės • Konfliktai šeimoje, tėvų skyrybos • Tėvai, vartojantys psichoaktyv. medž., deviantinis jų elgesys • Neadekvatus tėvų požiūris • Palankus tėvų požiūris į psichoaktyv. medž. vartojimą 5. Bendraamžių aplinka • Nesugebėjimas pasipriešinti bendraamžių spaudimui elgtis negatyviai • Palankus požiūris į bendraamžių teisės pažeidėjų elgesį • Aštrių pojūčių ieškojimas • Palankus požiūris į vartojančius psichoaktyviąsias medžiagas bendraamžius • Neteisingos bendraamžių žinios • Ankstyvas rūkymas ir alkoholio vartojimas su bendraamžiais 1.Genetinis faktorius 2. Bendruomenės aplinka • Liberalus bendruomenės požiūris • Žemas socio-ekonominis bendruomenės narių statusas • Psichoaktyv. medžiagų prieinamumas • Silpni bendruomenės narių ryšiai • Socialinis mobilumas 3. Mokyklos aplinka • Mokymosi nesėkmės • Pamokų nelankymas, pašalinimas iš mokyklos • Nesutarimai tarp vaiko ir mokytojų • Neaktyvus įsitraukimas į mokyklos veiklą

  11. Apsauginiai veiksniai, mažinantys tikimybę, kad individas/grupė pradės vartoti psichoaktyviąsias medžiagas 3. Šeimos aplinka • Gebėjimas tinkamai spręsti šeimos problemas • Stiprus emocinis ryšys tarp šeimos narių • Tinkama vaikų priežiūra, auklėjamosios priemonės • Darni šeima • Nevartojantys psichoaktyv. medžiagų tėvai • Dideli tėvų lūkesčiai vaikų elgesio atžvilgiu • Ankstyvo praradimo/ išsiskyrimo nepatyrimas • Neigiamo vaikų požiūrio į psicho-aktyv. medž. vartojimą formavimas 4. Bendraamžių aplinka • Gebėjimas pasipriešinti bendraamžių spaudimui elgtis negatyviai • Nepalankus požiūris į bendraamžių teisės pažeidėjų elgesį • Nepalankus požiūris į vartojančius psichoaktyv. medžiagas bendraamžius • Teisingos bendraamžių žinios apie psichoaktyv. medžiagų žalą ir neigiamas pasekmes • Vėlai prasidėjęs rūkymas ir alkoholio vartojimas 1. Bendruomenės aplinka • Kvalifikuotos sveikatos priežiūros prieinamumas • Bendruomenės neigiamas nusistatymas • Aukštas socio-ekonominis bendruomenės narių statusas • Psichoaktyv. medžiagų neprieinamumas • Stiprūs bendruomenės narių ryšiai • Gyvenamosios vietos pastovumas 2. Mokyklos aplinka • Aktyvus įsitraukimas į mokyklos veiklą • Geri vaiko ir mokytojų santykiai • Aukšti mokymosi pasiekimai

  12. Poveikis Stresas nėštumo metu Silpni tėvų/vaikų ryšiai Neigiama vaikystės patirtis Socialinė atskirtis, skurdas Stiprina rizikos ir mažina atsparumo faktorius Aplinkos (labai aukštas) Prenatalinis Postnatalinis Vienmečių įtaka Pavyzdžiai, stereotipai Genetinis (25-70%) Kreek et al., 2004, NeuroMolecular Medicine

  13. Emociškai apleisti vaikai? Vaikai, kurie vienas ar abu tėvai išvykę į užsienį – 10 tūkst, (VTAK, 2007) 41 proc. Lietuvos vaikų turi su psichikos sveikata susijusių problemų (VU, 2004)

  14. Rizikos/atskirties grupės vaikai Lietuvoje (2006 m. ): rizikos šeimų – 14 tūkst., jose auga vaikų – 31 tūkst. Kas 5-as Lietuvos gyventojas žemiau skurdo ribos

  15. Valkataujantys/mokyklos nelankantys vaikai Lietuvoje (2005) – 631 vaikas iki 16 m.

  16. Berniukų ir mergaičių gyvenančių vaikų globos namuose arba su abiem tėvais emocingumo rodikliai Šaltinis: A. Goštautas, J. Fleming, I. Pilkauskienė, V. Čepukienė, R. Pakrosnis, L. Flagstad. Trumpalaikio į sprendimus orientuoto konsultavimo efektyvumo nustatymas. VDU, SMF, TPK ir UNK tarpuniversitetinio bendradarbiavimo projektas. 2000 m. Medžiaga pranešimui “Vaikų augančių šeimoje ir globos įstaigose konfliktų priežastys” Nacionalinės sveikatos Tarybos posėdyje, 2005.12.20 LR Seimo I rūmų Konferencijos salėje.

  17. J Abnorm Child Psychol. Elgesio problemos, depresijos simptomai vaikystėje, paauglystėje -Žemesni pasiekimai mokykloje - Žemesnė socialinė padėtis - Padidėjusi rizika vartojimui Ingoldsby et al., 2006

  18. Žemas socialinis ekonominis statusas vaikystėje susijęs su padidėjusia rizika vartoti psichoaktyvias medžiagas (tabakas, alkoholis, narkotikai)ir prasta fizine sveikata, padidėjusia rizika širdies kraujagyslių susirgimams suaugus Melchior et al., 2007

  19. Psichoaktyvių medžiagų vartojimo stadijos Rizikos grupė Eksperimentavimas Nereguliarus vartojimas Paslaugų teikimas Reguliarus vartojimas Priklausomybė

  20. Tyrimo apibendrinimas • Kol kas nėra vienos įstaigos, kuri rinktų informaciją apie visus vaikus, vartojančius psichoaktyvias medžiagas. • Psichikos sveikatos centrai renka informaciją tik apie pas juos besigydančius vaikus. • Švietimo skyriai nemažai informacijos gali surinkti iš mokyklų, be to, mokyklos pateikė didžiausius eksperimentuojančių ir dažnai vartojančių vaikų skaičius. Taip pat būtent mokyklose daugiausiai teikiama informacijos apie psichoaktyvių medžiagų žalą, vedami seminarai, ugdomi vaikų socialiniai įgūdžiai, užsiimama jų užklasine veikla. • Socialinės paramos skyriai kol kas apie tokius vaikus sužino gana atsitiktinai, o paslaugų jiems teikia labai nedaug, nors pagal Socialinių paslaugų įstatymą būtent jie turėtų teikti paslaugas šeimoms. • Daroma išvada, kad mokykla yra institucija, kurioje pirmiausiai patenka informacija apie vaikus, vartojančius psichoaktyvias medžiagas. Mokykloje labiau reikėtų atkreipti dėmesį pagalbai šeimai, tačiau kol kas su turimais mokyklos ištekliais (ne kiekvienoje mokykloje dirba socialiniai pedagogai) tai sunkiai įgyvendinama. • Labai trūksta paslaugų tėvams, šeimai.

  21. Ankstyvas išaiškinimas • NKD direktoriaus įsakymu sudaryta tarpžinybinė darbo grupė parengė LRV nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 2 d. nutarimo Nr. 437 ,,Dėl ankstyvo vaikų (moksleivių) psichiką veikiančių medžiagų vartojimo nustatymo tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą) • Valstybės Žinios, 2007.10.16, Nr.: 107, • reglamentuoja vaikų (moksleivių) narkotinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo nustatymo organizavimą ne tik švietimo įstaigose, bet ir vaikų globos įstaigose bei viešosiose vietose • numatomi veiksmai, kurių turi imtis darbuotojai, pagrįstai įtarę, kad ugdymo įstaigą lankantis vaikas vartoja psichiką veikiančias medžiagas, yra apsvaigęs nuo šių medžiagų • nurodoma, kokiais teisės aktais vadovaujasi bei kokių veiksmų turi imtis policijos pareigūnai nustatant vaikus, vartojančius psichiką veikiančias medžiagas viešosiose vietose

  22. Ankstyvos intervencijos prioritetai, 2007, 2008 • Atsižvelgiant į tarpusavyje susijusius rizikos veiksnius • išskiriamos šios pagrindines vaikų rizikos grupės:Vaikai, kurių tėvai piktnaudžiauja psichoaktyviosiomis medžiagomis;- Jauni teisės pažeidėjai;- Vaikai, augantys globos namuose;- Benamiai vaikai;- Vaikai, praleidžiantys pamokas ar pašalinti iš mokyklos.(Statistics on young people and drug misuse: England, 2002 and 2001. Bulletin 2002/5. London: Department of Health) • Ankstyvos intervencijos metodika, 2007 • 16 000 rizikos šeimų, jose auga 36 000 vaikų, (SADM, 2006) • Emociškai apleisti vaikai – išvykę, dirbantys tėvai • 41% vaikų turi su psichikos sveikata susijusių problemų, (VU, 2004) • 631 valkataujančių, mokyklos nelankančių vaikų iki 16 m, (ŠMM, 2005) • Globos namuose gyveno apie 6,1 tūkst. Vaikų, (SADM, 2006) • apie 70 proc. vaikų pažymi, kad yra patyrę tyčiojimosi reiškinį ir kaip aukos, ir kaip skriaudėjai. Švedijoje ir Čekijoje tokių moksleivių ne daugiau kaip 20 %. • Kas 5-as Lietuvos gyventojas žemiau skurdo ribos

  23. Asmenų, vartojančių narkotines ir psichotropines medžiagas, sveikatos priežiūra • 5 priklausomybės ligų centrai • 65 psichikos sveikatos centrai • Lietuvoje yra 256 asmens sveikatos priežiūros įstaigos, turinčios teisę užsiimti asmens sveikatos priežiūros veikla, teikiant psichiatrijos, priklausomybės ligų psichiatrijos, psichoterapijos, vaikų ir paauglių psichiatrijos sveikatos priežiūros paslaugas.

  24. Priklausantys nuo narkotikų vartojimo vaikai Lietuvoje (2006 m.): viso registruota – 19, naujai registruota – 12 vaikų Registruoti priklausomi nuo alkoholio vaikai Lietuvoje: 2004 m. – 3 vaikai 2005 m. – 1 vaikas ( gydyti stacionare - 109) 2006 m. – 3 vaikai ( gydyti stacionare -12 )

  25. Gydymo ir psichologinės socialinės reabilitacijos paslaugos vaikams Vaikams, priklausomiems nuo psichoaktyvių medžiagų, Respublikoje veikia 1-3 mėn. trukmės gydymo ir socialinės bei psichologinės reabilitacijos stacionaro skyriai: • Vilniaus priklausomybės ligų centre - 9 vietos • Klaipėdos priklausomybės ligų centre - 4 vietos • Kauno priklausomybės ligų centre - 5 vietos. Ilgalaikės psichologinės bei socialinės reabilitacijos paslaugas vaikams teikia VšĮ „Apsisprendimas” 12 vietų reabilitacijos bendruomenė Ukmergės raj. Kauno priklausomybės ligų centras, 10 vietų Gydymo, psichologinės bei socialinės reabilitacijos paslaugos vaikams, priklausomiems nuo psichoaktyvių medžiagų, yra pilnai finansuojamos iš valstybės biudžeto ir ES struktūrinių fondų.

  26. Psichologinė socialinė reabilitacija 8 15 30 40 10 12 35 8 12 10 16 40 14 12 10 Lietuvoje veikia 12 ilgalaikės reabilitacijos paslaugas teikiančių įstaigų, 270 vietų, 22 ilgalaikės, 18 trumpalaikės reabilitacijosvietos vaikams

  27. Žalos mažinimo paslaugų teikimas 2007 m. plėtojamos žemo slenksčio paslaugos, skirta 240 tūkst. Lt. Švirkščiamųjų narkotikų vartotojų tarpe ŽIV paplitimas kelis kartus viršija respublikos vidurkį, veikia 11 kabinetų Ligotumas narkomanija (atv./100 000) Visaginas -541 (3,5 karto didesnis už respublikos ); Alytaus raj. – 435 (2,9 karto didesnis už respublikos) Vilniaus m. – 416 (2,8 karto didesnis už respublikos) Klaipėda – 339 (2,3 karto didesnis už respublikos vidurkį) Respublikos vidurkis – 145

  28. PASIŪLOS MAŽINIMAS • NARKOTINIŲ IR PSICHOTROPINIŲ MEDŽIAGŲ APYVARTOS KONTROLĖ • PREKURSORIŲ KONTROLĖ • KONTROLĖ RIZIKOS VIETOSE

  29. Nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėta narkotikų apyvarta, skaičiaus dinamika • ATS medžiagos ir kanapės populiariausios; • Auga heroino apyvarta; • Mažėja aguonų koncentratų apyvarta; • Stabili kokaino rinka; • Hašišo paklausa nedidelė; • Per Lietuvą eina narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų tranzitas per Lietuvą; • Narkotikai gaminasi mažose nelegaliose laboratorijose be profesionalios įrangos.

  30. INFORMACIJOSRINKIMAS, SITUACIJOS ANLIZĖ • 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1920/2006 dėl Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro, (nauja redakcija) • 2007 m. birželio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 615 “Dėl Narkotikų kontrolės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskyrimo Europos narkotikų ir narkomanijos informacinio tinklo (Reitox) nacionaliniu centru” • LRV 2005 m. gegužės 30 d. nutarimas Nr.591 “Dėl Narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, jo padarinių bei narkotinių ir psichotropinių medžiagų ir jų pirmtakų apyvartos stebėsenos tvarkos aprašo patvirtinimo” EPIDEMIOLOGINIAI INDIKATORIAI • Narkomanijos paplitimas bendroje populiacijoje • Probleminis narkotikų vartojimas • Mirčių skaičius • Infekcinių susirgimų skaičius tarp narkotikų vartotojų • Paslaugų(gydymo, reabilitacijos, reintegracijos, žalos mažinimas) poreikis

  31. Skirtingų narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo bent kartą gyvenime paplitimas Lietuvoje ir ES (proc.)

  32. Narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo bent kartą gyvenime paplitimas tarp skirtingų asmenų grupių (%)

  33. Narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimas tarp 15-18 metų amžiaus respondentų (LTP) (%)

  34. Internetinė Psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijos projektų informacinė sistema NKD prie LRV direktoriaus 2005 m. spalio 4 d. įsakymu patvirtinimas Informacijos apie psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijos projektus rinkimo tvarkos aprašas, kuris leidžia prevencinių projektų vykdytojams pateikti ataskaitas elektroniniu būdų, projektus finansavusios įstaigoms kontroliuoti ataskaitų pateikimą, atlikti projektų vertinimą, lankytojams – susipažinti su vykdytų projektų ataskaitomis, atlikti projektų paiešką duomenų bazėje pagal pasirinktus kriterijus, susipažinti su ekspertų atliktais projektų įvertinimo rezultatais.

  35. Reabilitacijos paslaugų stebėsenos informacinė sistema Reabilitacijos paslaugų stebėsenos informacinė sistema leidžia stebėti teikiamų reabilitacijos įstaigose paslaugų apimtis, paslaugos gavėjų skaičių, laisvų vietų skaičių, kitus rodiklius. Ši sistema suteiks galimybe reabilitacijos įstaigoms elektroniniu būdu rinkti ir keistis informacija apie reabilituojamus asmenis, jų skaičių jiems suteiktas paslaugas, reabilitacijos fazes, fiksuoti specialistų darbo laiką ir kokybę, klientų sveikatos rodiklių pokyčius, gerinti paslaugų kokybę, formuoti ataskaitas.

  36. Žalos mažinimo programų paslaugas gaunančių asmenų stebėsenos informacinė sistema

  37. Keitimasis informacija tarp institucijų apie naujų psichoaktyviųjų medžiagų atsiradimo atvejus

  38. NKD interneto svetainė Visuomenei skirta interneto svetainė (www.nkd.lt) Reabilitacijos ir reintegracijossvetainė (www.nkd.lt/visuomene) “Pramogos be narkotikų” interneto svetainė (www.reintegracija.lt) (www.benarkotiku.lt)

  39. NKD 2007 m. metodiniai leidiniai

  40. GALIMI FINANSAVIMO ŠALTINIAI • Prevencijos projektų finansavimas • Reabilitacijos projektų finansavimas • Žalos mažinimo projektų finansavimas • JT tarptautinis projektas „ŽIV/AIDS prevencija ir priežiūra tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų bei nuteistųjų Lietuvoje, Estijoje ir Latvijoje“ • EMCDDA projektas “EMCDDA veiklos plėtra” • EK projektas “Prevencija ir informacija”,

  41. Daugiau informacijos www.nkd.lt Ačiū už dėmesį

More Related