Studijų kokybė, nuotolinis, virtualus ir e.mokymas(is)

1. Studijų kokybė, nuotolinis, virtualus ir e.mokymas(is) Prof. Aleksandras Targamadzė, Dokt. Rūta Petrauskienė

2. Studijų kokybė Ar mums nesinorėtų kokybiškų studijų?  Jei norime, ar pasiryžę tam įdėti pastangų? Kodėl tiek daug apie tai kalbame, bet nedaug darome? Kas tai yra – studijų kokybė? Kaip ją įvertinti ar pamatuoti? Kaip palyginti skirtingas studijas kokybės požiūriu? Kaip nuspręsti, kurios studijos geresnės? Ar prie studijų kokybės gerinimo prisideda nuotolinis, e. bei virtualus mokymasis? Kas tai yra nuotolinis, e. bei virtualus mokymasis? a.targamadze@internet.ktu.lt

3. Kas tai yra studijų kokybė? Ehlers U. D., Parasuraman Z. ir Berry C., Collis B. ir Moonen J., Valiuškevičiūtė A. ir kt. – tai vartotojų lūkesčių pateisinimas. E. Barbera – kokybę sutapatinti su vartotojų lūkesčių pateisinimu per jų apklausas klaidinga. Yra per daug priemonių, veikiančių vartotojų nuomonę, neturinčių nieko bendro su kokybe  Savickienė I. ir Pukelis K. – tai sąlygų aukštojoje mokykloje asmens saviugdai plėtoti tinkamumas. Kaip tai pamatuoti ir palyginti? Weserheijden F. – tai natūrali aukštojo mokslo savybė. Keičiantis kokybės apibrėžimams, jos siekimas kaip vertybė nesikeičia. Gausis savaime? a.targamadze@internet.ktu.lt

4. Kas tai yra studijų kokybė? Weserheijden Don F. Straipsnis “Judančio taikinio link: aukštojo mokslo kokybės užtikrinimas” Studijų kokybė – tai siekiamybė. Bet jei negalime turėti “kokybiškiausių” studijų, gal galime bent matuoti ir lyginti? Kokybė  Efektyvumas. Studijų efektyvumas lengviau matuojamas parametras. Tai studijų tikslams pasiekti reikalingos sąnaudos. Ar iš tiesų kokybė = efektyvumas? Sąnaudos: finansinės, studento ir dėstytojo darbo laikas, mokymosi priemonės ir techninė bazė, ... Būtina įsitikinti, kad tarpusavyje lyginamų studijų tikslai pasiekti. Priešingu atveju negalime jų lyginti. O kada galima lyginti? a.targamadze@internet.ktu.lt

5. Kas tai yra studijų kokybė? Sąnaudos priklauso nuo studijų sąlygų. Skirtingi studijų tikslai, besimokančiųjų socialinės grupės, jų amžiaus skirtumai, tiesioginio bendravimo galimybės sukuria skirtingas sąlygas, tuo pačiu keičiasi ir studijų tikslams pasiekti reikalingos sąnaudos. Studijos skirtingomis sąlygomis kokybės (efektyvumo) aspektais nelygintinos. Tradicinių ir nuotolinių studijų kokybė (efektyvumas) negali būti lyginamas, nes skiriasi sąlygos. Nuotolinės studijos naudojamos, kai bendravimas su studentu apsunkintas arba negalimas. a.targamadze@internet.ktu.lt

6. Nuotolinis, e. bei virtualus mokymasis E. mokymasis – tradicinis mokymasis, siekiant jo kokybės ir efektyvumopraturtintas informacijos ir komunikacijos technologijų priemonėmis ir, dažniausiai, dalinai (bet nepilnai) mokymosi procesą perkeliant į virtualią erdvę. Kiek praturtintas? Virtualus mokymasis – mokymasis virtualioje erdvėje. Tai yra, virtualus mokymasis yra kraštutinis (maksimalus) e.mokymosi atvejis. Stebimas e. mokymosi artėjimas prie virtualaus mokymosi. Nuotolinis mokymasis – mokymosi būdas, sąlygotas tarp dėstytojo ir studento esančiu fiziniu atstumu ir, galimas daiktas, skirtingu laiku vykstančia jų veikla. Stebimas nuotolinio mokymosi artėjimas prie e. ir virtualaus mokymosi. Ar galimas pilnavertis studijų procesas nuotolinio, e. bei virtualaus mokymosi atveju? a.targamadze@internet.ktu.lt

7. Iš ko susideda mokymas(is)? D. Leclerc ir M. Poumay 8 baziniai mokymo(si) veiklų tipai: • Imitavimas/modeliavimas • Priėmimas/perdavimas • Praktikavimasis/instruktavimas-treniravimas • Tyrinėjimas/dokumentavimas • Eksperimentavimas/reagavimas • Kūrimas/papildymas • Meta-reflektavimas/ko-reflektavimas • Diskutavimas/moderavimas Norint atsakyti į užduotą klausimą, reikia nagrinėti, kaip mes šiuos veiklų tipus galime realizuoti nuotolinio, e. bei virtualaus mokymosi atvejais. a.targamadze@internet.ktu.lt

8. Bazinių mokymo(si) veiklų tipų įgyvendinimo e.priemonės • Mokymosi medžiaga ir informacijos paieška: dėstytojo medžiaga internete, e.knygos, informacijos paieška e. bibliotekose ir globaliame internete, vaizdo bei garso įrašai internete ir kompaktinėse plokštelėse, e.media priemonės, e. paštas, ... • Mokymosi aplinkos: virtualios mokymosi aplinkos, dirbtinio intelekto sistemos, ekspertinės sistemos, žinių įsivertinimo testai, virtualios klasės, dažniausiai užduodamų klausimų bazė, ... • Realaus laiko priemonės: vaizdo ir garso konferencijos, nuotolinis procesų stebėjimas ir įrangos valdymas, pokalbiai ir diskusijos internete, ”baltoji lenta”, ... • Programų paketai: teminiai ir demonstraciniai programų paketai, imitatoriai, simuliatoriai, žaidimai, duomenų apdorojimo programos, ... • Kita ... a.targamadze@internet.ktu.lt

9. Analizės išvados • Virtualioje erdvėje galima efektyviai realizuoti visus mokymo(si) veiklų tipus. • Virtualioje erdvėje dėstytojo ir studento bendravimas kol kas sunkesnis, nei realiame gyvenime (jei pastarojo kas nors neapsunkina ). • Kai kurie mokymosi veiklų tipai efektyviau realizuojami tradicinėse studijose, kai kurie – virtualiose. • Efektyviausios studijos – kai, priklausomai nuo studijų sąlygų, parenkami efektyviausi mokymosi veiklų tipų realizacijos būdai (tradicinis arba virtualus).Tačiau tai jau yra e.mokymas(is). • Jei tiesioginis dėstytojo ir studento bendravimas apsunkintas arba negalimas, e.studijos virsta nuotolinėmis studijomis. a.targamadze@internet.ktu.lt

10. Kas ateityje? a.targamadze@internet.ktu.lt

11. IT ir e. mokymosi plėtros tendencijos: • IT priemonės mažėja, integruojasi Telefonas, grotuvas, kompiuteris  delninukas, fotoaparatas ir video kamera, ... • Vaizdo technologijos paprastėja, jos – jau mūsų telefone • Formuojasi visuotinis mobilus tinklas (pvz. – Pietų Korėja) • Žinios ir mokymo(si) paslaugos tampa pasiekiamos bet kur ir bet kada • Mokymosi aplinkos intelektualėja • Holografija, balso atpažinimo ir sintezės bei “virtualios realybės” technologijos efektyvina žmonių bendravimą virtualioje erdvėje Ar ... ... ... ...? Nedrįstu užduoti paskutinį klausimą. a.targamadze@internet.ktu.lt

12. Geriau padiskutuokime: • Kaip ugdyti studijų kokybę panaudojant e. ir virtualų mokymąsi? • Kur sustos ar nesustos mokymo(si) virtualizacijos procesas? • Kada naudoti ir kaip gerinti nuotolines studijas? • Kaip pasiekti “sprendimus priimančiųjų” sąmonę ir protus, kad greitinti šiuos procesus? • Kaip skatinti paprastą dėstytoją savo iniciatyva plačiau panaudoti e.mokymąsi jo dalyke? • Kaip vertinti studijų kokybę dėstytojo atestacijos metu, nustatant jo atlyginimus, skiriant lėšas universitetams? • LieDM – nuotolinio ar/ir e.mokymosi tinklas? • Kaip tampraiu susieti e.mokymasi (LieDM) su bibliotekomis (LABT) ir administravimu (LieMSIS), išnaudojant aktyvinimo priemones (EMSaS)? • ... a.targamadze@internet.ktu.lt

13. Koks bus LVU rytoj? (Primenu Giedrių) • Programa ar programų samplaika? • Ar turime LVU turinio (ne technologinės infrastruktūros) plėtros viziją? • Koks santykis su kitomis nacionalinio masto IKT programomis ir projektais (mokslinės informacijos DB kūrimas IVPK administruojamomis ES SF lėšomis; “Lietuvių kalba informacinėje visuomenėje”; profesinio rengimo e. mokymas ir kt.)? • Ar funkcionalus LieDM pasikeitusiomis technologinėmis sąlygomis? • Nuotolinis mokymas ar virtualios studijos (universiteto, kolegijos viduje)? • Brangios infrastruktūros panaudojamumas • E. mokymosi procesų ir infrastruktūros atskyrimo tikslingumas • Ar pasiteisina dabartinė valdymo ir įgyvendinimo struktūra? • Paslaugos gavėjo ir paslaugos teikėjo vaidmenys • Įgyvendinančio techninio centro (-ų) vaidmuo • Nacionalinio (valstybinio) ir institucijų indėlio santykis • Nacionalinės aprėpties klausimas • Kiek pagrįsti VU priekaištai dėl eLABa, ETD koncepcijos ir visos LVU programos perdėm technologinės orientacijos? a.targamadze@internet.ktu.lt

14. Svarstomi sprendimai (Primenu Giedrių) • Atskirti du LieMSIS vystymo lygmenis – MS institucijų (IMSIS) ir MS sistemos (AMSIS) • Valdymo požiūriu • Diegimo požiūriu • Įsteigti nacionalinės reikšmės LieMSIS (LVU) infrastruktūros palaikymo ir diegimo techninį centrą (-us), juridiškai atskirą (-us) nuo MS institucijų • LVU ITDC perėmimo ŠMM žinion galimybė • MII vaidmuo, turint omenyje jo būsimą įsiliejimą į Santaros slėnį ir suartėjimą su VU MIF 3. Peržiūrėti LVU programos bendrąją architektūrą 4. Diskutuoti dėl LVU programos turinio ir valdymo atnaujinimo • Laiškas uždavinių taryboms • MS institucijų, organizacijų, socialinių partnerių nuomonė • Diskusija vasaros stovykloje • Vieša diskusija gautų atsiliepimų pagrindu • Papildomos ekspertizės • Sprendimai (rudenį) • Pertvarkymai, biudžeto koregavimas (2009) a.targamadze@internet.ktu.lt

15. Kviečiu diskusijai... a.targamadze@internet.ktu.lt