KAIP MOKYTI NEDARYTI STILIAUS IR LOGIKOS KLAIDŲ...

1. KAIP MOKYTI NEDARYTI STILIAUS IR LOGIKOS KLAIDŲ... ZITA NAUCKŪNAITĖ 2012-08-28

2. ...Kai rašė Vorobjovas, kontinentinėje Europoje buvo madingas dar sausesnis, dar pagarbesnis, dar labiau nutolęs nuo emocijų ir vertinimų rašymo stilius (iš kurio ligi šiol mums ir siūlo mokytis nuobodylos, susicukravę prieškario prisiminimuose, išdžiovintuose ir baikščiai jiems perduotuose sovietiniais pokario metais). ANDRIUS UŽKALNIS. BALSAS IŠ PRAEITIES, MOKANTIS RAŠYTI ŠIANDIEN2012-08-16 M.Vorobjovas (Nikolaj Worobiow) knygą apie Čiurlionį išleido vokiečių kalba 1938 metais.

3. Vorobjovas rašo kitaip. Kaip publicistas, jis griebia vaizdinius ir simbolius, ir paskui juos paaiškina – net ir būdamas mokslininkas, jis pirma sukuria įspūdį, o tik paskui jį racionalizuoja ir skaido, pirma pateikia nuomonę ir pirmiausia laukia pasitikėjimo, o paremia tik paskui, dėl visa pikta. ANDRIUS UŽKALNIS. BALSAS IŠ PRAEITIES, MOKANTIS RAŠYTI ŠIANDIEN2012-08-16 http://www.lrytas.lt/-13451035871344999610-balsas-i%C5%A1-praeities-mokantis-ra%C5%A1yti-%C5%A1iandien.htm

4. KOKS PAGRINDINIS MINČIŲ PLĖTOJIMO BŪDAS ŠIOJE PASTRAIPOJE? „Kiekvienas žmogus – tai atskira planeta“, – sakė A. Sent-Egziuperi Mažasis Princas. Taip, kiekvienam mūsų lemta nugyventi išskirtinį, nepaprastą, ypatingą gyvenimą savo pasaulyje su savo mintimis, svajonėmis, principais ir taisyklėmis. Tačiau yra dalykų, kurie perduodami iš kartos į kartą. Tai gyvenimo vertybės ir tautos tradicijos. Ar bėgant amžiams, keičiantis laikams, kartoms jos tikrai išlieka? <...> (1 rašinio „Laikai keičiasi – tradicinės vertybės išlieka. Ką apie tai manote?“ įžanga.)

5. IŠVARDIJIMAS (SKIRSTYMAS) – DAŽNIAUSIAS MINČIŲ PLĖTOJIMO BŪDAS „Kiekvienas žmogus – tai atskira planeta“, – sakė A. Sent-Egziuperi Mažasis Princas. Taip, kiekvienam mūsų lemta nugyventi išskirtinį, nepaprastą, ypatingą gyvenimą savo pasaulyje su savo mintimis, svajonėmis, principais ir taisyklėmis. Tačiau yra dalykų, kurie perduodami iš kartos į kartą. Tai gyvenimo vertybės ir tautos tradicijos. Ar bėgant amžiams, keičiantis laikams, kartomsjos tikrai išlieka? <...> (1 rašinio „Laikai keičiasi – tradicinės vertybės išlieka. Ką apie tai manote?“ įžanga.)

6. AR TEISINGAS SKIRSTYMAS? žr. LKŽ / DLKŽ Kiekvienam mūsų lemta nugyventi išskirtinį, nepaprastą, ypatingą gyvenimą. • Išskirtìnis – rinktinis, geras, gražus. • Ypatìngas– tam tikras, nepaprastas, savotiškas, skirtingas. • Nepàprastas– ypatingas, išsiskiriantis, retas; ypatingaididelis, smarkus. Ar nėra klaidos?NĖRA

7. AR TEISINGAS SKIRSTYMAS? žr. LKŽ / DLKŽ ...su savo mintimis, svajonėmis, principais ir taisyklėmis. Mintìs – mąstymas, idėja, sumanymas. Svajõnė – kas vaizduotės sukurta, mintyje įsivaizduojama; trokštamas, svajojamasdalykas. Prìncipas– kuriosnorsteorijospagrindas, pradmuo; įsitikinimas, pažiūra į dalykus. Taisyklė̃ – nustatytakonorsdarymotvarka, veiklosprincipai, pagrindai, normos. Ar nėra klaidos? NĖRA

8. SKAITYKIME DAR KARTĄ... „Kiekvienas žmogus – tai atskira planeta“, – sakė A. Sent-Egziuperi Mažasis Princas. Taip, kiekvienam mūsų lemta nugyventi išskirtinį, nepaprastą, ypatingą gyvenimą savo pasaulyje su savo mintimis, svajonėmis, principais ir taisyklėmis. Tačiau yra dalykų, kurie perduodami iš kartos į kartą. Tai gyvenimo vertybės ir tautos tradicijos. Ar bėgant amžiams, keičiantis laikams, kartoms jos tikrai išlieka? <...> (1 rašinio „Laikai keičiasi – tradicinės vertybės išlieka. Ką apie tai manote?“ įžanga.)

9. IŠVARDIJIMAS – RETORINĖ MINČIŲ PLĖTOJIMO FIGŪRA Retorinė norma – dvinaris arba trinaris išvardijimas / kartojimas. Gausus vienarūšių sakinio dalių arba sakinių išvardijimas – akumuliacija (lot. accumulatio – kaupimas, dauginimas). • Tai daugiažodis įtaigus kalbėjimas, dalykų (reiškinių) detalių, smulkmenų, atspalvių vardijimas ir kartojimas įspūdžiui pasiekti, pvz.: „Mums yra daugybė šansų išplaukti, tiktai reikia susirinkti tai, kas priklausė mūsų tėvams ir seneliams, mūsų daiktus ir mūsų žaislus, mūsų vėliavas, mūsų knygas, mūsų bažnyčias ir visas mūsų relikvijas“ (S. Geda). [Pagal R. Koženiauskienė. Retorika. Vilnius, 1999, p. 289]

10. DĖL KLAIDŲ NETURIME GINČYTIS – JOS AKIVAIZDŽIOS Pvz.: <...> Nors atsiranda nemažai materialių vertybių, tačiau meilė, pasiaukojimas, gamta ir darbštumas išliko ir dar ilgai gyvuos, nes tai perduodama iš kartos į kartą kaip krikščioniškos vertybės. (2 rašinio „Laikai keičiasi – tradicinės vertybės išlieka. Ką apie tai manote?“ pabaiga.)

11. DĖL KLAIDŲ NETURIME GINČYTIS – JOS AKIVAIZDŽIOS <...> Nors atsiranda nemažai materialių vertybių, tačiau meilė, pasiaukojimas, gamta ir darbštumas išliko ir dar ilgai gyvuos, nes tai perduodama iš kartos į kartą kaip krikščioniškos vertybės. (2 rašinio „Laikai keičiasi – tradicinės vertybės išlieka. Ką apie tai manote?“ pabaiga.)

12. LG SKIRSTYMO KLAIDOS ĮŽANGOJE = NELOGIŠKAS RAŠINYS 2 rašinio „Laikai keičiasi – tradicinės vertybės išlieka. Ką apie tai manote?“ pradžia: <...> Daugelis senųjų vertybių išliko, jos neišnyko, nes tai yra amžinosios vertybės. Tai darbas, gamta, pasiaukojimas vardan kitų ir meilė.

13. SKIRSTYMAS TURI BŪTI TOLYGUS, NUOSEKLUS st <...> Kol kiekvienas bent truputį mylės savo šeimą, šalį, artimuosius, gyvenimą ir antrą pusę, jokie meilės pokyčiai netaps pernelyg baisūs. <...> (Rašinio „Meilė vakar ir šiandien“ pabaiga.)

14. TAISOME... ...mylės savo šeimą, šalį, artimuosius, gyvenimą ir antrą pusę... = ...mylės savo sutuoktinį, šeimą, artimuosius, savo gyvenimą ir savo šalį...

15. SKIRSTYMO NARIAI TURI ŠALINTI VIENAS KITĄ Pvz.: <...> Žmogaus gyvenimo prasmė – būti laimingam. Dar Antikos laikais žmogus ieškojo savojo pašaukimo, savosios laimės. Vieni ją tikėjosi rasti žygiuose, kiti – moksle, treti – poezijoje. <...> (Rašinio „Dėl ko verta gyventi?“ įžangos fragmentas.)

16. SKIRSTYTI REIKIA VIENU PAGRINDUSKIRSTYMO NARIAI TURI ŠALINTIVIENAS KITĄ <...> Taigi gamta žmogaus sielai suteikia visa tai, ko ji ieško: neigiamos energijos atsikratymo, užuojautos, visokeriopo supratimo, maisto, pačio gyviausio įkvėpimo, amžinosios gyvybės ir viso kito, ko tik ji gali užsinorėti. (Rašinio „Ko gamtoje ieško žmogaus siela?“ pabaiga.) PAŽEISTOS ABI SKIRSTYMO TAISYKLĖS!

17. AR TINKAMAI PASAKYTA? <...> Daugelis žmonių stengėsi daug dirbti, kad aprūpintų šeimą ir pasirūpintų jos gerove. <...> Taigi galime suprasti, kad žmonės senovėje buvo be galo darbštūs ir netinginiai. <...> (Rašinio „Kaip literatūroje vaizduojamas darbas?“ įžanga)

18. TAISOME... st <...> Daugelis žmonių stengėsi daug dirbti, kad aprūpintų šeimą ir pasirūpintų jos gerove. <...> Taigi galime suprasti, kad žmonės senovėje buvo be galo darbštūs ir netinginiai. <...> (Rašinio „Kaip literatūroje vaizduojamas darbas?“ įžanga) ĮŽANGA NETINKA pagal žanrą!

19. (Rašinio „Darbo džiaugsmas ir prasmė literatūroje“ įžanga.) TINKAMA ĮŽANGA [pagal žanrą!] Liaudies išmintis byloja – darbas žmogų puošia. Darbas, jo džiaugsmas ir prasmė – gana populiari ir, be abejo, labai svarbi ir reikšminga tema literatūroje. Visi autoriai vieningai sutaria, kad darbas yra neatskiriama ir būtina žmogaus gyvenimo dalis. Tik dirbdamas žmogus palieka pėdsaką po savęs ateinančioms kartoms. Tokie rašytojai kaip K. Donelaitis, E. M. Remarkas ar A. Munthe savo kūriniuose pabrėžė darbo ryšio su žmogaus gyvenimu svarbą, jų kūryboje ryškiai matoma, kaip darbas suteikia veikėjams džiaugsmo, prasmę jų egzistavimui.

20. TAISOME?!. Vienas iš Maironio eilėraščių yra „Lietuva brangi“. Šis eilėraštis yra apie gamtą. Maironis vaizduoja savo gimtąjį kraštą. Jam yra svarbi Lietuva. Jis myli savo brangią tėvynę. Jis parašė šį eilėraštį, nes negali gyventi be tėvynės. Jam ši tema yra aktuali, nes tėvynė yra jo mylimas kraštas. (Iš rašinio „Pasididžiavimas istorija literatūroje“; fragmentas kiek patobulintas) TUŠČIAŽODŽIAVIMO PVZ.

21. NUO KO PRADĖTI MOKYTI? KADA?

22. PARINKITE APIBENDRINANTĮ PAVADINIMĄ KIEKVIENOS EILĖS PAVEIKSLĖLIAMS ...nuo 5 kl.

23. KOKS BENDRAS ŠIŲ DAIKTŲ PAVADINIMAS? • Plunksna, pieštukas, parkeris, tušinukas, spalviklis, ... – ? • Lenta, lapas, sąsiuvinis, … – ? • Drožtukas, trintukas, spaustukas, žirklės, smeigtukas, segtuvas, ... – ?

24. NUSTATYKITE SĄVOKŲ SANTYKIUS Tankus – retas Skanus – neskanus Šlapias – rasotas Tirštas – drebutinis Tirštas – skystas Žemė – molžemis Pelkė – raistas Sausuma – dykuma Vandenynas – okeanas Augalas – žiedas

25. SUGRUPUOKITE ŽODŽIUS, REIŠKIANČIUS LYGINAMAS SĄVOKAS • žolė • langas • telefonas • paveikslas • stalas • staltiesė • nuotrauka • kompiuteris • medis • lova • užuolaidos • durys

26. SANTYKIAI TARP LOGINIŲ KLASIŲ KETURIŲ RŪŠIŲ SANTYKIAI

27. LYGIAREIKŠMIŠKUMO SANTYKIS Dvi klasės (aibės) yra lygios, kai jos turi tuos pačius elementus. A B „Dėdės“ yra „tėvo arba motinos broliai“ Užrašoma: A=B.

28. SUBORDINACIJOSSANTYKIS Subordinacijos santykis yra tada, kai viena klasė (aibė) sudaro dalį kitos klasės (aibės). B „Literatūra“ ir „menas“ [literatūra yra meno rūšis] A Užrašoma: A⊂B (aibė A yra aibės B poaibis, aibė B yra aibės A plėtinys).

29. KLASIŲ (AIBIŲ) SANKIRTA Klasių (aibių) sankirta vadiname klasę (aibę), sudarytą iš dviejų ar kelių klasių (aibių) elementų. „Poetai“ ir „prozininkai“ [kai kurie poetai rašo ir proza, kai kurie prozininkai yra ir poetai] A C B Užrašoma: A∩B=C.

30. NUOŠALĖS SANTYKIS Nuošalės santykis yra tada, kai klasės (aibės) neturi bendrų elementų „Sonetai“ ir „Novelės“ [nė vienas sonetas nėra novelė, ir jokia novelė nėra sonetas] A B Užrašoma: A ⊄B, B⊄A.

31. NUSTATYKITE SĄVOKŲ SANTYKIUS „Stipendija“; „Pensija“; „Pašalpa“ Tarp visų tų trijų sąvokų yra nuošalės santykis, nes tos trys klasės neturi jokių bendrų elementų: • nė viena stipendija nėra nei pensija, nei pašalpa; • nė viena pensija nėra nei stipendija, nei pašalpa; • nė viena pašalpa nėra nei stipendija, nei pensija. Stipendija Pašalpa Pensija

32. NUSTATYKITE SĄVOKŲ SANTYKIUS „Poetas“; „Rašytojas“ Subordinacijos santykis, nes poetas yra poezijosrašytojas: Rašytojas Poetas

33. SĄVOKA – MĄSTYMO FORMA, IŠREIŠKIANTI ESMINIUS IR BENDRUOSIUS OBJEKTŲ POŽYMIUS • Esminiai požymiai tokie, kurių kiekvienas skyrium būtinas, o visų kartu pakanka, kad būtų galima tam tikrą objektą atskirti nuo kitų (net ir panašių) objektų. • Neesminiai požymiai tokie, kuriuos objektas gali turėti, tačiau jų neturėdamas nenustoja būti tuo, kuo jis yra.

34. Svarbiausios sąvokos charakteristikos – turinys ir apimtis • Sąvokos turinys – esminiai ir bendrieji objekto požymiai. • Sąvokos apimtis– visuma objektų, turinčių bendrus požymius.

35. LOGINĖ KLASĖ – VISUMA OBJEKTŲ, TURINČIŲ BENDRUS POŽYMIUS • Ji gali būti sudaryta iš atskirų elementų ar jų darinių – poklasių (poaibių). • Ta pati klasė (aibė) gali būti arba klasė (aibė), arba poklasis (poaibis), atsižvelgiant į tai, su kokia klase (aibe) ji santykiauja.

36. SKIRSTYMO TAISYKLĖS

37. 1. SKIRSTYMAS TURI BŪTI TOLYGUS Skirstymo narių suma turi būti lygi skirstomajai klasei. Jei skirstymo narių yra daug ir jų visų išvardyti neįmanoma, paminėjus keletą jų naudojami žodžiai ir posakiai: ,,ir t. t.“, ,,ir pan.“, ,,ir kt.“. Pažeidus šią taisyklę galimos dvi klaidos: a) neišsamus skirstymas – nenurodomi visi skirstymo nariai, b) skirstymas su nereikalingais nariais – t. y. kai kurie nariai yra skirstymo narių poklasiai.

38. AR TEISINGAS SKIRSTYMAS? Kada ir kokiomis aplinkybėmis žmogus tampa asmenybe – tai klausimas, kuriuo autoriai ir poetai pradėjo domėtis iš labai senų laikų. (Iš rašinio „Kaip žmogus tampa asmenybe?“)

39. 2. SKIRSTYTI REIKIA VIENU PAGRINDU Paaiškinkite, kodėl galima lyginti šiuos dalykus: knyga, žurnalas, laikraštis eilėraštis, esė, drama tapyba, architektūra nepasitenkinimas, liūdesys, sielvartas

40. 3. SKIRSTYMO NARIAI TURI ŠALINTI VIENAS KITĄ Bet kuris skirstomosios klasės elementas turi priklausyti tik vienam skirstymo nariui, o tarp skirstymo narių turi būti nuošalės santykis. • Ši taisyklė dažniausiai pažeidžiama, pažeidus antrąją taisyklę.

41. 4. SKIRSTYMAS TURI BŪTI NENUTRŪKSTAMAS Klasė palaipsniui skirstoma į artimiausius ją sudarančius poklasius.

42. SĄVOKŲ APIBRĖŽIMO TAISYKLĖS

43. 1. PROPORCINGUMOTAISYKLĖ(LOT. ,,PROPORTIO“ – SANTYKIAVIMAS) Apibrėžiamosios išraiškos apimtis turi būti lygi apibrėžiančiosios išraiškos apimčiai – Dfd=Dfn: Monologas – grožinės literatūros kūrinio veikėjo kalba, tiesiogiai nepriklausoma nuo kitų veikėjų kalbos, neįeinanti į dialogą.

44. 1. PROPORCINGUMOTAISYKLĖ(LOT. ,,PROPORTIO“ – SANTYKIAVIMAS) Pažeidus šią taisyklę, galimos dvi klaidos: • per siauras apibrėžimas, kai Dfd > Dfn: Sąžiningas žmogus – tai toks žmogus, kuris jaučia atsakomybę prieš save patį. • per platus apibrėžimas, kai Dfd < Dfn: Metafora – vaizdingas posakis.

45. APIBRĖŽIME NETURI BŪTI YDINGOJO RATO Ydingasis ratas (lot. ,,circulus vitiosus“): a) tas pats objektas apibrėžiamas juo pačiu (lot. ,,idem per idem“), pvz., Sonetas – tai eilėraštis, parašytas soneto forma. b) tautologija (gr. ,,tauto“ – tas pats, ,,logos“ – žodis), t. y. sąvoka aiškinama remiantista pačia sąvoka, išreikšta kitais žodžiais. Asmens pasaulėžiūra – tai jo požiūris į pasaulį.

46. APIBRĖŽIMAS TURI BŪTI AIŠKUS IR TIKSLUS Tai reiškia, kad apibrėžimas turi atskleisti objekto specifiką, apibrėžiančiojoje išraiškoje neturi būti neapibrėžtų sąvokų.

47. ĮVERTINKITE APIBRĖŽIMO TAISYKLINGUMĄ / TINKAMUMĄ „Siela–tai, ką žmogui skauda, kai kūnas yra sveikas.“ Struktūra: apibrėžiamojidalis, jungtis ir apibrėžiančiojidalis. Logikos požiūriu – tai netikslus atvejis: apibrėžimas neigiamas, nurodo tai, ko nėra; vartojamos dvi neaiškios sąvokos. Retorikos požiūriu – apibrėžimas tinkamas.

48. RASKITE TEZĘ, ARGUMENTUS (IR KLAIDAS, JEI JOS YRA) „Ši knyga bus įdomi, nes jos autorius yra tikrai talentingas žmogus.“ Tezė: Ši knyga bus įdomi. Argumentas: Jos autorius yra tikrai talentingas žmogus. Čia išvada tik tikėtina, nes ne visos / ne visų talentingų autorių knygos yra įdomios.

49. PANEIKITE ARBA ĮRODYKITE ŠIĄ TEZĘ: Visa, kas sukelia artimiesiems daug skausmo, yra smerktina. Kadangi savižudybės sukelia artimiesiems daug skausmo, tai jos yra smerktinos. „Savižudybė smerktina“

50. ...IR LOGIKOS ABĖCĖLĖS REIKIA MOKYTIS.