1 / 10

KAIP APSKAIČIUOTI PRODUKTŲ SAVIKAINĄ

KAIP APSKAIČIUOTI PRODUKTŲ SAVIKAINĄ. Atliko: Agnė Tumavičiūtė. Produkto savikainos rodiklis parodo, kiek įmonei reikia patirti išlaidų, kad būtų pagamintas produktas. Šis rodiklis pateikiamas finansinėje atskaitomybėje ir menedžmento (vadybos) apskaitoje.

brina
Download Presentation

KAIP APSKAIČIUOTI PRODUKTŲ SAVIKAINĄ

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. KAIP APSKAIČIUOTI PRODUKTŲ SAVIKAINĄ Atliko: Agnė Tumavičiūtė

  2. Produkto savikainos rodiklis parodo, kiek įmonei reikia patirti išlaidų, kad būtų pagamintas produktas. • Šis rodiklis pateikiamas finansinėje atskaitomybėje ir menedžmento (vadybos) apskaitoje. • Finansinė apskaita ir menedžmento (vadybos) apskaita skiriasi savo tikslais, metodika, skirtingai jose vertinama ir produktų savikaina. • Kiekviena įmonės veikla yra specifinė, todėl įmonės pačios turi pasirengti detalią produktų savikainos kalkuliavimo metodiką. • Reikia žinoti: produktų savikainos kalkuliavimo metodika yra ne finansinės apskaitos, bet menedžmento apskaitos objektas. • LR buhalterinės apskaitos įstatymas numato, kad “valdymo (vidaus) apskaitos sistemą ūkio subjektai pasirenka savarankiškai”

  3. Produktų gamybos savikainą sudaro gamybinės išlaidos, kurios pagal įskaičiavimo į savikainą būdą skirtstomos į tiesiogines ir netiesiogines gamybos išlaidas. Norint teisingai apskaičiuoti produktų savikainą, visus šiuos kaštus pirmiausia reikia tinkamai identifikuoti ir vėliau netiesioginius kaštus racionaliai paskirstyti tarp numatytų objektų, kurių savikainą reikia apskaičiuoti. • Tiesioginėmis gamybos išlaidomis laikomos tos išlaidos, kurias be didelių apskaitos darbo sąnaudų galima tiesiogiai priskirti gaminamai produkcijai. Pvz.: pagrindines žaliavas (medžiagas), komplektuojamus gaminius ir tiesioginio darbo užmokesčio išlaidas. • Netiesioginėms gamybos išlaidoms priskiriamos pagalbinių žaliavų (medžiagų), netiesioginio darbo užmokesčio, nusidėvėjimo bei kitos gamybos išlaidos, kurių neįmanoma priskirti tam tikriems gaminiams ar jų grupėms nepatiriant didelių sąnaudų.

  4. Verslo apskaitos standartų straipsnyje rašoma, kad įmonė pati numato, kokias gamybos išlaidas priskirti tiesioginėms ir netiesioginėms ir kokius taikyti pastarųjų išlaidų paskirstymo kriterijus. Skirstant netiesiogines gamybos išlaidas produktams, reikia pasirinkti tinkamą skirstymo kriterijų, t.y. tokį, kuris kuo teisingiau parodytų skirstomų išlaidų ryšį su objektu, kuriam jos priskiriamos. Išskiriami šie pagrindiniai kriterijai, susiję su: • darbo apmokėjimu; • darbuotojų skaičiumi; • žaliavų ir medžiagų sunaudojimu; • gamybinių ir kitų patalpų naudojimu; • technologinėmis operacijomis.

  5. Finansinės ir vadybos apskaitos tikslai skiriasi, o į produktų savikainą įtraukiami kaštai yra skirtingai traktuojami. • Finansinė apskaita yra visa apimanti, o vadybos apskaita orientuota į konkrečius vadybai svarbius tikslus. • Galima sakyti, kad finansinės ir vadybos apskaitos specialistai net mąsto skirtingai. Tvarkant finansinę apskaitą, pirmiausia pradedama galvoti apie pajamas po to priskiriant toms pajamoms uždirbti patirtas sąnaudas, o vadybos apskaitai toks būdas netinka, kadangi ji turi atspindėti realius, dabar vykstančius procesus. • Vadybos apskaitos specialistai visų pirma galvoja apie išlaidas, kurių reikia produktams pagaminti bei kitai veiklai vykdyti, po to apie produktus, kada jie tampa preke ir parduodami, taip uždirbant pajamų.

  6. Pateiktas pavizdys parodo, kaip skirtingai tie patys kaštai ir apskritai reiškiniai traktuojami finansinėje ir menedžmento apskaitoje. • Pavyzdys: Įmonė pirko 500 vnt. perparduoti skirtų prekių po 6 Lt. Iš viso už šias prekes ji sumokėjo tiekėjui 3000 Lt. Tačiau prekės buvo nepaklausios, ir įmonė sugebėjo parduoti tik 100 vnt. tų prekių po 10 Lt už kiekvieną. Likę 400 vnt. liko neparduoti. Bendra šių prekių pardavimų pajamų suma – 1000 Lt (100 vnt. × 10 Lt). Bendra parduotų prekių savikaina – 600 Lt (100 vnt. × 6 Lt). Finansinėje atskaitomybėje ši informacija atsispindėtų taip: Balanso duomenų pasikeitimas po prekių pirkimo operacijos: Prekių atsargos + 3000 Lt Parduotų prekių savikaina – 3000 Lt

  7. Pelno (nuostolių) ataskaitoje atspindimas prekių pardavimo rezultatas: Pardavimų pajamos 1000 Lt Parduotų prekių savikaina 600 Lt Bendrasis pelnas: 400Lt Finansinės apskaitos požiūriu, lyg ir viskas atrodo gerai: uždirbtas 400 Lt bendrasis pelnas, o balanse rodoma, kad įmonės atsargose yra dar 400 vienetų prekių, kurių bendra vertė, t.y. įsigijimo savikaina, - 2400 Lt (3000 Lt – 600 Lt). Jeigu šiais duomenimis vadovautųsi įmonės vadovai ir vadybininkai, jie nematytų grėsmės dėl atlikto sandorio.

  8. Menedžmento apskaitos ataskaitos duomenys, iliustruojantys įvykusį sandorį: Pardavimų pajamos 1000 Lt Parduotų prekių savikaina 600 Lt Neparduotų nepaklausių prekių savikaina 2400 Lt Nuostolis iš sandorio per laikotarpį 2000 Lt Menedžmento apskaitos duomenys operatyviai signalizuos vadovams, kad sandoris buvo nesėkmingas – tikėtinas 2000 Lt nuostolis.

  9. Apibendrinimas: • Iš pavyzdžio matome, kad iš esmės skiriantis finansinės ir menedžmento apskaitos paskirčiai ir apskritai – jų esmei, jas tvarkantys specialistai visuomet skirtingai aiškins tam tikrus kaštų, savikainos bei kitus rodiklius. • Šių dviejų apskaitos rūšių informacija naudojasi skirtingi vartotojai. Finansinės apskaitos teikiama informacija reikalinga tik savininkams, kredito institucijoms (teikiant įmonėms kreditą) ir valdžiai, o menedžmento apskaita yra skirta įmonei bei joje vykstantiems procesams tiesiogiai vadovaujantiems asmenims.

  10. Kuo ypatinga menedžmento apskaita? Kuo ji geresnė už finansinę apskaitą ir kuo ji gali padėti įmonės vadovui ir vadybininkams? Pagrindinius vadybos bei finansinės apskaitos skirtumus lemia šių apskaitos rūšių formuojama informacija vartotojai. Finansinės apskaitos tikslas yra teikti duomenis išoriniams vartotojams: pirmiausiai įmonės savininkams, valdžios institucijoms, kreditoriams, tai yra tiems, kas tiesiogiai nedalyvauja įmonės veikloje ir vadybos procese. Tuo tarpu vadybos apskaitos informacija yra skirta būtent tiems asmenims, kurie tiesiogiai vadovauja įmonėje vykstantiems procesams. Menedžmento apskaita teikia įmonės vadovams bei vadybininkams informaciją apie įmonės veiklą tokiu detalumu ir tokiais pjūviais, kokių reikia norint priimti tam tikrus vadybos sprendimus. Vadybos apskaita nepretenduoja pakeisti finansinę apskaitą, to, beje, ji dėl įvairių priežasčių ir negalėtų padaryti. Įmonės turėtų suderinti abi šias apskaitas, kiekvieną jų panaudodamos atitinkamiems tikslams. Optimalus būdas – integruoti šias apskaitas bendroje sistemoje taip, kad finansinės apskaitos duomenys būtų panaudojami ir vadybos apskaitai. Pastraipa iš http://www.buhalteris.lt/index.php?cid=382&new_id=404

More Related