1 / 27

Kaip mokyti Lietuvos istoriją (nuo VII-tos kl.)

Kaip mokyti Lietuvos istoriją (nuo VII-tos kl.). d r. Mirga Girniuvien ė Švietimo taryba 2012 sausio 29. Trys klausimai. Kaip padėti mokiniams išmokti Lietuvos istoriją? Kaip įvertinti, ar mokiniai išmoko medžiagą? Kaip sudominti mokinius Lietuvos istorija?.

olive
Download Presentation

Kaip mokyti Lietuvos istoriją (nuo VII-tos kl.)

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. Kaip mokyti Lietuvos istoriją (nuo VII-tos kl.) dr. Mirga Girniuvienė Švietimo taryba 2012 sausio 29

  2. Trys klausimai • Kaip padėti mokiniams išmokti Lietuvos istoriją? • Kaip įvertinti, ar mokiniai išmoko medžiagą? • Kaip sudominti mokinius Lietuvos istorija?

  3. „Išmokti“ – įtalpinti į semantinę ilgalaikę atmintį Kaip padėti mokiniams išmokti Lietuvos istoriją?

  4. Ilgalaikė atmintis Kaip padėti mokiniams išmokti Lietuvos istoriją? • Epizodinė ilgalaikė atmintis: atskirų faktų, žinių atmintis • Nesujungtos žinios, ištraukiamos tik kai bandoma tą žinią prisiminti (pvz., per egzaminą) • Todėl greičiau užmirštama • Nereikšminga gyvenimui (pvz., išmokta egzaminui) • Pavyzdys: Saulės mūšis įvyko 1236 m. • Semantinė ilgalaikė atmintis: žinios sujungtos • sąvokomis į struktūrą, kuri sudaro to asmens • pasaulio pažinimą • Pavyzdys: Ne visos demokratijos yra demokratiškos. • Klausimas, į kurį negalėjo atsakyti žinomais būdais – • turėjo pats sukurti jungtis. • Reikšminga gyvenimui • Negreit užmirštama, nes sujungta su kitom žiniom • Pakartotas ištraukimas iš atminties sustiprina jungtis

  5. Vyksmas, kuris talpina žinias į semantinę ilgailaikę atmintį yra galvojimas Kaip padėti mokiniams išmokti Lietuvos istoriją?

  6. Kas yra galvojimas? • Galvojimas yra aktyvus: • „senos“ žinios ištraukiamos iš semantinės ilgalaikės atminties • „senos“ žinios palyginamos su naujomis • „senos“ žinios pertvarkomos • nauja žinia įtalpinama su „senom“ žiniom Kaip padėti mokiniams išmokti Lietuvos istoriją?

  7. Kaip skatinti galvojimą per istorijos pamoką? • Iškelti klausimus, kurie ištraukia susijusias žinias iš atminties: • susiję su gyvenimui reikšmingomis žiniomis – mokiniui atrodo svarbios • negali būti atsakomi turimomis jungtimis – • mokinys turi pats jas sukurti • susiję su kultūra, kurioje mokinys gyvena • (istorija, filmai, pasakos, muzika, • literatūra, geografija, politika, aplinka) • Perduoti naujas žinias, susijusias su senom. Kaip padėti mokiniams išmokti Lietuvos istoriją?

  8. Pritaikykime prie istorijos pamokų • Pamokos: • Mindaugas • Laikinoji vyriausybė Kaip padėti mokiniams išmokti Lietuvos istoriją?

  9. Pamoka: Mindaugas • Susijusios sąvokos (yra ir daugiau): • valdžios formos – karaliai, kunigaikščiai, imperatoriai • tautos ir valstybės – Anglija/anglai, JAV, • Vokietija/vokiečiai, Rusija/rusai, • Ukraina/ukrainiečiai • religija – katalikai, stačiatikiai, musulmonai, • žydai, pagonys • luomai – bajorai, valstiečiai, • miestiečiai, amatininkai, pirkliai • riteriai – Kryžiaus karai, jaunesni • bajorų sūnūs, vienuoliai, karinis ordinas Kaip padėti mokiniams išmokti Lietuvos istoriją?

  10. Pamoka: Mindaugas • Klausimai (yra ir daugiau): • Ar tu manai, kad yra blogai, kad vieni žmonės Amerikoje gyvena geriau už kitus? Kodėl tai yra – kokia jų profesija, koks išsilavinimas? Kurie luomai viduramžiuose buvo išsivystę V. Europoj? (bajorai, valstiečiai, miestiečiai - pirkliai, amatininkai) Kurie geriau gyveno už kitus? Kodėl? Ar manai, kad luomų išskirstymas yra geras, ar blogas? Kodėl? • Kodėl manai atsirado kunigaikščiai ir karaliai? Kodėl vienur anksčiau, o kitur vėliau? Kokį • skirtumą jie padarė Europos istorijoje? Ar būtų buvę • geriau, jei jų nebūtų buvę? • Koks skirtumas tarp tautos ir valstybės? kaip ir kada • atsirado Anglijos valstybė? Vokietijos valstybė? • Rusijos valstybė? • Kas buvo Kryžiaus karai? Kas buvo riteriai, kurie juose • kariavo? Ką riteriai darė, kai baigėsi Kryžiaus karai? Kaip padėti mokiniams išmokti Lietuvos istoriją?

  11. Pamoka: Mindaugas • Naujos žinios: padėties Lietuvoj paaiškinimas ir kvietimas pagalvoti • Lietuvoj dar nėra karaliaus, tik kunigaikščiai. • Palygink su anglais, rusais, vokiečiais, prūsais • Kodėl Lietuvoj karalius atsirado vėliau, negu V. Europos valstybėse? • Kodėl tai gali būti svarbu? • Kada atsirado karalius: • Anglijoj Lietuvoj Rusijoj • Vokietijoj • 900 1200 1500 • Prūsijoj – niekada • Tikslas paprastos ir nepreciziškos laiko juostos: padėti sutvarkyti žinias semantinėj atminty. • Tikslas NĖRA sujungti datą su įvykiu. Sąvoka, ne data, turi pirmenybę. Kaip padėti mokiniams išmokti Lietuvos istoriją?

  12. Pamoka: Mindaugas • Naujos žinios: Mindaugo laikais padėties Lietuvoj paaiškinimas ir kvietimas pagalvoti • Lietuvoj dar nebuvo didelis luomų skirtumas. Kunigaikščiai nebuvo žymiai turtingesni už valstiečius. • Palygink su V. Europa • Kodėl tai galėjo būti svarbu? • Lietuviai buvo pagonys • Palygink su Europa • Kodėl tai galėjo būti svarbu? Kaip padėti mokiniams išmokti Lietuvos istoriją?

  13. Pamoka: Mindaugas Lietuvoj Mindaugo laikais dar nebuvo karaliaus, nebuvo didelio luomų skirtumo ir lietuviai dar buvo pagonys. Procesas: ištraukti susijusias žinias iš atminties pagalvoti - pritaikyti prie padėties Lietuvoj sukurti naujas jungtis sudėti viską į ilgalaikę atmintį Šį procesą kartoti Kaip padėti mokiniams išmokti Lietuvos istoriją?

  14. Pamoka: Laikinoji vyriausybė • Susijusios sąvokos yra politinės, gal mokiniai mažai apie jas žino. Bet jie moka spręsti problemas, kurti planus. • Labai veiksmingas metodas yra iškelti • klausimus apie veikimą – „Ką tu • darytum, jei...“ • Aktyviai galvojimas apie tai, ką jis • darytų, stipriai sujungia naujas teorines • žinias su semantinės atminties tinklu. Kaip padėti mokiniams išmokti Lietuvos istoriją?

  15. Pamoka: Laikinoji vyriausybė • Klausimas / uždavinys: Įsivaizduokite, kad tu gyveni krašte, kuriame: • svetima valdžia valdė 120 metų • valdžia staiga subyrėjo • svetimos kariuomenės puola tavo kraštą, degina, grobia ką nori • pasaulis galvoja, kad tavo kraštas turėtų būti dalis kitos valstybės • tavo tautiečiai daugumoj neturtingi, nemokyti ūkininkai • ūkiai priklauso daugumoj kitataučiams arba turtuoliams, kurie žemės nedirba • Kas didžiausia problema? Antra didžiausia problema? Trečia didžiausia? • Ką reiktų pirmą daryti? Antra? Trečia? Paaiškinkit, kodėl. • Pasitarkite grupėje ir išrinkite, kas pristatys jūsų veiklos planą. Kaip padėti mokiniams išmokti Lietuvos istoriją?

  16. Pamoka: Laikinoji vyriausybė • Klausimas / uždavinys: • Visom grupėm pristačius savo planus, pakvieskite juos palyginti: • Kuo jūsų planai buvo panašūs? • Kaip skyrėsi jūsų planai? Kaip padėti mokiniams išmokti Lietuvos istoriją?

  17. Pamoka: Laikinoji vyriausybė • Ką padarė lietuviai (Laikinoji taryba): • Pasauliui paskelbė, kad kuria naują demokratinę valstybę • Sukūrė Konstituciją • Sukūrė savanorių kariuomenę ir apgynė naują valstybę nuo priešų • Suorganizavo demokratinius rinkimus • Demokratiškai išrinkta valdžia: • Vykdė Žemės reformą – padalino žemę, davė • paskolas, švietė ūkininkus • Įsteigė viešas mokyklas, rėmė moksleivius ir • studentus • Išleido pagrindinius įstatymus, nustatė • Mokesčius, įvedė valiutą • Sutvarkė teismus, transportą, policiją, • teismo sistemą • Užmezgė tarptautinius santykius Kaip padėti mokiniams išmokti Lietuvos istoriją?

  18. Pamoka: Laikinoji vyriausybė • Klausimas / uždavinys: • Pristačius, ką lietuviai padarė po Pirmo pasaulinio karo, pakvieskite mokinius palyginti savo planus su realiai įvykusia veikla: • Kas buvo panašu? • Kaip skyrėsi? Kaip padėti mokiniams išmokti Lietuvos istoriją?

  19. Proga pagalvoti sprendžiant problemas padeda mokiniams sujungti teoretines žinias su veiklos motyvacija. Mokiniai grupėse vieni kitiems padeda perorganizuoti turimas sąvokas, sukurti naujas. Naujos sąvokos („žemės reforma“, „teismo sistema“) bus sujungtos su sąvokom apie veikimą, gyvenimą. Iš ilgalaikės atminties šios žinios ir sąvokos ateity bus ištraukiamos ne tik akademiniuose kontekstuose. Tai geriausias mokymo būdas, nes moko ir kaip gyventi – sukuria žymiai daugiau jungčių. Kaip padėti mokiniams išmokti Lietuvos istoriją?

  20. Svarbus skirtumas: • kiek mokinys atsimena (kiek egzaminui atkalta) • kiek mokinys supranta (jungia skirtingas sąvokas) Kaip įvertinti, ar mokinys išmoko medžiagą?

  21. Mokytis istorijos, kaip įvykių chronologijos • - Saulės mūšis (kalavijuočiai pralaimi prieš lietuvius, Mindaugas sujungia lietuvius) • __________________ • - Mindaugo karūnavimas (pirmasis Lietuvos karalius) • - Durbės mūšis (kryžiuočiai pralaimi prieš lietuvius) • - Mindaugo nužudymas (nepatenkinti kunigaikščiai) • __________________ • 1315 - Gediminas ima valdyti Lietuvą (diplomatinė jo politika, Vilniaus įkūrimas) • - Algirdas ir Kęstutis ima valdyti Lietuvą (kovos su kryžiuočiais ir rusais) Kaip įvertinti, ar mokinys išmoko medžiagą?

  22. Besimokant istoriją, sąvokos, galvojimas, turi turėti pirmenybę, pvz., • Lietuvos valdžios formos • 1569 1795 1918 1940 1990 • demokratija demokratija • monarchija dviejų tautų Rusijos Tarybų • respublikos imperijos sąjungos dalis dalis dalis • (demokratija) (monarchija) (diktatūra) Kaip įvertinti, ar mokinys išmoko medžiagą? Žalgirio mūšis (stipri centrinė valdžia) 1410

  23. Įvertinkite, kurie klausimai geriausiai parodys, kiek mokiniai išmoko: • Kada įvyko Saulės mūšis? Kas jame dalyvavo? • Ką manai, kaip būtų pasikeitusi Europos istorija, jei lietuviai • būtų pralaimėję Saulės mūšį? Paaiškink. • Palygink Mindaugą kaip valdovą su Aragornu iš Žiedų valdovo serijos. Kuris valdovas buvo geresnis? Paaiškink. • Kada Mindaugas buvo nužudytas? • Kas jį nužudė? Kodėl? • Prisiminkime: Egzaminas suteikia dar vieną • progą mokiniams sukurti naujas jungtis, • kąnors išmokti. Kaip įvertinti, ar mokinys išmoko medžiagą?

  24. Istorija niekada nebus pilnai išmokta, nes visada bus galima pritaikyti naujų sąvokų, permąstyti įvykius, žmones, visuomeninius veiksnius ir t.t. • Svarbiau įvertinti, kaip gerai mokinys pajėgia naudoti perteiktas sąvokas, negu kiek jis atsimena įvykių, vardų, datų. • Svarbu, kad mokinys pajėgtų • išreikšti savo nuomonę, ir kad ji • būtų priimta, teigiamai įvertinta. • Tuo būdu, mokinys bus • skatinamas galvoti. Kaip įvertinti, ar mokinys išmoko medžiagą?

  25. Jaunimas yra idealistiškas. • Kas jiems svarbiau: • pašalinti taršą • patogiai gyventi • kovoti už tiesą • gyventi saugiai Kaip sudominti mokinius Lietuvos istorija? • patogiai gyventi • tausoti medžius • turėti ramybės • ginti nuskriaustuoius ar ar ar ar

  26. Lietuva XX amžiuje labai nukentėjo – trėmimai, partizanai, komunistų priespauda, sausio 13 Rusai teigia, kad lietuviai norėjo prisijungti prie Tarybų sąjungos. Kas yra tiesa? Ką sakys istorijos knygos už 200 metų? Kas parašys istoriją? Ar tai išvis svarbu? Kodėl? ____________________________________________________ Tiek lietuvių žuvo už tėvynę – kovodami prieš kryžiuočius, prieš rusus, prieš komunistus. Kam tai yra svarbu – vokiečiams? amerikonams? japonams? O gal tai visai nesvarbu? Ką manai? Kaip sudominti mokinius Lietuvos istorija?

  27. Ačiū už dėmesį!

More Related