Skaudvilės gimnazija

1. Skaudvilės gimnazija 2007-2012 metų veiklos analizė 2013m. Parengė direktorė Ona Sungailienė

2. Istorija • Pirmosios žinios apie Skaudvilės mokyklą siekia 1820m.Tais metais Skaudvilėje įkurta parapinė mokykla. Joje mokėsi 23 vaikai. Pirmoje XIX a. įsteigta vietos evangelikų bendruomenės parapinė mokykla, kurioje mokėsi 28 vaikai. 1864m. čia, kaip ir visoje Lietuvoje, parapinė mokykla uždaroma. 1865m. Skaudvilėje įkuriama rusiška pradinė mokykla. XX a. Pradžioje mokinių skaičius mokykloje - 80. Dirbo du mokytojai. Mokinių amžius nuo 7 iki 12metų. Mokyklą ėmė lankyti ir mergaitės. Tai buvo miestelėnų, amatininkų, prekybininkų vaikai. Spaudos draudimo metais netoli Skaudvilės esančiame Padvarių kaime veikė ,,daraktorių” mokykla. • 1918m. sausio 1d. prie bažnyčios esančiame name- špitolėje-buvo atidaryta pradinė IV skyrių mokykla. 1936m. pradeda veikti VI skyrių pradinė mokykla.

3. Istorija • 1944m. Skaudvilėje įkuriama progimnazija, o 1945m. šią mokyklą baigė pirmoji gimnazistų laida.1959m. gimnazija reorganizuota į vidurinę mokyklą. • 1960m. mokykla persikėlė į dabartines patalpas. Pastatas pritaikytas 880 mokinių, o kadangi Skaudvilė tuo metu buvo rajono centras ir mokinių mokėsi 1008, mokykla dirbo 2 pamainomis.1975m. pastatomas 3 aukštų priestatas ir erdvi sporto salė. • 2004m. vasarą Tauragės rajono savivaldybės, apskrities ir vyriausybės bendrų pastangų dėka atlikta mokyklos pastato renovacija. Mokykla tvarkinga, šilta.

4. Aplinka ir sąlygos: • 2005 metais mokyklos bendruomenės darnaus darbo dėka įvykdyta vidurinio ugdymo programos akreditacija. • 2006m. gegužės 3d. Tauragės sav. tarybos sprendimu, Nr. 1-1546, mokykla tampa gimnazija. • 2006 m. vasarą išasfaltuotas privažiavimas, baigta tverti tvora, sutvarkyta aplinka, apšiltintas priestato ir didžiosios sporto salės stogas, įrengta lietaus kanalizacija. Mokykla atsinaujina baldų komplektais 5 klasėms.

5. 2006-2012m.perspektyviniame plane numatyta • Vizija - Gimnazija, auganti, modernėjanti, atvira pozityviai veiklai, patraukli savo turiniu, darbo metodais, ugdymo kokybe. • Misija -teikia Skaudvilės ir aplinkinių seniūnijų asmenims priešmokyklinį ugdymą, pradinį, pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą, sudaro galimybę mokytis Tauragės muzikos mokyklos Skaudvilė filiale, ugdo toleranciją kitoms kultūroms bei pagarbą savo krašto tradicijoms. • Filosofija - „Per gyvenimą – gyvenimui“ (OvidasDecroly),

6. Iki 2012 metų: • 1. Pagerės mokinių ugdymo kokybė, nes: • 1. 80 % bus atnaujinta mokymo bazė. • 2. 98 % mokinių įgis vidurinį išsilavinimą. • 3. Vadovai įgis atitinkamą kvalifikacinę kategoriją. • 2. Pagerės mokinių mokymasis, bendravimas ir bendradarbiavimas įvairiais lygmenimis, nes bus įgyvendinti šie rodikliai:

7. 1. Prieinamumas – visi mokiniai turės lygias galimybes naudotis mokyklos teikiamomis paslaugomis, neatsižvelgiant į jų gyvenamąją vietą (jei yra mokykloje laisvų vietų ir to jie pageidauja), socialinę padėtį ir pan.; • 2. Tikslingumas – teikiamos paslaugos atitiks individualius mokinių ir jų tėvų bei visuomenės poreikius; • 3. Veiksmingumas – nuolatos įvertinamas paslaugų pokytis, analizuojant brandos egzaminų ir pasiruošimo jiems rezultatus; • 4. Dirbs 50 % kvalifikuotų bendrojo ir papildomojo ugdymo specialistų, turinčių tinkamą išsilavinimą bei kompetencijas. • 5. Vyks aktyvus dialogas su socialiniais partneriais – mokymo institucijomis, savivaldybės ir seniūnijos administracijomis;

8. 6. Šiuolaikiškas techninis ir metodinis aprūpinimas – 80 % kabinetų, aprūpintų reikiama programine įranga, aprobuotomis mokymo programomis bei metodine medžiaga; 7. Informacijos patikimumas – aktuali, teisinga ir patikima informacija apie mokymosi galimybes bei sąlygas ir padėtį darbo rinkoje siekiant karjeros. 80 % respondentų bus patenkinti. 8. Informacinių technologijų įdiegimas vidurinio ugdymo programoje, kad visi baigę vidurinio ugdymo programą mokiniai gebėtų jomis naudotis. 9.100 % bus išspręsta mokinių pavežimo į mokyklą problema, 60 % bus išspręstos socialinės problemos

9. 10. Daugiau negu 100 % mokinių įgis pagrindinį išsilavinimą ir 85 % tęs mokslą pagal vidurinio ugdymo programą ir įgis vidurinį išsilavinimą. 11. 50% mokinių, įgijusių vidurinį išsilavinimą, sėkmingai studijuos aukštojoje mokykloje arba tęs studijas kitose ugdymo institucijose. 12. Baigę vidurinio ugdymo programą moksleiviai gebės bendrauti dviem užsienio kalbomis, dalis – trimis. 13. Ugdymo programa, materialinė bazė ir mokinių įgūdžiai atitiks gimnazijos koncepcijoje keliamą lygmenį.

10. Laukiami rezultatai (Įvykdyta): • 1. Prieinamumas – visi mokiniai turės lygias galimybes naudotis mokyklos teikiamomis paslaugomis, neatsižvelgiant į jų gyvenamąją vietą (jei yra mokykloje laisvų vietų ir to jie pageidauja), socialinę padėtį ir pan. (Sudarytos galimybės visiems norintiems, jei yra laisvų vietų). • 2. Tikslingumas – teikiamos paslaugos atitiks individualius mokinių ir jų tėvų bei visuomenės poreikius. (Taip, atitinka IA duomenimis). • 3. Veiksmingumas – nuolatos įvertinamas paslaugų pokytis, analizuojant brandos egzaminų ir pasiruošimo jiems rezultatus. (Vykdomi bandomieji, analizuojami Br. egz.). • 4. Dirbs 50 % kvalifikuotų bendrojo ir papildomojo ugdymo specialistų, turinčių tinkamą išsilavinimą bei kompetencijas. (Dirba 100 proc.). • 5. Vyks aktyvus dialogas su socialiniais partneriais – mokymo institucijomis, savivaldybės ir seniūnijos administracijomis. (Bendri projektai su seniūnija, Skaudvilės bendruomene, “Skaudvilės krašto” bendr., Tauragės savivaldybe). • 6. Šiuolaikiškas techninis ir metodinis aprūpinimas – 80 % kabinetų, aprūpintų reikiama programine įranga, aprobuotomis mokymo programomis bei metodine medžiaga. (100 proc. visi kab. ir mokytojų kamb., aktų salė).

11. Laukiami rezultatai (Įvykdyta): • 7. Informacijos patikimumas – aktuali, teisinga ir patikima informacija apie mokymosi galimybes bei sąlygas ir padėtį darbo rinkoje siekiant karjeros. 80 % respondentų bus patenkinti. (Informacija patenkinti 90 proc. respondentų). • 8. Informacinių technologijų įdiegimas vidurinio ugdymo programoje, kad visi baigę vidurinio ugdymo programą mokiniai gebėtų jomis naudotis. (Taip). • 9.100 % bus išspręsta mokinių pavežimo į mokyklą problema, 60 % bus išspręstos socialinės problemos. (Socialinės problemos sprendžiamos – vaiko gerovės k-ja). • 10. Daugiau negu 100 % mokinių įgis pagrindinį išsilavinimą ir 85 % tęs mokslą pagal vidurinio ugdymo programą ir įgis vidurinį išsilavinimą. (Vidurkis: gavo atestatą 97,55 proc.) • 11. 50% mokinių, įgijusių vidurinį išsilavinimą, sėkmingai studijuos aukštojoje mokykloje arba tęs studijas kitose ugdymo institucijose.(68,98 proc. stoja ir mokosi aukštosiose.) • 12. Baigę vidurinio ugdymo programą moksleiviai gebės bendrauti dviem užsienio kalbomis, dalis – trimis. (Sėkmingai išlaiko rusų ir anglų k.kalbėjimo testą visi). • 13. Ugdymo programa, materialinė bazė ir mokinių įgūdžiai atitiks gimnazijos koncepcijoje keliamą lygmenį. (Taip).

12. Mokiniai ir mokytojai Mokinių skaičius Mokytojų skaičius , išsilavinimas

13. Kvalifikacija

14. Lėšų panaudojimas kvalifikacijai

15. Atestacija

16. Bibliotekos fondai

17. Biudžeto lėšos

18. Biudžeto lėšos

19. Išleidžiama:

20. Išleidžiama:

21. 2008m. • TIKSLAI IR UŽDAVINIAI • I. Mokinių mokymosi rezultatų gerinimas. • Mokytojų bendradarbiavimo planuojant ugdymo turinį stiprinimas. • Namų darbų skyrimo reguliavimas. • Ryšio tarp planuose keliamų tikslų, uždavinių ir numatomo rezultato stiprinimas. • Pedagoginės pagalbos įnašo tobulinimas: • Gerinti papildomų užduočių taikymą ir konsultavimą. • Teikti individualią pagalbą mokiniui. • Tobulinti pamokinės veiklos planavimą. • Saugaus elgesio keliuose ugdymas. • Mokinių mokymosi motyvacijos gimnazijos klasėse kėlimas. • Gerinti gimnazinių klasių lankomumą. • Efektyvinti ypač gabių vaikų ugdymą. • Įkurti PIT-ą (profesinio informavimo tašką). • Pasiekimų fiksavimo ir analizavimo stiprinimas pamokoje. • VA IŠVADOS: • Mokytojų bendradarbiavimo didinimas plečiant psichologinį tėvų švietimą: • Teikti metodinę pagalbą mokytojams. • Organizuoti klasių, klasių grupių susitikimus su tėvais. • Šviesti tėvus vaikų ugdymo ir auklėjimo klausimais. • Metodinės pagalbos mokytojams, dirbantiems su mokymosi sunkumų turinčiais mokiniais, teikimas: • Teikti metodinę pagalbą. • Siekti, kad mokinys likviduotų žinių spragas. • Laiku informuoti mokinį ir jo tėvus apie padarytą pažangą, o administraciją - apie specialiuosius poreikius. • Diferencijuoti mokinių veiklą pamokoje. • Individualaus konsultavimo stiprinimas teikiant mokiniams profesinį ugdymą ir planuojant karjerą: • Integruoti profesinio švietimo klausimus į pamokos medžiagą. • Įtraukti karjeros planavimo klausimus į klasių valandėlių užsiėmimus. • Akredituoti PIT-ą. • organizuoti išvykas, susitikimus su socialiniais partneriais.

22. 2009m. • Ugdymo turinio kaitos įgyvendinimas: • 1.Teikiant metodinę pagalbą mokytojams, orientuoti ugdymo turinį į bendrųjų ir esminių dalykinių kompetencijų ugdymą. • 2.Organizuojant seminarus, išvykas, pasitarimus, siekti aktyvaus ir konstruktyvaus mokytojų bendradarbiavimo. • Pagalbos mokymosi sunkumų turintiems mokiniams teikimas: • 1.Diferencijuojant ir individualizuojant mokinių veiklą pamokoje, siekti, kad mokinys norai lankytų mokyklą, noriai veiktų kartu su bendraklasiais. • 2. Laiku informuoti mokinį ir jo tėvus apie padarytą pažangą, o administraciją - apie specialiuosius poreikius. • Besimokančios bendruomenės santykių kūrimas: • 1.Atsižvelgiant į individualius mokinių gebėjimus, kurti tolerantišką ir saugią mokymosi aplinką. • 2.Organizuojant klasių, grupių susitikimus su tėvais ir mokiniais, juos grįsti bendradarbiavimu. • Ugdymo turinio siejimas su mokiniu, jo šeima, ir profesine karjera: • 1.Integruoti profesinio švietimo, karjeros planavimo, pilietiškumo ir verslumo klausimus į pamokos ir į klasių valandėlių medžiagą. 2.Planuojant karjeros klausimus, gilinti mokinių gebėjimus, nuostatas ir kompetencijas. • VA IŠVADOS • Mokyklos kultūra - 3,27 • Ugdymas ir mokymasis -3,12 • Pasiekimai - 3,21 • Pagalba mokiniui -3,08 • Mokyklos strateginis valdymas -3,37 • Platusis vidaus auditas atliktas 2009 m. gruodžio mėnesį. Geriausiai įvertinta 5 –oji veiklos sritis - mokyklos strateginis valdymas – 3,37. Geriausiai vertintos šios sritys: • 5.1.1. Mokyklos vizija, misija ir tikslai 3,6; • 5.1.2. Planavimo procedūros 3,6; • 5.4.1. Personalo komplektavimas 3,6; • 4.4.3. Profesinis švietimas 3,5; • 1.3.3. Aplinkos jaukumas 3,5; • 1.1.2. Tradicijos ir ritualai 3,5; • 1.4.1. Mokyklos vaidmuo vietos bendruomenėje 3,5; • 5.1.4. Plano įgyvendinimas ir jo poveikis; • 5.2.2. Įsivertinimo rezultatų naudojimas; • Žemiausiai įvertinta 4 veiklos sritis – Pagalba mokiniui – 3,08; žemiausiai įvertinti veiklos rodikliai: • 4.2.2. Psichologinė pagalba – 2,6; • 2.4.3. Mokymasis bendradarbiaujant – 2,7; • 4.5.1. Tėvų pagalba mokantis – 2,7;

23. 2010m. • TIKSLAI IR UŽDAVINIAI • Ugdymo turinio kaitos įgyvendinimas: • 1.Teikiant metodinę pagalbą mokytojams, orientuoti ugdymo turinį į bendrųjų ir esminių dalykinių kompetencijų ugdymą. • 2.Organizuojant seminarus, išvykas, pasitarimus, siekti aktyvaus ir konstruktyvaus mokytojų bendradarbiavimo. • Mokinių mokymosi bendradarbiaujant skatinimas: • 1.Pamokoje panaudoti aktyvius mokymosi metodus. • 2.Siekti, kad mokiniai norėtų ir gebėtų dirbti bendradarbiaudami įvairiomis aplinkybėmis, įvairios sudėties ir dydžio grupėse. • 3.Skatinti mokinių savitarpio pagalbą mokantis. • Psichologinės pagalbos mokiniams teikimas: • 1.Bendradarbiaujant su mokinių tėvais, mokytojais, išsiaiškinti mokinių psichologines problemas ir numatyti jų sprendimo būdus. • 2.Gerinti psichologinės pagalbos teikimą įvairiais lygmenimis: tėvai, klasių auklėtojai, mokiniai, mokytojai, socialiniai partneriai. • Tėvų pagalbos stiprinimas padedant mokiniams mokytis: • 1.Stiprinti ( efektyvinti) tėvų, mokytojų, klasės auklėtojų bendradarbiavimą organizuojant mokinio mokymąsi. • 2.Organizuoti tėvų pedagoginį, psichologinį ir kt. švietimą, padedantį mokiniams mokytis. • VA 2010m. Geriausiai įvertinta: • Mokyklos kultūra - 3,2 • Ugdymas ir mokymasis - 3,06 • Pasiekimai - 3,19 • Pagalba mokiniui - 3,25 • Mokyklos strateginis valdymas - 3,43 Silpniausiai įvertinta: • 2.4.2 Mokėjimas mokytis (2,71) • Gebėjimas savarankiškai atlikti užduotis: • Pasirinkti atlikimo būdą; Susirasti reikiamą informaciją ir ją tinkamai naudoti. Gebėjimas vertinti savo mokymąsi. Savo mokymosi sunkumų, problemų suvokimas ir gebėjimas jas spręsti. • 2.4.1 Mokymosi motyvacija (2,8) Mokinių noras mokytis; Mokinių aktyvumas; Mokinių pasitikėjimas savo jėgomis. Atsakomybė už savo mokymąsi: Lankomumas; Namų darbų atlikimas. Mokinių įsitraukimo per pamokas lygis. • 2.4.3 Mokymasis bendradarbiaujant (2,86) • Mokinių gebėjimas ir noras dirbti bendradarbiaujant įvairiomis aplinkybėmis įvairios sudėties ir dydžio grupėse. Mokinių savitarpio pagalba mokantis.

24. NMA Išorės vertinimas. 2010m. • 2010 metais lapkričio 16-19 d.d. mokykloje buvo atliktas NMA Išorės vertinimas. Tirtos penkios sritys. Išorės audito išvados: • Mokyklos veiklos stiprieji aspektai: • Kryptingas vertybių ir elgesio normų formavimas (1.1.1.). • Gimnazijos tradicijų puoselėjimas (1.1.2.). • Palankus mokymui(si) klasių mikroklimatas (1.1.6., 2.2.3.). • Pageidaujamo mokinių elgesio skatinimas (1.3.2.). • Tinkamas gimnazijos vaidmuo vietos bendruomenėje (1.4.1.). • Neformaliojo švietimo veikla ir pasiekimai (2.1.5., 3.2.2.). • Suprantamas daugumos mokytojų aiškinimas (2.3.3.). • Potenciali bendroji rūpinimosi mokiniais politika (4.1.1.). • Geras socialinės pagalbos organizavimas (4.2.3.). • Susitarimas dėl gimnazijos vizijos, misijos, tikslų (5.1.1.). • Mokyklos veiklos tobulintini aspektai: • Planų ir programų kokybė (2.1.1., 5.1.3.). • Dėmesys atskirų mokinių pažangai pamokoje (2.3.1., 3.1.1.). • Išmokimo stebėjimas ir vertinimo informacijos panaudojimas pamokoje (2.3.4., 2.6.1.). • Diferencijavimas ir individualizavimas skirtingų gebėjimų mokiniams (2.5.2., 4.3.1.). • Planų ir programų poveikis ugdymui(si) (5.1.4, 5.1.2.).

25. 2011m. • TIKSLAI IR UŽDAVINIAI • Ugdymo turinio kaitos įgyvendinimas: • 1.Mokėjimo mokytis kompetencijos ugdymas formuojant vertybines nuostatas, planuojant laiką, vertinant pažangą, numatant tolesnius žingsnius. • 2.Organizuoti seminarus, išvykas, pasitarimus, siekiant aktyvaus ir konstruktyvaus mokyklos bendruomenės narių bendradarbiavimo. • 3.Siekti ugdymo kokybės tobulinant pažangos, išmokimo stebėjimą, vertinimo informacijos panaudojimą pamokoje. • 4.Dažniau pamokoje organizuoti darbą grupėse, diferencijuojant ir individualizuojant ugdymo turinį. • II. Psichologinės pagalbos mokiniams teikimas: • 1.Bendradarbiaujant su mokinių tėvais, mokytojais, klasės auklėtojais gimnazijos vaiko gerovės komisija, spręsti mokinių psichologines problemas, fiksuoti konkrečią pažangą. • 2.Organizuoti tėvų pedagoginį, psichologinį ir kt. švietimą, kaip padėti mokiniams mokytis. • 3.Įtraukti tėvus į gimnazijos veiklos tobulinimą. • VA Sėkmės: • Moksleiviams namuose ir mokykloje yra sudarytos sąlygos papildomos informacijos paieškai (4 lygis). 2.4.2. • Moksleiviai teigia, kad yra skatinami rinkti papildomą medžiagą, analizuoti, ieškoti. (4 lygis). 2.4.2. • Mokytojas yra mokiniui patarėjas ir padėjėjas (3 lygis) 2.4.2. • Nesėkmės: • Dauguma mokinių patys nepasirenka užduočių atlikimo būdų ir formų (2 lygis) 2.4.2. • Daugiau nei pusė mokinių nesuvokia mokymosi sunkumų, problemų ir negeba jų spręsti (2 lygis) 2.4.2. • Daugiau nei pusė mokinių negeba susirasti reikiamos ir papildomos informacijos ir ja pasinaudoti to paties ar kito dalyko pamokoje (2 lygis) 2.4.2. • Moksleiviai turi mokymosi sunkumų. (2 lygis) 2.4.2. • Išmokimo aptarimas ilgesniems laikotarpiams (savaitei, pusmečiui, mokslo metams). (2 lygis) 2.4.1. • Aktyvumas pamokoje, įsitraukimas į pamokos veiklą. Pasyvumu labiausiai išsiskiria I gimnazinių klasių moksleiviai ir II bei 6 klasių moksleiviai (2 lygis) 2.4.1. • Mokymosi motyvacija 2.4.1.

26. Planas IA išvadoms įgyvendinti • Metodinėse grupėse išanalizuoti mokymo priemonių ir ugdymo metodų, skatinančių mokinių aktyvumą ir bendradarbiavimą, pasirinkimą ir naudojimą. Metodinėje taryboje apibendrinti gerąją darbo patirtį ir pateikti mokytojų tarybos posėdyje. + • Tobulinti vadovų, mokytojų planavimo, dalyko ir metodikos kompetencijas seminaruose. + • Atlikti tyrimą „Aktyviųjų mokymo metodų naudojimas pamokose ir jų efektyvumas“. + • Metodinėse grupėse aptarti: • mokinių mokymosi stiliaus nustatymo metodikas, + • ugdymo turinio diferencijavimo ir individualizavimo patirtį + • Mokytojų susirinkime pasidalinti gerąja patirtimi. + • Rekomenduoti klasių auklėtojams kartu su psichologu išsiaiškinti individualų mokinių mokymosi stilių, duomenis pateikti dalykų mokytojams, kurie atsižvelgs organizuodami darbą pamokose. + • Organizuoti metodinę dieną gimnazijoje „Pažangos fiksavimas“+ • Organizuoti tikslingą pamokų stebėjimą, siekiant išsiaiškinti, kaip keičiasi pamokos struktūra. Stebėsenos išvadas aptarti mokytojų susirinkime. • Inicijuoti gerosios patirties sklaidą: • organizuojant atviras pamokas; rengiant autorinius seminarus; organizuojant metodines išvykas; rengiant metodines dienas. + • Vykti į kvalifikacijos tobulinimą seminarą mokytojams „Mokinių pasiekimų vertinimo ir pažangos matavimo praktika“. + • Tobulinti mokytojų kvalifikaciją seminare „Mokymąsi aktyvinančių metodų taikymas pamokose“. + • Tobulinti mokytojų kvalifikaciją seminare „Atnaujintų bendrųjų programų praktinis įgyvendinimas: šiuolaikinės pamokos konstravimas ir vertinimas“. +

27. Plano IA išv. įgyv. tęsinys • Tobulinti mokytojų kvalifikaciją seminare „Modernios pamokos vadyba ir standartizuotas mokinių kompetencijų vertinimas pagal atnaujintas bendrąsias programas mokytojo praktiko požiūriu“. + • Tobulinti mokytojų kvalifikaciją seminare „Pamoka šiandien: nuo žinių link kompetencijų individualizuojant ir diferencijuojant ugdymą“+ • Tobulinti esamą mokinių pasiekimų vertinimo sistemą. + • Dalykų teminiuose planuose įvesti skiltį diferencijavimas ir integracija, vertinimas. • Akredituoti PIT-ą • Atnaujinti 40 % mokyklinių baldų. + • Įkurti technologijų kabinetą su virtuve. + • Dalykų metodinės grupės į darbo planus 2011-2012 m .m. įtraukia gerosios patirties sklaidą (atviras pamokas, metodines išvykas, autorinius seminarus ir t. t.), • derina tarpusavyje planus, atsižvelgiant į tarpdalykinių ryšių integraciją, numato priemones bendravimo poreikių ir savirefleksijos tenkinimui. + • Atlikti kokybinį tyrimą „IKT panaudojimas pamokoje“ ir tyrimo rezultatus bei siūlymus pristatyti mokytojų tarybai Pamokose taikyti netradicinius, mokinių veiklą aktyvinančius metodus, daugiau naudoti vaizdinių, techninių ir informacinių priemonių • Direkciniuose pasitarimuose vadovai veiklą aptaria pagal kuruojamas sritis, daugiau dėmesio skiria savo veiklos veiksmingumo tyrimui. • 2011-2012 m.m. veiklosprogramosprioriteto „Ugdymodiferencijavimas“ įgyvendinimas. • Diferencijuotosmokomųjųdalykųmedžiagoskaupimasbeišiosgerosiospatirtiesskaida • Parengtistrateginįplaną 2013 – 2020 m.

28. 2012m. • TIKSLAI IR UŽDAVINIAI • I.Ugdymo turinio kaitos įgyvendinimas: • 1.Mokyti mokytis, planuoti laiką, pažangą, numatyti tolesnius žingsnius, formuotis vertybines nuostatas. • 2.Organizuoti seminarus, išvykas, pasitarimus, siekiant aktyvaus ir konstruktyvaus mokyklos bendruomenės narių bendradarbiavimo. • 3.Siekti ugdymo kokybės tobulinant pažangos išmokimo stebėjimą ir vertinimo informacijos panaudojimą pamokoje. • 4.Pamokoje dažniau organizuoti darbą grupėse, diferencijuojant ir individualizuojant ugdymo turinį, skatinant mokinių mokymosi motyvaciją • II. Psichologinės pagalbos mokiniams teikimas: • 1.Spręsti mokinių psichologines problemas bendradarbiaujant su mokinių tėvais, mokytojais, klasės auklėtojais, gimnazijos Vaiko gerovės komisija. • 2.Organizuoti tėvų pedagoginį, psichologinį ir kt. švietimą, kuris padėtų mokiniams mokytis. • 3.Įtraukti tėvus į gimnazijos veiklos tobulinimą. • VA Sėkmės : • 1.Mokyklos kultūra. 1.1.Etosas. • 1.1.2. Tradicijos ir ritualai 3,21 • 1.Mokyklos kultūra. 1.2. Pažangos siekiai. • 1.2.3. Mokyklos kaip organizacijos pažangos siekis 3,29 • 2.Ugdymas ir mokymasis. 2.2. Pamokos organizavimas. • 2.2.1. Mokytojo veiklos planavimas. 3,24 • 2.Ugdymas ir mokymasis. 2.3. Mokymo kokybė. • 2.3.3. Mokytojo ir mokinio dialogas 3,31 • 3. Pasiekimai. 3.2. Mokymosi pasiekimai. • 3.2.2. Kiti pasiekimai 3,12 • 3.2.3. Tolesnio mokymosi sėkmė 3,12 • 4. Pagalba mokiniui. 4.4. Pagalba planuojant karjerą • 4.4.1. Pagalba renkantis mokymosi kryptį 3,43 • 4.4.2. Pagalba renkantis mokyklą 3,43 • 5. Mokyklos strateginis valdymas. 5.4. Personalo valdymas • 5.4.1. Personalo komplektavimas 3,55 • 5.5. Materialinių išteklių valdymas • 5.5.3. Patalpų naudoji VA Nesėkmės: • 1.Mokyklos kultūra. 1.1.Etosas. • 1.1.4. Bendruomenės santykiai 2,81 • 2.Ugdymas ir mokymasis. 2.4. Mokymosi kokybė. • 2.4.2. Mokėjimas mokytis 2,74 • 3. Pasiekimai. 3.1. Pažanga. • 3.1.1. Atskirų mokinių pažanga. 2,95 • 3.1.2. Mokyklos pažanga 2,95 (2011 m. buvo stiprioji pusė) • 4. Pagalba mokiniui. 4.5. Tėvų pedagoginis švietimas • 4.5.2. Tėvų švietimo politika 2,79 • 5. Mokyklos strateginis valdymas. 5.5. Materialinių išteklių valdymas • 5.5.1. Lėšų vadyba 3

29. Pagrindiniai tikslai ir uždaviniai2006-2012m. 1. (Pagrindinis tikslas). Siekti, kad pradinį, pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą įgytų: • 100 % jį pasirinkusių 1 – 8. bei I ir II gimnazijos klasių mokinių. • 98 % pasirinkusių vidurinį išsilavinimą mokinių. • taip užtikrinant švietimo kokybę, atitinkančią atviros pilietinės ir dabarties pasaulio visuomenės poreikius. 2. Sudaryti geras sąlygas moksleiviams ugdytis pagal savo polinkius ir gabumus: • Priimti visus norinčius į priešmokyklinio ugdymo klases. • Siekti glaudaus bendradarbiavimo su mokinių tėvais. • Siekti aukštos ugdymo kokybės. 3. (Tarpinis tikslas). Atnaujinti gimnazijos ugdymo bazę. 4. (Tarpinis tikslas). Siekti, kad gimnazijoje dirbtų 50% mokytojų, turinčių aukštą kvalifikaciją.

30. Mokėsi ir įgijo vidurinį išsilavinimą

31. Su PAGYRIMU

32. Įstojo į aukštąsias mokyklas (kasdieninė m.f.)

33. Įstojo į universitetą

34. Studijos užsienyje

35. Nesimoko

36. Valstybės finansuojamos vietos

37. MŪSŲ PASIDIDŽIAVIMAS • 2005m. (2) Bambalas Mantas; Gerulytė Eglė • 2006m. (2) Šaulytė Lina; Mikalauskytė Rūta • 2007m. (2) Valantiejūtė Emilija; Žymantaitė Gintarė • 2008m. (4) Ivoškytė Ingrida; Juozėnaitė Eglė; Karosaitė Edita; Letukaitė Laura • 2009m. (2) PetkutėToma; Valantiejūtė Milda • Bartkutė Greta išvyko studijuoti menų į Angliją • 2010m. (3) Ačaitė Viktorija, DaračiūtėToma, Urbonaitė Paulina Ačaitė Viktorija išvyko studijuoti architektūrą į Daniją; Trijonis Domas išvyko studijuoti informacines technologijas į Daniją. 2011 m. (2) Račiūnas Mantas; Marozas Dovydas. Studijuoja Edinburge Černiauskas Tauras. Studijuoja Danijoje – Laugalys Remigijus 2012 m. (7) Aleksaitė Brigita, Aleksaitė Gabrielė, Gerulis Eligijus, Lukošiūtė Alvita, Šturmaitė Vaiva, Rudytė Justina, Reketytė Erika

38. TAI LABAI GERAI • 2011 M. (6 REZULTATAI) • 100 - MATEMATIKA (MANTAS RAČIŪNAS) • 99 – FIZIKA (MANTAS RAČIŪNAS) • 96 – INFORMACINĖS TECHNOLOGIJOS (MANTAS RAČIŪNAS) • 95 – MATEMATIKA (ERNESTAS MOCKUS) • 92 – MATEMATIKA (DOVYDAS MAROZAS) • 90 – MATEMATIKA (AISTĖ PETKEVIČIŪTĖ) 2010 M. (5 REZULTATAI ) 100 – matematika (TomaDaračiūtė) 97 – lietuvių k. (Erika Rukaitė) 95 – matematika (Audrius Valavičius) 93 – lietuvių k. (Kristina Kurapkaitė) 91 – lietuvių k. (TomaDaračiūtė)

39. Aukščiausi įvertinimai (90-100) 12 ĮVERTINIMŲ 2012m. • Istorija (5):99 (Alvita L.); 99 (Gabrielė A.); 95 (Viktorija D.); 94 (Brigita A.); 90 (Eligijus G.) (mokyt. R. Stankienė) • Matematika (4): 100 (Alvita L.); 98 (Gabrielė A.); 95 (Brigita A.); 93 (Eligijus G.) (mokyt. A. Beišienė) • Lietuvių k. (1): 96 (Vaiva Š.) (mokyt. R. Lukšienė) • Anglų k. (2): 98 (Eligijus G.) (mokyt. J. Gasparaitytė); 96 (Vilius J.) (mokyt. G. Simanauskienė)

40. 2010 metais lapkričio 16-19 d.d. mokykloje buvo atliktas NMA Išorės vertinimas. Tirtos penkios sritys. Išorės audito išvados: • Mokyklos veiklos stiprieji aspektai: • Kryptingas vertybių ir elgesio normų formavimas (1.1.1.). • Gimnazijos tradicijų puoselėjimas (1.1.2.). • Palankus mokymui(si) klasių mikroklimatas (1.1.6., 2.2.3.). • Pageidaujamo mokinių elgesio skatinimas (1.3.2.). • Tinkamas gimnazijos vaidmuo vietos bendruomenėje (1.4.1.). • Neformaliojo švietimo veikla ir pasiekimai (2.1.5., 3.2.2.). • Suprantamas daugumos mokytojų aiškinimas (2.3.3.). • Potenciali bendroji rūpinimosi mokiniais politika (4.1.1.). • Geras socialinės pagalbos organizavimas (4.2.3.). • Susitarimas dėl gimnazijos vizijos, misijos, tikslų (5.1.1.).

41. Mokyklos veiklos tobulintini aspektai: • Planų ir programų kokybė (2.1.1., 5.1.3.). • Dėmesys atskirų mokinių pažangai pamokoje (2.3.1., 3.1.1.). • Išmokimo stebėjimas ir vertinimo informacijos panaudojimas pamokoje (2.3.4., 2.6.1.). • Diferencijavimas ir individualizavimas skirtingų gebėjimų mokiniams (2.5.2., 4.3.1.). • Planų ir programų poveikis ugdymui(si) (5.1.4, 5.1.2.).

42. 2012 m. VA išvados. • Mokyklos veiklos stiprieji aspektai: • 1.1.2. Tradicijos ir ritualai 3,21 • 1.2.3. Mokyklos kaip organizacijos pažangos siekis 3,29 • 2.2.1. Mokytojo veiklos planavimas. 3,24 • 2.3.3. Mokytojo ir mokinio dialogas 3,31 • 3.2.2. Kiti pasiekimai 3,12 • 3.2.3. Tolesnio mokymosi sėkmė 3,12 • 4.4.1. Pagalba renkantis mokymosi kryptį 3,43 • 4.4.2. Pagalba renkantis mokyklą 3,43 • 5.4.1. Personalo komplektavimas 3,55 • 5.5.3. Patalpų naudojimas 3,38

43. 2012 m. VA išvados. • Mokyklos veiklos tobulintini aspektai: • 1.1.4. Bendruomenės santykiai 2,81; • 2.4.2. Mokėjimas mokytis 2,74; • 3.1.1. Atskirų mokinių pažanga 2,95; • 3.1.2. Mokyklos pažanga 2,95 (2011 m. buvo stiprioji pusė); • 4.5.2. Tėvų švietimo politika 2,79; • 5.5.1. Lėšų vadyba 3,0;