ugdymo organizvimo s km s kriterijai kai iadori r ie mari gimnazija 2013 02 22 n.
Download
Skip this Video
Loading SlideShow in 5 Seconds..
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija 2013-02-22 PowerPoint Presentation
Download Presentation
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija 2013-02-22

Loading in 2 Seconds...

play fullscreen
1 / 126

Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija 2013-02-22 - PowerPoint PPT Presentation


  • 313 Views
  • Uploaded on

Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija 2013-02-22. Ugdymo planavimas. Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti. Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina, tikslina. Visi planai tarpusavy susiję.

loader
I am the owner, or an agent authorized to act on behalf of the owner, of the copyrighted work described.
capcha
Download Presentation

PowerPoint Slideshow about 'Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija 2013-02-22' - wanda-lowe


An Image/Link below is provided (as is) to download presentation

Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author.While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server.


- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - E N D - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
Presentation Transcript
ugdymo organizvimo s km s kriterijai kai iadori r ie mari gimnazija 2013 02 22
Ugdymo organizvimo sėkmės kriterijai

Kaišiadorių r. Žiežmarių gimnazija

2013-02-22

ugdymo planavimas
Ugdymo planavimas
  • Planų tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti.
  • Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina, tikslina.
  • Visi planai tarpusavy susiję.

Procesas svarbesnis nei planas.

slide3

Ilgalaikis planas

  • 1.1.Titulinis lapas (mokyklos pavadinimas, dalykas, klasė, savaitės pamokų skaičius, metų pamokų skaičius, kursas (3-4 klasių mokiniams), planą parengusiojo kvalifikacinė kategorija, vardas, pavardė, mokslo metai).
  • 1.2. Trumpa mokinių grupės charakteristika.
  • 1.3.Konkretūs metų mokymo tikslai (3-5)
  • 1.4.Pagrindinės mokymo priemonės (vadovėliai, žodynai, žinynai, žemėlapiai, uždavinynai, skaitiniai, pratybos ir kt.).
  • 1.5.Moduliai (tipas, pavadinimas, kiek valandų skirta, kiek mokinių pasirinkę, kuris mokytojas veda).
jei ra oma klas s grup s charakteristika
Jei rašoma klasės, grupės charakteristika,
  • vertėtų nurodyti pasirengimo lygį, motyvaciją ir nuostatas; mokymosi ypatumus (dominuojančius mokymosi stilius, individualius poreikius, mokinių turimas bendrąsias kompetencijas ir kt.)
slide5

Mėnulio fazės, planetų judėjimas: užtenka nurodyti Mėnulio fazes, užtemimų priežastis, kad planetos sukasi apie savo ašį ir apie Saulę.

slide6

Gamtos tyrimų eiga: mokomasi padedant mokytojui ar draugams.

  • Fizikiniai dydžiai ir jų matavimo vienetai: užtenka tik nurodyti pagrindinius fizikinių dydžių matavimo vienetus, jų žymėjimo simbolius.
  • Informacijos rinkimas ir apibendrinimas: užtenka mokėti ieškoti informacijos enciklopedijose ir internete pagal iš anksto nurodytus adresus, ją perteikti kitiems pagal nurodytą struktūrą.
  • Gamtos mokslų laimėjimų taikymas: gamtos mokslų žinios bandomostaikyti paprasčiausiems reiškiniams aiškinti.
patenkinamas geb jim lygis
Patenkinamas gebėjimų lygis
  • Bandosieti vieno ir kelių gamtos mokslų
  • žinias, ieškoti bendrų dėsningumų, vertina
  • pateiktą informaciją.
  • Schemose, piešiniuose, duotame tekste,
  • padedamas mokytojo, randa ir atpažįsta
  • konkrečius gyvosios ir negyvosios gamtos objektus, procesus.
  • Turi bendrą supratimą apie gyvąją ir ne­
  • gyvąją gamtą. Skiria ir kartais tinkamai
  • vartoja gamtos mokslų sąvokas.
7 8 klas s kalbos pa inimas turinio minimumas
7-8 klasės. Kalbos pažinimas. Turinio minimumas
  • Fonetika. Fonetikos žinios taikomos tik praktiškai kalbant ir rašant, nereikalaujama apibūdinti lietuvių kalbos garsų sistemos.
  • Leksika. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių, nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo paskirties.
  • Sintaksė.Nereikalaujama atpažinti sudėtingesnės raiškos veiksnių ir tarinių, skirti sąlygos, priežasties, tikslo aplinkybių.  
  • Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys.

Mokiniai neatlieka tiriamųjų kalbos darbų.

1 ilgalaikis planas
1.Ilgalaikis planas

1.5.1. Eilės numeris.

1.5.2. Tema.

1.5.3. Pamokų skaičius.

1.5.4. Mokymosi pasiekimai pagal BUP

1.5.5. Mėnuo.

1.5.6. Vertinimas.

1.5.7.Integracija, tarpdalykiniai ryšiai.

1.5.8. Rezervinis laikas.

1.5.9. Pastabos (nurodomi pakitimai - mažiau ar daugiau pamokų skirta temai, kurių pamokų sąskaita tai daryta).

2 temos planas
2. Temosplanas
  • 2. Viršuje nurodoma tema, klasė, kursas ( jei yra).
  • 2.1.Data.
  • 2.2.Tema.
  • 2.3.Tikslai pagal pasiekimų lygius.
  • 2.4.Vertinimas (diagnostinio vertinimo forma, atsiskaitymo laikas, mokinių pasiekimų lygiai).
mokini pa angos steb jimas baigus mokymosi etap tem
Mokinių pažangos stebėjimas baigus mokymosi etapą (temą)
  • Lentelė pildoma po atsiskaitomojo darbo.
  • Jos duomenys turėtų padėti mokytojui planuoti tolimesnį mokymą (numatyti, kaip bus likviduojamos spragos, kaip palaikomi mokinių įgyti gebėjimai, gilinamos ir stiprinamas žinios, pasinaudojama nuostatomis ir įgūdžiais), mokiniui – tolesnį mokymąsi.
3 pamokos planas
3.Pamokos planas
  • 3.1.Pamokos tema.
  • 3.2.Uždavinys .
  • 3.3.Padarė pažangą – įvykdė pamokos uždavinį (pildoma pasibaigus pamokai).
  • P.S. Nurodytos tik privalomos grafos – pamokos eigą, metodus ir pan. mokytojas žymisi pagal savo poreikius.
pamokos u davin sudaro
Pamokos uždavinį sudaro:
  • Sąlygos
  • Mokinių veikla
  • Tos veiklos rezultatas
  • Rezultato pamatavimo kriterijai
k galima nuspr sti i pamokos u davini
Ką galima nuspręsti iš pamokos uždavinių?
  • Kokios mokymo priemonės mokykloje naudojamos, kokios mokymosi sąlygos sudaromos.
  • Kokie veiklos būdai, metodai taikomi, koks mokytojo, mokinio vaidmuo ugdymo procese, koks mokymosi krūvis tenka mokiniams.
  • Ar mokinių veikla orientuojama į konkretų išmokimą – žinias, supratimą, gebėjimus, nuostatas, kurie numatyti BUP.
  • Ar mokiniai turi galimybių įsivertinti, sužinoti savo išmokimo lygį, išsiaiškinti, kiek mokymosi sėkmės patyrė, ir, remdamiesi įsivertinimo informacija, planuoti tikslingą tolimesnį mokymąsi.
  • Ar sudaromos sąlygos skirtingiems mokiniams patraukliai mokytis, įvykdyti pamokos uždavinį.
ugdym planuodami numatome
Ugdymą planuodami numatome,
  • ne “ką reikia išeiti”, o kokį rezultatą turėtų pasiekti mokiniai;su kokia dalykine medžiaga ir kaip jie dirbs, kad įgytų numatytus gebėjimus ir nuostatas
veiklos pamokoje kriterijus kiek ji efektyvi ios klas s iems mokiniams t y ar tinkami
Veiklos pamokoje kriterijus- kiek ji efektyvi šios klasės šiems mokiniams, t.y. ar tinkami:
  • Metodai, būdai, formos;
  • Mokinių motyvavimas veiklai (rezultato siekimo aktualumas, veiklos atitikimas jų amžiui, patirčiai, galimybėms);
  • Darbui tinkamos sąlygos, atmosfera;
  • Mokytojo pagalba, konsultavimas (aiškinimo kokybė, konsultavimo efektyvumas, darbo ir mokymo tempo individualizavimas ir diferencijavimas);
  • Tinkamas vertinimas.
slide28

Veiksmingiausi mokymo metodai tie, kurie skatina mokinius įtemptai dirbti nuo pirmosios iki paskutiniosios pamokos minutės, kurie lavina mąstymą, turtina intelektą bei ugdo savarankiškumą ir vaizduotę

ugdymo diferencijavimas
Ugdymo diferencijavimas

VISŲ MOKINIŲ VISKO IŠMOKYTI NEĮMANOMA!

VISUS MOKINIUS GALIMA KAI KO IŠMOKYTI.

slide31

Vadinasi, mokytojui svarbu žinoti, kiek mokiniui reikia duoti (Išsilavinimo standratai + BUP =planavimas).

  • Įtikinti mokinį, kad tai, kas duodama, verta imti , nes bus reikalinga, naudinga (motyvacija).
diferencijavimas
Diferencijavimas
  • Individalaus požiūrio į mokymą realizavimas:
    • Mokinių skirstymas į didesnes ar mažesnes grupes, keliant jose
      • skirtingus mokymosi tikslus.
      • taikant skirtingus metodus,
      • naudojant skirtingas priemones ir pan.
diferencijavimas ugdymo turinio pritaikymas skirtingo sugeb jim lygio mokiniams dr e motiej nien pc
Diferencijavimas - ugdymo turinio pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio mokiniams (dr. E.Motiejūnienė, ŠPC)
  • Pritaikoma
    • Mokymo turinys
    • Mokymo ir mokymosi metodai
    • Vertinimo būdai
  • Diferencijuojama
    • Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų lygį
    • Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes, kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau patyrusiems
tyrin tojai nustat
Tyrinėtojai nustatė,
  • kad mokinių, kurie mokėsi mėgstamu būdu, rezultatai buvo daug geresni. Besimokančiųjų mokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti - teksto analizei arba mokosi vaizdinių priemonių pagalba. Siekiant naudoti tinkamus ugdymo būdus ir parinkti mokymo(si) strategijas, labai svarbu žinoti, kokie mokymosi būdai ir strategijos tinka vienam ar kitam mokiniui.
kaip pad ti mokytis skirting mokymosi stili mokiniams
Kaip padėti mokytis skirtingų mokymosi stilių mokiniams?
  • Problemos
    • Mokytojui tenka dirbti su visais mokiniais - sunku nustatyti, koks mokymosi stilius yra tinkamas visai klasei.
    • Gyvenime mokiniai susiduria su situacijomis, kur dėl aplinkos specifikos negali mokytis jiems parankiu mokymosi stiliumi.
kaip mokyti skirting mokymosi stili mokinius
Kaip mokyti skirtingų mokymosi stilių mokinius?
  • Mokomąją medžiagą pateikite įvairiai (vizualizavimas, animavimas, įgarsinimas, grafika ir kt.).
  • Orientuokitės į mokymosi paradigmos kontekstą.
  • Taikykite mokymą (si) aktyvinančius metodus.
  • Skirkite mokiniams skirtingas užduotis.
  • Sudarykite sąlygas mokiniams rinktis (veiklos, rezultatų pristatymo būdus, veiklos tempą, šaltinius ir kt.)
grupi dydis
Grupių dydis
  • Kuo mažesnė grupė, tuo aktyvesni jos nariai (pvz. mini grupė – pora ir, tikėtina, kad tokioje grupėje bus aktyvūs abu jos nariai).
  • Grupėje, kurią sudaro daugiau nei 4 nariai, atsiranda lyderis.
  • Jei grupėje daugiau nei 6 nariai, ją valdyti, įdarbinti visus mokinius yra sunku.
  • Kai grupėje iki 6 narių – daug rankų didesnę naštą pakels, kai daugiau nei 7 – daug auklių – vaikas be galvos
diferencijuotos grup s
Diferencijuotos grupės
  • Homogeninės (panašių pagal gabumus, polinkius, motyvaciją, savybes ir pan.) mokinių grupės,
  • Heterogeniškos (skirtingų mokinių) grupės.
  • Laisvos grupės.
  • Pastovios grupės.
      • Heterogeniškose grupėse susidaro galimybė mokytis bendradarbiaujant, pagerinti ne tik akademinius, bet ir bendravimo, metakognityvinius, vertinimo ir kitus gebėjimus.
grafinio prane imo rengimo kriterijai
Grafinio pranešimo rengimo kriterijai
  • Rašomi tik teiginiai, išvados, įmagnetinti ar raktiniai žodžiai.
  • Iliustruojama simboliais, ženklais, schemomis, lentelėmiss, sistemomis ir pan. (iliustracija turi ne atkartoti, o papildyti, praplėsti turinio suvokimą).
individualizavimas
Individualizavimas
  • principas , reiškiantis, jog ugdymo turinio dėmenys:
    • standartų reikalavimai,
    • priemonės (vadovėliai ir kt.),
    • mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai

pritaikomi taip, kad atitiktų skirtingų mokinių

gabumus,

poreikius,

polinkius,

mokymosi stilius,

tempą ir kt.

slide43

Individualizavimas turi padėti mokiniui ne tik daryti pažangą, bet ir suprasti, kokios yra jo stipriosios pusės (gabumai, interesai, polinkiai) ir atitinkamai jas tobulinti, pasirenkant mokymosi kryptį.

  • Norint individualizuoti, būtinas įvairių polinkių mokiniams prieinamas mokymo turinys.
  • Būtina atsisakyti vienodo ugdymo turinio ir skirtingiems vaikams teikti skirtingą pagalbą.
pa inti mokin tai
Pažinti mokinį, tai
  • ne tik vadinti jį vardu, žinoti jo socialinę aplinką (tai labiau svarbu mokytojo ir mokinio dialogui), bet įvertinti jo motyvaciją, polinkius, gebėjimus, galimybes tam, kad galėtume pasirūpinti jo mokymo/si sėkme.
konsultavimas
Konsultavimas
  • Puikiausias individualizavimo būdas, kai mokytojas padeda mokiniui ieškoti teisingo kelio, skatina jo sėkmę, rodo dėmesį, kartu priimdamas atsakomybę už išmokimą.
konsultavimas1
Konsultavimas
  • Neveiksminga pagalba, kai mokytojas dirba už mokinį perimdamas iniciatyvą (pats padaro, kaip turėtų būti, padiktuoja, ką reiktų rašyti) ir pan. Tokiu atveju mokinys nesistengia pats spręsti problemų.
kaip pad ti silpnai pasirengusiems mokiniams nemenkinat j orumo
Kaip padėti silpnai pasirengusiems mokiniams, nemenkinat jų orumo
  • Ugdymą individualizuoti tik tada, kai būtina- kai šie mokiniai nepajėgia dirbti kartu su visais. Esant bent menkiausiai galimybei integruoti juos į ugdymą su visos klasės mokiniais.
  • Leisti jiems rinktis užduotis ir rezultatų pristatymo būdą
  • Jei mokytojas jiems individualizuoja užduotis, tai bent jau diferencijuoti turėtų ir kitiems mokiniams.
inojimas prasideda nuo ne inojimo
Žinojimas prasideda nuo nežinojimo.
  • Kai žinai, ko nežinai, tai jau daug žinai.
vienas i s kmingos pamokos kriterij
Vienas iš sėkmingos pamokos kriterijų -
  • beveik visi mokiniai įvykdė pamokos uždavinį.

Kaip to pasiekti?

pamokos u davinio diferencijavimas keliapakopio u davinio k limas
Pamokos uždavinio diferencijavimas (keliapakopio uždavinio kėlimas)
  • Pakopų tiek, kiek skirtingų gebėjimų mokinių grupių
teisingai nustatys pateikt sakini r is
...teisingai nustatys pateiktų sakinių rūšis

0 klaidų

1-2 klaidos

3-4 klaidos

1 pamokos u davinio individualizavimas pagal mokini galimybes pasiekim laiptai
1.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių galimybes ( pasiekimų ,,laiptai”)
  • Naudodamiesi pamokoje įgytomis žiniomis mokiniai gebės:
    • 1. Taisyklingai atlikti nurodytą užduočių minimumą (2).
    • 2. Taisyklingai atlikti daugiau negu pusę (4) užduočių.
    • 3.Taisyklingai atlikti visas (6) užduotis.
2 pamokos u davinio individualizavimas pagal mokini savaranki kumo lyg pasiekim laiptai
2.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių savarankiškumo lygį ( pasiekimų ,,laiptai”)
  • Mokiniai gebės užduotis atlikti:
    • naudodamiesi pagalbine medžiaga (lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.) ir konsultacijomis.
    • naudodamiesi pagalbine medžiaga (lentele, pavyzdžiu, šablonu ir pan.)
    • dirbdami savarankiškai.
3 pamokos u davinio individualizavimas pagal mokini galimybes
3.Pamokos uždavinio individualizavimas pagal mokinių galimybes
  • Naudodamiesi mokytojo klaidų taisymu mokiniai:
    • ištaisys 1 –3 pasirinktas klaidas, išsiaiškins, kaip jų išvengti, ir atliks savikontrolės užduotį.
    • ištaisys vieno tipo klaidas ir mokės paaiškinti, kodėl klydo.
    • ištaisys visas klaidas, motyvuos taisymo būdus.
slide55

4.Pamokos uždavinio diferencijavimas,

naudojant užduoties sunkumą

nusakančius terminus

  • paprasčiausios
  • paprastos
  • nesudėtingos
  • sudėtingesnės

sąlygos teisingai sudaro ir sprendžia tiesinių lygčių sistemas

Iš realaus turinio

5 pamokos u davinio diferencijavimas pagal mokini geb jimus
5. Pamokos uždavinio diferencijavimas pagal mokinių gebėjimus

Remdamiesi įvairiais istoriniais šaltiniais mokiniai:

  • Gebės nurodyti bent 2 Antrojo pasaulinio karo priežastis (bent 2 karo pradžios 1939-40 m. įvykius).
  • Gebės nurodyti 3-4 Antrojo pasaulinio karo priežastis, ( 3-4 karo pradžios 1939-40 m. įvykius).
  • Gebės nurodyti daugiau kaip 4 Antrojo pasaulinio karo priežastis, (daugiau kaip 4 karo pradžios 1939-40 m. įvykius).
  • Gebės palyginti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų priežastis.
gabi j mokini ugdymo individualizavimas ir diferencijavimas pamokoje
Gabiųjų mokinių ugdymo individualizavimas ir diferencijavimas pamokoje
  • Panaudotigebėjimus kitųmokiniųkonsultavimui.
  • Sudaryti heterogenines grupes, kur visi grupės nariai atsakingi už kiekvieno išmokimą, bendrą rezultatą.
  • Duoti sudėtingesnes užduotis (sisteminti, klasifikuoti).
  • Duoti papildomas užduotis.
p agal s kovalik mes taip prisimename gaunam informacij
Pagal S. Kovalik mes taip prisimename gaunamą informaciją:
  • 10% to, ką išgirstame;
  • 15% to, ką matome;
  • 20% to, ką matome ir girdime kartu;
  • 40% to, dėl ko diskutuojame;
  • 80% to, ką patiriame tiesiogiai ir
  • praktikuodami;
  • 90% to, ko mes mokome kitus.
ugdymo individualizavimui mokytojas pasireng s kai
Ugdymo individualizavimui mokytojas pasirengęs, kai
  • Pažįsta mokinius – žino, kam kaip galėtų padėti.
  • Yra sukaupęs diferencijuotų užduočių (atskiroms temoms bei skirtingų gebėjimų mokiniams) bazę (banką).
savikontrol s u duotys tinkama s lyga ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
Savikontrolės užduotys- tinkama sąlyga ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui
  • Pats mokinys, tiesiogiai mokytojui nedalyvaujant, gauna informaciją apie savo žinias, gebėjimus, įgūdžius.
  • Mokinys dirba savarankiškai jam palankiu ritmu.
  • Sėkmingai taikomas savęs vertinimo metodas.
  • Pats mokinys gali priimti sprendimą dėl tolesnio mokymosi žingsnių planavimo- pats formuluoja mokymosi uždavinius.
traukinuko metodas
,,Traukinuko” metodas
  • Grupės gauna ,,maršrutinius” lapus, kuriuose surašytos užduotys, sudėliotos ,,karuselės” metodu.Grupė, atlikusi pirmąją užduotį, atvyksta į pirmąją stotelę, kur stotelės viršininkas (dažniausiai gabus mokinys, kuris, mokytojo instruktuotas, gali vertintį užduoties atlikimo kokybę), jei užduotis atlikta teisingai, praleidžia ,,traukinį” toliau, jei ne - siunčia į depą (remontą). Traukinys pasiekia galutinę stotelę, jei sėkmingai atlieka visas užduotis.
atminties grandin l s metodas
Atminties grandinėlės metodas
  • Labiausiai tinka pamokos apibendrinimui.
  • Pamokos pabaigoje mokiniai turi pasakyti po vieną dalyką, kuri suprato, išmoko, atsimena po šios pamokos. Pasakę stojasi į ratą duoda ranką draugui, stovinčiam iš dešinės. Kuo daugiau mokiniai prisimins, tuo ratas bus didesnis.
  • Pradėti reiktų nuo silpnesnių gebėjimų mokinių, pabaigti – gabiausiais (,,atsarginio suolelio”), kurie galėtų apibendrinti arba apibendrina mokytojas, pateikdamas klausimus mokiniams, kurie dar nėra rate. Arba nestovintiems rate leidžiama prisijungti prie tų mokinių, kurių tiesos jiems atrodo svarbiausios.
vieni kitiems arba durstinys naujos med iagos ai kinimosi metodas
,,Vieni kitiems” arba ,,Durstinys “ (naujos medžiagos aiškinimosi) metodas

II etapas

I etapas

1,1,1,1 fragmentas

2,2,2,2 fragmentas

1,2,3,4

fragmentai

1,2,3,4

fragmentai

1,2,3,4

fragmentai

1,2,3,4

fragmentai

3,3,3,3

fragmentas

4,4,4,4

fragmentas

slide66

Sudaromas lyginis grupių skaičius (4, 6, 8).

  • Grupės nariai pasiskirsto pareigomis. Vienas iš jų – padavėjas.
  • Grupės gauna ,,meniu” lapus, ant kurių užrašytas nagrinėjimo aspektas. Vienos grupės turėtų įžvelgti teigiamas, kitos – neigiamas šio aspekto savybes.
slide67

Skiriamas laikas, per kurį grupė turi užpildyti lapą.

  • Pasibaigus laikui, visi, išskyrus ,,padavėją” eina prie kito staliuko.
  • ,,Padavėjas” pristato ir pakomentuoja ,,meniu” atėjusiai grupei ir prisijungia prie savo grupės.
  • Po pristatymo grupė papildo lapą savo įžvalgomis ir įvertina (+, -, ?) anksčiau rašiusios grupės (-ių) teiginius.
slide68

Kai grupė, pasidarbavusi prie visų staliukų, grįžta prie savojo, įvertina papildymus, apsisprendžia, kaip reaguoti dėl vertinimo.

  • Visų grupių užpildyti lapai prikabinami ir vyksta pristatymas, kurio metu priimami galutiniai sprendimai ir daromos išvados apie reiškinio svarbą (pvz., kurie argumentai, savybės labiau įtikinantys, svarbesni, lemiantys).
slide71

Aktyvaus ugdymo metodai +

    • įtraukia daugumą mokinių į veiklą; + + +?
    • mokiniai dirba savarankiškai; + + - -
    • mokosi bendradarbiauti;+ + + +
    • patys priima sprendimus, suranda tiesas. + ? + -
  • Aktyvaus ugdymo metodai –
    • reikalauja daug mokytojo laiko pasiruošti;- + - +
    • reikia nemažai mokymo priemonių (brangu); + + + +
    • sunkiau valdyti klasę; - - + -
    • sudėtinga pamatuoti kiekvieno mokinio indėlį į rezultatą+ - - -
s kurys
,,Sūkurys”
  • Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir skirtingų spalvų rašiklius. Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir pagal laikrodžio rodyklę grupės keičiasi lapais. Gavę kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas vertina (+, -, !,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais keičiamasi tol, kol kiekviena grupė gauna savo lapą ir pasirengia pristatyti užduotį, įvertinusi kitų grupių taisymus, pastabas. Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš skirtingų spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis vertinant atliktą darbą.
grupi teigini vertinimas
Grupių teiginių vertinimas
  • +
  • -
  • ?
  • !
  • Visiškai sutinkame su teiginiu
  • Nesutinkame su teiginiu
  • Nesupratome teiginio
  • Turime pastabų, replikų, papildymų
vietimi statymas 38 straipsnis mokymosi pasiekim vertinimas
Švietimi įstatymas38 straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas
  • 1. Mokymosi pasiekimų vertinimo paskirtis – padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą, nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su bendrosiose programose nustatytais pasiekimų lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio mokymosi ar veiklos.
slide76

2. Mokymosi pasiekimus įsivertina mokinys, vertina mokytojas, švietimo teikėjas, mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija ...

vertinimas
Vertinimas
  • nuolatinis informacijosapie mokinio mokymosi pasiekimus ir padarytą pažangą kaupimas, interperetavimas ir apibendrinimas.
  • Vertinimas – tai nuolat vykstantis procesas
vertinimas1
Įvertinimas
  • vertinimo proceso rezultatas, konkretus sprendimas apie mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą
sivertinimas
Įsivertinimas
  • sprendimas apie daromą pažangą, remiantis savistaba, dabartinių pasiekimų lyginimu su ankstesniais, tolimesnių mokymosi tikslų bei jų siekimo strategijų numatymas
diagnostinis vertinimas baigus ar pradedant mokymo etap tem ar kurso dal
Diagnostinis vertinimas – baigus ar pradedant mokymo etapą - temą ar kurso dalį
  • Paskirtis-išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą, kad būtų galima numatyti tolesnio mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant sunkumus.
  • Atliekamas remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų, kontrolinių užduočių rezultatais.
apibendrinamasis
Apibendrinamasis
  • Naudojamas baigus programą, kursą, modulį.
  • Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
formuojamasis vertinimas nuolatinis vertinimas ugdymo proceso metu
Formuojamasis vertinimas- nuolatinis vertinimas ugdymo proceso metu
  • Paskirtis- padrąsinti mokinius, išsakyti pastabas, nukreipti tinkamai veiklai.
  • Tikslas – ne kontroliuoti, o padėti mokytis.
  • Nesiejamas su pažymiu, vertinimo rezultatai viešai neskelbiami.
  • Vertinama žodžiu ar raštu.
  • Dažniausiai neformalizuojamas ir nefiksuojamas.
steb jimas
Stebėjimas

Tai dažniausiai klasėje taikomas metodas, bet turbūt mažiausiai pripažįstamas kaip vertinimo forma. Pradinius įspūdžius mokytojui gali tekti pakoreguoti, kai jis sužinos daugiau. Įvairiose mokymo situacijose mokytojas turi galimybių vertinti stebėjimu surinktą informaciją, tikrinti ją, taikant kitus būdus

klausimai
Klausimai

Dauguma mokytojų, uždavę klausimą, laukia atsakymo mažiau nei vieną sekundę ir po to užduoda kitą klausimą arba į savo klausimą atsako patys. Trumpo laukimo pasekmė yra ta, kad „veikia“ tik tie klausimai, į kuriuos galima atsakyti greitai, nemąstant, t. y. faktų įsiminimo reikalaujantys klausimai. Išeitis keičiant šią situaciją – ilgiau palaukti.

klausimai1
Klausimai

Teisingas atsakymas mažiau naudingas mokymuisi nei klaidingas.

Nėra neteisingų atsakymų - ,, griauname” ne tiesas, o argumentus.

kokio gr tamojo ry io reikia mokiniui
Kokio grįžtamojo ryšio reikia mokiniui?

Mokiniui teikiama vertinimo informacija turi būti tokia ir teikiama tokiu būdu, kad jis:

sužinotų, ką ir kaip jam daryti, kad jo mokymosi pasiekimai gerėtų;

įgytų didesnį tikėjimą ir pasitikėjimą savo jėgomis;

nesijaustų prastesnis už kitus klasės draugus;

jaustų, kad jis mokytojui yra svarbus, kad mokytojas siekia jam padėti.

slide94

Po kiekvieno mokymo (si) etapo tikrinamas dalinis išmokimas, išsiaiškinamos mokymosi spragos ir taikomi būdai jas likviduoti.

Gali nutikti taip, kad mokiniai gebės dirbti, atliks visas užduotis, bet pamokos pabaigoje paaiškės, kad nei viena jų nėra atlikta teisingai. Taigi 40 min. dirbta klaidingu metodu, kurį pamiršti bus nelengva, be to, ištaisyti visas klaidas ir išsiaiškinti klydimo motyvus laiko tikrai neužteks. Nuo ko pradėti taisyti ir aiškintis, taip pat sunku nustatyti. G.Petty

pavyzd iui
Pavyzdžiui
  • Atlikus dalį darbo reiktų paskatinti mokinius pasitikrinti pateikiant kriterijus, pvz. geometrijos pamokoje mokytojas pateikia klausimus:
    • Ar jūsų figūra telpa į puslapį?
    • Ar ji pavadinta taip, kaip nurodyta ant lentos?
    • Ar atsakymas į pirmą klausimą yra 8,7 metro?
  • Jei yra mokinių, kurių atsakymai neteisingi, diferencijuotai aiškinamasi, kokios klydimo priežastys. ,,Kol mokomasi, klaidos yra neišvengiamos ir būtinos tobulėjimui” (G.Petty)
i kreditus galima gauti u
I.Kreditus galima gauti už:

pagrįstus, motyvuotus atsakymus į klausimus; aktyvų dalyvavimą pamokoje;

*savo ir kitų klaidų taisymą;

*atsakinėjančiojo papildymą;

*darbų redagavimą;

*raiškų skaitymą; nedidelės apimties kūrybos darbelius;

*kūrinių muzikines, teatrines, dailės interpretacijas;

*dalykines iniciatyvas;

*aktyvų dalyvavimą konkurse, olimpiadoje, konferencijoje ir pan.;

*stendo, parodos, dekoracijų, mokomosios medžiagos parengimą;

*publikacijas spaudoje; viešąsias kalbas;

*projektų rengimą, gynimą, vykdymą, oponavimą;

*stendinių pranešimų parengimą;

*darbą grupėje; tiriamąjį darbą ekspedicijoje;

*segtuvą (portfolijo)

ii kredit netenkama kai
II.Kreditų netenkama, kai:

*vietoj jų įrašomas pažymys (vienas kreditas = vienas pažymio balas);

*laiku neatliekamas darbas (klasėje, namų darbas, ilgalaikė užduotis ir pan.);

*atsakinėjama žodžiu (prie teigiamo pažymio galima prisidėti 1 kreditą, prie neigiamo (vieneto)- du);

iii kreditavimo principai
III. Kreditavimo principai
  • Vienas kreditas atitinka vieną pažymio balą.
  • Kreditai pasiimami tik gavimo dieną.
  • Neatlikus užduoties mokytoja informuojama pamokos pradžioje ir atiduodami 4 kreditai (užduotį vis tiek reikia atlikti). Jei apie neatlikta užduotį neinformuojama laiku, rašomas vienetas, prie kurio galima prisidėti 2 kreditus.
  • Jei mokinys praeitą pamoką nebuvo pamokoje, už neatliktą užduoti jis turi duoti 2 kreditus.
  • Kreditai į pažymį nekonvertuojami likus dviem savaitėm iki pusmečio pabaigos.
  • Vieną kreditą prisidėti prie pažymio galima tik atsakinėjant žodžiu, du kreditus – tik prie vieneto.
  • Kreditai galioja visą mokymosi laiką.
darbo su segtuvais metodo paskirtis
Darbo su segtuvais metodo paskirtis:
  • atpažinti, pripažinti ir įvertinti mokinių pasiekimus, matuoti jų daromą pažangą;
  • skatinti jų motyvaciją, suteikiant drąsos ir padedant suvokti stipriuosius ir tobulintinus pasiekimų rezultatus;
  • skatinti savęs vertinimą, refleksiją,
  • mokyti kelti ugdymosi tikslus ir planuoti mokymosi žingsnius.
slide110

Mokiniai fiksuoja savo pasiekimus ir matuoja pažangą sužinoję signalinius rezultatus bei pasibaigus pusmečiams, metams. Per tam skirtas klasės valandėles jie lygina savo rezultatus su ankstesniais, daro išvadas apie pažangą, planuoja galimybes siekti pažangos. Tai fiksuoja pasiekimų lapuose.

  • Klasės mokinių apibendrinto vertinimo pasiekimų pažanga fiksuojama pusmečių, metų rezultatų suvestinėse (skaičiuojamas dalykų pažymio vidurkis lyginamas su ankstesnių metų, pusmečio rezultatais).
nam darb skyrimo praktika audron uminiem mm
Namų darbų skyrimo praktika-Audronė Šuminiemė, ŠMM
  • Namų darbai turi padėti pasiekti mokymosi uždavinių iškeltų pamokose

Namų darbų trukmė:

3-4 klasių mokiniams – trukmė – 1 val.

5-6 klasių mokiniams trukmė – 1,5val.

7-8 klasių mokiniams trukmė – 2 val.

9-12 klasių mokiniams trukmė – 2,5val.

Namų darbų skyrimo praktika mokykloje

optimizuojant mokini kr v nam darb u duotis reikt
Optimizuojant mokinių krūvį, namų darbų užduotis reiktų
  • orientuoti ne į plotį, o į gylį;
  • skirti tiek, kad nesudarytų problemų patikrinti, įvertinti pamokoje;
  • užduotys turėtų padėti pasitikrinti, įtvirtinti tai, ko mokytasi pamokoje;
  • diferencijuoti taip, kad mokiniai galėtų pasirinkti, kas jiems aktualiausia;
  • skirti ilgalaikes namų darbų užduotis.
nam darb diferencijavimas
Namų darbų diferencijavimas
  • Suteikiama galimybė rinktis pagal
    • apimtį (susitariama dėl privalomo visiems atlikti minimumo);
    • atlikimo būdą (parašyti, išspręsti, grafiškai pavaizduoti, suklasifikuoti...)
    • šaltinius (vadovėlis, pratybos, internetas, laikraštis...);
    • Užduoties turinį (išsiaiškinti klydimo motyvus, atsakyti į klausimus, išspręsti problemą, suformuluoti klausimus...).
nam darb skyrimas
Namų darbų skyrimas

kai skiriamos alternatyvios užduotys, o mokiniai gali pasirinkti, kurias, kiek ir kaip atlikti – puikus mokymo individualizavimo būdas.

slide117

Galimybė rinktis vieną iš užduočių – geras būdas ir namų darbų užduotims diferencijuoti.

Tai, ką mokiniai renkasi, leidžia geriau pažinti jų gebėjimus, polinkius, mokymosi stilius.

nam darbams
Namų darbams

Pasirinkite vieną iš užduočių:

  • 1.Kuo J.Žemaitės apsakymas ,,Marti” įdomus (aktualus) šiandieniniam skaitytojui? Atsakykite 2-3 sakiniais.
  • 2.Realistiškai ir romantiškai 1-2 sakiniais apibūdinkite vieną savo kambario daiktą.
  • 3. Remdamiesi J.Žemaitės apsakymu ,,Marti”, pagrįskite bent vieną teisingą testo atsakymo teiginį.
nam darbams1
Namų darbams

Pasirinkite vieną iš užduočių:

  • Parašykite samprotaujamojo tipo rašinio ,,Tikra ar apsimestinė Hamleto beprotystė?”
    • teiginį ir tris argumentus:
      • Hamleto beprotystė yra ..., nes:
        • 1).......
        • 2).......
        • 3).......
    • įžangą (3-5 sakinius).
    • dėstymo teiginius.
slide121
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“ 2011 m. Nr. 7 (307) priedas (Nuo pamokos vadybos iki dienyno pildymo)
  • Kla­sės die­ny­ne pa­mo­kos te­mą kei­čia pa­mo­kos tu­ri­nys (ži­no­ti, su­pras­ti, ge­bė­ti). Va­di­na­si, trum­pai ra­šo­me pa­mo­kos mo­ky­mo­si už­da­vi­nio veik­las (pvz., at­pa­žin­ti kvad­ra­ti­nę lyg­tį, ras­ti ko­e­fi­cien­tus ir ap­skai­čiuo­ti dis­kri­mi­nan­tą bei pan.). Pa­mo­kos mo­ky­mo­siuž­da­vi­nys ir jos tu­ri­nys kla­sės die­ny­ne tu­ri są­ly­tį („aly­va ant van­dens“), jie yra ša­lia, bet tai ne tas pats.
slide122

Pil­dy­da­mi na­mų dar­bų skil­tį, ne­pa­mirš­ki­me nu­ro­dy­ti na­mų dar­bo po­bū­džio, ven­ki­me žo­džio „iš­mok­ti“ (juk mo­ko­me pa­mo­ko­je), skir­ki­me kuo dau­giau kū­ry­bi­nių už­duo­čių, ug­do­mų­jų pro­jek­tų. Siū­ly­čiau na­mų dar­bus di­fe­ren­ci­juo­ti pa­gal mo­ki­nių mo­ky­mo­si sti­lius, pa­sie­ki­mų ly­gius, ly­tį bei kt. ir in­di­vi­du­a­li­zuo­ti.

www upc smm lt
www.upc.smm.lt
  • Dienyne turi būti užrašomas pamokos pavadinimas nurodant, koks yra konkrečios pamokos turinys, t. y. ko mokėsi mokiniai. Tai neprieštarauja planavimui ugdyti žinias ir supratimą, gebėjimus ar nuostatas. Pagal tai, koks numatytas pamokos mokymosi uždavinys, tik dar trumpiau užrašome pamokos temą/pavadinimą/turinį.
slide124

Pavyzdžiai:

  • 1. Lietuvių kalbos pamokos mokymosi uždavinys skamba taip: „Pagal duotą modelį mokiniai sukurs
  • pasakojimą atsižvelgdami į adresatą ir komunikacinę situaciją“. Į dienyną galime rašyti:
  • Pasakojimo kūrimas: adresato ir komunikacinės situacijos paisymas.
  • Arba
  • Mokymasis kurti pasakojimą atsižvelgiant į adresatą ir komunikacinę situaciją.
slide125

Arba

  • Pasakojimo kūrimas (adresatas ir komunikacinė situacija).
  • 2. Biologijos pamokos mokymosi uždavinys: „Mokiniai paaiškins, kad fotosintezė vyksta augalo lape chlorofilui sugeriant šviesos spinduliuotės energiją ir panaudojant ją gliukozei iš anglies dioksido ir vandens pagaminti.“ Į dienyną galime rašyti:
  • Fotosintezė: chlorofilas, anglies dioksidas, vanduo, gliukozė.
  • Arba
  • Fotosintezės proceso paaiškinimas.
slide126

Į dienyną verta užsirašyti tai, kas rodo, kiek mokiniai jau yra išmokę. Antrame pavyzdyje pateiktoje biologijos pamokoje aiškinamasi, kaip vyksta fotosintezė. Kitoje pamokoje mokiniai mokysis užrašyti fotosintezės lygtį. Taigi tos kitos pamokos pavadinimas galės būti Fotosintezės lygtis.