BAROKAS

1. BAROKAS Ingrida Kaladinskaitė, Andželika Diponaitė Zarasų „Ąžuolo” gimnazija, mokytoja Gitana Vasalauskienė

2. (it. barocco – keistas, įmantrus) menokryptis, XVII a.– XVIII a. I pusėje plitusiEuropojeirLotynų Amerikoje. Pradėjoformuotis XVI a.pab. Italijoje. XVIII a. I pusėje kaikurias vėlyvojobarokotradicijas tęsėrokokas.

3. Baroko kultūra – priešprieša Renesanso aiškumui, harmonijai, racionalumui. Baroke pasaulis baugus ir nepažinus, o žmogus trapus, ribotas ir silpnas. • Susijęs su katalikiškąja kultūra, Bažnyčios pasipriešinimu Reformacijai (Jėzuitų menas). • Gyvenimas iliuzija, sapnas ir kartu tiesa, džiaugsmas. • Suvokiamas būties laikinumas ir tuštumas, pasaulio garbės ir didybės nepastovumas. • Mokomasi džiaugtis žemės malonumais, bet šalia to dominuoja mirties tema (lot. „memento mori” – „atmink, kad mirsi”). Barokiškas dvilypumas, kontrastai: Dievo valia ir egoistinė žmogaus prigimtis, asketizmas ir hedonizmas. • XVII a. teatro amžius, teatras – reginys, prabylantis į protą ir jausmus, pojūčius.

4. Puošnumas • Įmantrumas • Jausmingumas • Impulsyvumas • Tapybiškumas • Dinamiškumas • Dramatiškumas • Polinkis į patosą bei teatrališkus efektus

5. Alegoriškumas. • Kontrastai. • Fantazijosirreliginėsmistikosderinimas su humoru. • Žmogausegzistencijos beimirtiestematika. • Antikiniams mitamsteikėnaująprasmę, jungėjuossubibliniaismotyvais. • Stiliaus metaforiškumas, hiperbolizacija, vulgarizmai. • Aukštojo ir žemojo stilių derinimas.

6. Lyrika: poema, odė, panegirika, epigrama, eilėraštis, epitafija. • Riterinisfantastinisepas. • Alegorinisirmeilėsromanas. • Religinė, rūmųirliaudinėturgausaikščiųdrama. PedrasKalderonas– talentingiausias ispanų dramaturgas. Išliko apie 220 įvairiųžanrųjodramos kūrinių. Garsiausi: komedija„Damavaiduoklė”, drama„Gyvenimasyrasapnas”. Tirsode Molina – „Sevilijos padauža, arba Akmeninis svečias”.

7. Barokas Lietuvoje • Renesanse Lietuva tik imitavo Vakarų Europos kūrybą, o XVII a. ji tapo savarankiška ir lygiaverte kūrėja. • Bažnyčių ir kūrinių didingumas turėjo įtaigiai veikti žmogaus jausmus, tad susiformavo Vilniaus barokas. • Barokas Lietuvoje susijęs su kontrreformacija (Jėzuitų ordinu): 1570 m. jie įkūrė Vilniaus kolegiją, kurią 1579m. pertvarkė į universitetą (akademiją). • 1655 m. Rusijos kariuomenė užėmė Vilnių, Kauną, Žemaitijoje šeimininkavo švedai. • Kultūrinius procesus stabdė karai, maras, badas.

8. D.Kleinas1653 m. išleido pirmąją lietuvių kalbos gramatiką. • K.Sirvydas – 1620 m. pirmąjį lietuvių kalbos žodyną. • Svarbios didikų giminių asmenybės Sapiegos, Pacai.

9. Vilniaus universiteto šviesuoliai profesoriai: • A.Vijūkas – Kojelavičius lotyniškai parašė pirmąją valstybės istoriją – „Lietuvos istoriją”. • Ž.Liauksminas išgarsėjo retorikos vadovėliu „Iškalbos praktika”, perleistu 14 kartų Vakarų Europoje. • K.Sirvydas garsėjo savo pamokslais (pamokslų rinkinys „Punktai sakymų”).

10. XVII – XVIII a. Lietuvoje išpopuliarėjo teatras: • Oginskių, Radvilų privatūs teatrai, • akademijos (universiteto), kolegijos teatrai, • Vilniuje veikė mokyklinis jėzuitų teatras, • Žemutinės pilies profesionalus teatras, kuriame pastatyta pirmoji lietuviška opera „Elenos pagrobimas”.

11. Literatūra ugdė stoišką žmogaus laikyseną. • M.K.Radvila Našlaitėlis – „Kelionė į Jeruzalę” (kai kuriuose šaltiniuose priskiriamas Renesanso epochai). • L.Bojeris – poema „Karolomachija” (Salaspilio mūšio pergalei apdainuoti, etmonui K.K.Chodkevičiui pašlovinti). • M.K.Sarbievijus–lyrikos knygos (popiežiaus vainikuotas poeto laurais). Jo lyrikos knygelę iliustravo P.P.Rubensas, lyrika studijuota Europos universitetuose kaip tobulas lotyniškos poezijos pavyzdys. • M.Olševskis – „Broma, atverta ingviečnastį”.

12. Muzika: labai iškilminga ir didinga, stengiamasi klausytoją įtikinti, kad baroko muzika – tai dievų muzika. Dideli chorai, orkestrai, stiprių balsų solistai. Labai paplitę didelės apimties kūriniai. Mėgstamaimprovizuoti. Kompozitoriai: J.S.Bachas,G.F.Hendelis,K.Monteverdis, A.Vivaldis. Dailė: siekiama išreikšti kulminacines būsenas, dinamiką veržlumą, kūniškumą. Dailininkai: P.P.Rubensas, A. van Deikas,Rembrantas.

13. Architektūra: judesio perteikimas, šešėlių, ornamentikos žaismė, gausu lipdinių. Architektai: K.Maderna, Dž.L.Berninis, J.K.Glaubicas. Vienas žymiausių statinių – Versalio rūmai netoli Paryžiaus. Žiemos rūmai (Ermitažas) Sankt – Peterburge (architektas B.Rastrelis).

14. K.Madernos Šv. Zuzanos bažnyčia Romoje L.Berninio Šv. Teresės ekstazė.Santa Marija dela Vitoria bažnyčia Romoje J.K.Glaubico Šv. Jonų bažnyčios fasadas Vilniuje

15. Baroko architektūra Lietuvą pasiekė XVI a. pab. Pasižymėjo monumentaliomis formomis, ypač gausia interjero puošyba. Kauno Šv. Kryžiaus (Karmelitų) bažnyčia Sapiegų rūmai

17. Šv. Dvasios stačiatikų vienuolyno cerkvė Švč. Trejybės bažnyčia Liškiavoje

18. Būdingas teatrališkas gyvenimas, žmogiškų aistrų verpetai, karų žiaurumai, perdėto prašmatnumo ir skurdo kontrastai, religinės ekstazės. Tai atsispindi ir mūsų laikmečio rašytojos Kristinos Sabaliauskaitės romane „Silva rerum”.

19. Rokokas Dailės ir architektūros stilius, kaip baroko tęsinys susiformavęs XVIII a. Prancūzijoje, vėliau išplitęs po visą Europą. Pavadinimas kilęs iš prancūziško žodžio rocaille, reiškiančio sodų puošimą dekoratyvinėmis kriauklėmis, sraigių kiaukutais. Dominuoja kriauklės motyvas. Ž.O.Fragonaras. Supynės

20. Menas tapo neatskiriama gyvenimo dalimi, svarbiausia jo paskirtis – puošti aukštuomenės gyvenimą. • Daug dėmesio sulaukė taikomoji dailė. • Pradėtos statyti nedidelės jaukios vilos, rezidencijos. Berlyno rokoko stiliaus „Princesės karieta". Viena.