8 TEMA. ATSAKOMYBĖ UŽ KONKURENCIJĄ REGLAMENTUOJANČIŲ TEISĖS AKTŲ PAŽEIDIMUS

1. 8 TEMA. ATSAKOMYBĖ UŽ KONKURENCIJĄ REGLAMENTUOJANČIŲ TEISĖS AKTŲ PAŽEIDIMUS 8.1. ATSAKOMYBĖS UŽ KONKURENCIJĄ REGLAMENTUOJANČIŲ TEISĖS AKTŲ PAŽEIDIMUS RŪŠYS 1. Administracinė (atsakomybė pagal KĮ, Reklamos įstatymą, ATPK ir kitus teisės aktus): • UAB "Sirowa" v. Konkurencijos taryba C.b. Nr. 3K-53/98LAT pažymėjo: „Atsakomybė, nustatyta Konkurencijos įstatyme už jo pažeidimą, savo esme yra administracinė atsakomybė. Pagrindinės šios atsakomybės funkcijos – nubaudimo ir prevencinė [...]“ • Remiantis apžvalgoje pateiktu apibendrinimu, galima teigti, kad KĮ “nustatytos sankcijos savo teisine esme yra administracinės nuobaudos, todėl jos gali būti taikomos tik nustačius atitinkamame Konkurencijos įstatymo straipsnyje apibrėžtą teisės pažeidimo sudėtį”. 2. Civilinė (atsakomybė pagal LR CK, kitus teisės aktus): pagrindinė forma – nuostolių (žalos) atlyginimas. 3. Baudžiamoji (atsakomybė pagal LR BK): atsakomybė už baudžiamuosius nusižengimus ir nusikaltimus konkurencijos srityje (pvz., nustatyta BA už nesąžiningos konkurencijos veiksmus – t.p. žr., 5 temą).

2. 8.2. ŪS TAIKOMOS ADMINISTRACINĖS SANKCIJOS UŽ KONKURENCIJĄ REGLAMENTUOJANČIŲ TEISĖS AKTŲ PAŽEIDIMUS Sankcijos: • A. Elgesio įpareigojimai (angl. behavioural remedies); • B. Struktūriniai įpareigojimai (angl. structural remedies); • C. Baudos. 8.2.1.Elgesio įpareigojimai • Sąvoka minima Reglamento 1/2003 7(1) str.: Komisija turi teisę nustatyti elgesio įpareigojimus, kurie yra proporcingi padarytam pažeidimui ir yra būtini siekiant veiksmingai nutraukti šį pažeidimą; • Tai ex post įpareigojimai, t.y. taikomi ŪS jau padarius pažeidimą; • Tai teigiamo ar neigiamo pobūdžio ŪS nustatyti įpareigojimai, kuriais siekiama nustatyti, pakeisti ar apriboti ŪS elgesį, kad pažeidimas būtų nutrauktas ir kiek įmanoma būtų atstatyta iki pažeidimo buvusi padėtis; • Šie įpareigojimai minimi ir KĮ prie KT taikomų sankcijų (KĮ 40 str. 1 d. 1 p.). 8.2.2. Struktūriniai įpareigojimai • T.p. minimi Reglamento 1/2003 7(1) str.: juos Komisija gali taikyti tik tais atvejais, kai negalima parinkti vienodai veiksmingo elgesio įpareigojimo arba kai toks elgesio įpareigojimas ŪS bus labiau “apsunkinantis” (angl. “burdensome”) nei struktūrinis įpareigojimas. • Tai irgi ex post įpareigojimai, kuriais pakeičiama rinkos struktūra (pvz., koncentracijų atvejais tai gali būti įpareigojimai parduoti įmonę ar jos dalį (KĮ 40 str. 1 d. 2 p.).

3. 8.2.3. Baudos, jų skyrimo ir išieškojimo tvarka Baudų sistemos reforma • Naujoje KĮ redakcijoje baudų sistema pertvarkyta pagal pagrindinius ES taikomus baudų skyrimo principus. Reformos priežastys: 1. dėl Lietuvos įsipareigojimo sugriežtinti baudų už konkurenciją ribojančius veiksmus politiką; 2. dėl to, kad KT suteikti įgaliojimai taikyti EB sutarties 81 ir 82 str. ir ji turėtų būti tinkama tirti šių straipsnių pažeidimus; 3. tam, kad būtų užtikrintos baudos, adekvačios padarytam pažeidimui. [Šaltinis: 2004-05-21 Konkurencijos teisės modernizavimas Lietuvoje]. • Pagrindinės reformos kryptys: • Baudos pasikeitė kokybiškai – atsirado naujų baudų rūšių ir panaikintos senos, nebeaktualios baudos; • Pasikeitė baudų kiekybinė išraiška – jos sugriežtėjo. Baudų rūšys • materialios – skiriamos ŪS už materialinių teisės normų ar įpareigojimų pažeidimus, pvz., KĮ 41 str. 1-2 d.: iki 10 % metinių BP, už nesąžiningos konkurencijos veiksmus - iki 3 %; • procesinės baudos - skiriamos ŪS už procesinių teisės normų ar įpareigojimų pažeidimus, pvz., KĮ 41 str. 3 d.: iki 1 % metinių BP; • periodiniai baudų mokėjimai, pvz., KĮ 41 str. 4 d.: už kiekvieną pažeidimo vykdymo (tęsimo) dieną - iki 5 % metinių BP)

4. Baudų skyrimas ir jų dydžio nustatymas • Pagrindiniai šaltiniai: ­KĮ 42 str.; - 2004 12 06 Vyriausybės nutarimas Nr. 1591 „Dėl baudos, skiriamos už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimus, dydžio nustatymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Nutarimas); 1) Nustatant pažeidimo pavojingumą atsižvelgiama į: • pažeidimo pobūdį, • pažeidimo sukeltas pasekmes atitinkamai rinkai (kai tai įmanoma nustatyti) ir • su pažeidimu susijusios atitinkamos geografinės teritorijos (rinkos) plotą. 2) Baudos už pažeidimo trukmę dydis sudaro iki 10 % baudos už pažeidimo pavojingumą dydžio už kiekvienus pažeidimo metus, jeigu pažeidimas truko ilgiau kaip 1 m., Nustatyta bauda atitinkamai mažinama ar didinama iki 50 %, atsižvelgiant į: • ŪS atsakomybę lengvinančias (žr. KĮ 42 str. 2 d. ar kitos) aplinkybės ir • ŪS atsakomybę sunkinančias (KĮ 42 str. 3 d.) aplinkybes bei • kiekvieno ŪS įtaką pažeidimo padarymui, kai pažeidimą padaro keli ŪS (t.y. į tai, ar ŪS buvo pažeidimo iniciatorius, ar darydamas pažeidimą jis vaidino aktyvų ar pasyvų vaidmenį, t.p. į ŪS užimamą rinkos dalį).

5. Atleidimas nuo baudos, baudų sumažinimas (KĮ 43 str., Nutarimo III skyrius: 6-8 p.) • ŪS, kuris yra konkurentų draudžiamo susitarimo (DS) dalyvis, pateikęs KT visą informaciją apie tokį susitarimą, atleidžiamas nuo baudos, esant visoms šioms sąlygoms: 1) ŪS pateikė informaciją iki šio susitarimo tyrimo pradžios; 2) ŪS yra pirmasis iš DS dalyvių, pateikęs tokią informaciją; 3)ŪS pateikia visą jam žinomą informaciją apie DS ir bendradarbiauja su KT tyrimo metu; 4) ŪS nebuvo DS iniciatorius ir neskatino kitų ŪS dalyvauti tokiame susitarime. • Dominuojantis ŪS, įvykdęs draudžiamus veiksmus, numatytus KĮ 9 str., atleidžiamas nuo baudos, esant visoms šioms sąlygoms: 1) ŪS pateikia visą informaciją, reikalingą piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi tyrimui, ir bendradarbiauja su KT tyrimo metu; 2) ŪS padaryti draudžiami veiksmai nesukėlė esminės ir nepataisomos žalos kitų ŪS ar visuomenės interesams; 3) ŪS savo valia nutraukia draudžiamus veiksmus ir pateikia šių veiksmų nutraukimo įrodymus iki tyrimo pabaigos; 4) ŪS savo valia atlygina draudžiamais veiksmais padarytą žalą bei pateikia žalos atlyginimo įrodymus iki tyrimo pabaigos.

6. ŪS, kuris yra konkurentų DS dalyvis, apskaičiuota bauda sumažinama, jeigu jis pateikė visą jam žinomą informaciją apie DS ir bendradarbiavo su KT viso tyrimo metu. • Bauda sumažinama nuo 50 iki 75 %, kai KT yra priėmusi nutarimą dėl konkurentų DS tyrimo pradėjimo, o ŪS atitinka visas šias sąlygas: 1. ŪS yra pirmasis iš konkurentų DS dalyvių, pateikęs visą jam žinomą informaciją apie DS. 2. ŪS pateikia konkurentų DS įrodymus, kurių neturi KT ir kurie yra reikšmingi įrodant DS. 3. ŪS nebuvo konkurentų DS iniciatorius ir neskatino kitų ŪS dalyvauti DS. • Bauda sumažinama nuo 20 iki 50 %, jeigu konkurentų DS dalyvis pateikia DS įrodymus, kurių neturi KT ir kurie yra reikšmingi įrodant DS. Baudų išieškojimas (KĮ 44 str.) • ŪS privalo sumokėti baudą į valstybės biudžetą ne vėliau kaip per 3 mėn. nuo nutarimo gavimo dienos; • ŪS prašymu bei KT sprendimu baudos ar jos dalies mokėjimas gali būti atidedamas iki 6 mėn.; • Priverstinis baudos išieškojimas vykdomas pateikiant KT nutarimą vykdyti teismo antstoliui CPK nustatyta tvarka. Nutarimas gali būti pateikiamas vykdyti ne vėliau kaip per 3 m. nuo nutarimo priėmimo dienos.

7. 8.3. ŽALOS ATLYGINIMAS PAŽEIDUS KONKURENCIJĄ REGLAMENTUOJANČIUS TEISĖS AKTUS 8.3.1. Žalos, atsiradusios dėl draudžiamų susitarimų sudarymo arba dėl ŪS piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi, atlyginimas 1. Antikonkurenciškai veikę subjektai privalo atlyginti tretiesiems asmenims padarytą žalą (nuostolius): • Draudžiamo susitarimo šalys privalo atlyginti trečiųjų šalių dėl susitarimo sudarymo patirtus nuostolius; • ŪS, piktnaudžiavęs dominuojančia padėtimi, turi atlyginti kitų ŪS dėl piktnaudžiavimo patirtą žalą. • Nuostolių atlyginimas pagal nacionalinę teisę– jei dėl tam tikrų neteisėtų ŪS veiksmų tretieji asmenys patiria nuostolių, jie turi teisę reikalauti jų atlyginimo teismine tvarka; • Nuostolių atlyginimo galimybė ŪS pažeidus EB sutarties 81 ir 82 str. minima, pvz., Komisijos Pranešime dėl Komisijos ir nacionalinių teismų bendradarbiavimo: 10 p.: “jeigu Bendrijos teisės pažeidimas padarė žalos asmeniui, šiam asmeniui turi būti sudaryta galimybė tam tikromis sąlygomis kreiptis į nacionalinį teismą dėl nuostolių atlyginimo”.

8. 2. ŪS, pažeidusio EB sutarties 81 str., kontrahentas turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius tam tikromis aplinkybėmis (žr. ETT sprendimą Crehan v. Courage byloje C-453/99 (31,33 p.): • a) turi būti „nelygybė tarp susitarimo šalių“, t.y. šalis, kuri tvirtina, kad patyrė nuostolių dėl konkurenciją ribojančio susitarimo sudarymo, turi būti žymiai silpnesnėje padėtyje, nei kita šalis, pvz., ji turi žymiai apriboti ar visai atsisakyti savo laisvės derėtis dėl susitarimo sąlygų ir pan. • b) nuostolių atlyginimo reikalaujanti šalis neturi „reikšmingos atsakomybės“ (Teismas sąvokos neaiškina) dėl konkurencijos iškraipymo, t.y. turi būti remiamasi principu, kad subjektas neturi pasipelnyti iš jo paties neteisėtai atliktų veiksmų. 8.3.2. Žalos, atsiradusios dėl neleistinos koncentracijos, atlyginimas Remiantis bendra taisykle, subjektai, patyrę nuostolių dėl neteisėtai įvykdytos koncentracijos turi teisę iš koncentracijoje dalyvavusių asmenų reikalauti atlyginti nuostolius. 8.3.3. ŪS civilinė atsakomybė už veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams Pagal KĮ 17 str. 1 d. 2 p. – atsako nesąžiningus veiksmus atlikęs subjektas.

9. 8.3.4. Žalos atlyginimas suteikus neteisėtą valstybės pagalbą Dėl atsakomybės subjekto yra kelios pozicijos: 1) Priklausomai nuo valstybės pagalbos (VP) rūšies (plačiau apie VP rūšis žr. 6 temos 6.1.2 p.), skiriasi ir atsakomybės subjektas: „netinkamai taikomos valstybės pagalbos atvejais būtent pagalbos gavėjas yra atsakingas už Sutarties pažeidimą, tuo tarpu neteisėtos pagalbos teikimo atvejais atsakomybė tenka atitinkamai valstybei narei“ [šaltinis: A. Sinnaeve and P.J. Slot, The new Regulation on State aid procedures // Common Market Law Review. Vol. 36, No. 6, October 1999. P. 1162]; 2) “Neteisėtos pagalbos gavėjai rizikuoja sumokėti EB taikomas baudas, skiriamas už valstybės pagalbos taisyklių pažeidimą, taip pat rizikuoja, kad trečiosios šalys reikalaus iš jų nuostolių atlyginimo” (žr.: http://www.go-em.gov.uk/european/obj2/erdf/supported_projects/stateaids.php); 3) Labai svarbus ETT sprendimas SFEI byloje C-39/94, kuriame Teismas pabrėžė šiuos aspektus (72-76 p.): • Valstybė privalo atlyginti nukentėjusiems ŪS nuostolius, jų patirtus dėl neteisėtai suteiktos pagalbos. • Tokiu būdu pati EB sutartis nenustato jokių pagalbos gavėjo pareigų dėl jos pažeidimo. Taigi: a) Bendrijos teisė nesuteikia pakankamo pagrindo patraukti pagalbos gavėją atsakomybėn tuo atveju, kai apie suteiktą pagalbą nebuvo tinkamai pranešta Komisijai, tačiau b) Tai neužkerta kelio taikyti nacionalines teisės normas, reglamentuojančias nesutartinę (deliktinę) atsakomybę. Jeigu pagal nacionalinę teisę ekonominio veikėjo gauta neteisėta pagalba padaro kitiems ekonominiams veikėjams nuostolių, šis pagalbos gavėjas tam tikrais atvejais gali būti laikomas atsakingu už padarytą žalą, ir nacionalinis teismas šiuo atveju turi teisę perkelti atsakomybę neteisėtos pagalbos gavėjui.