Pamokos kaip mokymo formos kokybinis aspektas Kauno mieste bendrojo lavinimo mokyklose

1. Pamokos kaip mokymo formos kokybinis aspektas Kauno mieste bendrojo lavinimo mokyklose A. Bagdonas Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjas 2006 08 29

2. Tyrimas atliekamas, kad žinotume: • Ar gerai mums sekasi? • Kodėl mes taip manome? • Ką turėtume daryti, kad sektųsi dar geriau?

3. Tyrimo problema: • Kaip ugdymo procesai pamokoje įtakoja mokinių pasiekimų rezultatus? • Ar mokyklose, kuriose brandos egzaminų rezultatai yra aukštesni, pamokų kokybiniai aspektai yra ryškesni? • Kiek mokinių rezultatus lemia paties besimokančiojo veiksnys?

4. Tyrimo tikslai: • Atlikti pamokų kokybės vertinimą pagal pamokų vertinimo kriterijus, išryškinant ugdymo proceso pamokose kokybę, sistemos ir organizacijos lygmenį. • Pateikti išvadas, išryškinant bendrus pranašumus ir aspektus, kuriuos būtina tobulinti, organizuojant ugdymo procesą pamokoje. • Parengti siūlymus ugdymo proceso kokybės gerinimui, rezultatus aptarti su įstaigų vadovais.

5. Apklausoje dalyvavusių mokyklų mokytojų lyginamoji diagrama

6. Mokytojų, dalyvavusių tyrime, kvalifikacinės kategorijos

7. Faktorinės analizės rezultatai

8. Faktorių vidurkių diagrama

9. Pamokos vertinimo kriterijų lyginamoji diagrama

10. “Dalykinės žinios ir jų taikymas” vertinimas pagal mokytojų turimas kvalifikacines kategorijas

11. “Asmeninės savybės” vertinimas pagal mokytojų turimas kvalifikacines kategorijas

12. Koreliacinės analizės rezultatai

13. Kriterijaus “Pamokų tikslų formulavimas ir įgyvendinimas “statistiniai ryšiai

14. Kriterijaus “Ugdymo metodų tinkamas pasirinkimas” statistiniai ryšiai

15. Pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų įgyvendinimo kokybės palyginimas

16. Išvados • Ugdymo proceso organizavimo kriterijų faktorinė analizė atskleidė du ryškius faktorius, kurie turi įtakos ugdymo proceso organizavimo sėkmei mokyklose – „Dalykinės žinios ir jų taikymas“ ir „Asmeninės savybės“. Analizuojant šiuos faktorius atsiskleidė, kad kai kuriose mokyklose nevienodai yra skiriama dėmesio abiems faktoriams. Kai kurioms mokykloms geriau sekasi „Asmeninių savybių“ faktoriaus kriterijų apibrėžtose srityse, kitoms – „Dalykinių žinių” faktoriaus.

17. Analizuojant kokią įtaką ugdymo proceso organizavimo sėkmei turi mokytojų kvalifikacinės kategorijos, atsiskleidė vieningos tendencijos abiejuose faktoriuose ir visose jų kategorijose: kuo aukštesnė mokytojo kategorija, tuo ugdymo procesas yra organizuojamas geriau. Ypatingai šiame kontekste išsiskyrė mokytojų ekspertų vertinimai. Jų vertinimai abiejuose faktoriuose viršijo „3” (gerai) vidurkį.

18. Analizuojant mokyklų vertinimus pagal jų tipus atsiskleidė tai, jog mokyklos tipas (gimnazija ar vidurinė) neturi didesnės reikšmės ugdymo proceso organizavimo kokybei. Vertinimų vidurkiai abiejuose faktoriuose skyrėsi labai nežymiai. • Ugdymo proceso sėkmingas organizavimas negali būti sėkmingas jei į jį nebus žiūrima kompleksiškai. Visi kriterijai yra tarpusavyje susiję tampresniais ar silpnesniais ryšiais ir turi didesnę ar mažesnę įtaką vieni kitiems.

19. Išsiskyrė keturi kriterijai („Pamokos tikslų formulavimas ir įgyvendinimas“, „Ugdymo metodų tinkamas pasirinkimas“, „Dėstymo bei aiškinimo tinkamumas ir tikslingumas“, „Mokinių motyvacijos palaikymas ir stiprinimas“), kurie gan stipriai koreliavo su didžia dalimi esamų kriterijų, kas neabejotinai rodo jų didelę svarbą ugdymo proceso organizavimui. • Mokytojai ne visada geba gerbti mokinių auditoriją.

20. 7. Išryškėjo mokytojų, turinčių vienodą išsilavinimą, skirtinga kompetencija. 8. Neefektyviai dirbantys mokytojai dar daugiau padidina skirtumą tarp palankias ir nepalankias mokymosi sąlygas namuose turinčių mokinių. 9. Nestebima tiesioginė priklausomybėtarp investicijų, kuriant mokymosi aplinkas, ir mokinių daromos pažangos.

21. 10. Mokymas nepakankamai diferencijuotas. Ne visi mokiniai spėja įsisavinti žinias ir neįgyja reikiamų įgūdžių, lyginant su motyvuotais mokiniais. 11. Silpnėja mokytojo veiklos motyvacija. Neišryškinamos naujos asmenybės, sėkmingai dirbantys procesų organizatoriai.

22. Bihevioristinė mokymosi teorija Grindžiama požiūriu, kad visi mokosi pagal vieną mokymosi modelį, kuris gali būti išskaidytas atskirais nuosekliais “žingsniais”, o jų įveikimas – vadovaujamas, stebimas ir atlyginamas. Konstruktyvistinė mokymosi teorija Mokymąsi laiko individualiu naujo supratimo “konstravimu”, kurio metu derinama kiekvieno turima unikali patirtis ir nauja informacija.

23. Rekomendacijos • Organizuojant ugdymo procesą yra labai svarbu pagerinti mokytojo dalykinių žinių sąsajas su jo asmeninėmis savybėmis. • Mokyklos (Šančių, Šilainių, “Versmės” vidurinės mokyklos ir S. Dariaus ir S Girėno gimnazija), geriausiai vertinamos pagal abu faktorius, galėtų organizuoti gerosios patirties sklaidą tyrime dalyvavusiose mokyklose.

24. 3. Aukštesnės kategorijos mokytojai galėtų atlikti savo gerosios patirties sklaidą žemesnės kategorijos mokytojams savo mokyklose, tuo prisidedant prie bendro mokykloje vykdomo ugdymo proceso organizavimo sėkmingumo. • Mokyklų mokytojams pateikti koreliacinės analizės rezultatus, siekiant, kad jie atkreiptų dėmesį į tas veiklos sritis, kurios ypatingai stipriai siejasi tarpusavyje ir daro įtaką viena kitai.

25. Ačiū už dėmesį! Kūrybingų ir rezultatyvių naujųjų mokslo metų!