1 / 13

Prekių ženklo samprata 1988 m. gruodžio 21 d. PirmosiosTarybos direktyvos 89/104/EEB 2 straipsnis:

Prekių ženklo samprata 1988 m. gruodžio 21 d. PirmosiosTarybos direktyvos 89/104/EEB 2 straipsnis:

onofre
Download Presentation

Prekių ženklo samprata 1988 m. gruodžio 21 d. PirmosiosTarybos direktyvos 89/104/EEB 2 straipsnis:

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. Prekių ženklo samprata 1988 m. gruodžio 21 d. PirmosiosTarybos direktyvos 89/104/EEB 2 straipsnis: „Prekių ženklas gali būti sudarytas iš bet kokio žymens, kurį galima pavaizduoti grafiškai, būtent iš žodžių, įskaitant asmenvardžius, dizaino, raidžių, skaitmenų, išorinio prekių ar jų įpakavimo vaizdo su sąlyga, kad tokie žymenys leidžia atskirti vienai įmonei priklausančias prekes ar paslaugas nuo kitai įmonei priklausančių prekių ar paslaugų“ Du pagrindiniai prekių ženklo požymiai: • grafinė išraiška • gebėjimas atlikti identifikacinę funkciją. Daugiausiai problemų dėl netradicinių prekių ženklų kyla dėl tokių netradicinių žymenų grafinio pavaizdavimo

  2. Netradicinis prekių ženklasŽenklo netradiciškumo samprata siejama tiek su teisiniu aiškumu dėl tokio ženklo apsaugos galimybių, tiek su pačia tokio prekių ženklo prigimtimi: tokie netradiciniai prekių ženklai nėra suvokiami vizualiai, jie yra orientuoti į kitus žmogaus pojūčius: klausą, uoslę, skonį ir prisilietimą. Netradiciniais prekių ženklais šiandien yra laikomi kvapas, skonis, garsas. Tokie žymenys kaip judesys, gestas, žymuo, suvokiamas jutimu, holograma, atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisinį reglamentavimą potencialiai galimi registruoti kaip prekių ženklai, tačiau dažnai literatūroje įvardijami kaip „ateities“ prekių ženklai.

  3. Judesys, kaip prekių ženklas suprantamas kaip objekto išvaizdos pasikeitimas nulemtas to objekto judesio.

  4. Specialių teisės normų, skirtų skirtingų rūšių netradicinių prekių ženklų registravimo reglamentavimui, nėra. Tokių ženklų registravimo gaires bei kriterijus formuoja Europos institucijų sprendimai (OHIM Apeliacinis skyrius, Pirmųjų instancijų teismai ir Teisingumo Teismas). Rekomendacinės nuostatos dėl garsinių prekių ženklų yra įtvirtintos OHIM Rekomendacijoje dėl paraiškos nagrinėjimo procedūrų.

  5. Trys pagrindinės Teisingumo Teismo svarstomas problemos netradicinių prekių ženklų srityje: • ar įmanoma kvapą, spalvą ar garsą išreikšti grafiškai • ar toks prekių ženklas geba atskirti vieno asmens prekes ar paslaugas nuo kito asmens prekių ar paslaugų • ar pagrįsta, kad toks ženklas būtų monopolizuotas vieno prekybininko

  6. Ypatingą reikšmę turi Teisingumo Teismo sprendimas Sieckmann byloje, nagrinėjusioje grafinės žymens išraiškos klausimą (Ralf Sieckmann v Deutsches Patent – Markenamt, (2003) ETMR 37ECJ. Teisingumo Teismas šioje byloje nagrinėjo klausimus: • ar ženklas kuris vizualiai nėra matomas, vis tik gali būti atkuriamas kokiu nors būdu grafiškai? • ar reikalavimas pavaizduoti žymenį grafiškai yra įvykdytas, kai kvapas yra atkuriamas • naudojant cheminę formulę; • žodinį aprašymą • kvapo pavyzdį • šių grafinės išraiškos būdų kombinaciją

  7. Sieckman bylos atveju paraiška buvo paduota registruoti cheminės medžiagos metilo cinamato kvapą, skirtą 35,41 ir 42 klasės paslaugoms žymėti. Pateikiant paraišką buvo: • įvardinta metilo cinamato cheminės medžiagos (kitaip, cinaminės rūgšties metilo esterio) cheminė formulė: C6 H5 – CH = CHCOOCH3 • specialioje taroje pateiktas šio kvapo pavyzdys; • pateiktas žodinis kvapo aprašymas: aromatingai vaisinis su lengva cinamono užuomina

  8. Teismas suformulavo septynis kriterijus, kuriuos turi atitikti grafinis žymens pavaizdavimas ir šie kriterijai vadinami Sieckmann kriterijais: • grafinis kvapo pavaizdavimas turi būti aiškus; • grafinis kvapo pavaizdavimas turi būti tikslus; • grafinis kvapo pavaizdavimas turi būti savarankiškas; • grafinis kvapo pavaizdavimas turi būti lengvai prieinamas; • grafinis kvapo pavaizdavimas turi būti suprantamas; • grafinis kvapo pavaizdavimas turi būti ilgai išliekantis; • grafinis kvapo pavaizdavimas turi būti objektyvus

  9. 2005 m. Europos Bendrijų pirmosios instancijos teismo (dabar vadinama Europos Sąjungos Bendruoju teismu) sprendimas EDEN Sarl byloje (Byla T-305/04, Eden SARL, (2005) ECR II-4705). Pareikštas registruoti „prinokusios braškės kvapas“, jį apibūdinant žodžiais „prinokusios braškės kvapas“ ir pridedant spalvotą braškės nuotrauką. Teismas atkartojo Sieckmann bylos argumentus, papildomai nurodydamas, jog toks grafinis žymens pavaizdavimas yra nepilnavertis ir neatskleidžiantis žymens prigimties

  10. Garsas kaip prekių ženklas gali būti įvairių rūšių: • žodis, išreikštas balsu be melodijos; • muzikinių natų serija (Nokia tune); • muzikinių natų serija su žodžiais; • žodžiai akomponuoti muzika.

  11. OHIM Rekomendacijos dėl paraiškos nagrinėjimo procedūrų 7.6.1. punktas pažymi, jog garsinis ženklas turi būti išpildytas grafine išraiška. Jeigu toks žymuo pateikiamas elektroninėje laikmenoje, tuomet jis privalo papildomai būti išpildytas ir grafine išraiška (plius garsinis failas, išreiškiantis šį garsą). Vidaus Rinkos Harmonizavimo tarnyba akceptuoja tik tokią garso grafinę išraišką, kuri atitinka „Shield mark“ byloje keliamus reikalavimus grafinei tokio žymens išraiškai. Kaip atitinkanti reikalavimus laikoma tradicinė muzikinė penklinė, o ne dažnio oscilograma ar sonograma. Oscilogramos ar sonogramos laikomos atitinkančios grafinės išraiškos reikalavimus tuomet, kai papildomai pridedamas garsinis failas, t.y. elektroninė laikmena su registruojamu garsu.

  12. Teisingumo Teismas 2003 m. priėmė sprendimą „Shield mark“ byloje, susijusį su pirmų devynių Bethoveno „Fur Elise“ melodijos natų registracijos ir gaidžio giedojimo registracijos galimybėmis. Teisingumo Teismas pažymėjo, jog: „...grafinės išraiškos reikalavimasnėra patenkintas, kai ženklas grafiškai išreikštas apibūdint jį rašytiniu žodiniu aprašymu, tokiu kaip: „susideda iš natų, sudarančių muzikinį kūrinį“, ar nurodymas, kad tai yra „gyvūno riksmas, šūksnis“ be jokių papildomų priemonių.Kita vertus, grafinės išraiškos reikalavimas laikomas patenkintu, kai žymuo atskleidžiamas per muzikinę penklinę, nurodant natas, jų ilgumą, taktus, tempą ir kitus muzikinius simbolius...“

  13. Išvados: • Šiandienė netradicinio prekių ženklo samprata siejama tiek su teisiniu aiškumu dėl tokio ženklo apsaugos galimybių, tiek su pačia tokio prekių ženklo prigimtimi: netradiciniai prekių ženklai nėra suvokiami vizualiai, jie yra orientuoti į kitus žmogaus pojūčius: klausą, uoslę, skonį ir prisilietimą – kvapas, skonis, garsas ir pan. • Nors Europos Sąjungos teisinis reglamentavimas leidžia suteikti apsaugą netradiciniams prekių ženklams, tokią galimybę patvirtina ir Teisingumo Teismo praktika, tačiau iki šiol nepaprastai problematiška grafiškai pavaizduoti kvapą ir skonį. Pastarųjų žymenų grafinis pavaizdavimas privalo atitikti Sieckmano kriterijus, kas sąlygoja iki šiol atvirą klausimą mokslui kokiais būdais be paprastos cheminės formulės dar galėtų būti išreikštas kvapas, kaip gali būti grafiškai pavaizduotas skonis. Dėl šios priežasties, galima sakyti, kad netradicinių prekių ženklų ateitis priklauso nuo technologijų galimybių: o būtent visiems suprantamo, prieinamo, tikslaus, aiškaus, ilgalaikio ir objektyvaus būdo, kuriuo būtų įmanoma grafiškai pavaizduoti tai kas neapčiuopiama.

More Related