1 / 53

Ieškiniai dėl panaikinimo

Ieškiniai dėl panaikinimo. 10 TEMA. ES TEISĖS AKTŲ T EISĖTUMO KONTROLĖ: SESV 263 STR. (EX EB 230 STR.). SESV 263 straipsnis (EB sutarties ex 230 straipsnis).

ziazan
Download Presentation

Ieškiniai dėl panaikinimo

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. Ieškiniai dėl panaikinimo • 10 TEMA. ES TEISĖS AKTŲ TEISĖTUMO KONTROLĖ: SESV 263 STR. (EX EB 230 STR.)

  2. SESV 263 straipsnis(EB sutarties ex 230 straipsnis) • 1 dalis: Atsakovai ir teisės aktų, kuriuos galima ginčyti kategorijos: Europos Sąjungos Teisingumo Teismas prižiūri įstatymo galią turinčių teisės aktų, Tarybos, Komisijos ir Europos centrinio banko priimtų teisės aktų, išskyrus rekomendacijas ir nuomones, ir Europos Parlamento bei Europos Vadovų Tarybos aktų, galinčių turėti teisinių padarinių trečiosioms šalims, teisėtumą. Jis taip pat prižiūri Sąjungos įstaigų ar organų aktų, galinčių turėti teisinių padarinių trečiosioms šalims, teisėtumą.

  3. SESV 263 straipsnis(EB sutarties ex 230 straipsnis) • 2 dalis: Privilegijuoti ieškovai ir materialūs peržiūros pagrindai: Šiuo tikslu Teismo jurisdikcijai priklauso nagrinėti valstybės narės, Europos Parlamento, Tarybos ar Komisijos pateiktus ieškinius dėl kompetencijos trūkumo, esminio procedūrinio reikalavimo pažeidimo, Sutarčių ar kokios nors su jų taikymu susijusios teisės normos pažeidimo arba piktnaudžiavimo įgaliojimais.

  4. SESV 263 straipsnis(EB sutarties ex 230 straipsnis) • 3 dalis: Iš dalies privilegijuoti ieškovai: Tomis pačiomis sąlygomis Teismo jurisdikcijai priklauso spręsti Audito Rūmų, Europos centrinio banko ir Regionų komiteto dėl savo prerogatyvų gynimo pateiktus ieškinius.

  5. SESV 263 straipsnis(EB sutarties ex 230 straipsnis) • 4 dalis: Neprivilegijuoti ieškovai: Kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo gali pirmoje ir antrojoje pastraipose numatytomis sąlygomis pateikti ieškinį dėl jam skirtų aktų arba aktų, kurie yra tiesiogiai ir konkrečiai su juo susiję, ar dėl reglamentuojančio pobūdžio teisės aktų, tiesiogiai su juo susijusių ir dėl kurių nereikia patvirtinti įgyvendinančių priemonių. • Sąjungos įstaigas ar organus steigiantys aktai gali nustatyti konkrečias sąlygas ir tvarką, reguliuojančias fizinių ar juridinių asmenų ieškinių dėl šių įstaigų ar organų aktų, galinčių jiems turėti teisinių padarinių, pateikimą. (Lisabonos naujovė).

  6. SESV 263 straipsnis(EB sutarties ex 230 straipsnis) • 5 dalis:Terminas: Šiame straipsnyje numatyti ieškiniai pateikiami per du mėnesius nuo to akto paskelbimo arba nuo pranešimo apie jį ieškovui dienos arba, jei to nebuvo padaryta, nuo tos dienos, kai ieškovas apie jį sužinojo.

  7. SESV 264 straipsnis(EB sutarties ex 231 straipsnis) • Jei ieškinys yra pagrįstas, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas atitinkamą teisės aktą paskelbia negaliojančiu. • Tačiau jei Teismas mano, kad tai reikalinga, jis nurodo, kurie paskelbto negaliojančiu akto padariniai lieka galutiniai.

  8. Bendros pastabos • Teisėtumo priežiūros sistemos kūrimas ES visų pirma buvo sietas su poreikiu išlaikyti institucinę pusiausvyrą; taip pat poreikiu išlaikyti pusiausvyrą tarp valstybių narių ir Bendrijos institucijų ginčuose dėl tinkamo Bendrijai suteiktos kompetencijos įgyvendinimo;

  9. Bendros pastabos • Efektyvios teisminės gynybos principo svarbą yra pripažinęs ir ES teisės aktų teisėtumo priežiūros funkciją vykdantis ETT. Teismo nuomone, Sutartyje yra įtvirtinta išsami teisinės gynybos priemonių ir procedūrų sistema, sudaranti ES teismams galimybę vykdyti institucijų priimamų teisės aktų teisėtumo kontrolę.

  10. Bendros pastabos • Kritika doktrinoje dėl nepakankamos teisinės gynybos. Problema - privačių asmenų teisė pateikti ieškinį ESTT pagal SESV 263 str. straipsnį yra pernelyg ribota, o tai paneigia teisės kreiptis į teismą principą, nors būtent teisė pateikti tiesioginį ieškinį turėtų būti pagrindinė privačių asmenų teisinės gynybos priemonė.

  11. Bendros pastabos • Teisės kreiptis į teismą ribojimai pasitelkiami siekiant išvengti piktnaudžiavimo teisėtumo priežiūros sistema, sumažinti potencialių pareiškėjų ratą iki tų, kurių teisės ypač pažeidžiamos, ir taip užtikrinti efektyvumo principo laikymąsi – vis dėlto nustatant ribojimus draudžiama paneigti pačią teisės kreiptis į teismą esmę; ribojimais turi būti siekiama teisėto tikslo, taip pat pagrįstos pusiausvyros tarp tikslų ir jiems pasiekti naudojamų priemonių.

  12. Ieškinio pagal SESV 263 str. priimtinumo sąlygos: • Pirma, ieškovas turi įrodyti, kad jis turi teisę paduoti ieškinį. Tai svarbu, kalbant apie iš dalies privilegijuoti ieškovus ir neprivilegijuotus ieškovus, kadangi jų locus standi yra ribojama. • Antra, ieškinio padavimo terminas, nustatytas šios normos 5 dalyje. • Trečia, ieškovas privalo argumentuoti, kad jo ieškinys atitinka vieną iš materialių peržiūros pagrindų. Tai reiškia, kad teisės aktas, dėl kurio pareikštas ieškinys, gali būti panaikintas remiantis vienu iš SESV 264 str. 2 dalyje numatytų peržiūros pagrindų.

  13. IEŠKOVAI: • Valstybė narė • Taryba, Komisija, EP • Audito Rūmai • Regionų komitetas (Lisabonos naujovė) • ECB • Fiziniai, juridiniai asmenys.

  14. Ieškovų teisinis statusas, pagal SESV 263 str. nėra vienodas. Yra išskiriami: • 1. Privilegijuoti ieškovai – 263 str. 2 dalis: • Valstybės narės • Taryba • Komisija • EP • Jie neprivalo įrodinėti savo suinteresuotumo dėl akto panaikinimo ir tuo pačiu teisės kreiptis į teismą. • Valstybės narės teisė pareikšti ieškinį nepriklauso nuo to ar Taryboje ji balsavo už ar prieš teisės akto priėmimą. • Kalbant apie valstybių narių teisę ginčyti ES teisės aktus, reikėtų skirti atvejus, kai į ESTT kreipiasi centrinė valdžia ir kai regionų valdžios organas. Pagal ESTT praktiką, valstybės centrinė valdžia ieškinius pateikia pagal 263 str. 2 dalį, o decentralizuotos valdžios institucijos, valstybių autonominiai vienetai, pagal 263 str. 4 dalį, kadangi pastarųjų locus standi prilyginama privatiems ieškovams.

  15. 2. Iš dalies privilegijuoti ieškovai – 263 str. 3 dalis • ECB • RK • AR Šių institucijų ieškinys galimas tik dėl jų prerogatyvų gynimo t.y. turi remtis šių institucijų teisių pažeidimu.

  16. 3. Neprivilegijuoti ieškovai yra f.ir j. asmenys • 263 str. 4 dalis: „Kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo gali pirmoje ir antrojoje pastraipose numatytomis sąlygomis pateikti ieškinį dėl jam skirtų aktų arba aktų, kurie yra tiesiogiai ir konkrečiai su juo susiję, ar dėl reglamentuojančio pobūdžio teisės aktų, tiesiogiai su juo susijusių ir dėl kurių nereikia patvirtinti įgyvendinančių priemonių“.

  17. Neprivilegijuoti ieškovai yra f.ir j. asmenys • Locus standi turinį sudaro tiesioginė ir konkreti sąsaja su teisės aktu. • Šia nuostata akivaizdžiai siekiama, kad privatūs asmenys galėtų kvestionuoti tik individualaus taikymo teisės aktų teisėtumą, kuriuos ginčyti būtų asmeniškai suinteresuoti.

  18. Locus standi taisyklespagal SESV 263 str. 4 d. • pirmoji taikoma ginčijant „teisės aktų“ teisėtumą. Sąlygos– tiesioginė sąsaja ir konkreti sąsaja. • antroji – „reglamentuojančio pobūdžio“ teisės aktų teisėtumą. Trys sąlygos: (1) ginčijamas teisės aktas yra reglamentuojančio pobūdžio, (2) tiesiogiai susijęs su pareiškėju ir (3) jis nereikalauja įgyvendinančių priemonių. Asmuo nebeturi įrodinėti savo konkretaus susietumo su ginčijamu teisės aktu.

  19. Tiesioginė sąsaja • Tiesioginė sąsaja yra viena iš dviejų expressis verbis SESV 263 4 dalyje nurodytų sąlygų, ribojančių asmens teisę pateikti ieškinį dėl teisės akto panaikinimo tuo atveju, kai teisės aktas nėra tiesiogiai šiam asmeniui adresuotas. • ETT praktikoje paprastai pirmiausia sprendžiamas konkrečios sąsajos klausimas, ir tik po to (jeigu konstatuojama, kad pareiškėjas yra konkrečiai susijęs) nustatoma tiesioginėsąsaja.

  20. Tiesioginė sąsaja • Les Verts byla (Byla 294/83 Les Verts/European Parliament): teisės aktas gali būti tiesiogiai susijęs su ieškovu tada, kai jis yra pilnas taisyklių rinkinys, kuris yra pakankamas ir nereikalaujantis įgyvendinančių nuostatų <...> yra taikomas automatiškai ir nepalieka vietos diskrecijai.Automatinis taikymas reiškia, kad toks poveikis turi kilti iš teisės akto besąlygiškai, t.y. automatiškai ir nereikalaujant imtis bet kokių papildomų veiksmų ar atitikti sąlygas. • Grain byla (Byla C-404/96 P Glencoce Grain v Commission): teisės aktas privalo tiesiogiai veikti pareiškėjo teisinę situaciją (tiesioginis teisinis poveikis) t.y. teisės aktas turi sukelti asmeniui teisines pasekmes bet kokia forma (suteikiant teisių ar pareigų, atimant privilegijas jam arba suteikiant privilegijų jo konkurentams, ar kaip kitaip keičiantis jo teisinę poziciją).

  21. Taigi, tiesioginės sąsajos sąlygos yra šios: • priimtas teisės aktas sukelia tiesiogines teisines pasekmes pareiškėjui be nacionalinių institucijų intervencijos. • Teisės aktas tiesiogiai veikia pareiškėjo teisinę situaciją.

  22. Tiesioginė sąsaja (ESTT praktika) • Byla 123/77, UNICME ir kiti v. Tarybą • Tarybos reglamentas numatė Italijos institucijų teisę išduoti importo licencijas Japoniškiems motociklams • Unicme ir motociklų importuotojai kreipėsi dėl reglamento panaikinimo • Tarp importuotojų ir ginčijamo teisės akto nebuvo tiesioginės sąsajos, nes • Teisę išduoti licencijas turėjo Italijos vyriausybė: Importuotojų būklę įtakojo ne reglamentas, o vėlesnis Italijos vyriausybės sprendimas jiems neišduoti importo licencijų. • nors importuotojai negalėjo kreiptis dėl jų teisių apsaugos į ETT, ieškinį dėl atsisakymo išduoti importo licencijas jie galėjo pateikti nacionaliniams teismams. • jei nacionaliniam teismui iškiltų EB teisės taikymo klausimas, jis galėtų kreiptis į ETT prašydamas prejudicinio sprendimo pagal EB 234 str.

  23. Tiesioginė sąsaja (ESTT praktika) • Byla 62/70, Bock v. Komisiją • Bock kreipėsi į Vokietijos institucijas su prašymu išduoti importo licenciją kiniškiems grybams į Vokietiją. • Atsakymas – licencija nebus suteikta, kai tik bus gautas tam reikalingas Komisijos leidimas. • Komisija leido Vokietijai atsisakyti išduoti importo licencijas. • ETT sprendimas: tiesioginė sąsaja buvo. • Nacionalinės institucijos neturėjo diskrecijos laisvės, nes ji jau buvo realizuota, pranešant Bock apie jų ketinimus nepatenkinti Bock prašymo, kai tik jos galės tai padaryti. Todėl Bock paveikė ne nacionalinių institucijų, o pats Komisijos sprendimas.

  24. Tiesioginė sąsaja (ESTT praktika) • Byla 11/82, Piraiki –Patraiki ir kiti prieš Komisiją • Komisijos sprendimu palikta laisvė Prancūzijai savarankiškai nustatyti medvilnės pluošto iš Graikijos importo kvotas. • Prancūzija jau buvo priėmusi griežtas ribojančias tokio importo priemones ir pareikalavo leisti taikyti dar griežtesnes importo kvotas. Tikimybė, kad ji nepasinaudos leidimu taikyti importo kvotas buvo grynai teorinė. • Teismo sprendimas: tiesioginė sąsaja buvo.

  25. Tiesioginė sąsaja (ESTT praktika) • Cableuropa byla (Byla T-346/02 Cableuropa and others v Commission) • Ginčijamas Komisijos sprendimas,kuriuo procedūra dėl susijungimo kontrolės buvo perduota Ispanijos kompetentingai institucijai. • ETT: Nors ir buvo pripažinta, kad toks sprendimas iš esmės nėra galutinis, kadangi galutinio sprendimo priėmimo teisė perduota valstybės narės kompetentingai institucijai, tačiau Teismas vis tiek sprendė,, kad svarbu yra atsižvelgti, kokį teisinį poveikį pareiškėjui turi toks teisės aktas. Vertinant sprendimo teisines pasekmes prieita išvados, kad toks sprendimas atima iš pareiškėjo galimybę kreiptis dėl sprendimo peržiūrėjimo pagal Bendrijos teisę taip suvaržant jo procesines teises, taip pat pareiškėjo atžvilgiu jis yra galutinis ir automatiškai veikiantis, dėl to toks sprendimas laikytinas tiesiogiai susijęs su pareiškėju.

  26. KONKRETI SĄSAJA • ETT pirmą kartą atskleidė konkrečios sąsajos reikšmę Plaumann byloje (Byla 25/62 Plaumann & Co v Commission • Vokietija kreipėsi į Komisiją prašydama leidimo neberinkti mandarinams taikytino muito mokesčio. • Komisija atsisakė. • Plaumann, mandarinų importuotojas, jį apskundė. • ETT: tarp K spr ir Plaumann nebuvo konkrečios sąsajos. ETT konstatavo: „asmenys, kurie nėra sprendimo adresatai, gali teigti esantys konkrečiai su juo susiję, jeigu tas sprendimas paveikia juos dėl tam tikrų išskirtinių jiems būdingų savybių, ar dėl aplinkybių, kuriomis jų padėtis skiriasi nuo kitų asmenų ir dėl šių veiksnių išskiria juos asmeniškai, kaip ir tuo atveju, kai asmeniui sprendimas yra tiesiogiai skirtas.

  27. Tam, kad įrodytų esąs konkrečiai susijęs su sprendimu: • pareiškėjas turi įrodyti, kad sprendimas jį paveikė dėl tik jam vienam būdingų savybių: • Kurios skiria jį nuo visų kitų galimų pareiškėjų, ir • Kurios išskiria jį individualiai, lyg sprendimas būtų buvęs skirtas jam. • Plaumann byloje sprendimas vienodai įtakojo visus mandarinų importuotojus, ir Plaumann negalėjo nurodyti aplinkybių, kurios jį išskirtų iš visų kitų galimų pareiškėjų.

  28. KONKRETI SĄSAJA • Taikydamas Plaumann formulę, ETT yra pripažinęs, jog konkreti sąsaja su atitinkamais subjektais egzistuoja tik tada, kai šio teisės akto adresatus galima nustatyti dar prieš priimant teisės aktą. Konkrečios sąsajos nėra, jeigu asmens, kuriems teisės aktas skirtas, galima identifikuoti, remiantis objektyviais teisės akte nurodytais požymiais. Tokią pačią taisyklę ETT taiko ir tais atvejais, kai teisės aktas akivaizdžiai gali sietis tik su vienu rinkos dalyviu.

  29. KONKRETI SĄSAJA • Plaumann formulė iš esmės nesiremia skirstymu į apibrėžtas ir neapibrėžtas adresatų grupes, bet labiau orientuota į tai, kad užkirstų kelią asmenims ES teismuose ginčyti bendrojo pobūdžio teisės aktus, t. y. reglamentus ne formos, bet turinio požiūriu. Kitaip tariant, asmenys yra laikomi konkrečiai susijusiais tais atvejais, kai teisės aktas savo turiniu yra sprendimas ir yra priimtas siekiant jį taikyti išskirtinai tam tikrų asmenų atžvilgiu. • ES teismų sprendimų analizė rodo, kad tai asmenims pavyksta įrodyti išties retai, todėl dažnai teigiama, kad įtvirtindamas Plaumann formulę Teismas sukūrė „beveik neįveikiamą kliūtį

  30. KONKRETI SĄSAJA • Teismas, atmesdamas asmenų ieškinius kaip nepriimtinus, tvirtino, kad asmenys gali ginti savo teises kitu būdu – pateikdami ieškinius nacionaliniams teismams, kurie savo ruožtu kreiptųsi prejudicinio sprendimo į ETT. Galime teigti, kad taip Teismas netiesiogiai numatė nacionaliniams teismams ir pareigą užtikrinti efektyvumo principo laikymąsi. • Kritika: Užtikrinti efektyvią pažeistų asmens teisių gynybą nacionaliniuose teismuose neįmanoma tais atvejais, kai ginčijamas bendrai taikomas teisės aktas nereikalauja nacionalinių įgyvendinimo priemonių, kadangi asmuo, norėdamas ginčyti jo teises pažeidžiantį ES institucijos priimtą teisės aktą, yra priverstas visų pirma pažeisti teisės aktą

  31. KONKRETI SĄSAJA“uždaros grupės testas” • Norint įrodyti konkrečią sąsają su ginčijamu sprendimu reikia įrodyti, kad iki priimant kvestionuojamą teisės aktą tam tikri asmenys (grupė) atsidūrė tam tikroje situacijoje, kuri po sprendimo priėmimo tapo „uždara“ – t.y. nebėra galimybės, kad kiti asmenys atsidurs toje pačioje situacijoje.

  32. KONKRETI SĄSAJA“uždaros grupės testas” • Toepfer byla: (Sujungtos bylos 106/63 ir 107/63 Toepfer v Commission): Ginčijamas Komisijos sprendimas, kuriuo buvo leista įvesti importo mokesčius nuo tam tikros datos ir leista Prancūzijai atmesti pareiškėjų prašymus išduoti licencijas importui. Pareiškėjams – grūdų tiekėjams, pateikusiems prašymus iki sprendimo priėmimo, buvo pripažintas locus standi.

  33. KONKRETI SĄSAJA“uždaros grupės testas” • Byla 11/82, Piraiki –Patraiki ir kiti prieš Komisiją • Komisijos sprendimas buvo taikomas visiems potencialiems medvilnės pluošto iš Graikijos į Prancūziją importuotojams. • ETT sutiko su tuo, kad importuotojai, kurie jau buvo sudarę sutartis dėl medvilnės pluošto importo, galėjo būti išskirti iš visos grupės asmenų, kurie norėjo gauti importo licencijas, tačiau sutarčių dar nebuvo sudarę. • Vadinasi, sprendimo priėmimo metu asmenų, kurie būtų paveikti priimant tokį sprendimą, ratas buvo apibrėžtas.

  34. KONKRETI SĄSAJA - REGLAMENTAI • ETT pozicija dėl galimybės privačiam asmeniui ginčyti norminius teisės aktus ne visada buvovienoda. • Ankstyvoje jurisprudencijoje nepripažino asmenų teisės ginčyti bendrojo taikymo teisės aktus. Tokius teisės aktus ETT apibrėžė kaip iš esmės įstatymiškos prigimties, taikomos ne apibrėžtam kiekiui adresatų, bet abstrakčioms asmenų kategorijoms. • Extramet ir Codorniu(Byla C-309/89 Codorniu SA v Council)bylose ETT pripažino, kad reglamentas, neprarasdamas savo, kaip bendrojo taikymo teisės akto pobūdžio, gali būti tiesiogiai ir konkrečiai susijęs su kai kuriais asmenimis.

  35. KONKRETI SĄSAJA - REGLAMENTAI • Byla 789/79 Calpac • Kriaušių augintojai dėl jiems suteiktos paramos apimties (paprastai skaičiuota pgl vidutines gamybos apimtis per pastaruosius 3 metus, bet K nukrypo nuo šios praktikos, priėmė reglamentą tais metais skirti paramą pagal vienerių metų rezultatus, kai derlius buvo išskirtinai mažas) Pareiškėjai ginčijo, kad jie buvo uždara ir atpažįstama grupė. • Kl – ar reglamentas pagal savo poveikį yra sprendimas • ETT – ne. Ginčijama nuostata iš prigimties yra bendrai takoma. Fakto, kad galima nustatyti gamintojus, kuriems ji taikoma, nepakanka įrodyti, kad teisės aktas nėra reglamentas. Šiuo tikslu nepakanka ir to, kad pasirinktas paramos skirstymo būdas ypatingai neigiamai įtakoja tam tikros kultūros augintojus. • Reglamentu bus pripažintas t.a., kuris taikomas objektyviai apibrėžtoms situacijoms ir sukelia teisines pasekmes asmenims, kurie apibrėžti abstrakčiai.

  36. KONKRETI SĄSAJA - REGLAMENTAI • Byla 138/79, Roquette Frerres v. Tarybą • Reglamentu buvo nustatytos kvotos izogliukozės gamybai. Priede nurodytos įmonės, kurioms šios kvotos turėjo būti taikomos. • Roqette Freres, viena iš įvardintų kompanijų, kreipėsi dėl šio reglamento teisėtumo. • ETT nusprendė: konkreti sąsaja buvo, nes reglamente įmonėms konkrečiai buvo nustatytos specifinės kvotos. Tokiu būdu dėl šio reglamento teisėtumo galėjo kreiptis visos įmonės, kurios buvo įvardintos sąraše.

  37. KONKRETI SĄSAJA - REGLAMENTAI • Byla C-39/89, Codorniu SA v. Tarybą • Taryba priėmė reglamentą, kuriuo apibūdinimą ‚cremant‘ leido vartoti tik tiems putojantiems vynams, kurie buvo pagaminti Prancūzijos ir Liuksemburgo regionuose. • Teismas nusprendė, kad Ispanijos gamintoja Codorniu skyrėsi nuo kitų gamintojų, nes buvo savo prekės ženklą “grand cremant du Codorniu” įregistravusi jau 1924 m. (tokiu būdu buvo reglamentas ‘tiesiogiai ir konkrečiai’ įtakojo Codorniu teisinę padėtį).

  38. KONKRETI SĄSAJA - DIREKTYVOS • ETT: Nors EB 230(4) str. aiškiai nenurodo, kad privačių asmenų pateikti ieškiniai dėl direktyvos panaikinimo priimtini, vis dėlto iš Bendrijos teismų praktikos matyti, kad vienintelės aplinkybės, jog ginčijamas teisės aktas yra direktyva, neužtenka pripažinti ieškinį nepriimtinu. Direktyvos gali būti tiesiogiai ir individualiai susiję su privačiu asmeniu, net jeigu savo turiniu jos nėra sprendimai.

  39. KONKRETI SĄSAJA ir LISABONOS S • Lisabonos sutartimi patvirtinama ETT praktika, leidžianti privačiam asmeniui ginčyti norminio pobūdžio teisės aktą (direktyvą, reglamentą), darant prielaidą, kad tokie teisės aktai taip pat gali atitikti tiesioginės ir konkrečios sąsajos reikalavimus. 263 str. 4 d.: „...pateikti ieškinį dėl jam skirtų aktų arba aktų, kurie yra tiesiogiai ir konkrečiai su juo susiję • Iki Lisabonos sutarties EB S 231 str. 4 d. „...dėl jam skirto sprendimo arba sprendimo, kuris nors ir būtų kitam asmeniui skirto reglamento ar sprendimo formos, yra tiesiogiai ir konkrečiai su juo susijęs“.

  40. KONKRETI SĄSAJA, po Codorniu • Bylos UPA (Byla T-173/98 Unión de Pequeños Agricultores v Council) ir Jégo- Quéré(Byla T-177/01 Jégo-Quéré v Commission)– bandymas (nepavykęs) radikaliai pakeisti nusistovėjusį griežtą požiūrį į locus standi sampratą.

  41. KONKRETI SĄSAJA, po Codorniu • Byla UPA: • UPA, ūkininkų asociacija, kreipėsi dėl reglamento 1638/98 panaikinimo. Jis iš esmės pakeitė alyvuogių aliejaus rinkos organizavimą. • UPA negalėjo kreiptis į nac T, kad pasinaudotų prejud. spr. Procedūra. • UPA savo ieškinio priimtinumą motyvavo efektyvios teisinės gynybos principo užtikrinimu. • PIT sprendime rėmėsi nusistovėjusia praktika ir išaiškinimais; • Pateikus apeliaciją ETT, GA Jacobs savo nuomonėje teigė: konkreti sąsaja turi būti konstatuota tais atvejais, kai EB t.a. gali itin neigiamai įtakoti asmens interesus ar tokiu būdu juos įtakoja. • ETT apeliaciniame sprendime nepritarė GA nuomonei. ETT: Bendrijoje egzistuoja išbaigta teisinės gynybos priemonių sistema, o norint reformuoti esamas ieškinio dėl Bendrijos teisės akto panaikinimo priimtinumo sąlygas reikia, kad veiksmų imtųsi valstybės narės pakeisdamos EB Sutarties 230(4) str. nuostatas, kadangi ETT kompetencija to neapima.

  42. KONKRETI SĄSAJA, po Codorniu • Jégo-Quéré(byla buvo nagrinėjama PIT jau po GA Jacobs nuomonės, bet dar nepriėmus ETT sprendimo UPA byloje) • PIT pateikė panašų naujojo požiūrio į konkrečią sąsają variantą, kaip ir G. A. Jacobs, t.y. nustatė, kad: “siekiant užtikrinti teisę į efektyvią teisminę gynybą, fiziniai ir juridiniai asmenys laikytini konkrečiai susijusiais su bendrai taikomais Bendrijos teisės aktais, jei ta priemonė paveikia jo teisinę situaciją aiškiai ir tiesiogiai suvaržydama jo teises ar nustatydama jam pareigas”. • ETT panaikino PIT sprendimą, išlaikydamas savo pozicijos status quo.

  43. Konkreti sąsaja ir Lisabonos S naujovės • Išskiriami reglamentuojantys teisės aktai. Atsisakoma konkrečios sąsajos sąlygos jų atžvilgiu. • Problema – terminologijos neaiškumas. • Pozicija – reglamentuojantys teisės aktai apima “įgyvendinamuosius” ir “deleguotosius” teisės aktus. • Tiesioginės sąsajos reikalavimas išlieka; • Dėl tokių teisės aktų nereikia patvirtinti įgyvendinančių priemonių

  44. AtsakovaiSESV 263 str. 1 dalis: • Europos Sąjungos Teisingumo Teismas prižiūri įstatymo galią turinčių teisės aktų, Tarybos, Komisijos ir Europos centrinio banko priimtų teisės aktų, išskyrus rekomendacijas ir nuomones, ir Europos Parlamento bei Europos Vadovų Tarybos aktų, galinčių turėti teisinių padarinių trečiosioms šalims, teisėtumą. Jis taip pat prižiūri Sąjungos įstaigų ar organų aktų, galinčių turėti teisinių padarinių trečiosioms šalims, teisėtumą.

  45. Atsakovai • Taryba • Komisija • EP • ECB • EVT (Lisabonos naujovė) • Sąjungos įstaigos ar organai (Lisabonos naujovė) • Ieškinys pateikiamas prieš tą instituciją, kuri priėmė teisės aktą. Jei EP ir Taryba priima teisės aktą kartu, tai abi ir bus atsakovės. • Atsakovas gali būti ir EP ir EVT jei norima užprotestuoti jų priimtą teisės aktą, kuris turi teisinį poveikį trečiosioms šalims.

  46. AtsakovaiEP • EP į atsakovų sąrašą įtrauktas Mastrichto sutartimi, tačiau jau ankščiau ETT buvo pripažinęs jį atsakovu ieškinyje dėl panaikinimo. • Byla Les Verts/EP Nr. 294/83: • Ieškovas Žaliųjų partija ginčijo EP sprendimą, dėl partijų finansavimo, reikalingo rinkimų kampanijai iš Bendrijos biudžeto lėšų. Ieškovo argumentas buvo tas, kad šis sprendimas neįtraukė partijų, neatstovaujamų EP į finansavimą, ir kadangi žaliųjų partiją tai lietė, ji pareiškė ieškinį. • ETT: EP sprendimas gali turėti teisinių pasekmių trečiosioms šalims ir jei nebūtų galimybės kreiptis dėl tokio teisės akto panaikinimo, tai prieštarautų Sutarties tikslams ir pažeistų Bendrijos teisinės apsaugos sistemą.

  47. BENDRIEJI REIKALAVIMAI TEISĖS AKTAMS, GALINTIEMS BŪTI IEŠKINIO PAGAL 263 STR. DALYKU • panaikinimo procedūra gali būti pradėta tik dėl teisės aktų, kurie yra privalomi ir sukelia teisines pasekmes. Atitinkamai soft law instrumentai, nors ir galintys sukelti tam tikrų netiesioginių teisinių ir praktinių padarinių, tačiau neturintys privalomosios galios, nėra priimtini 263 str. prasme.

  48. BENDRIEJI REIKALAVIMAI TEISĖS AKTAMS, GALINTIEMS BŪTI IEŠKINIO PAGAL 263 STR. DALYKU • ETT savo praktikoje nekelia griežtų reikalavimų teisės akto formai nei jo pavadinimo, nei išraiškos formos prasme. Dėl to yra pripažinęs priimtinumą dėl Tarybos rezoliucijos (Byla 22/70 Commission v Council), dėl Komisijos registruoto laiško (Byla T-37/92 BEUC v Commission), imperatyvia kalba išreikšto komunikato (Byla C-57/95 France v Commission). Akivaizdu, kad ETT didžiausią dėmesį skiria teisės akto teisiniam poveikiui (legal effect) – jeigu teisės aktas sukelia teisines pasekmes ir turi įtakos adresato teisinei pozicijai, tai jis yra pripažįstamas tokiu, kurį galima ginčyti.

  49. Byla 60/81, IBM v. Komisiją • Ginčas dėl Komisijos sprendimo pradėti tyrimą dėl EB konkurencijos teisės pažeidimo bei laiško, kuriuo kompanijos marketingo principai buvo įvertinti neteisėtais, teisėtumo • Teismas: nei laiškas, kuriuo IBM informuota apie pradėtą procesą dėl konkurencijos teisės pažeidimo, nei Komisijos protestas dėl įmonės marketingo principų negali būti vertinami ‘teisės aktais’, dėl kurių teisėtumo galima skųstis – jie nesukūrė įmonei nei teisių, nei pareigų. • Tam, kad teisės aktas būtų laikomas teisiškai privalomu, jis turi išreikšti galutinę institucijos nuostatą – nepakanka tarpinės pozicijos.

  50. Teisės aktų kategorijos: • įstatymo galią turintys teisės aktai (reglamentai, direktyvos, sprendimai); • Tarybos, EK, ECB priimti teisės aktai (čia patektų ir įgyvendinamieji bei deleguotieji teisės aktai), išskyrus rekomendacijas ir nuomones; • EP, EVT priimti teisės aktai, kurie turi teisinių padarinių trečiosioms šalims.

More Related