1 / 50

Prievolės samprata, esmė, elementai

Prievolės samprata, esmė, elementai. Sampra t a; Po ž ymiai ; Daiktinės ir prievolių teisės santykis; Prievolių dalykui keliami reikalavimai; Prievolių atsiradim o pagrindai Prievoli ų r ūš ys. Prievolės samprata – CK 6.1 str.

svea
Download Presentation

Prievolės samprata, esmė, elementai

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. Prievolės samprata, esmė, elementai • Samprata; • Požymiai; • Daiktinės ir prievolių teisės santykis; • Prievolių dalykui keliami reikalavimai; • Prievolių atsiradimo pagrindai • Prievolių rūšys

  2. Prievolės samprata – CK 6.1 str. Prievolė (obligatio) – teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrąveiksmą arba nuo jo susilaikyti, o kreditorius turi teisę reikalauti, kad skolininkas įvykdytų savo pareigą.

  3. Obligatio (Lot) –Surišimas, ĮsipareigojimasKreditorius – Reikalavimo TeisėSkolininkas – ĮsipareigojimasCredo (Lot.) – TikėtiCredit (Lot.) – Jis Tiki

  4. Prievolių dalykas – CK 6.3 str. • 1. Prievolės dalyku gali būti bet kokie veiksmai (veikimas, neveikimas), kurių nedraudžia įstatymai ir kurie neprieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei. • 2.Prievolės dalyku taip pat gali būti bet koks turtas, taip pat ir tas, kuris bus sukurtas ateityje,apibūdintas pagal rūšį ir kiekį arba, kurį galima apibūdinti pagal kitus kriterijus. • 3.Prievolės dalykas gali turėti piniginę arba nepiniginę išraišką, tačiau jis turi atitikti prievolės dalykui keliamus reikalavimus. • 4.Prievolės dalyku negali būti tai, kas neįvykdoma.

  5. Prievolės požymiai • Prievolė yra dviejų asmenų – kreditoriaus ir skolininko, civilinis teisinis santykis; • Kreditorių ir skolininką sieja tarpusavio teisės ir pareigos; • Už pareigų nevykdymą skolininkui taikomos civilinės teisinės sankcijos

  6. Daiktinės ir prievolių teisės santykis (skirtumai) • Prievolinis santykis visada turi dvi šalis, kreditorius gali pareikšti savo reikalavimą tik konkrečiam skolininkui (asmeninė arba santykinė teisė). Daikto savininko teisė atitinka ne konkretaus asmens, o neapibrėžto rato asmenų pareigą (absoliuti daiktinės teisės turėtojo teisė). • Daiktinės teisės seka paskui daiktą; prievolinė teisė paprastai neseka paskui daiktą; • Daiktinių teisių galiojimas paprastai nėra ribojamas terminais arba šie nustatomi labai ilgi. Prievolinės teisės paprastai galioja tik tam tikrą laiką

  7. Daiktinės ir prievolių teisės santykis (skirtumai) 4.Daiktinės teisės gali būti perleidžiamos kitiems asmenims arba pereiti paveldėjimo būdu beveik be ribojimų. Prievolinių teisių perleidimas ar perėjimas kitiems asmenims yra ribojamas; 5.Dauguma prievolių atsiranda tik šalių susitarimu. Daiktinės teisės gali atsirasti ir be šalių valios (pvz., pagal įstatymą ar teismo sprendimą); 6.Skirtingi prievolinės ir daiktinės teisės gynybos būdai. Daiktinėje teisėje – vindikacinis arba negatorinis ieškiniai. Prievolių teisėje – pagrindinis gynybos būdas – nuostolių atlyginimas, netesybos, prevencinis ieškinys ir t.t.

  8. Daiktinės ir prievolių teisės santykis (skirtumai) 7. Daiktinių teisių sąrašas yra išsamus (numerus clauses),o prievolinių – ne (CK 1.136; 6.2; 6.156 str.); 8. Daiktinės teisės materialus objektas yra daiktas, apibrėžtas individualiais požymiais arba individualizuotas (CK 4.1 str.). Prievolių teisės objektas gali būti tiek individualiais, tiek ir rūšiniais požymiais apibrėžtas.

  9. Daiktinės ir prievolių teisės santykis (bendrybės) • Yra mišraus – prievolinio ir daiktinio pobūdžio teisių (pvz., nuoma); • Daiktinės teisės dažnai yra prievolinių teisių priklausiniai; jos paprastai naudojamos siekiant užtikrinti prievolių įvykdymą; • Daiktinių ir prievolinių teisinių pažeistos teisės gynybos būdų priklausomybė (restitucijos taikymo ribas nustato daiktinė teisė- CK 1.80 str.4.96 str.6.66 str.); • Prievolinė teisė gali būti siejama su tam tikru konkrečiu daiktu (prievolės įvykdymas natūra) .

  10. Daiktinės ir prievolių teisės santykis (bendrybės) 5. Prievolinės teisės gali atsirasti kaip daiktinės teisės padarinys (pvz., uzufruktatoriui atsiranda ne tik daiktinė teisė, bet ir prievolinės pareigos CK 4.144, 4.146 str.); 6. Prievolės teisės dalykas gali būti bet koks turtas – tiek daiktai, tiek daiktinės teisės. Kai kuriais atvejais daiktinės teisės objektas yra ne daiktas, o iš prievolės kilusi teisė (pvz., CK 4.204 str.) 7. Prievolių teisei yra svarbi daiktinės teisės pateikiama daiktų klasifikacija (CK 4.2-4.19 str.), nes priklausomai nuo to skiriasi prievolės turinys, neįvykdymo teisiniai padariniai, skolininko atsakomybė (CK 6.60 str.).

  11. LAT praktika daiktinių ir prievolinių teisių santykiui atskleisti • CK 4.79 straipsnio 2 dalyje nustatytą reikalavimą raštu pranešti apie ketinimą parduoti negalima sutapatinti su oferta, kuri yra konkretus pasiūlymas sudaryti sutartį konkrečiomis sąlygomis. Toks pranešimas galėtų būti vertinamas kaip oferta, jei jis būtų aiškiai apibrėžtas – pranešime adresatas (bendraturtis) būtų nurodytas kaip pirkėjas, o ne išreikštas ketinimas parduoti dalį kitam asmeniui; iš pranešimo turinio būtų galima daryti išvadą, kad tai – oferta bendraturčiui (LAT 2007 m. vasario 8 d. nutartis Nr.: 3K-7-133/2007) • Ofertai ir akceptui, kaip veiksmams, sukuriantiems, pakeičiantiems ar nutraukiantiems civilinius teisinius santykius, taikytinas CK6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas, pagal kurį šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Būtent šiuo sutarties laisvės aspektu ir atribojama CK6.156 straipsnio taikymo sritis nuo imperatyviosiomis teisės normomis nustatytos pirmumo teisės įsigyti parduodamą turtą įgyvendinimo. • Akcininko pranešimas apie ketinimą parduoti visas ar dalį uždarosios akcinės bendrovės akcijų yra uždarosios akcinės bendrovės akcijų perleidimo procedūros, užtikrinančios imperatyvia forma įstatyme įtvirtintos bendrovės akcininkų pirmumo teisės įsigyti parduodamų akcijų įgyvendinimą, sudėtinė dalis. Tokį pranešimą nėra pagrindo vertinti kaip pasiūlymą sudaryti sutartį CK6.167 straipsnio prasme, nes pirmumo teisės įgyvendinimo imperatyvas paneigia esminį ofertos - laisva valia grindžiamo civilinio teisinio veiksmo – požymį. Pažymėtina, kad uždarosios akcinės bendrovės akcininkų pirmumo teisė įsigyti parduodamų akcijų suponuoja ir dominuojančios apsaugos taikymą prieš ofertos akceptanto teises, jei nepaisant pirmumo teisės oferta būtų pateikta tretiesiems asmenims. (LAT 2008 m. gegužės 9 d. nutartis Nr.: 3K-3-276/2008)

  12. Prievolės dalykui keliami reikalavimai • Apibrėžtumas – CK 6.3 str. 2 d. • Teisėtumas – CK 6.3 str. 1 d. • Įmanomumas (realumas) – CK 6.3 str. 4 d. • Kreditoriaus interesas (tikslingumas) – CK 6.3 str. 3 d.

  13. LAT praktika dėl prievolės įmanomumo reikalavimo ir šio reikalavimo nesilaikymo teisinių pasekmių • Niekas negali perduoti kitam daugiau teisių, negu pats turi (nemo plus juris ad alium transferre potest quam in se haberet), todėl tai, kad ieškovas sutartimi įsipareigojo perduoti atsakovui teises, kurių pats neturėjo, leidžia daryti išvadą, kad sutarties sudarymo metu sutarties dalykas neatitiko įmanomumo reikalavimų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tais atvejais, kai prievolė neatitinka įmanomumo reikalavimo, t. y. jos neįmanoma įvykdyti jau sutarties sudarymo metu, reiškia, kad tokia sutartimi pažeidžiamas teisės imperatyvas, kuris nors nėra expresis verbis nustatytas įstatyme, bet implicitiškai išvestinas iš prievolės esmės (CK6.3 straipsnio 3, 4 dalys). (LAT 2008 m. sausio 31 d. nutartis Nr. 3K-3-6/2008) • CK6.102 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas perleisti tokį reikalavimą, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas. Nurodytas įstatymo reikalavimas reiškia, kad kreditorius gali perleisti tik galiojantį reikalavimą, t. y. tokį, kurį galima įgyvendinti. Negalima perleisti neegzistuojančios, negaliojančios reikalavimo teisės; teisės, kuri jau perleista; teisės, kurios negalima įgyvendinti dėl to, kad skolininkas tapęs nemokiu dar iki teisės perleidimo ir pan. Jeigu reikalavimo teisės negalima įgyvendinti, susitarimas dėl to, kas neįmanoma, negalioja (CK6.3 straipsnio 4 dalis). (LAT 2008 m. birželio 30 dnutartis Nr. 3K-3-199/2008)

  14. Prievolių atsiradimo pagrindai • Sandoriai (vienašaliai ir dvišaliai) • Deliktai (CK 6.263-304 str. bei mutatis mutandis CK 6.245-255 str.). • Kvazisutartys: (kito asmens reikalų tvarkymas be pavedimo; nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas be pagrindo;lošimas ir lažybos); • Įstatymas

  15. Prievolių klasifikavimas pagal dalyką Prievolės, kurių dalykas ką nors duoti (dare); Prievolės, kurių dalykas ką nors padaryti (facere); Prievolės, kurių dalykas yra ko nors nedaryti (non facere).

  16. Prievolių klasifikavimas pagal atsiradimo pagrindą Prievolės, atsirandančios įstatymo pagrindu; Prievolės, atsirandančios vienašalio sandorio pagrindu; Prievolės, atsirandančios sutarties pagrindu; Prievolės, atsirandančios delikto pagrindu; Prievolės, atsirandančios iš kvazisutarčių.

  17. Prievolių klasifikavimas pagal pareigos vykdymo pobūdį • Prievolės pasiekti tam tikrą rezultatą; • Prievolės užtikrinti tam tikrą apdairumo, uolumo, atidumo ir rūpestingumo laipsnį; • Prievolės ką nors garantuoti.

  18. Prievolių klasifikavimas pagal ekonominius padarinius 1.Turtinės prievolės • daiktinės; • asmeninės 2.Neturtinės prievolės

  19. Sąlyginės prievolės (sąlygų rūšys) • Atidedamoji ir naikinamoji; • Aiškiai išreikšta ir numanoma; • Atsitiktinės, nuo šalių valios priklausomos ir mišrios; • Įmanomos ir neįmanomos

  20. Terminuotos prievolės (CK 6.33-6.35 str.) Terminų rūšys: • Nustatyti šalių susitarimu; • Nustatyti įstatymo; • Nustatyti teismo (CK 1.117 str. 1 d. 6.35 str. 1 d.)

  21. Termino teisiniai padariniai • Naikinamasis terminas – jam suėjus prievolė baigiasi (CK 6.124 str.). • Atidedamasis terminas – tik jam suėjus kreditorius gali reikalauti įvykdyti prievolę (CK 6.33 str.)

  22. SKOLININKŲ IR KREDITORIŲ DAUGETAS

  23. Dalinės prievolės samprata – CK 6.5 str. Esant prievolės asmenų daugetui preziumuojama, kad prievolė yra dalinė, t.y. dalijama į tiek dalių, kiek yra bendraskolių. Visų bendraskolių dalys lygios, išskyrus įstatymo ar sutarties numatytus atvejus

  24. Dalinės prievolės požymiai • Kiekvienas kreditorius gali reikalauti tik savo dalies, o skolininkas privalo įvykdyti tik savo dalį; • Vieno iš dalinės prievolės skolininkų nemokumas neturi įtakos kitų skolininkų prievolių vykdymui; • Vieno iš skolininkų prievolės pripažinimas negaliojančiu dėl jo neveiksnumo neturi įtakos kitų skolininkų prievolių galiojimui; • Prievolę pažeidus vienam skolininkui atsiranda tik prievolę pažeidusio, o ne kitų bendraskolių atsakomybė už jos pažeidimą

  25. Solidariosios prievolės samprata • Solidarumas reiškia, kad reikalavimo teisė arba pareiga negali būti skaidoma į dalis, nors yra keli kreditoriai arba keli skolininkai.

  26. Solidarumo pagrindai • Solidarioji prievolė nėra preziumuojama, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (CK 6.6 str. 1 d.); • Solidarioji prievolė atsiranda pagal įstatymą ar šalių susitarimą, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus; • Solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu CK 6.6 str. 3 d.; • Solidarioji prievolė pagal atsiradimo pagrindą gali būti mišrioji – vienam skolininkui atsiranda iš įstatymo, kitam – iš sutarties (pvz, kai asmens, padariusio žalą civilinė atsakomybė yra apdrausta. Tuomet draudimo kompanijos atsakomybė ribojama draudimo suma – teismų praktikos išvados).

  27. CK 6.279 straipsnis. Atsakomybė už kelių asmenų bendrai padarytą žalą • 1. Bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. • 2. Nustatant solidariai atsakingų asmenų tarpusavio reikalavimus, atsižvelgiama į kiekvieno iš jų kaltę, išskyrus atvejus, kai įstatymai numato ką kita. • 3. Nukentėjęs asmuo negali reikalauti iš visų už žalą atsakingų asmenų daugiau, negu jis galėtų reikalauti, jeigu atsakingas būtų tik vienas asmuo. • 4. Jeigu žala galėjo atsirasti dėl kelių asmenų skirtingų veiksmų ir šie asmenys yra atsakingi už žalos atlyginimą, tačiau nustatoma, kad iš tikrųjų žala atsirado tik dėl vieno iš tų asmenų veiksmų, tai visi asmenys atsako kartu, išskyrus atvejus, kai kiti asmenys įrodo, kad žala negalėjo būti įvykio (veiksmų), už kurį jie yra atsakingi, rezultatas.

  28. 2006 m. vasario 22 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-142/2006 • Ta aplinkybė, kad neturtinę žalą padarė keletas asmenų, bendrai paskleisdami tikrovės neatitinkančias žinias, yra pagrindas pagal kreditoriaus reikalavimą taikyti solidariąją, bet ne dalinę atsakomybę, nes žala padaryta bendrais veiksmais, ir prievolės solidarumas yra preziumuojamas (CK 6.6 straipsnio 3 dalis). Kita vertus, geranoriškas pažeidimo pripažinimas ir duomenų paneigimas gali būti vertinamos kaip individualios aplinkybės, rodančios kiekvieno asmens kaltę dėl bendrai padarytos žalos ir jos atlyginimo dydžio. Galbūt šios aplinkybės gali turėti įtakos solidariųjų skolininkų tarpusavio atsiskaitymams, bet teisiškai jos nėra pagrindas dalinei atsakomybei taikyti dėl neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.6 straipsnio 3 dalis, 6.250 straipsnis). (LAT

  29. LAT 2006 m. birželio 21 d. bylos Nr. 3K-3-420/2006 • Solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu (CK6.6 str. 3 d., 6.279 str. 1 d.). Bylą nagrinėję žemesnės instancijos teismai nustatė, kad notarė, tvirtindama buto įkeitimo sandorį padarė klaidą. Tačiau jie neįvertino aplinkybės, jog dėl žalos atsiradimo yra kaltas ir hipotekos teisėjas, kuris turėdamas pareigą patikrinti ar atsakovas, įkeisdamas ne jam nuosavybės teise priklausantį butą ir taip užtikrindamas gautos paskolos grąžinimą turėjo teisę atlikti tokius veiksmus, to nepadarė. Todėl pripažintina, kad žalą ieškovei padarė keli asmenys, t.y. atsakovas, notarė ir hipotekos teisėjas. Minėtų asmenų pareiga atlyginti žalą yra solidari, o tai reiškia, kad kreditorius tokiu atveju turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų visi ar keli skolininkai bendrai arba bet kuris iš skolininkų skyrium, be to, ją visą ar jos dalį (CK6.6 str. 4 d.). Kadangi įkeitimo sandorio tvirtinimo metu notarė buvo sudariusi civilinės atsakomybės draudimo sutartį, ieškovei pagrįstai 24000,00 Lt suma buvo priteista iš jos draudiko. Šiuo atveju pastarasis, išmokėjęs draudimo išmoką įgys teisę reikalauti iš kaltų asmenų išmokėtos žalos atlyginimo dalies, proporcingos jų kaltei.

  30. LAT 1999 m. rugsėjo 7 d. nutartis byloje 3K-3-398/1999 • Iš M. D., kuri įvykdė nusikaltimą, pagrobdama S. S. asmens ir buto dokumentus bei įvykdė sukčiavimą ieškovės atžvilgiu, baudžiamojoje byloje buvo priteista 20 800 Lt ieškovės L. K. naudai. Sandorį, kuris buvo sudarytas apgaulės būdu, kurio pagrindu M. D. pasisavino ieškovės pinigus, tvirtino notarė D. J. Civilinės atsakomybės požiūriu M. D. , iš vienos pusės, ir D. J. (notarės) bei UAB "Drauda", kurioje ji yra apdraudusi savo civilinę atsakomybę, iš kitos pusės, yra solidarūs bendraatsakovai. Ir vien ta aplinkybė, kad iš M. D. ieškovei priteista 20 800 Lt nėra pakankamas pagrindas atsisakyti tenkinti ieškininį reikalavimą iš solidarinių skolininkų, todėl pagal CK188 str. šis ieškinys solidariniams bendraskolininkams galėjo būti pareikštas.

  31. Solidarumo rūšys • Aktyvusis solidarumas – esant kreditorių daugetui; • Pasyvusis solidarumas – esant skolininkų daugetui.

  32. Bendraskolių tarpusavio atgręžtiniai reikalavimai – CK 6.9 str. • Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis......

  33. LAT praktika solidariosios ir dalinės atsakomybės klausimu • Dalinės atsakomybės esmė yra ta, kad kiekvienas iš žalą padariusių asmenų atsako tik už žalos dalį, priklausomai nuo jo atliktų veiksmų, jų sukeltų pasekmių ir kaltės laipsnio. Dalinei atsakomybei pagrįsti turi būti protingas pagrindas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai sprendžiama dėl dalinės atsakomybės taikymo, teismui itin svarbu kiek įmanoma visapusiškai, detaliai ir objektyviai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, kad būtų galima teisingiau nustatyti kiekvieno už žalą atsakingo asmens atsakomybės ir atlygintinos žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. valstybės įmonė Registrų centras ir kt., byla Nr. 3K-3-295/2006). • Solidarioji atsakomybė gali būti grindžiama ne tik bendrai padaryta žala, bet tam tikru bendrumu, jis egzistuoja ir kitų civilinės atsakomybės sąlygų atžvilgiu. • Paprastai solidarioji atsakomybė deliktiniuose santykiuose taikoma tada, kai yra bent viena iš šių sąlygų: 1) asmenis sieja bendri veiksmai pasekmių atžvilgiu; 2) kai asmenis sieja bendri veiksmai neteisėtų veiksmų atžvilgiu, t. y. šiuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą; 3) kai asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. kai iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo; 4) kai asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų; 5) kai pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu (pvz., sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais); 6) kai žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus. (LAT 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008)

  34. LAT 2008 m. kovo 26 d. c.b. Nr. 3K-7-59/2008 • Solidarioji atsakomybė gali būti grindžiama ne tik bendrai padaryta žala, bet tam tikru bendrumu, jis egzistuoja ir kitų civilinės atsakomybės sąlygų atžvilgiu. Teismas turi nustatyti faktinį (ar žala būtų atsiradusi, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų; lot. conditio sine qua non) ir teisinį priežastinį ryšį (ar žala teisiškai nėra pernelyg nutolusi nuo neteisėto veiksmo) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. ir kt. v. Lietuvos Respublika ir kt., byla Nr. 3K-3-518/2006, ir kt.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant priežastinį ryšį, reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą. Taip pat svarbi yra atsakomybės prigimtis ir įprasta gyvenimiška rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Bumbulienė ir kt. v. DNSB „Medvėgalis“ ir kt., byla Nr. 3K-7-345/2007). Taigi, nustatant priežastinį ryšį, turi būti įvertinta deliktinės atsakomybės apimtis, kurią sudaro pirmiau nurodytos ir kitos konkrečioje situacijoje reikšmingos aplinkybės. Paprastai solidarioji atsakomybė deliktiniuose santykiuose taikoma tada, kai yra bent viena iš šių sąlygų: 1) asmenis sieja bendri veiksmai pasekmių atžvilgiu; 2) kai asmenis sieja bendri veiksmai neteisėtų veiksmų atžvilgiu, t. y. šiuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą; 3) kai asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. kai iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo; 4) kai asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų; 5) kai pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu (pvz., sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais); 6) kai žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus.

  35. LAT 2008 m. kovo 26 d. c.b. Nr. 3K-7-59/2008 • Byloje nustatyta, kad atsakovų valstybės įmonės Registrų centro, antstolės, trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų Jūratės Šabūnienės nesiejo bendri neteisėti veiksmai, asmenys iš esmės vienas apie kitą nežinojo, bet jie prisidėjo prie žalos padarymo ir dėl jų veiksmų ieškovė prarado garažą. Bylą nagrinėję teismai, taikydami solidariąją atsakomybę, visapusiškai neišanalizavo atsakovų, trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų Jūratės Šabūnienės ir kitų trečiųjų asmenų J. Biržiškos ir A. Vitkaus veiksmų, taip pat reikšmingų bylos faktinių aplinkybių, todėl neįvertino atsakomybės apimties, nurodytų asmenų atskirų veiksmų ir juos su žala siejančio priežastinio ryšio pobūdžio. Teismai neatsižvelgė į tai, kad žalos padarę asmenys veikė nesusitarę, ne vienu metu ir skirtingu laiku, jų kaltė buvo skirtingų kaltės formų, t. y. į tai, ar nagrinėjamo ginčo atveju nėra pagrindo taikyti dalinę, bet ne solidariąją atsakomybę. Jeigu taikoma solidarioji atsakomybė, tai teismai turi argumentuoti, kodėl netaikoma dalinė atsakomybė.

  36. LAT praktika solidariosios ir dalinės atsakomybės klausimu • Solidariosios atsakomybės taikymui ieškovo prašymas nereikalingas – kai byloje nustatoma solidarioji skolininkų pareiga, teismas solidariąją atsakomybę taiko ex officio – LAT 2008 m. rugsėjo 15 d. c.b. Nr. 3K-3-388/2008

  37. LAT 2003 m. sausio 22 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-109/2003 • Kadangi ieškovėms turtinė žala buvo padaryta neteisėtais atsakovės I. Grabauskienės ir Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės pirmtako veiksmais, šie asmenys turtinę žalą privalo atlyginti solidariai (1964 m. CK494 str.).

  38. LAT 2002 m. spalio 30 d. nutartis byloje Nr.3K-3-1277/2002 • nebuvo pagrindo taikyti ir solidarinės atsakomybės, t.y. atsakomybėn traukti ne tik notarę, bet ir Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonę, kadangi tvirtindamas sandorį notaras atsako už tinkamą sandorio šalių asmens tapatybės nustatymą net ir tuo atveju, kai yra pateikiamas nurodytos įmonės pažymėjimas, išduotas sandorio šaliai.

  39. LAT 2005 m. kovo 9 d. nutartis 3K-3-156/2005 • Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, išduodamas pažymą nekilnojamojo turto perleidimo ar įkeitimo sandoriui sudaryti, privalo užtikrinti ne tik registro duomenų teisingumą, bet ir tai, kad pažyma nebūtų išduota asmeniui, neturinčiam teisės sudaryti tokius sandorius. VĮ Registrų centro darbuotojų veiksmai nebuvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, tačiau tarp šių veiksmų ir atsiradusios žalos yra netiesioginis priežastinis ryšys, nes be Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo išduotos pažymos neteisėtas įkeitimo sandoris nebūtų buvęs sudarytas. Taikant deliktinę atsakomybę, netiesioginis priežastinis ryšys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sąlyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jiems padidėti, todėl negalima sutikti su kasatoriaus argumentais, kad jo veiksmai neturi priežastinio ryšio su atsiradusia žala. (Pastaba. taikyta dalinė atsakomybė - Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija priteisė žalos atlyginimą iš atsakovų, atsižvelgdama į priežastinio ryšio tarp jų veiksmų ir atsiradusios žalos pobūdį. Kadangi notarės J. Valevičienės, patvirtinusios paskolos ir hipotekos sutartis, veiksmai buvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, teismas iš jos priteisė 12 000 Lt, o iš atsakovų notarės R. Valantiejienės ir VĮ Registrų centro, kurių veiksmai tik netiesiogiai turėjo įtakos žalos atsiradimui, – atitinkamai 10 000 Lt ir 8000 Lt.)

  40. LAT 2005 m. spalio 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-520/2005 • būtent atsakovo UAB „Baltijos ąžuolas“ darbuotojo S. Makausko veiksmai buvo tiesioginė eismo įvykio, kurio metu ieškovui buvo padaryta žala, priežastis ir nustatė 90 proc. kaltės, o UAB „Eismas“ – 10 proc. kaltės. (Taikyta dalinė tiesioginio eismo įvykio kaltininko ir už šviesoforų priežiūrą atsakingo įmonės atsakomybė)

  41. LAT 2002 m. lapkričio 13 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-1343/2002 • Jeigu byloje nustatoma, kad žalai atsirasti padėjo ir kito asmens (ne eismo dalyvio) veikimas ar neveikimas, tai teismas turi apsvarstyti, kokia apimtimi kiekvienas kaltas asmuo dėl žalos atsiradimo yra atsakingas už padarytos žalos atlyginimą. Tokiu atveju turėtų būti taikoma dalinė atsakomybė. Kaltė civilinėje atsakomybėje suprantama kaip asmens elgesio neatitikimas objektyviems elgesio standartams. Kiekvienu konkrečiu atveju įvertinama, ar asmuo padarė neteisėtus veiksmus, ar jo elgesys buvo toks, koks pagal jo padėtį privalėjo būti. (...) Atsakovas A.Vaitiekūnas, pilnai neįsitikinęs, kad šviesoforai yra išjungti ar sugedę, kaip eismo dalyvis, savo elgesį turėjo grįsti tarpusavio pagalba ir atsargumu, elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nepadarytų žalos kitų asmenų turtui (Kelių eismo taisyklių 2.2 ir 2.4 punktai). Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė, kuri mieste yra atsakinga už tinkamą eismo šviesoforais reguliavimą, netinkamai įrengusi dubliuojantį šviesoforą dešinėje Ukmergės gatvės pusėje (11,3 m nuo važiuojamosios gatvės dalies), apsunkino atsakovui A.Vaitiekūnui galimybę suprasti, ar sankryžoje eismas reguliuojamas šviesoforų pagalba. Tiek atsakovo A.Vaitiekūno, tiek ir atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės veiksmų ir atsiradusios ieškovo turtui žalos yra priežastinis ryšys, todėl jie abu turi ieškovui atlyginti atsiradusią žalą. • Teismai, nustatę, kad ieškovui žala atsirado dėl abiejų atsakovų neteisėtų veiksmų, nepagrįstai žalos atlyginimą priteisė tik iš vieno atsakovo. Esant abiejų atsakovų kaltei dėl transporto priemonių susidūrimu ieškovui padarytos žalos, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo A.Vaitiekūno kaltės laipsnis dėl autoįvykio metu padarytos žalos yra dvigubai didesnis negu Vilniaus miesto savivaldybės, todėl A.Vaitiekūnas turi atlyginti 2/3 dalis, o savivaldybė 1/3 dalį ieškovui padarytos žalos.

  42. LAT 2009 m. liepos 3 d. nutartis c.b. Nr. 3K-7-242/2009 • CK 3.109 straipsnio 1 dalis pateikia sąrašą prievolių, kurios vykdomos iš bendro sutuoktinių turto. Prie šių prievolių yra priskiriamos ir solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Kasatorės nurodytoje teisės normoje – CK 3.109 straipsnio 3 dalyje – nustatyta, kada solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, nors pagal savo pobūdį tai galėtų būti tokia prievolė. Taigi, tik nustačius bendruosius solidariosios prievolės atsiradimo pagrindus, nustatytus CK 6.6 straipsnio 1 dalyje (solidarioji skolininkų prievolė gali atsirasti arba pagal įstatymą, arba šalių susitarimu, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus), svarstytinas CK 3.109 straipsnio 3 dalyje nurodytų išimčių buvimas, kai, nors esant bendriesiems pagrindams, solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda. Remiantis bendrosiomis prievolių teisės nuostatomis, solidarioji skolininkų pareiga nepreziumuojama, išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Viena tokių išimčių yra įtvirtinta CK 3.109 straipsnio 2 dalyje, iš kurios dispozicijos matyti, kad daugeliui sutuoktinių sudaromų sandorių (jeigu jie susiję su namų ūkio išlaikymu ir pan.) taikoma solidariosios prievolės atsiradimo prezumpcija. Ar sandoris yra būtinas ir ar jis atitinka bendrus šeimos poreikius, yra vertinamasis kriterijus, priklausantis nuo daugelio aplinkybių (šeimos gaunamų pajamų, turtinės bei socialinės padėties ir kitų veiksnių, lemiančių kiekvienos šeimos poreikius bei jų tenkinimo galimybes).

  43. LAT 2008 m. kovo 26 d. nutartis c.b. Nr. 3K-7-59/2008 • Byloje nustatyta, kad atsakovų valstybės įmonės Registrų centro, antstolės, trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų Jūratės Šabūnienės nesiejo bendri neteisėti veiksmai, asmenys iš esmės vienas apie kitą nežinojo, bet jie prisidėjo prie žalos padarymo ir dėl jų veiksmų ieškovė prarado garažą. Bylą nagrinėję teismai, taikydami solidariąją atsakomybę, visapusiškai neišanalizavo atsakovų, trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų Jūratės Šabūnienės ir kitų trečiųjų asmenų J. Biržiškos ir A. Vitkaus veiksmų, taip pat reikšmingų bylos faktinių aplinkybių, todėl neįvertino atsakomybės apimties, nurodytų asmenų atskirų veiksmų ir juos su žala siejančio priežastinio ryšio pobūdžio. Teismai neatsižvelgė į tai, kad žalos padarę asmenys veikė nesusitarę, ne vienu metu ir skirtingu laiku, jų kaltė buvo skirtingų kaltės formų, t. y. į tai, ar nagrinėjamo ginčo atveju nėra pagrindo taikyti dalinę, bet ne solidariąją atsakomybę. Jeigu taikoma solidarioji atsakomybė, tai teismai turi argumentuoti, kodėl netaikoma dalinė atsakomybė.

  44. Subsidiari prievolė • CK 6.245 str. 5 d. – Kreditorius iki pareikšdamas reikalavimus asmeniui, kuris pagal įstatymus ar sutartį atsako papildomai kartu su kitu asmeniu (subsidiarioji atsakomybė), turi pagrindiniam skolininkui pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo. Jeigu pagrindinis skolininkas atsisakė atlyginti nuostolius arba kreditorius per protingą terminą iš skolininko negavo atsakymo į pareikštą reikalavimą, tai kreditorius gali pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo subsidiariai atsakingam skolininkui.

  45. Prievolė gali turėti kelis objektus • CK 6.29 str. Fakultatyvioji prievolė Prievolė yra fakultatyvioji, jeigu ji turi tik vieną pagrindinį dalyką (įvykdymo būdą),.....

  46. Dalomosios prievolės • CK 6.24 str. – Prievolės yra dalomosios, išskyrus specialiai įstatyme numatytus atvejus, taip pat , kai dėl prievolės dalyko prigimties prievolė nedaloma nei fizine, nei abstrakčia prasme.

  47. Nedalomosios prievolės • CK 6.25 str. - 1.Prievolė yra nedalomoji, jeigu jos dalykas dėl savo prigimties yra nedalus arba jeigu prievolės šalys susitarė dėl tokio jos įvykdymo būdo, kuriuo įvykdyti prievolę dalimis neįmanoma. • 2. Prievolės nedalumas reiškia, kad ji negali būti padalyta nei kreditoriams, nei skolininkams, nei jų įpėdiniams.

  48. Alternatyviosios prievolės • CK 6.26 str. – Prievolė yra alternatyvioji, kai skolininkas turi atlikti vieną iš dviejų ar iš daugiau skirtingų veiksmų (pagruindinių prievolės įvykdymo būdų) savo, kreditoriaus ar trečiojo asmens pasirinkimu.... • CK 6.27 str. – Pasirinkimo teisė

  49. Kitos teisės doktrinoje vartojamos prievolių klasifikacijos • Sąlyginės • Terminuotos • Piniginės • Vienašalės ir dvišalės • Atlygintinės ir neatlygintinės • Turtinės ir neturtinės • Daiktinės ir asmeninės • Ir kt.

  50. Literatūra • V.Mikelėnas. Prievolių teisė. Pirmoji dalis Justitia, 2002 ; Civilinė teisė. Prievolių teisė, 2006

More Related