Atlyginimo samprata Europos Teisingumo Teismo praktikoje

1. Atlyginimo samprata Europos Teisingumo Teismo praktikoje Darbą parengė: Marius Dulka

2. Europos Sąjungos teisinė sistema Europos Sąjungos teisinė sistema yra grindžiama lygybės įstatymui principu. • Objektyvia prasme lygybė yra suprantama kaip vienodas įstatymo požiūris į teisės subjektus. • Subjektyviąja prasme lygybė - tai įstatymo nustatytos vienodos galimybės pasirinkti tam tikrą elgesio variantą ar vienodai reikalauti tam tikrų veiksmų atlikimo iš kitų teisės subjektų analogiškoje situacijoje. • Iš lygybės principo yra kildinamas diskriminacijos draudimas, kuris yra kertinis tiek Europos Sąjungos, tiek Lietuvos - Europos Sąjungos šalies narės teisės principas. 

3. Europos Teisingumo Teismas Europos Teisingumo Teismas - tai Europos Sąjungos institucija, nagrinėjanti tam tikrų rūšių bylas pagal savo kompetenciją: • ieškinius dėl įsipareigojimų nevykdymo, • ieškinius dėl panaikinimo, • ieškinius dėl neveikimo, • apeliacinius skundus • išimtiniais atvejais Europos Teisingumo Teismas gali peržiūrėti Pirmosios instancijos teismo sprendimus dėl skundų, pateiktų dėl Europos Sąjungos tarnautojų teismo sprendimų. Kreipimosi procedūra į Europos Teisingumo Teismą yra klasifikuojama pagal bylos rūšį. • Dėl prejudicinio sprendimo į teismą gali kreiptis Europos Sąjungos valstybės narės, • dėl įsipareigojimų nevykdymo- Europos Komisija arba valstybė narė, • dėl panaikinimo- Europos Taryba, • Europos Komisija, valstybė narė arba tam tikrais atvejais Europos Parlamentas, • dėl neveikimo- valstybės narės, Europos Sąjungos institucijos bei tam tikrais atvejais fiziniai ir juridiniai asmenys, • apeliacinius skundus gali paduoti viena iš bylos šalių, kuri yra nepatenkinta Pirmosios instancijos teismo sprendimu.

4. Europos Teisingumo Teismo užduotis Nuo pat įsteigimo 1952 m. Pagrindinė Europos Teisingumo Teismo užduotis - užtikrinti vienodą Europos Sąjungos teisės taikymą bei aiškinimą. Europos Teisingumo Teismas įgyvendina Europos Sąjungos teisės viršenybės principą, užtikrindamas, kad valstybių narių administracinės institucijos bei teismai taikytų Europos Sąjungos teisę bei apsaugotų asmenų teises, kurias suteikia Europos Sąjungos teisė, netaikant jokios Europos Sąjungos teisei prieštaraujančios nacionalinės teisės normos.

5. Pagrindiniai teisės aktai 1 Europos Teisingumo Teismas, remdamasis Europos Sąjungos teisės aktais, kurių vieni iš svarbiausių darbuotojų lygių galimybių užtikrinimo sferoje yra Europos Bendrijos Steigimo sutartis, šios sutarties 141 straipsnio pirmoje dalyje yra teigiama, jog kiekviena valstybė narė užtikina, kad būtų taikomas principas už vienodą ar vienodos vertės darbą abiejų lyčių darbuotojams mokėti vienodą užmokestį.

6. Pagrindiniai teisės aktai 2 direktyvos:   • 2002 metų rugsėjo 23 dienos Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2002/73/EB iš dalies keičianti Tarybos Direktyvą 76/207/EEB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo taikymo įsidarbinimo, profesinio mokymo, pareigų paaukštinimo ir darbo sąlygų atžvilgiu; • 1998 metų liepos 13 dienos Tarybos Direktyva 98/52/EB išplečianti Direktyvos 97/80/EB dėl įrodinėjimo pareigos diskriminacijos dėl lyties bylose taikymą Jungtinei Didžiosios Britanijos ir Šiaures Airijos Karalystei; • 1997 metų gruodžio 15 dienos Tarybos Direktyva 97/80/EB dėl įrodinėjimo pareigos diskriminacijos dėl lyties bylose; • 1996 metų gruodžio 20 dienos Tarybos Direktyva 96/97/EB iš dalies keičianti Direktyvą 86/378/EEB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo įgyvendinimo profesinėse socialinės apsaugos sistemose; • 1986 metų liepos 24 dienos Tarybos Direktyva dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo įgyvendinimo profesinėse socialinės apsaugos sistemose; • 1976 metų vasario 9 dienos Tarybos Direktyva dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo taikymo įsidarbinimo, profesinio mokymo, pareigų paaukštinimo ir darbo sąlygų atžvilgiu; • 1975 metu vasario 10 dienos Tarybos Direktyva dėl valstybių narių įstatymų, skirtų vienodo vyrų ir moterų darbo užmokesčio principo taikymui, suderinimo; • 1992 metų spalio 19 dienos Tarybos Direktyva 92/85/EEB dėl priemonių, skirtų skatinti, kad būtų užtikrinta geresnė nėščių ir neseniai pagimdžiusių arba maitinančių krūtimi darbuotojų sauga ir sveikata darbe; • 1997 metų gruodžio 15 dienos Tarybos Direktyva 97/80/EB dėl įrodinėjimo pareigos diskriminacijos dėl lyties bylose. • 1997 metais spalio 2 dieną priimta Amsterdamo sutartis, kuri įsigaliojo 1999 metų gegužės 1 dieną. Ši sutartis išplėtė Europos Sąjungos kompetenciją diskriminacijos draudimo srityje.  Remiantis Amsterdamo sutartimi buvo priimtos sekančios dvi pagrindinės Direktyvos, įgyvendinančios šią sutartį darbuotojų lygių galimybių apsaugos srityje: • 2000 metų birželio 29 dienos Tarybos Direktyva 2000/43/EB įgyvendinanti vienodų sąlygų taikymo principą asmenims nepaisant jų rasės arba etninės priklausomybės (Rasės Direktyva); • 2000 metų lapkričio 27 dienos Tarybos Direktyva 2000/78/EC nustatanti vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus (Užimtumo Direktyva).

7. 1976 M. Defrenne v. Sabena Viena iš pirmųjų bylų, kurioje Europos Teisingumo Teismas pabrėžė darbuotojų lygių galimybių reikšmę, yra Defrenne v. Sabena byla, kurioje sprendimą Teismas priėmė dar 1976 metais. • Šioje byloje ieškovė - stiuardesė pateikė ieškinį prieš savo darbdavį dėl diskriminacijos darbe, susijusios su darbo užmokesčiu. Ieškovė įrodė, jog jos atlyginimas buvo mažesnis palyginti su atlyginimu, kurį gaudavo vyriškos lyties darbuotojai, dirbdami tokį patį darbą kaip ir ieškovė. Belgijos teismas kreipėsi į Europos Teisingumo Teismą, kuris išaiškino, kad Europos Sąjungos pirminiuose teisės aktuose įtvirtintas vienodo apmokėjimo už vienodą ar vienodos vertės darbą abiejų lyčių darbuotojams principas yra tiesioginio veikimo. Europos Teisingumo Teismas pabrėžė, jog Europos Bendrijos Steigimo sutarties 141 straipsnio nuostata, įtvirtinanti vienodo užmokesčio principą, yra siekianti dvigubo tikslo: sukurti vidaus rinkoje vienodas sąlygas konkuruoti bei gerinti gyvenimo ir darbo sąlygas. Taipogi šioje byloje Teismas konstatavo, kad vienodo užmokesčio principas yra Europos Bendrijos pagrindas. Vienodo užmokesčio principas turi būti taikomas tiek asmens ir valstybės santykiuose, tiek privačiame sektoriuje. Europos Bendrija nėra tik ekonominė sąjunga, ją įsteigiant, buvo siekiama ir socialinių tikslų- sudaryti sąlygas socialinių procesų progresui ir skatinti, kad gyvenimo ir darbo sąlygos nuolat gerėtų. Vienas iš šių ekonominių ir socialinių tikslų įgyvendinimo būdų ir yra vienodų darbo ir užmokesčio sąlygų sudarymas Bendrijos gyventojams, nepaisant jų lyties skirtumų. 

8. BilkaKaufhaus v WebervonHartz1986 m. 1986 metais Europos Teisingumo Teismas byloje Bilka Kaufhaus v Weber von Hartz papildė vienodo darbo užmokesčio sąvoką, nuspręsdamas, jog Europos Bendrijų Steigimo sutarties 141 straipsnis, užtikrinantis vienodą užmokestį už vienodos vertės darbą, apima tiek tiesioginės diskriminacijos, tiek netiesioginės diskriminacijos draudimą atlyginimo už darbą sferoje.

9. Defrennev Sabena1978 m 1978 metais Europos Teisingumo Teismas byloje Defrenne v Sabena pabrėžė, jog diskriminacijos dėl lyties draudimas yra viena iš fundamentalių žmogaus teisių. Kadangi pagarba fundamentalioms žmogaus teisėms yra vienas iš esminių Europos Bendrijų tikslų, tai diskriminacijos draudimas dėl lyties tiek darbo, tiek kituose visuomeniniuose santykiuose turi būti garantuotas Europos Sąjungos teisės aktų, o valstybės narės privalo užtikrinti, kad šio draudimo būtų laikomasi tiek privačiame, tiek valstybiniame sektoriuje.

10. Marshall 1993 m. Marshall byla, kurioje sprendimą Europos Teisingumo Teismas priėmė 1993 metais, darbuotojų lygybės aspektu buvo svarbi tuo, jog Teismas nurodė, kad jeigu darbuotojas buvo atleistas iš užimamų pareigų dėl diskriminacijos, tai be abejo, toks atleidimas yra neteisėtas ir siekiant, kad lygybė būtų atkurta, darbdavys privalo grąžinti asmeniui jo turėtą darbo vietą arba jeigu tai neįmanoma, darbdavys privalo sumokėti adekvačios vertės kompensaciją už asmens, netekusio darbo neteisėtais pagrindais, patirtą žalą.

11. Kalanke v FreieHansestadtBremen 1995 m. 1995 metais byloje Kalanke v Freie Hansestadt BremenEuropos Teisingumo Teismas nagrinėjo Vokietijos Federacijos nacionalinės teisės nuostatą, ar ji atitinka Direktyvos dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo taikymo (76/207/EB) nuostatas. Diskutuotinas Vokietijos teisės aktas įdarbinant teikia prioritetą kandidatėms moterims, jei moteriškosios lyties atstovavimas yra mažesnis nei vyrų, nors kandidatas vyras turi vienodą kvalifikaciją. Teismas savo sprendime konstatavo, jog tokia Vokietijos Federacijos teisės nuostata yra akivaizdžiai diskriminuojanti, nes teisinis reguliavimas garantuoja moterims absoliutų ir besąlyginį prioritetą įsidarbinant ar paaukštinant pareigose. Tokia Vokietijos teisės nuostata neatitinka Europos Sąjungos teisės aktuose įtvirtinto vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo.

12. byloje Marschall v landNordrhein-Westfalen 1997m. Tačiau 1997 metų byloje Marschall v land Nordrhein-WestfalenEuropos Teisingumo Teismas sušvelnino savo poziciją dėl prioritetų teikimo vienos kurios lyties atžvilgiu darbo teisiniuose santykiuose. Vokietijos Federacijos nacionalinės teisės nuostata vėl tapo diskusijų objektu Teisme. Vokietijos teisė teikė prioritetą moteriškosios lyties atstovėms, tačiau tik tokiu atveju, kai yra įvertinamos visos asmeninės kandidatuojančiųjų asmenų savybės ir kai nėra jokių kitų galimų objektyvių priežasčių, kurios suponuotų, jog vyriškosios lyties atstovas yra labiau tinkamas eiti tam tikras pareigas ar užimti tam tikrą postą. Teismo manymu, ši teisės akto nuostata nėra diskriminuojanti. Be to, Europos Teisingumo Teismas pabrėžė, kad „net kai abu kandidatai, vyras ir moteris, yra vienodai kvalifikuoti, dėl visuomenėje susiformavusių stereotipų ir išankstinio nusistatymo apie moterų vaidmenį ir galimybes darbe ir baimės, pavyzdžiui, kad moterys pertrauks savo karjerą dažniau, dėl šeimyninių priežasčių, namų priežiūros neprisitaikys prie lankstaus darbo grafiko, arba negalės dirbti dėl nėštumo ar vaiko priežiūros, dažniausiai yra paaukštinami vyrai. Dėl šių priežasčių, vien tas faktas, kad kandidatuojantys moteris ir vyras yra vienodai kvalifikuoti, dar nereiškia, kad jie turi vienodas galimybes.“

13. P v S andCornwallCountyCouncil1995 m. 1995 metais dėl pokyčių visuomenėje, kuri nuolat ėjo liberalėjimo keliu Europos Teisingumo Teismas byloje P v S and Cornwall County Council turėjo pateikti savo oficialų požiūrį ir išspręsti svarbų klausimą- ar Europos Bendrijos teisės diskriminacijos dėl lyties draudimas turėtų būti taikomas ir asmenims, pakeitusiems lytį. Šioje byloje buvo nagrinėjama transeksualo atleidimo iš darbo, kurio pagrindas buvo lyties pakeitimas, klausimas. Teismas konstatavo: „Direktyva yra lygybės principo išraiška tam tikroje srityje, o lygybės principas yra vienas iš fundamentaliųjų Bendrijų teisės principų“, „teisė nebūti diskriminuojamam dėl lyties yra viena iš fundamentalių žmogaus teisių, kurių apsaugą teismas turi pareigą garantuoti“.Europos Teisingumo Teismas pabrėžė, kad Direktyvos dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo taikymo (76/207/EB) tikslas yra užkirsti kelią bet kokiai diskriminacijos formai, kuri gali pasireikšti dėl konkretaus asmens lyties ar seksualinės identifikacijos. „Toleruoti tokią diskriminaciją reikštų nesugebėjimą apginti žmogaus orumo ir laisvės, kuriuos garantuoti yra Teismo pareiga“.  

14. IŠVADOS   Ne vieną kartą savo praktikoje Teismas pabrėžė, kad diskriminacijos faktas įvairiuose srityse, taip pat ir darbo sferoje, gali būti pripažintas tik tuo atveju, jeigu skirtingi reikalavimai yra keliami panašiose situacijose arba jeigu skirtingose situacijose yra keliami vienodi reikalavimai. Šis principas apibūdina diskriminacijos esmę ir yra pabrėžiamas Teismo visose bylose, kur iškyla diskriminacijos klausimas. Be to Teismas byloje Ruckdeschel (1977m. ) pabrėžė, jog skirtingas asmenų traktavimas tam tikrose vienodose situacijose nėra laikomas diskriminacija, jeigu toks traktavimas yra pateisinamas objektyviomis aplinkybėmis. Teismas tokiu išsireiškimu norėjo pabrėžti pozityvios diskriminacijos teisėtumo įvedimo būtinybę.             Priėmus Amsterdamo sutartį, jos 13 straipsnis gerokai išplėtė Europos Sąjungos kompetenciją nediskriminavimo srityje, tuo pačiu ir darbuotojų diskriminacijos draudimo aspektu. Priimtos dvi svarbiausios direktyvos - Rasės bei Užimtumo, turinčios didelę reikšmę darbo teisiniams santykiams.

15. AČIŪ UŽ DĖMESĮ!!!