Psichologini ų matavimų skalės

1. Psichologinių matavimų skalės

2. Psichologinių matavimų skalės • Matavimo skalių požymiai skiriasi išmatuojamumo galimybėmis. • Skiriamos keturios matavimo skalės: • Nominalinė skalė; • Ranginė skalė; • Intervalinė skalė; • Santykių skalė.

3. Matavimo lygiai žemas aukštas • Nominaliniai • Kategoriniai A E F G H L J C K B D I ranginis F J G D K A E B C I H L Intervalinis F H L D J G K I A E B C

4. Nominalinė skalė (Nominal Scale) • Naudojant nominalinę skalę galima tik nustatyti kategoriją, kuriai priklauso požymio vertė, tačiau ta vertė neturi natūralios didėjimo tvarkos. • Pvz., galima suskirstyti žmones pagal jų lytį, rasę, gyvenamą vietą, taip pat pagal pomėgius ir pan. • Kategorijos neturi jokios natūralios tvarkos ir išdėstymo tvarka yra susitarimo reikalas. • Tai paprasčiausia matavimo skalė. • Dažniausias būdas naudojamas apibendrinti duomenis pamatuotus nominaline skale yra nurodant kategorijų dažnį procentais.

5. Nominalinė skalė (Nominal Scale) • Nominaliniai matavimai yra pavadinimo ar skaičiaus priskyrimas grupėms ar kategorijoms • Jie nesuteikia kiekybinės informacijos, ir teiginių išdėstynas , įverdinimas nėra nuoseklus, neina kokia nors didėjimo ar mažėjimo tvarka • Taigi, nominalinė skalė yra daugiau kokybinė, nei kiekybinė • Pvz., kokią religiją renkatės, kokia rasė, tautybė, lytis, • Duomenims aprašyti naudojamas dažnių pasiskirstymas (Frequency distributions) • Pagrindinė statistika, kuri skaičiuojama, yra moda (mode). • Kintamieji, matuojami nominaline skale, dažniausiai vadinami kategoriniais arba kokybiniais.

6. Ranginė skalė (Ordinal Scale) • Vertinant kintamuosius rangine skale, jie turi vertes, kurias galima suskirstyti didėjimo tvarka. • T.y., nominalinės skalės duomenys ne tik suskirstomi į tam tikras kategorijas, bet tos kategorijos turi savo natūralią didėjimo tvarką. • Nors didėjimo tvarka ir yra nustatyta, tačiau kiek viena vertė didesnė už kitą, pasakyti negalima. • Pvz., žmonių sugrupavimas pagal jų išsilavinimą. Galima pasakyti, kad universitetinis išsilavinimas yra aukštesnės kategorijos nei pvz vidurinis išsilavinimas, tačiau kiek „aukštesnė“ ta kategorija – negalime įvertinti procentais ar pan.

7. Ranginė skalė (Ordinal Scale) • Kintamieji, vertinami ranginėje skalėje, teikia daugiau informacijos negu nominalinės skalės kintamieji. • Didesni skaičiai įverčiai reiškia aukštesnes vertes, t.y., eina didėjimo (arba mažėjimo) tvarka • Tačiau intervalai tarp skaičių nebūtinai vienodii • Pvz, matuojant nuostatas apie ginklų kontrolę, skirtumas tarp įverčio 2 ir įverčio 3 nebūtinai reiškia tokį patį skirtumą kaip skirtumas tarp įverčio 4 ir 5. • Nėra tikro “0” taško, nes nulinis taškas pasirinktas laisvai. Pavyzdžiui, 5 balų skalėje žemiausias įvertis buvo 1 (nuo 1 iki 6) bet taip pat tai galėjo nuo 0 arba -5

8. Intervalinė skalė • Yra keli intervalai • Galima atlikti matematinius veiksmus • Kintamuosius, vertinamus intervalinė skale, galima ne tik išdėstyti eilės tvarka, bet ir nustatyti skirtumų tarp jų dydį. • Intervalų skalė neturi absoliučios pradžios (ji yra sutartinė), todėl joje dažnai būna neigiama dalis, kuri yra mažesnė už sutartinės pradžios vertę.

9. Intervalinė skalė • Pavyzdžiui, jei nerimas matuojamas intervaline skale, tada skirtumas tarp įverčio, lygaus 10 balų, ir įverčio, lygaus 11 balų, atitiks tą patį skirtumą, koks būtų tarp įverčio, lygaus 50 ir įverčio, lygaus 51 balą. • Intervalinė skalė neturi “tikro" nulinio taško, ir todėl negalima teigti, kiek kartų yra didesnis vienas įvertis už kitą • Nerimo sklaės atveju, nebūtų teisinga (validu) teigti, kad žmogus, gavęs įverti 30, dukart labiau nerimastingesnis už asmenį, kurio nerimastingumas įvertintas 15 balų • Tikras intervalinis matavimas socialiniuose moksluose labai retas ar iš vis neegzistuoja, tokia minėta nerimastingumo skalė iš tiesų neegzistuoja • Geras tikros intervalinėssklaės pavyzdys yra Fahrenheito temperatūros. Vienodi tarpai tarp sklaės padalų reprezentuoja lygius skirtumus, tačiau 30 laipsnių temperatūra nereiškia dvigubai didesnė šilumos nei 15 laipsnių.

10. Santykių skalė (Ratio Scale) • Santykių skalė yra labai panaši į intervalinę skalę, bet turi absoliučią pradžią. • Absoliuti pradžia nėra sutartinė, ji susieta su objektyviomis aplinkybėmis. • Pvz: fizikinės skalės matuojančios laiką, svorį ir t.t. • Kelvino temperatūros skalė: turi absoliutų 0, todėl 300 laipsnių temperatūra pagal Kelvino skalę yra dukart aukštesnė nei 150 kelvinų.

11. Psichologinių matavimo skalių tipų palyginimas

12. Klausimai?