1 4 paskaita. Valiut ų kursai, verslo ciklai ir makroekonomin ė politika atviroje ekonomikoje

1. 14 paskaita. Valiutų kursai, verslo ciklai ir makroekonominė politika atvirojeekonomikoje 14.1 Valiutų kursai 14.2 Kaip nusistato valiutų kursai: pasiūlos ir paklausos analizė 14.3 IS-LM modelis atvirai ekonomikai 14.4 Makroekonominė politika atviroje ekonomikoje su lanksčiu valiutos kursu 14.5 Fiksuoti valiutų kursai

2. Įvadas 10-13 paskaitose mes nagrinėjome uždarą ekonomiką, kuri neturi ryšių su kitomis ekonomikomis. Nors užsienio sektoriaus ignoravimas supaprastina analizę, tačiau realybė yra ta, kad šiandien, daugiau nei kada nors, mes gyvename labai tarpusavyje susijusioje pasaulio ekonominėje sistemoje. Ypač taip yra Europoje kur ekonomikos yra artimai susietos Europos ekonomine ir pinigų sistema. Yra du pirminiai pasaulio ekonomikų tarpusavio priklausomybės aspektai. Pirmas yra tarptautinė prekyba prekėmis ir paslaugomis, kuri pastoviai didėjo po Antrojo pasaulinio karo. Šiandien firmos gamina prekes ir paslaugas tiek vidaus, tiek užsienio rinkoms, ir jos gauna daug žaliavos iš išorės šaltinių. Išaugusi tarptautinė prekyba padidino našumą, nes leido ekonomikoms specializuotis, gaminant prekes ir paslaugas. Tačiau išaugusi prekyba taip pat lemia, kad nacionalinės ekonomikos yra labiau priklausomos nuo to, kas atsitinka kitose šalyse. Pavyzdžiui, kadangi Lietuva parduoda tiek daug prekių Europai, pastarosios nuosmukis ar makroekonominės politikos pokytis gali labai paveikti Lietuvos ekonomiką.

3. Įvadas (2) Antra, yra pasaulinė finansų rinkų integracija, kuri leidžia besiskolinantiesiems gauti lėšų, o taupantiems ieškoti geriausių skolinimo galimybių beveik bet kur pasaulyje, ne tik jų pačių šalyse. Leidžiant santaupas investuoti į didžiausios grąžos instrumentus ir šalis, nepaisant to, kur taupantieji ir investuotojai gyvena, pasaulio finansų rinkos integracija padidina pasaulinį našumą, kaip tą daro ir integruota pasaulio prekybos sistema. Tačiau finansų rinkų sąryšiai, kaip ir prekybos sąryšiai, padidina atskirų ekonomikų jautrumą įvykiams užsienyje. Pavyzdžiui, dėl artimai susijusių finansų rinkų, makroekonominė politika, kuri pakeičia realią palūkanų normą vienoje šalyje, gali paveikti realias palūkanų normas ir ekonominę veiklą kitose šalyse. Šioje paskaitoje mes remsimės ankstesne atviros ekonomikos (5 paskaita) ir ciklinių svyravimų (9-12 paskaitos) analize, kad nagrinėti makroekonomines prekybos ir finansinių ryšių tarp šalių pasekmes. Mes šioje paskaitoje ypač domėsimės kaip ekonominis atvirumas veikia fiskalinę ir pinigų politikas, ir kaip makroekonominės politikos pokyčiai veikia šalies prekybos partnerių ekonomikas. Aptarimą pradėsime įvesdami du kintamuosius, kurie vaidina pagrindinį vaidmenį tarptautinėje ekonomikoje: nominalus valiutos kursas ir realus valiutos kursas.

4. Valiutų kursai Aptardami valiutų kursus, mes turime išskirti nominalius ir realius valiutų kursus. Paprastai tariant, nominalus valiutos kursas yra atsakymas į klausimą: kiek vienetų užsienio valiutos aš galiu gauti mainais už vienetą vidaus valiutos? Realus valiutos kursas yra atsakymas į klausimą kiek vienetų užsienio prekių aš galiu gauti mainais už vidaus prekės vienetą?

5. Nominalūs valiutų kursai Faktiškai visos šalys turi nacionalines valiutas: JAV doleris, japonų jena, Lietuvos litas yra kelios gerai žinomos valiutos. Jei kas nors vienoje šalyje nori pirkti prekes, paslaugas ar aktyvus iš kurios nors kitos šalies, paprastai jie pirma turi iškeisti jų šalies valiutą į prekybos partnerio šalies valiutą. Santykis, kuriuo keičimos dvi valiutos yra nominalus valiutos kursas. Pavyzdžiui, jei nominalus valiutos kursas tarp Lietuvos lito ir euro yra 3,4528 litų už eurą, už eurą galima nupirkti 3,4528 litų (ignoruojant tranzakcijos komisinius) užsienio valiutų rinkoje. Analogiškai, už 0,2896 eurų galima nupirkti vieną litą užsienio valiutų rinkoje. Tiksliau, nominalus valiutos kursas tarp dviejų valiutų enom yra skaičius užsienio valiutos vienetų, kurie gali būti nupirkti už vidaus valiutos vienetą. Lietuvos rezidentams vidaus valiuta yra litas, ir lito ir euro nominalus valiutos kursas yra enom = 0,2896 eurų už litą. Nominalus valiutos kursas dažnai yra paprasčiausiai vadinamas valiutos kursu, taigi, jei kas nors sako valiutos kursas, nesakydamas realus ar nominalus, jis turi omenyje nominalų valiutos kursą.

6. Nominalūs valiutų kursai (2) Nors lito ir euro valiutos kursas yra pastovus, euro ir dolerio kursas nėra pastovus. Tokie valiutų kursų pokyčiai yra normalūs lanksčių valiutų kursų sistemai, kurią šiuo metu sudaro dauguma pagrindinių pasaulio valiutų. Lanksčių valiutų kursų sistemoje valiutų kursus lemia pasiūla ir paklausa užsienio valiutų rinkoje. Esant lanksčių valiutų kursų sistemai, valiutų kursai nuolat keičiasi ir greitai reaguoja į bet kurias ekonomines ar politines naujienas, kurios galėtų įtakoti įvairių valiutų pasiūlą ir paklausą. Intarpe “Valiutų kursai” aptariami valiutų kursų duomenys. Valiutų vertes nevisada nustato lanksčių valiutų kursų sistemos. Praeityje dažnai veikdavo tam tikri pastovių valiutų kursų sistemų tipai, kuriose valiutų kursai buvo nustatomi oficialiai, o ne rinkoje. Dažniausiai šie oficialūs santykiai būdavo išlaikomi dėl centrinių bankų įsipareigojimo pirkti ir parduoti jų išleistas valiutas pastoviu kursu. Pavyzdžiui, esant tarptautinei aukso standarto sistemai, kuri veikė 19 a. pabaigoje ir 20 a. pradžioje, kiekvienos šalies centrinis bankas išlaikė jo valiutos vertę matuojant auksu, pirkdamas ar parduodams auksą mainais už valiutą pastoviu keitimo santykiu.

7. Nominalūs valiutų kursai (3) Naujesnis pastovių valiutų kursų sistemos pavyzdys buvo Bretton Woods sistema, pavadinta pagal JAV miestą New Hampshire valstijoje, kuriame 1944 m. konferencija šią sistemą ir įkūrė. Esant Bretton Woods sistemai, įvairių valiutų vertės buvo pastovios, matuojant JAV doleriais, o dolerio vertė buvo $35 už unciją aukso. Bretton Woods sistema veikė iki 8 deš. pradžios, kai infliacija JAV praktiškai nebeleido išlaikyti $35 už unciją aukso kainos. Po Bretton Woods sistemos žlugimo, visos pagrindinės pasaulio valiutos ėmė svyruoti viena kitos atžvilgiu.

8. Nominalūs valiutų kursai (4) Nors šiuo metu nėra pasaulinės fiksuotų valiutų kursų sistemos, fiksuoti valiutų kursai neišnyko. Kai kurios šalių grupės, vadinamos valiutų sąjungomis, sutarė fiksuoti savo valiutų kursus, tuo pat metu leisdamos jų valiutoms svyruoti šalių, nesančių sąjungoje, valiutų atžvilgiu. Reikšmingiausias valiutų sąjungos pavyzdys buvo Europos monetarinė sistema (EMS), įkurta 1979 m., kurios nariai apėmė daugumą Europos šalių. Taip pat daug atskirų šalių, ypač mažesnių, mėgina fiksuoti jų valiutų kursus pagrindinių valiutų atžvilgiu. Pavyzdžiui, kelios Afrikos šalys siejo jų valiutas su Prancūzijos franku, o dabar su euru. Taip šios šalys tikisi stabilizuoti jų valiutų kursus ir sumažinti didelius importo ir eksporto kainų svyravimus, kuriuos gali lemti valiutos kurso svyravimai.

9. Realūs valiutų kursai Nominalus valiutos kursas pasako ne viską apie valiutos perkamąją galią. Jei jums sakoma, kad, pavyzdžiui, nominalus JAV dolerio ir japonų jenos kursas yra 120 jenų už dolerį, tačiau nieko daugiau apie šias ekonomikas nežinote, galėtumėte daryti išvadą, kad iš Niujorko į Tokiją nuvykti labai pigu, nes gaunate 120 jenų tik už 1 dolerį. Tačiau netgi gaunant 120 jenų už dolerį, Japonija yra brangi vieta. Priežastis yra ta, kad nors už 1 dolerį galima nupirkti daug jenų, taip pat reikia daug jenų, kad pirkti prekes Japonijoje.

10. Realūs valiutų kursai (2) Tarkime, pavyzdžiui, kad jūs norite palyginti hamburgerių kainą Tokijuje ir Londone. Žinojimas, kad valiutos kursas yra 120 jenų už dolerį, daug nepadeda. Tačiau jei jūs taip pat žinote, kad hamburgeris kainuoja 3 dolerius Londone ir 600 jenų Tokijuje, jūs galite palyginti hamburgerio kainą dviejuose miestuose, pažiūrėdami kiek dolerių reikia pirkti hamburgerį Japonijoje. Kadangi hamburgeris kainuoja 600 jenų Tokijuje, o 120 jenų kainuoja 1 dolerį, hamburgerio kaina Tokijuje yra 5 doleriai (padaliname japonų hamburgerio kainą 600 jenų iš 120 jenų už dolerį, ir gauname 5 dolerius už hamburgerį). Hamburgerio kaina JAV, palyginti su hamburgerio kaina Japonijoje, todėl yra tik 3/5 (3 doleriai už hamburgerį JAV)/(5 doleriai už hamburgerį Japonijoje).

11. Realūs valiutų kursai (3) Vidaus prekių kaina, palyginti su užsienio prekių kaina, arba kiekis užsienio prekių, kurį galima gauti mainais už vienetą vidaus prekės, vadinamas realiu valiutos kursu. Hamburgerio pavyzdžiu, realus valiutos kursas tarp JAV ir Japonijos yra 3/5=0.6 japonų hamburgerio už JAV hamburgerį. Bendrai, realus valiutos kursas yra susijęs su nominaliu valiutos kursu ir su kainomis abejose šalyse. Kad atspindėti šį sąryšį, mes naudojame šiuos pažymėjimus: enom = nominalus valiutos kursas (120 jenų už dolerį); PFor = užsienio prekių kaina, matuojama užsienio valiuta (600 jenų už japonų hamburgerį); P = vidaus prekių kaina, matuojama vidaus valiuta (3 doleriai už JAV hamburgerį).

12. Realūs valiutų kursai (4) Realus valiutos kursas e yra užsienio prekių kiekis (japonų hamburgerių), kuris gali būti gautas mainais už vienetą vidaus prekės (JAV hamburgerio). Bendroji realaus valiutos kurso formulė yra (14.1):

13. Realūs valiutų kursai (5) Apibrėžiant realų valiutos kursą kaip užsienio prekių kiekį, kurį galima gauti už kiekvieną vidaus prekę, mes darome prielaidą, kad kiekviena šalis gamina vienintelę, unikalią prekę. Jei Italija gamintų tik vyną, o Saudo Arabija tik naftą, tada Italijos realus valiutos kursas Saudo Arabijos atžvilgiu būtų naftos barelių skaičius, kurį galima būtų nupirkti už vieną butelį vyno. Prielaida, kad kiekviena šalis gamina vienintelę prekę (kuri skiriasi nuo bet kurios kitos šalies pagamintos prekės), supaprastina teorinę analizę šioje paskaitoje. Be abejo, tikrovėje šalys gamina tūkstančius skirtingų prekių, taigi realūs valiutų kursai turi naudoti kainų indeksus (kaip BVP defliatorius ar VKI), kad matuoti P ir PFor. Tokiu būdu, realus valiutos kursas iš tikrųjų nėra mainų santykis tarp dviejų specifinių prekių, tačiau yra mainų santykis tarp tipinio prekių krepšelio vienoje šalyje ir tipinio prekių krepšelio kitose šalyse. Realaus valiutos kurso pokyčiai, bėgant laikui, parodo, kad vidutiniškai šalies, kurios realus valiutos kursas didėja, prekės tampa brangesnės, palyginti su kitos šalies prekėmis.

14. Brangimas ir nuvertėjimas Pavyzdžiui kai nominalus valiutos kursas enom sumažėja, už dolerį gauname mažiau vienetų užsienio valiutos, ir mes sakome, kad doleris nominaliai nuvertėjo. Dar sakoma, kad doleris tapo “silpnesnis.” Jei dolerio nominalus valiutos kursas enom padidėja, tada doleris nominaliai pabrango (tapo “stipresnis”). Terminai “brangimas” ir “nuvertėjimas” yra siejami su lanksčiais valiutų kursais. Esant fiksuotų valiutų kursų sistemai, kurioje valiutų kursai keičiami tik oficialiu vyriausybės sprendimu, naudojami skirtingi terminai. Vietoje nuvertėjimo, valiutos susilpnėjimas vadinamas devalvacija. Valiutos sustiprėjimas, esant fiksuotam valiutos kursui, vadinamas revalvacija, o ne brangimu. Šie terminai yra apibendrinti S15 lentelėje. Realaus valiutos kurso e padidėjimas vadinamas realiu brangimu. Esant realiam brangimui, tas pats vidaus prekių kiekis gali būti parduotas už daugiau užsienio prekių nei prieš tai, kadangi e, vidaus prekių kaina, palyginti su užsienio prekių kaina, padidėjo. Realaus valiutos kurso sumažėjimas, kuris sumažina užsienio prekių kiekį, kuris gali būti nupirktas už tą patį vidaus prekių kiekį, vadinamas realiu nuvertėjimu.

15. Lentelė S15. Valiutų kursų pokyčių terminologija

16. Perkamosios galios paritetas Kaip susiję nominalūs valiutų kursai ir realūs valiutų kursai? Paprastas hipotetinis atvejis, kuris leidžia mums galvoti apie šį klausimą, yra kai visos šalys gamina tą pačią prekę (ar tą pačią prekių aibę), ir prekėmis tarp šalių yra laisvai prekiaujama. Šiuo atveju, niekas neparduotų vidaus prekės už užsienio prekę, išskyrus santykiu 1:1, ir todėl (ignoruojant transportavimo kaštus), realus valiutos kursas e būtų visada lygus 1. Jei e = 1, tada naudojant lygtį (14.1), mes galime užrašyti(14.2):

17. Perkamosios galios paritetas (2) Lygtis (14.2) rodo, kad vidaus prekės kaina turi būti lygi užsienio prekės kainai, kai užsienio prekės kaina yra išreikšta vidaus valiuta. (Kad išreikšti užsienio kainą vidaus valiuta, padalinkite iš valiutos kurso). Idėja, kad panašios užsienio ir vidaus prekės ar prekių krepšeliai turėtų turėti tą pačią kainą, matuojant ta pačia valiuta, vadinama perkamosios galios paritetu, ar, trumpai, PGP. Analogiškai, kaip matome lygtyje (14.2), perkamosios galios paritetas rodo, kad nominalus kursas enom, turėtų būti lygus užsienio kainų lygiui, padalintam iš vidaus kainų lygio .

18. Perkamosios galios paritetas (3) Yra kai kurie empiriniai įrodymai, kad PGP galioja labai ilgu laikotarpiu, tačiau trumpesniais laikotarpiais PGP hipotezė neaprašo valiutos kurso elgsenos labai gerai. PGP negaliojimas trumpu ir vidutiniu laikotarpiu yra dėl kelių priežasčių, apimant ir tą faktą, kad šalys gamina labai skirtingus prekių ir paslaugų krepšelius, o ne tas pačias prekes, kaip darėme prielaidą, kalbėdami apie PGP. Be to, kai kuriais prekių tipais ir dauguma paslaugų tarptautinė prekyba nevyksta iš viso, o transportavimo kaštai ir teisinės kliūtys prekybai gali neleisti prekiaujamų prekių ir paslaugų kainoms susilyginti skirtingose šalyse.

19. Perkamosios galios paritetas (4) Kad rasti sąryšį tarp realaus ir nominalaus valiutos kursų, kuris galioja bendresniu atveju, mes galime naudoti realaus valiutos kurso apibrėžimą lygtyje (14.1), e = enomP/PFor, kad apskaičiuoti Δe/e, realaus valiutos kurso procentinį pokytį. Kadangi realus valiutos kursas yra išreikštas kaip santykis, jo procentinis pokytis yra lygus skaitiklio procentiniam pokyčiui minus vardiklio procentiniam pokyčiui. Skaitiklio procentinis pokytis realaus valiutos kurso išraiškoje yra Δenom/enom + ΔP/P, o procentinis vardiklio pokytis yra ΔPFor/PFor. Tokiu būdu, realaus valiutos kurso procentinis pokytis yra (14.3):

20. Perkamosios galios paritetas (5) Lygtyje (14.3) narys ΔP/P, vidaus kainų lygio procentinis pokytis, yra tas pats kaip vidaus infliacijos tempas π, o narys ΔPFor/PFor, užsienio kainų lygio procentinis pokytis, yra tas pats kaip užsienio infliacijos tempas πFor. Įstatę šia išraiškas ir pertvarkę lygtį (14.3), gauname (14.4):

21. Perkamosios galios paritetas (6) Lygtis (14.4) yra tapatybė ir, tokiu būdu, turi galioti visada. Ji sako, kad nominalaus valiutos kurso brangimo tempas Δenom/enom yra lygus realaus valiutos kurso brangimo tempui Δe/e plius užsienio infliacijos perviršiui virš vidaus infliacijos, πFor - π. Todėl prie valiutos stiprėjimo (nominalaus brangimo) prisideda du veiksniai: (1) šalies eksporto santykinės kainos padidėjimas (realus brangimas), kuris galėtų įvykti jei, pavyzdžiui, užsienio paklausa šiam eksportui padidėja; ir (2) vidaus infliacija π mažesnė už šalies prekybos partnerių infliaciją πFor. Specialus lygties (14.4) atvejis yra kai realus valiutos kursas yra pastovus, Δe/e = 0. Tada lygtis (14.4) išreiškia sąryšį, vadinamą santykiniu perkamosios galios paritetu. Pagal santykinį perkamosios galios paritetą, nominalaus valiutos kurso brangimo tempas yra lygus užsienio infliacijos tempui minus vidaus infliacijos tempas. Santykinis perkamosios galios paritetas dažniausiai gerai galioja didelės infliacijos šalyse, nes tose šalyse santykinių infliacijos tempų pokyčiai yra dažniausiai žymiai didesni nei realių valiutos kursų pokyčiai.

22. Realus valiutos kursas ir grynasis eksportas Mes apibrėžėme realų valiutos kursą, tačiau kol kas mes neparodėme kodėl jis svarbus makroekonominėje analizėje. Viena priežastis kodėl politikos vykdytojai ir visuomenė turėtų rūpintis realiu valiutos kursu yra kad jis atspindi santykį, kuriuo vidaus prekės ir paslaugos gali būti parduodamos už pagamintas užsienyje. Realaus valiutos kurso padidėjimas, taip pat kartais vadinamas prekybos sąlygų pagerėjimu, yra geras šaliai ta prasme, kad jos piliečiai gali gauti daugiau užsienio prekių ir paslaugų mainais už tam tikrą vidaus prekių kiekį. Antra priežastis yra kad realus valiutos kursas veikia šalies grynąjį eksportą, t.y. eksportą atėmus importą. Grynojo eksporto pokyčiai turi tiesioginę įtaką vidaus veikloms, kurios gamina eksportui, ar konkuruoja su importuojamomis prekėmis vidaus rinkoje. Be to, kaip mes aptarsime vėliau paskaitoje, grynojo eksporto pokyčiai veikia šalies bendrąjį ekonominės veiklos lygį ir yra pirminis šaltinis, per kurį tarptautiniu mastu perduodami verslo ciklo šokai ir makroekonominės politikos pokyčiai.

23. Realus valiutos kursas ir grynasis eksportas (2) Koks yra ryšys tarp realaus valiutos kurso ir grynojo eksporto? Pagrindinis bet kurios prekės ar paslaugos paklausos veiksnys yra prekės ar paslaugos kaina palyginti su alternatyvomis. Jei kaina yra pernelyg didelė, kai kurie žmonės pirks alternatyvą. Panašiai, realus valiutos kursas - vidaus prekių kaina palyginti su užsienio prekių kaina - padeda nustatyti paklausą vidaus prekėms tiek viduje, tiek užsienio rinkose. Tarkime, kad realus valiutos kursas yra didelis, todėl už vienetą vidaus prekės galima nupirkti santykinai daug vienetų užsienio prekės. Pavyzdžiui, tarkime, kad viduje pagamintas automobilis kainuoja du kartus daugiau nei palyginamas užsienio automobilis (abi kainos matuojamos ta pačia valiuta). Rezidentai tada žinos, kad užsienio automobiliai yra pigesni nei vidaus automobiliai, taigi (kitoms sąlygoms lygioms) jų paklausa importuojamiems automobiliams bus didelė. Užsienio rezidentai, priešingai, žinos, kad mūsų automobiliai yra brangesni nei jų pačių, todėl jie norės pirkti santykinai nedaug mūsų eksporto.

24. Realus valiutos kursas ir grynasis eksportas (3) Kai nedaug automobilių parduodame užsienyje ir daug automobilių importuojame, šalies grynasis automobilių eksportas bus nedidelis, tikriausiai netgi neigiamas. Priešingai bus jei realus valiutos kursas yra nedidelis, tada grynasis automobilių eksportas bus didelis. Bendra išvada yra ta, kad kuo didesnis realus valiutos kursas, tuo mažesnis šalies grynasis eksportas, laikant pastoviais kitus veiksnius, įtakojančius eksporto ir importo paklausą.

25. J kreivė Nors išvada, kad (kitiems veiksniams nekintant) didesnis realus valiutos kursas sumažina grynąjį eksportą paprastai galioja, yra viena svarbi išlyga: priklausomai nuo to kaip greitai importuotojai ir eksportuotojai reaguoja į santykinių kainų pokytį, realaus valiutos kurso pokyčio poveikis grynajam eksportui gali būti silpnas trumpu laikotarpiu ir gali netgi veikti priešinga kryptimi.

26. J kreivė (2) Kad suprasti kodėl, aptarkime šalį, kuri importuoja didžiąją dalį naftos (kaip Lietuva) ir staiga susiduria su dideliu pasaulinės naftos kainos padidėjimu. Kadangi už šalies vidaus prekes galima dabar nupirkti mažiau užsienio prekių (naftos), šalies realus valiutos kursas sumažėjo. Ilgu laikotarpiu, šis realaus valiutos kurso sumažėjimas gali padidinti šalies grynąjį eksportą, kadangi didelės naftos kainos skatins vidaus rezidentus sumažinri naftos importą, o santykinis vidaus prekių pigumas skatins eksportą (pavyzdžiui, į naftą išgaunančias šalis). Tačiau trumpu laikotarpiu imti naudoti kitas kuro rūšis ir padidinti vidaus naftos gamybą yra sunku, todėl importuojamas naftos barelių kiekis gali sumažėti tik truputį. Dėl šios priežasties, ir kadangi padidėjo realūs kiekvieno naftos barelio kaštai (matuojant vidaus prekėmis), tam tikrą laikotarpį po naftos kainos padidėjimo šalies bendrieji realūs importo kaštai (matuojant vidaus prekėmis) gali padidėti. Tokiu būdu, trumpu laikotarpiu realaus valiutos kurso sumažėjimas galėtų sumažinti, o ne padidinti grynąjį eksportą, priešingai mūsų ankstesnei išvadai.

27. J kreivė (3) Paveiksle 14.1 matome tipinę šalies grynojo eksporto reakciją į realaus valiutos kurso sumažėjimą (realų nuvertėjimą). Ekonomika iš pradžių turi neigiamą grynąjį eksportą kai realus valiutos kursas nuvertėja. Trumpu laikotarpiu realus nuvertėjimas sumažina, o ne padidina grynąjį eksportą, kadangi realaus valiutos kurso sumažėjimas verčia šalį mokėti daugiau už importą. Tačiau bėgant laikui, kai mažesnis realus valiutos kursas lemia didesnį eksporto kiekį ir mažesnį importo kiekį, grynasis eksportas ima didėti (netgi atsižvelgiant į didesnius santykinius importo kaštus). Galų gale, šalies grynasis eksportas padidėja palyginti su pradine situacija. Ši tipinė grynojo eksporto reakcija į realų nuvertėjimą vadinama J kreive, kadangi grynojo eksporto trajektorija laike panaši į gulinčią J raidę. Makroekonominė analizė šioje paskaitoje remiasi prielaida, kad laikotarpis yra pakankamai ilgas, kad (kitoms sąlygoms lygioms) realus nuvertėjimas padidintų grynąjį eksportą ir kad realus brangimas sumažintų grynąjį eksportą. Ši prielaida gali negalioti trumpesniais laikotarpiais, kai kuriais atvejais netgi kelis metus.

28. Pav. 14.1. J kreivė parodo grynojo eksporto reakciją į realų valiutos nuvertėjimą.

29. Kaip nusistato valiutų kursai: pasiūlos ir paklausos analizė Lankstaus valiutos kurso sistemose valiutų kursai nuolat kinta. Fiksuotų valiutų kursų sistemose, pagal apibrėžimą, valiutų kursai yra stabilūs didžiąją laiko dalį, tačiau netgi esant fiksuotų kursų sistemai, kartais būna didelės devalvacijos ar revalvacijos. Kokios ekonominis jėgos lemia šalies valiutos kurso padidėjimą ar kritimą?Mes dabar nagrinėsime šį klausimą analizuodami pasiūlos ir paklausos įtaką nusistatant valiutų kursams lankstaus valiutos kurso sistemoje. Kad būtų aiškiau, mūsų pasiūlos ir paklausos analizė koncentruosis į nominalų valiutos kursą, o ne realų valiutos kursą. Tačiau, atsiminkite iš lygties (14.1) kad, esant duotam vidaus ir užsienio kainų lygiui, realus valiutos kursas ir nominalus valiutos kursas yra proporcingi. Kadangi laikysime kainų lygius pastoviais šiame skyrelyje, visos mūsų išvados apie nominalų valiutos kursą lygiai taip pat galioja realiam valiutos kursui. Nominalus valiutos kursas enom yra valiutos vertė. Kaip ir bet kurio kito aktyvo, valiutos vertę nustato pasiūla ir paklausa atitinkamoje rinkoje, šiuo atveju, užsienio valiutų rinkoje, kur bankai ir kiti valiutų prekiautojai nuolat prekiauja valiutomis.

30. Kaip nusistato valiutų kursai: pasiūlos ir paklausos analizė (2) Paveikslas 14.3 parodo, pavyzdžiui, frankų pasiūlą ir paklausą. Horizontali diagramos ašis parodo franko pasiūlą ir paklausą, o vertikali ašis parodo franko vertę, matuojant kitomis valiutomis, t.y. nominalų valiutos kursą enom. Franko pasiūlos kreivė S parodo skaičių frankų, kurį žmonės nori pasiūlyti užsienio valiutų rinkoje esant kiekvienai “kainai” (nominaliam valiutos kursui). Pasiūlyti frankus užsienio valiutų rinkoje reiškia siūlyti iškeisti frankus į kokią kitą valiutą. Kai frankų vertė matuojant kitomis valiutomis yra didelė, žmonės nori daugiau pasiūlyti frankų rinkai. Tokiu būdu, pasiūlos kreivės nuolydis yra teigiamas. Panašiai, franko paklausos kreivė D parodo kiekį frankų, kurį žmonės nori pirkti užsienio valiutų rinkoje esant kiekvienam valiutos kursui. Kai frankas yra brangesnis, matuojant kitomis valiutomis, žmonių paklausa frankui yra mažesnė, taigi paklausos kreivė turi neigiamą nuolydį. Franko vertės pusiausvyra taške E yra e1nom, kuriame valiutos kursas sulygina frankų pasiūlą ir frankų paklausą.

31. Pav. 14.3. Franko pasiūla ir paklausa ir franko vertės nusistatymas užsienio valiutų rinkoje.

32. Kaip nusistato valiutų kursai: pasiūlos ir paklausos analizė (3) Paveikslas 14.3 padeda suprasti jėgas, kurios nustato franko, ar bet kurios kitos valiutos vertę. Kodėl yra valiutos pasiūla ir paklausa? Skirtingai nuo prekių, paklausa valiutai yra ne dėl to, kad ji pati savaime vertinga, tačiau todėl, kad žmonės vertina valiutą tiek, kiek už ją gali nupirkti. Žmonės ar firmos perka franką užsienio valiutų rinkoje dėl dviejų priežasčių: 1. kad galėtų pirkti prancūziškas prekes ir paslaugas (prancūziškas eksportas), 2. kad galėti pirkti prancūziškus realius ir finansinius aktyvus (kapitalo įplaukimas į Prancūziją). Abiems tranzakcijų tipams užsieniečiams reikia frankų (pirkti prancūzišką eksportą ir prancūziškus aktyvus) ir tai atitinka dvi sudėtines mokėjimų balanso sąskaitų dalis: einamąją sąskaitą ir kapitalo sąskaitą. Panašiai, prancūzai siūlo frankus užsienio valiutų rinkoje už užsienio valiutą, kad: 1. galėtų pirkti užsienio prekes ir paslaugas (Prancūzijos importas), ir 2. galėtų pirkti realius ir finansinius aktyvus užsienio šalyse (kapitalo išplaukimas).

33. Pav. 14.4. Padidėjusios eksporto kokybės poveikis franko vertei.

34. Makroekonominiai valiutos kurso ir grynojo eksporto paklausos veiksniai IS-LM analizėje mes pabrėžėme du pagrindinius makroekonominius kintamuosius: realią gamybą (pajamas) Y ir realią palūkanų normą r. Prieš nagrinėdami atviros ekonomikos IS-LM modelio variantą, aptarkime kaip realios gamybos ar realios palūkanų normos pokyčiai (ar viduje, ar užsienyje) yra susiję su valiutos kursais ir grynuoju eksportu. Vėlgi, kadangi mes laikome vidaus ir užsienio kainų lygius pastoviais, analizės rezultatai yra tokie patys ir nominaliam valiutos kursui, ir realiam valiutos kursui.

35. Gamybos (pajamų) pokyčio įtaka Įsivaizduokite, kad padidėja vidaus gamyba (vidaus pajamos) Y, tačiau kiti veiksniai (tokie kaip reali palūkanų norma) nepakinta. Kaip Y padidėjimas paveikia valiutos kursą ir grynąjį eksportą? Aptarti poveikį grynajam eksportui yra lengviau. Mes žinome, kad vartotojų išlaidos priklauso iš dalies nuo jų einamųjų pajamų. Kai vidaus pajamos padidėja, vartotojai daugiau išleis visoms prekėms ir paslaugoms, apimant importą. Tokiu būdu, kai padidėja vidaus gamyba (pajamos), grynasis eksportas (eksportas minus importas) turi sumažėti, kitiems veiksniams pastoviems.

36. Gamybos (pajamų) pokyčio įtaka (2) Kad nustatyti padidėjusios vidaus gamybos poveikį valiutos kursui, atsiminkite, kad norėdami padidinti importo pirkimus vidaus rezidentai turi gauti daugiau užsienio valiutos. Analogiškai, vidaus rezidentai turi pasiūlyti daugiau vidaus valiutos užsienio valiutų rinkai. Padidėjusi vidaus valiutos pasiūla lemia jos vertės kritimą, t.y. valiutos kursas nuvertėja. Mes galime taip pat analizuoti šalies prekybos partnerių realios gamybos YFor (užsienio gamyba ar pajamos) padidėjimo efektus. YFor padidėjimas padidina užsienio vartotojų išlaidas visai gamybai ir paslaugoms, apimant ir vidaus šalies eksportą. Tokiu būdu, pavyzdžiui, pajamų padidėjimas Vokietijoje ir Japonijoje padidintų tų šalių paklausą prancūziškam eksportui ir padidina Prancūzijos grynąjį eksportą. Užsienio paklausos prancūziškoms prekėms padidėjimas taip pat padidins užsieniečių paklausą frankams, padidinant franko vertę. Atkreipkite dėmesį, kad užsienio pajamų pokyčių efektai yra priešingi vidaus pajamų pokyčių efektams.

37. Realių palūkanų normų pokyčių efektai Antras pagrindinis makroekonominis kintamasis, kurio įtaką aptarsime, yra reali palūkanų norma. Įsivaizduokite, kad vidaus šalies reali palūkanų norma r padidėja, o kiti veiksniai (apimant užsienio realią palūkanų normą) yra pastovūs. Šiuo atveju, šalies realūs ir finansiniai aktyvai taps patrauklesni užsienio taupantiesiems, ieškantiems didžiausios jų turto grąžos. Kadangi vidaus valiuta naudojama pirkti vidaus aktyvus, vidaus realios palūkanų normos padidėjimas taip pat padidins vidaus valiutos paklausą. Paklausos vidaus valiutai padidėjimas lems valiutos kurso brangimą. Vidaus realios palūkanų normos r padidėjimas neturi tiesioginio poveikio grynąjam eksportui, tačiau turi netiesioginį poveikį per valiutos kursą.r padidėjimas padidina valiutos kursą, todėl vidaus eksportas tampa brangesnis, o importas iš užsienio tampa pigesnis. Tokiu būdu, kitiems veiksniams lygiams, r padidėjimas sumažina vidaus šalies grynąjį eksportą.

38. Realių palūkanų normų pokyčių efektai (2) Užsienio realios palūkanų normos rFor pokyčio efektai yra priešingi vidaus realios palūkanų normos pokyčio efektams. Jei užsienio reali palūkanų norma padidėja, užsienio aktyvai taps daugiau patrauklūs vidaus taupantiesiems. Kad gauti užsienio valiutos, reikalingos pirkti užsienio aktyvus, vidaus taupantieji pasiūlys vidaus valiutą užsienio valiutų rinkai. Padidėjusi vidaus valiutos pasiūla lems valiutos kurso nuvertėjimą. Valiutos kurso nuvertėjimas dėl rFor padidėjimo padidins vidaus šalies grynąjį eksportą. Lent. S16 ir S17 apibendrinti įvairių makroekonominių veiksnių efektai valiutos kursui ir grynajam eksportui.

39. Lent. S16. Valiutos kurso (realaus ar nominalaus) pokyčio veiksniai.

40. Lent. S17. Grynojo eksporto pokyčio veiksniai.

41. IS-LM modelis atvirai ekonomikai Dabar mes pasirengę nagrinėti kaip valiutų kursai ir tarptautinė prekyba susiję su visos ekonomikos elgsena. Tam mes išplėsime IS-LM modelį, kad leisti prekybą ir skolinimąsi tarp šalių. Mes naudojame IS-LM diagramą, o ne AD-AS diagramą, kadangi mes norime koncentruotis į realią palūkanų normą, kuri labai svarbi nusistatant valiutų kursams ir prekių bei paslaugų srautams. Prisiminkite, kad IS-LM modelio sudėtinės dalys yra IS kreivė, kuri apibūdina prekių rinkos pusiausvyrą; LM kreivė, kuri apibūdina aktyvų rinkos pusiausvyrą; ir FE tiesė, kuri apibūdina darbo rinkos pusiausvyrą. Niekas, ką aptarėme šioje paskaitoje neveikia mūsų pinigų pasiūlos ar paklausos analizės, taigi, kurdami atviros ekonomikos IS-LM modelį, mes naudosimę tą pačią LM kreivę, kurią mes naudojome uždaros ekonomikos modelyje. Panašiai, darbo rinka ir gamybos funkcija tiesiogiai nepaveikiami tarptautinių veiksnių, taigi FE tiesė taip pat nepasikeičia.

42. IS-LM modelis atvirai ekonomikai (2) Tačiau, kadangi grynasis eksportas yra paklausos dalis, mes turime modifikuoti IS kreivę, kad apibūdinti atvirą ekonomiką. Apie atviros ekonomikos IS kreivę turi būti pasakyti trys pagrindiniai dalykai: 1. Nors atviros ekonomikos IS kreivė yra išvedama truputį kitaip nei uždaros ekonomikos IS kreivė, neigiamas sąryšis tarp gamybos ir realios palūkanų normos išlieka, kaip ir uždaros ekonomikos IS kreivėje. 2. Visi veiksniai, kurie pastumia IS kreivę uždaroje ekonomikoje taip pat pastumia atviros ekonomikos IS kreivę. 3. Atviroje ekonomikoje veiksniai, kurie pakeičia grynąjį eksportą, taip pat pastumia IS kreivę. Tiksliau tariant, esant duotoms vidaus gamybai ir vidaus realiai palūkanų normai, veiksniai, kurie padidina šalies grynąjį eksportą, pastums atviros ekonomikos IS kreivę į dešinę, o veiksniai, kurie sumažina šalies grynąjį eksportą, pastums IS kreivę į kairę. Mes naudosime atviros ekonomikos IS-LM modelį nagrinėti tarptautinį verslo ciklų perdavimą ir makroekonominę politiką atviroje ekonomikoje.

43. Atviros ekonomikos IS kreivė Bet kuriam gamybos lygiui IS kreivė parodo realią palūkanų normą, kuri subalansuoja prekių rinką. Uždaroje ekonomikoje prekių rinkos pusiausvyros sąlyga yra kad pageidaujamas nacionalinis taupymas Sd turi būti lygus pageidaujamoms investicijoms Id, ar Sd - Id = 0. Atviroje ekonomikoje, kaip mes parodėme 5 paskaitoje, prekių rinkos pusiausvyros sąlyga yra kad pageidaujamas taupymas Sd turi būti lygus pageidaujamoms investicijoms Id plius grynasis eksportas NX. Taigi, prekių rinkos pusiausvyros sąlyga atvirai ekonomikai yra: Sd - Id = NX(14.5)

44. Atviros ekonomikos IS kreivė (2) Interpretuojant lygtį (14.5) atsiminkite, kad Sd - Id, nacionalinio taupymo perviršis virš investicijų, yra kiekis, kurį vidaus rezidentai pageidauja paskolinti užsieniui. Taip pat atsiminkite, kad grynasis eksportas NX (kuris, jei grynieji mokėjimai gamybos veiksniams ir grynieji užsienio transferai yra lygūs nuliui, yra tas pats kaip einamosios sąskaitos balansas) yra lygus kiekiui, kurį užsieniečiai nori skolintis iš vidaus taupančiųjų. Tokiu būdu, lygtis (14.5) parodo, kad prekių rinka būtų pusiausvyroje, pageidaujamas užsienio skolinimas turi būti lygus pageidaujamam užsienio skolinimuisi. Lygiavertis būdas užrašyti prekių rinkos pusiausvyros sąlygą yra: Y = Cd + Id + G + NX(14.6)

45. Atviros ekonomikos IS kreivė (3) Mes gavome lygtį (14.6) iš lygties (14.5) pakeisdami pageidaujamą taupymą Sd jo apibrėžimu, Y - Cd - G, ir ją pertvarkę. Lygtis (14.6) sako, kad prekių rinka yra pusiausvyroje kai prekių pasiūla Y yra lygi paklausai, Cd + Id + G + NX. Atkreipkite dėmesį, kad atviroje ekonomikoje bendroji paklausa apima išlaidas grynajam eksportui. Paveikslas 14.5 iliustruoja prekių rinkos pusiausvyrą atviroje ekonomikoje. Horizontali ašis parodo pageidaujamą taupymą minus pageidaujamas investicijas, Sd - Id, ir grynąjį eksportą NX. Atkreipkite dėmesį, kad horizontali ašis apima ir teigiamas ir neigiamas vertes. Vertikali ašis parodo vidaus realią palūkanų normą r. Turinti teigiamą nuolydį kreivė S - I parodo skirtumą tarp pageidaujamo nacionalinio taupymo ir pageidaujamų investicijų kiekvienai realios palūkanų normos r vertei. Ši kreivė turi teigiamą nuolydį kadangi, gamybai esant pastoviai, realios palūkanų normos padidėjimas padidina pageidaujamą nacionalinį taupymą ir sumažina pageidaujamas investicijas, padidindamos šalies pageidaujamą užsienio skolinimą.

46. Atviros ekonomikos IS kreivė (4) Turinti neigiamą nuolydį kreivė NX paveiksle 14.5 parodo sąryšį tarp šalies grynojo eksporto ir vidaus realios palūkanų normos, kitiems veiksniams lygiems. Kaip aptarėme skyrelyje 14.2, realios palūkanų normos padidėjimas lemia valiutos kurso brangimą, kas savo ruožtu sumažina grynąjį eksportą (žiūr. lentelę S17). Todėl NX kreivė turi neigiamą nuolydį. Prekių rinkos pusiausvyrai reikia, kad pageidaujamo taupymo perviršis virš pageidaujamų investicijų būtų lygus grynajam eksportui (lygtis 14.5). Ši sąlyga yra patenkinta S - I ir NX kreivių sankirtos taške E. Tokiu būdu, vidaus reali palūkanų norma, kuri subalansuoja prekių rinką, yra palūkanų norma taške E, ar r1.

47. Pav. 14.5. Prekių rinkos pusiausvyra atviroje ekonomikoje.

48. Atviros ekonomikos IS kreivė (5) Kad išvesti atviros ekonomikos IS kreivę, mes turime žinoti kas atsitinka realiai palūkanų normai, kuri subalansuoja prekių rinką kai padidėja einamasis vidaus gamybos lygis (žiūr. paveikslą 14.6). Tarkime, kad vidaus gamyba iš pradžių yra lygi Y1 ir kad prekių rinkos pusiausvyra yra taške E, kur reali palūkanų norma yra r1. Dabar tarkime, kad gamyba padidėja iki Y2. Einamosios gamybos padidėjimas padidina pageidaujamą nacionalinį taupymą, tačiau nepaveikia pageidaujamų investicijų, taigi pageidaujamo taupymo perviršis virš pageidaujamų investicijų padidėja esant bet kuriai realiai palūkanų normai. Tokiu būdu, kreivė rodanti pageidaujamo taupymo perviršį virš pageidaujamų investicijų pasislenka į dešinę, iš (S - I)1 į (S - I)2 paveiksle 14.6(a).

49. Atviros ekonomikos IS kreivė (6) O kaip NX kreivė? Vidaus pajamų padidėjimas padidina vidaus vartotojų išlaidas importui, dėl ko (kitiems veiksniams lygiems) sumažėja grynasis eksportas (žiūr. lentelę S17). Tokiu būdu, kai gamyba padidėja nuo Y1 iki Y2, grynasis eksportas sumažėja, ir NX kreivė pasislenka į kairę, iš NX1 į NX2. Po gamybos padidėjimo nuo Y1 iki Y2, nauja prekių rinkos pusiausvyra yra taške F paveiksle 14.6(a), kur reali palūkanų norma yra r2. IS kreivė paveiksle 14.6(b) parodo, kad kai gamyba yra lygi Y1, reali palūkanų norma, kuri subalansuoja prekių rinką yra r1, ir kad kai gamyba yra lygi Y2, reali palūkanų norma, kuri subalansuoja prekių rinką yra r2. Kadangi didesnė einamoji gamyba sumažina realią palūkanų normą, kuri subalansuoja prekių rinką, atviros ekonomikos IS kreivė turi neigiamą nuolydį, kaip ir uždaros ekonomikos atveju.

50. Pav. 14.6. IS kreivės išvedimas atviroje ekonomikoje.