iii vietimo organizavimas n.
Download
Skip this Video
Loading SlideShow in 5 Seconds..
III. ŠVIETIMO ORGANIZAVIMAS PowerPoint Presentation
Download Presentation
III. ŠVIETIMO ORGANIZAVIMAS

Loading in 2 Seconds...

play fullscreen
1 / 60

III. ŠVIETIMO ORGANIZAVIMAS - PowerPoint PPT Presentation


  • 160 Views
  • Uploaded on

III. ŠVIETIMO ORGANIZAVIMAS. Dr. V . PELECKIENĖ 2012. Paskaitos tikslai:. Supažindinti studentus su: Atliktais švietimo organizavimo tyrimais Lietuvoje ( TALIS tyrimas); Švietimo organizacijų kultūra ; Vadovavimas ir organizacinė tvarka skirtingose kultūrose ;

loader
I am the owner, or an agent authorized to act on behalf of the owner, of the copyrighted work described.
capcha
Download Presentation

PowerPoint Slideshow about 'III. ŠVIETIMO ORGANIZAVIMAS' - lorenzo


An Image/Link below is provided (as is) to download presentation

Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author.While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server.


- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - E N D - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
Presentation Transcript
iii vietimo organizavimas

III. ŠVIETIMO ORGANIZAVIMAS

Dr. V. PELECKIENĖ

2012.

paskaitos tikslai
Paskaitos tikslai:
  • Supažindinti studentus su:
  • Atliktais švietimo organizavimo tyrimais Lietuvoje (TALIS tyrimas);
  • Švietimo organizacijų kultūra;
  • Vadovavimas ir organizacinė tvarka skirtingose kultūrose;
  • Pedagoginės veiklos modeliai
mokomojo proceso organizavimo b dai
Mokomojo proceso organizavimo būdai:
  • Mokomojo laiko struktūra ir paskirstymas
  • Veiklos vertinimas, valdymas, vadovavimas
  • Mokymo planai, paskaitos, egzaminai
talis duomen analiz
TALIS duomenų analizė
  • TALIS (Tarptautinis mokymo ir mokymosi tyrimas) buvo atliktas Nacionalinio egzaminų centro Mokinių pasiekimų tyrimų ir analizės skyriaus 2008 metais.
tikslin talis populiacija
Tikslinė TALIS populiacija
  • Tyrime buvo apklausti žemesniojo vidurinio ugdymo (Lietuvoje - 5-10 klasių ) mokytojai ir mokyklų, kuriose jie dirba, direktoriai
svarbiausi talis tyrimo objektai
Svarbiausi TALIS tyrimo objektai
  • Mokymo praktika, įsitikinimai ir nuostatos.
  • Mokytojų profesinė raida.
  • Mokytojų darbo įvertinimas ir jo rezultatų panaudojimas mokytojams skatinti.
  • Veiksniai, turintys įtakos mokyklų lyderių formavimuisi
talis lietuvoje
TALIS Lietuvoje
  • TALIS Lietuvoje vyko 2008 m. kovo-balandžio mėnesiais.
  • Tyrime dalyvavo 3535 mokytojai iš 206 mokyklų ir jų direktoriai.
mokytoj pasiskirstymas pagal am iaus grupes
Mokytojų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes
  • Šalys išdėstytos didėjimo tvarka pagal mokytojų, kuriems mažiau negu 30 metų, skaičių:
  • 1)Italija,2) Ispanija, 3)Austrija, 4)Bulgarija,
  • 5) Portugalija,6) Danija,7) Lietuva
  • Tirtose šalyse jaunesnių negu 30 metų mokytojų apie 15 proc.
  • Lietuvoje tokių mokytojų yra tik 9 proc.
mokytoj pedagoginio darbo patirtis
Mokytojų pedagoginio darbo patirtis
  • Šalys išdėstytos didėjimo tvarka pagal mokytojų, turinčių didesnę negu 20 metų pedagoginio darbo patirtį, skaičių:
  • Lietuva yra nuo galo 3 vietoje, po jos yra tik Italija ir Austrija.
mokytoj pedagoginio darbo patirtis1
Mokytojų pedagoginio darbo patirtis
  • Tirtose šalyse vidutiniškai beveik 2/3 mokytojų turi didesnę negu 10 metų pedagoginio darbo patirtį.
  • Lietuvoje – 78 proc.
  • Didesnę negu 20 metų pedagoginio darbo patirtį Lietuvoje turi 49 proc. mokytojų.
mokyklos i tekliai
Mokyklos ištekliai
  • Lietuvoje jaučiama kvalifikuotų mokytojų stoka. Kitų darbuotojų (pvz. pagalbinių darbuotojų) stoka ne tokia ryški.
  • Pagal mokymo priemonių, kompiuterių ir kitokios įrangos stoką Lietuva stipriai viršija TALIS vidurkį.
  • Mažiau jaučiama tik medžiagos bibliotekoje stoka.
  • Lietuvoje darbuotojų trūkumas mažesnis negu mokymui skirtų priemonių ar įrangos.
mokyklos klimatas veiksniai susij su mokytojais
MokyklosklimatasVeiksniai, susijęsumokytojais
  • Lietuvoje labiausiai jaučiami pedagoginės kvalifikacijos trūkumai (38 proc.):
  • Lietuva yra 5 vietoje po Meksikos, Italijos, Turkijos, Ispanijos.
mokyklos klimatas 2 veiksniai susij su mokiniais
Mokyklosklimatas (2)Veiksniai, susijęsumokiniais
  • Nustatyta, kad tiriamose šalyse labiausiai mokymui trukdo:
  • pamokų praleidinėjimas – 45 proc.,
  • drausmės problemos – 60 proc.
  • ir vėlavimas į mokyklą – 39 proc.
  • Lietuvoje ypač didelė problema yra pamokų praleidinėjimas (89 proc.).
  • Lietuvoje vis dažniau susiduriama su mokytojų arba personalo gąsdinimu ar užgauliojimu.
  • Šiuo rodikliu mus lenkia tik Meksika.
profesin raida
Profesinė raida
  • Mokytojų dalyvavimas profesinės raidos renginiuose per 18 mėnesių iki tyrimo
  • Šalys išdėstytos mažėjimo tvarka pagal mokytojų, dalyvavusių profesinės raidos renginiuose, skaičių:
  • Ispanija,
  • Švedija;
  • Australija;
  • Austrija;
  • Lietuva
profesin raida 2
Profesinė raida (2)
  • Vidutinis profesinės raidos renginių dienų skaičius (tarp juose dalyvavusių mokytojų) per 18 mėnesių iki tyrimo
  • Nors Lietuvos mokytojai aktyviai dalyvauja profesinės raidos renginiuose,
  • tačiau nusileidžia kitų šalių mokytojams pagal vidutinį jiems skirtą dienų skaičių (Lietuva užima 16 vietą.);
  • T.y. jeigu Meksikoje tam buvo skiriama 39 d, Bulgarijoje 32 d. tai Lietuvoje tik 12 d.
prie astys neleid ian ios aktyviau dalyvauti profesin s raidos renginiuose
Priežastys, neleidžiančios aktyviau dalyvauti profesinės raidos renginiuose
  • Beveik visose tyrime dalyvavusiose šalyse buvo nurodytos dvi pagrindinės priežastys:
  • profesinės raidos renginių ir pamokų tvarkaraščio nesuderinamumas (TALIS ir Lietuvos vidurkiai – 47 proc.).
  • tinkamų profesinės raidos renginių trūkumas (TALIS vidurkis – 42 proc., Lietuvos – 53 proc.)
profesin s raidos rengini nauda
Profesinės raidos renginių nauda
  • Mokytojai labai teigiamai nusiteikę visų profesinio tobulinimosi sričių atžvilgiu (TALIS vidurkis nežemesnis nei 74 proc.).
  • Išimtis yra Belgija , kurioje mokytojai renginius laiko kur kas mažiau naudingais (20–30 proc. žemiau TALIS vidurkio).
  • Danijoje, Lietuvoje, Vengrijoje ir Lenkijoje šie rodikliai viršija TALIS vidurkį.
mokymo b dai
Mokymo būdai

Mokymas

Tiesioginisbūdas(mokymoparadigma)

Konstruktyvus būdas(mokymosiparadigma)

tiesioginio mokymo b do esm
Tiesioginio mokymo būdo esmė
  • yra konkrečių žinių perdavimas,
  • pagrindinis veikėjas ugdymo procese yra mokytojas.
konstruktyvus b das remiasi
Konstruktyvus būdas remiasi
  • prielaida, kad mokiniai ne pasyviai stebi pamoką,
  • bet aktyviai dalyvauja joje.
  • Šis mokymo būdas suteikia mokiniams galimybę patiems mėginti rasti mokymosi būdus,
  • taip skatindamas tobulinti mąstymą.
pamokos laiko pasiskirstymas
Pamokoslaikopasiskirstymas
  • TALIS tyrimas parodė, kad Lietuvoje pamokos laikas naudojamas pakankamai veiksmingai.
  • Daugiausia laiko drausmės palaikymui skiria:
  • Brazilijos, Meksikos, Malaizijos mokytojai,
  • mažiausia – Bulgarijos, Estijos, Lietuvos, Lenkijos mokytojai.
  • Daugumoje šalių ketvirtadalis mokytojų faktiniam mokymui skiria mažiau negu 70 proc. pamokos laiko.
pasitenkinimo darbu indeksas
Pasitenkinimodarbuindeksas
  • Pasitenkinimo darbu indeksas galėjo svyruoti:
  • nuo 1(visiškai nepatenkintas savo darbu) iki 4 (visiškai patenkintas savo darbu).
  • Nors Lietuvos mokytojai ir pakankamai patenkinti darbu (vertinimų vidurkis šalyje yra 3 iš 4 galimų balų),
  • pagal šį rodiklį Lietuva lenkia (3,3)tik Vengriją(2,7), Slovakiją (2,9), Braziliją (3,1) ir Meksiką (3,2).
mokyklos ir mokytoj vertinimas ir atsiliepimai apie j darb
Mokyklos ir mokytojų vertinimas ir atsiliepimai apie jų darbą
  • Šalys išdėstytos mažėjimo tvarka pagal mokytojų, kurių darbas nebuvo vertintas per paskutinius 5 metus, skaičių.
  • Lietuva buvo 3 nuo galo (2 proc.): po jos yra tik Malaizija (1,9 proc.)ir Bulgarija (1,5 proc.).
  • Išorinių institucijų atliekamas mokyklos veiklos ir mokytojų darbo vertinimas yra gana retas reiškinys.
  • Mokyklos veiklos ir mokytojų darbo savianalizė rodo, kad darbo vertinimas iš tiesų reikalingas.
  • Specialiųjų poreikių mokinių mokymas bei mokytojų ir mokinių santykiai - vieni svarbiausių mokyklos veiklos ir mokytojų darbo vertinimo kriterijų.
mokyklos ir mokytoj vertinimas ir atsiliepimai apie j darb 2
Mokyklos ir mokytojų vertinimas ir atsiliepimai apie jų darbą (2)
  • TALIS pirmą kartą tarptautiniu mastu parodė, kad mokytojai vertinimus ir atsiliepimus apie jų darbą vertina kaip teigiamą reiškinį!
  • Mokytojai sutinka, kad vertinimai ir atsiliepimai apie jų darbą yra teisingi ir naudingi jų profesiniam tobulėjimui.
  • Nors mokytojų darbo vertinimo sistemų nauda yra neabejotina, tačiau duomenys rodo, kad daugeliu atveju jose nenumatytos mokytojų skatinimo priemonės.
darbo vertinimo ir arba atsiliepim apie j poveikis mokyklos pl trai
Darbo vertinimo ir /arba atsiliepimų apie jį poveikis mokyklos plėtrai
  • TALIS tyrimas parodė, kad daugumoje šalių mokytojų darbo vertinimo sistema veikia nepakankamai gerai,
  • nes neskatina mokytojų dirbti kuo veiksmingiau.
darbo vertinimo ir arba atsiliepim apie j poveikis mokyklos pl trai 2
Darbo vertinimo ir /arba atsiliepimų apie jį poveikis mokyklos plėtrai (2)
  • Daugumos šalių mokytojai nurodė, kad direktorius netaiko materialinių sankcijų tiems mokytojams, kurie nuolat netinkamai vykdo savo pareigas.
  • Bulgarija (69 proc.), Lietuva(60 proc.) ir Slovakija (45 proc.)yra tos šalys, kuriose mokyklos direktorius imasi veiksmų prieš nuolat blogai savo pareigas vykdančius mokytojus.
mokykl organizacin s kult ros reik m
Mokyklų organizacinės kultūros reikšmė
  • Mokyklos strategija lemia planingą švietimo kaitą,
  • mokyklos kultūros kaitą bendradarbiavimo kultūrą,
  • pedagogo profesinę ir institucinę raidą,
  • besimokančios bendruomenės santykius.
mokyklos kult ra
Mokyklos kultūra
  • tai jos narių veiklos būdai,
  • normos,
  • lūkesčiai
  • ir vertybės.
schein 1992 pateikia tokias s vokos kult ra reik mes
Schein (1992) pateikia tokias sąvokos kultūra reikšmes:
  • elgesio taisyklės, kurių laikosi mokytojai bendraudami mokytojų kambaryje;
  • vartojama kalba ir įsigalėję ritualai;
  • mokytojų darbo grupėse susiformavusios normossusijusios su pamokos planavimu arba mokinių pažangos tikrinimu;
  • vyraujančios vertybės, kurių laikosi mokykla,
  • jos tikslai arba misija;
mokyklos kult ra tai
Mokyklos kultūra, tai
  • filosofija, kuria, grindžiamas vyraujantis požiūris į tam tikrų mokomųjų dalykų mokymą ir mokymąsi;
  • žaidimo taisyklės, kurias nauji mokytojai turi išmokti, kad galėtų bendrauti mokykloje arba savo skyriuje;
  • įspūdis arba klimatas, kuris pajuntamas tik įėjus į mokyklą,
  • arba tai, kiek yra matomas arba nematomas mokinių darbas.
mokykl vertybi strukt ra
Mokyklų vertybių struktūra
  • asmeninis darbuotojų profesionalumas. Šioje vertybėje atsispindi ypatingas įgudimo lygis, dominavimas tam tikroje veikloje.
  • Jo pagrindas – nuolatinis žmogui svarbių
  • dalykų tikslinimas, mokymasis aiškiau, konkrečiau matyti, suprasti tikrovę.
  • Atsispindi aiškus realybės vaizdas sugretinamas su vizija;
mokymasis komandoje
Mokymasis komandoje
  • yra neatsiejamas mokyklos kaip institucijos bruožas,
  • nes be mokymosi komandoje negali būti mokymosi organizacijoje.
mokymosi komandoje vertyb yra i rei kiama
Mokymosi komandoje vertybė yra išreiškiama

1) reikalingas įžvalgus mąstymas apie begalę

sudėtingų problemų, trukdančių organizacijai veikti;

  • komandos perima kūrybinį savo žmonių potencialą
  • Ir papildymo principu efektyviau sprendžia problemas;

2) jaučiamas vis didėjantis inovacijų ir veiksmų

koordinavimo poreikis.

  • Mokymasis komandoje, tai dialogo įvaldymas, diskusija ir žinojimas, kada imtis veiksmų.
sisteminis m stymas
Sisteminis mąstymas
  • tai būdas matyti visumą,
  • labiau santykius nei daiktus,
  • labiau pokyčių modelius nei statinius momentus.
  • Tam tikslui yra būtina pakeisti matymo prizmę:
  • nuo dalių – prie visumos,
  • nuo savęs (reaguojančio asmens) – prie aktyvaus dalyvio, formuojančio būsimą, naują tikrovę.
  • Tai padeda organizacijai tvarkytis sudėtingoje nūdienos realybėje.
skiriami ie pagrindiniai mokyklos kaip organizacijos veiklos bendri aspektai
Skiriami šie pagrindiniai mokykloskaip organizacijos veiklos bendriaspektai:
  • visos veiklos ir darbai organizacijoje traktuojami kaip mokymosi procesas;
  • akcentuojamas bendradarbiavimas, kaip galimybė mokytis;
  • svarbus tampa darbas su informacija;
  • organizacija turi pasižymėti lankstumu ir išskirtiniu požiūriu į visų organizacijos narių mokymąsi;
  • pabrėžiamas besąlygiškas skirtybių priėmimas,
  • dėmesio koncentravimas į problemų identifikavimą bei jų sprendimą.
vertyb s mokykloje yra visa ko esm ir prasm
Vertybės mokykloje yra visa ko esmė ir prasmė,
  • bendras tų pačių vertybių pripažinimas daro mokyklos kultūrą stiprią.
  • Mokyklos kultūros vertybių pagrindas yra

sudarytas iš trijų lygmenų vertybių:

1. bendražmogiškosios,

2. visuomenės,

3. organizacijos.

organizacijos kult ros svarba
Organizacijos kultūros svarba

1) organizacijos kultūra suteikia organizacijai unikalumo,

išskiria organizaciją iš kitų, nes kiekvienoje

organizacijoje vyrauja savitos vertybės, elgesio normos ir

tradicijos;

2) stiprina bendrumo jausmą, atsidavimą, lojalumą

organizacijai, mažina darbuotojų kaitą;

3) darbuotojų elgseną daro nuoseklesnę, nes pateikia

standartus, tai yra priimtinas elgesys organizacijoje,

formuoja nuostatas ir elgseną;

4) skatina darbuotojų bendradarbiavimą, gerina

sprendimų priėmimo procesą, taip didindama

organizacijos efektyvumą.

vadovavimas ir organizacin tvarka skirtingose kult rose
Vadovavimas ir organizacinė tvarka skirtingose kultūrose
  • Asmeninis ir kolektyvinis vadovavimas

- Bet kurios tautos (kultūrinės grupės) narių elgesys beveik visiškai priklauso nuo tos visuomenės istorijos.

Vadovaujama dviem būdais:

  • Sukuriant struktūras;
  • Visas jėgas sutelkiant užduočiai atlikti.
vadovavimas ir organizacin tvarka skirtingose kult rose1
Vadovavimas ir organizacinė tvarka skirtingose kultūrose

Vienaplanės veiklos kultūros:

- pirmenybė ne sentimentams ir jausmams,

- o faktams ir logikai.

Daugiaplanės veiklos kultūros:

- pirmenybė iškalbai ir sugebėjimui tikinti;

- žmonėms.

Santūrios kultūros:

  • pasitiki žmonėmis,
  • tačiau valdo žiniomis,
  • kantrybe
  • ir ramia kontrole.
vadovavimas ir organizacin tvarka skirtingose kult rose2
Vadovavimas ir organizacinė tvarka skirtingose kultūrose
  • Autoriteto, vadovavimo ir darbo tvarkos sampratos Vokietija:
  • pasaulį valdo Tvarka;
  • tikras Ordnung tik tada, jeigu gerai veiks atitinkamos taisyklės, nurodymai ir darbo procesas;
  • vadovavimas nėra tik autokratinis;
  • tikslūs nurodymai;
  • bendradarbiavimas ir bendravimas:

- gerbti vokiečių vertybes;

- svetimšalis turi padaryti įspūdį atitinkamu mokslo cenzu;

- punktualumas ir tvarkingumas;

- smulkiai išdėstomas turinys;

- žinoti, kokia jūsų vieta visoje valdymo grandinėje;

- viršininkai paprastai su pavaldiniais kalba tyliai;

-vienu kartu – vienas darbas.

vadovavimas ir organizacin tvarka skirtingose kult rose3
Vadovavimas ir organizacinė tvarka skirtingose kultūrose

Prancūzija

  • vadovavimo stilius labiau autokratinis;
  • viršininko vaidmuo judresnis;
  • generalinio direktoriaus autoritetas + jo oratoriniai sugebėjimai;
  • prancūzų valdytojai – elitas;
  • nauji žmonės lengvai neįsileidžiami;
  • į vadovų klaidas žiūrima atlaidžiai;
  • svarbiau organizacijai pripažįstama reputacija, o ne artimiausių tikslų įgyvendinimas;
  • jausmai – svarbus veiksnys;
  • vengia rizikingų verslo sprendimų.
vadovavimas ir organizacin tvarka skirtingose kult rose4
Vadovavimas ir organizacinė tvarka skirtingose kultūrose

Jungtinė Karalystė:

  • “cechinė” specializacija;
  • kvalifikuočiausi verslininkai Vakarų pasaulyje;
  • autoritetą lemia kilmė, titulas ir giminės vardas;
  • vadybininkai: jų savybės;
  • ryškus pragmatizmas ir savanaudiški tikslai;
  • elgesio normos britų kompanijose išmoko suprasti ir atlaikyti gana neaiškų vadovavimo būdą;
  • požiūris į užduotis: ne punktualumo vergai;

Bendradarbiavimo ritualas:

- bendraujama asmeniškai ar telefonu;

- per dalykinius susitikimus (lančo ir pietų metu);

- simpoziumų, kongresų, parodų lankymo metu ir prestižinių klubų susiėjimuose.

slide43
JAV:
  • pirmųjų Amerikos naujakurių mąstysena buvo grindžiama:

- puritoniška darbo etika;

- teise turėti savo nuomonę.

  • amerikiečių vertybės (greitis, individuali veikla, pasitikėjimas savo jėgomis, iniciatyvumas ir išradingumas ir kt.);
  • Amerikos vadybininkai simbolizuoja laisvos iniciatyvos krašto gyvybingumą ir ryžtą;
  • pinigai yra pažangos matas;
  • vadovo intelektas ir subtilumas mažiau vertinami;
  • visuomenės individualizmas – aiškiai kontroliuojamas griežtos darbo tvarkos bei dokumentų verslo pasaulyje;
  • greitai priimami į darbą, bet ir greitai gali būti atleisti;
  • verslo santykių stiliui būdingas utilitarizmas:

- nereikalingų darbo sąnaudų vengimas;

- tikslumas ir gerai apgalvotas verslo organizavimas;

- detali atskirų funkcijų analizė ir skrupulingas jų vykdymas;

- siekimas padaryti šiandien geriau negu vakar;

- dėmesys smulkmenoms; pasirenkamų kadrų specializacijai ir aukštai jų kvalifikacijai;

- verslo aiškumas ir jo įgyvendinimas

Bendravimas:

  • parodyti savo pasiūlymo ypatumą;
  • nesirinkti didelės ir garsios firmos;
  • siūlyti gerai apgalvotus ir realius projektus.
roman tautos italija ispanija portugalija
Romanų tautos (Italija, Ispanija, Portugalija)
  • vadovavimo stilius panašus į prancūziškąjį;
  • vidutinio dydžio kompanijose generalinis direktorius – įmonės savininkas;
  • šeimos vardas ir pažįstami vyrauja;
  • paplitęs nepotizmas (šeimyniškumas);
  • autoritetas remiasi amžiumi, reputacija ir neretai turtu;
  • vadovavimo stilius autokratinis.
ryt tautos
Rytų tautos
  • kultūrinių vertybių įtaka;
  • konfucianizmo principai Kinija, Honkongas, Taivanis, Singapūras);
  • “rytietiškas modelis” (primena šeimos sandarą);
  • visuomenės pastovumas grindžiamas žmonių nelygybe;
  • konfucianizmo bruožai:

- tikėjimas moraliniu valdžios pagrindu;

- savitarpio santykių ir ištikimybės branginimas;

- išsilavinimo bei sunkaus darbo vertinimas.

konfucianizmas versle
Konfucianizmas versle:
  • valdžioje turi būti žmonės, pasižymintys aukščiausiu išsilavinimu ir aukšta morale;
  • šiais laikais japonų ir korėjiečių vadovai puikuojasi savo kvalifikacija;

- Daugelis tradicinių japonų kompanijų – klasikiniai Konfucijaus teorijos modeliai;

budistin s ir islami kos atmainos tailandas malaizija
Budistinės ir islamiškos atmainos (Tailandas, Malaizija):
  • Tailandiečiai: hierarchija turi būti griežta;
  • Viršininkai elgiasi su žemesniais už save neformaliai;
  • Malaizijoje ir Indonezijoje visuomeninė padėtis paveldima;
  • Paaukštinimas turi ateiti iš viršaus.
pedagogin s veiklos modeliai
Pedagoginės veiklos modeliai
  • Tradicinis mokymas (dominuoja informacijos teikimas, įgytų žinių tikrinimas)
  • Savarankiškas mokymasis (savarankiškas ar grupinis naujų žinių „atradimas“)
  • Mokymasis tinkluose (bendravimas ir bendradarbiavimas su bendraamžiais ir/ar ekspertais iš viso pasaulio
pedagogin s veiklos modeliai l is dar ne vyko
Pedagoginės veiklos modeliai: lūžis (dar?) neįvyko
  • Ugdymo tikslai orientuoti į tradicinį mokymą;
  • Praktinė mokytojų veikla orientuota į tradicinį mokymą (labiau nei tikslai);
  • Tradiciniame mokyme IKT naudojimas nelemia geresnių mokymosi rezultatų.
informacini komunikaci j technologij taikymas
INFORMACINIŲ KOMUNIKACIJŲ TECHNOLOGIJŲ taikymas

ŠMM atliko IKT diegimo švietime tyrimus:

  • SITES M1 – 1996 - 1998 m. kiekybinis tyrimas.
  • SITES M2 – 1999 – 2002 kokybinis tyrimas, skirtas išsamiai išnagrinėti geriausiems įvairių šalių IKT taikymo pavyzdžiams - “IKT pedagoginėms naujovėms”.
  • SITES 2006 (M3) – 2005 - 2007 kiekybinis tyrimas.
sites tyrime dalyvavo ios alys
SITES tyrime dalyvavo šios šalys
  • Albertos provincija (Kanada),
  • Ontario provincija (Kanada),
  • Čilė,
  • PAR,
  • Japonija,
  • Kinija (HongKong),
  • Kinija (Taipei),
  • Tailandas,
  • Singapūras,
  • Rusija,
  • Maskva (Rusija),
  • LIETUVA,
  • Katalonija (Ispanija),
  • Danija,
  • Estija,
  • Suomija,
  • Prancūzija,
  • Italija,
  • Norvegija,
  • Slovakija,
  • Slovėnija,
  • Izraelis

22 dalyviai iš 20 šalių, 9000 mokyklų, 35000 mokytojų

lietuvoje dalyvavo
LIETUVOJE dalyvavo
  • 320 mokyklų
  • Mokyklos direktorius
  • Asmuo, vykdantis IKT koordinavimo darbus
  • 8-ose klasėse dirbantys matematikos ir gamtos mokslų mokytojai (2-6 mokytojai)
tyrimo klausimai
TYRIMO KLAUSIMAI
  • Kokie pedagoginės veiklos modeliai realizuojami mokyklose ir kaip juose naudojamos IKT?
  • Kaip mokytojai naudoja IKT?
  • Kokie veiksniai susiję su IKT naudojimu?
kiek mokytoj naudoja ikt matematikoje ir gamtos moksluose
Kiek mokytojų naudoja IKT matematikoje ir gamtos moksluose?
  • Panaudojamumas svyruoja nuo 20 iki 80 %
  • Lietuvoje IKT naudojo 63% matematikos
  • ir 65% gamtos mokslų mokytojų;
  • LT septinta iš 22 dalyvių.
mokytoj ikt taikymo technologin ir edukologin kompetencijos sav s vertinimas
Mokytojų IKT taikymo technologinė ir edukologinė kompetencijos (savęs vertinimas)
  • Lietuvos mokytojai save vertina kukliai (LT – 18 iš 22 dalyvių)
mokytojo kompetencijos ir ikt taikymas
Mokytojo kompetencijos ir IKT taikymas
  • Egzistuoja tiesioginė priklausomybė tarp mokytojo edukacinės IKT taikymo kompetencijos ir IKT taikymo.
kitos i vados
Kitos išvados
  • Nacionalinis turinys turi įtakos IKT naudojimui
  • Parama ir pagalba mokytojams naudojant IKT yra svarbus veiksnys naudojant IKT pedagoginėje praktikoje
  • Nėra koreliacijos tarp IKT prieinamumo (mokinių – kompiuterių santykio) ir mokytojų, teigusių, jog naudojo savo pamokose IKT, skaičiaus.
tyrimo i vada
Tyrimo išvada
  • Tyrimo išvada
  • Iš visų mokytojo asmens charakteristikų edukologinė IKT taikymo kompetencija yra svarbiausias IKT taikymo pozityvus prediktorius.
mokomojo proceso organizavimo b dai1
Mokomojo proceso organizavimo būdai:
  • Mokomojo laiko struktūra ir paskirstymas.
  • Veiklos vertinimas, valdymas, vadovavimas.
  • Mokymo planai, paskaitos, egzaminai.
klausimai
KLAUSIMAI
  • Kokius žinote pagrindinius švietimo principus
  • Kaip organizuojamas švietimas?
  • Vadovavimo ir organizavimo tvarka skirtingose kultūrose.
  • Pedagoginės veiklos modeliai.
  • Informacinės komunikacijos taikymas Lietuvoje.
  • Mokomojo proceso organizavimo būdai.