Vidurinio ugdymo bendrųjų program ų projektai

1. Vidurinio ugdymo bendrųjų programų projektai VUBP PROJEKTŲ (2010) POKYČIAI PALYGINUS SU VUBP (2002)

2. Bendrųjų programų koregavimo/atnaujinimo tikslai • Aprašyti šiuolaikinei Lietuvos visuomenei reikalingą vidurinio ugdymo rezultatų kokybę (rezultatų gairės). • Paskatinti ugdymo metodikos tobulinimą ir individualizavimą (metodinės gairės). • Pašalinti kliūtis evoliucinei ugdymo organizavimo pažangai (lankstesnė struktūra).

3. Svarbiausios vidurinio ugdymo turinio koregavimo ir atnaujinimo kryptys • Dėmesys kompetencijų ugdymui. • Dėmesys mokymosi motyvacijai. • Naujos mokslo ir technologijų žinios. • Pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrųjų programų turinio suderinimas. • Ugdymo organizavimo tobulinimas. • Vertinimo tobulinimas.

4. Dorinisugdymas • Atsisakyta psichologinio aspekto turinio, kadangi netikslinga dubliuoti psichologijos dalyko programą. • Filosofinės etikos bendrojo kurso programos apimtis gali būti siaurinama iki vieno modulio (35 val.) arba gimnazijose sudaryti visą bendrąjį kursą iki 2 modulių (70 val.). • Išplėtotas taikomasis aspektasir mokiniams sudarytos galimybės rinktis vieną iš trijų patrauklių ir aktualių profesinės etikos/šeimos etikos/kino ir etikos modulių taikomųjų programų.

5. Lietuviųkalba • Rengiama viena lietuvių kalbos programa lietuviškoms ir tautinių mažumų mokykloms. • Peržiūrimas ir atrenkamas ugdymo turinys, kad sudarytų galimybes: • stiprinti mokinių identitetą ir savivertę, • ugdytis kritinį ir kūrybinį mąstymą, • ne tik perimti Lietuvos kultūros tradiciją, bet ir dalyvauti jos kūrime. • Orientuojamasi į kultūrinės kompetencijos, kūrybinio, kritinio mąstymo ugdymą, mokymosi mokytis gebėjimų plėtojimą. • Mokymo ir mokymosi medžiaga aktualizuojama ir kontekstualizuojama: kūrybinės užduotys, tiriamieji darbai, kūrybinio rašymo praktika. • Atsisakoma Antikos ir Viduramžių literatūros kartojimo (mokomasi IX-X kl.). Programa papildyta aktualiais kūriniais ir kitais kultūros tekstais. • Ugdymo turinyje numatytas išlyginamasis kalbinių gebėjimų įtvirtinimo modulis.

6. Kitos gimtosios kalbos • Orientuojamasi į kultūrinės kompetencijos, kūrybiškumo, kritinio ir interpretacinio mąstymo gebėjimų ugdymą, tautinio tapatumo formavimą. • Keičiasi medžiagos pateikimo principas – atsiranda teminiai pjūviai ir mažinamos vidurinio ugdymo programos apimtys (sumažintas privalomų kūrinių sąrašas) tam, kad būtų suteiktos galimybės savarankiškam tiriamajam mokinio darbui arba tam tikrų temų gilesniam nagrinėjimui. • Mokymo ir mokymosi medžiaga aktualizuojama, daugiau dėmesio skiriama įvairiems tekstams, su kuriais mokiniai susiduria kasdien, skirtingų tekstų tikslams, poveikiui, manipuliacijai kalba suprasti.

7. Užsienio kalbos • Siūlomi trys kursai (orientuoti į A2, B1 ir B2 lygiuspagalET kalbos mokėjimo lygių skalę), kuriuos mokiniai rinktųsi pagal savo galimybes ir poreikius. • Atsisakyta bendrojo ir išplėstinio kursų. • Patikslinti pasiekimų lygiai ir gebėjimų aptartys, priartinant juos prie Europos Tarybos nustatytų kalbos mokėjimo lygių. • Pirmą kartą pateikiamas kursas, pilnai orientuotas į ET kalbos mokėjimo lygį B2 (buvusiame išplėstiniame kurse tik klausymas ir skaitymas buvo siejamas su lygiu B2, o kalbėjimas ir rašymas - su lygiu B1). • Norintiems vidurinio ugdymo pakopoje pradėti mokytis naujos užsienio kalbos pateikiamas kursas, orientuotas į kalbos mokėjimo lygį A2. • Siūloma organizuoti modulius, skirtus dalinėms kompetencijoms ugdyti, pvz., dalykinė užsienio kalba, IDKM (integruotas dalyko ir kalbos mokymasis), debatai, anglų/rusų grožinė literatūra, kultūra ir kalba ir kt.

8. Matematika • Į vidurinio ugdymo programą perkelta tematika, kurios atsisakyta 2008 m. “Matematikos pagrindinio ugdymo bendrojoje programoje”. • Sukonkretinti reikalavimai 11-12 kl. nagrinėjamai tematikai. • Programoje numatyta mažiau dėmesio skirti rutininių procedūrų atlikimui, tam tikslui pasitelkti IKT, grafinius skaičiuoklius ir kt. • Parengtas pasirenkamasis logikos modulis, be kurio neįmanomas gilesnis matematikos problemų nagrinėjimas.

9. Informacinės technologijos • Atsisakyta Pagrindinio ugdymo programoje mokomos tematikos, pvz., darbo kompiuteriu pradmenų, supažindinimo su taikomųjų programų elementariomis galimybėmis ir pan., kitos pasenusios ir neaktualios mokiniams tematikos, pvz., dokumento šablono rengimo, masinių laiškų siuntimo ir pan. • Sumažintos akademinių žinių apimtys, atskleidžiamas praktinis informacinių technologijų naudingumas, sudaromos sąlygos rinktis informacinių technologijų ugdymo turinį pagal mokinių galimybes ir poreikius. • Įtrauktos naujos žinios, pvz., bendradarbiavimas socialiniuose tinkluose, vikio technologijos, atnaujinta ir patikslinta išplėstinio kurso modulių tematika, atsisakyta konkrečios programinės įrangos įvardijimo.

10. Gamtos mokslai • Įtrauktos naujausios gamtos mokslų aktualijos (pvz. biotechnologijos, nanotechnologijos, šiuolaikiniai tyrimų metodai ir kt.) • Pasiekimų turinys labiau orientuotas į gilesnį supratimą, sąsajas su kasdieniu gyvenimu ir problemų sprendimu. • Mokytojai orientuojami daugiau įtraukti mokinius į įvairią tiriamąją veiklą ir plačiau naudoti informacines technologijas. • Akcentuojamasgamtos tyrimo gebėjimų ugdymo ir vertinimo tobulinimas. • Atsižvelgiant į darnaus vystymosi idėjų aktualumą, pabrėžiama vertybinių nuostatų bei pažiūrų ugdymo svarba. • Pertvarkytos veiklos sritys, taip padedant nuosekliau ir sistemiškiau nagrinėti bei suprasti gamtos dinamišką pusiausvyrą ir dėsningumų vientisumą.

11. Istorija • 2010 m. istorijos vidurinio ugdymo bendrosios programos projekte atsisakyta tematikos, kuri detaliai nagrinėjama 2008 m. „Istorijos pagrindinio ugdymo bendrojoje programoje“ (pvz., Istorijos mokslas,Žmonijos priešistorė, Senosios civilizacijos ir pan.). • Akcentuojamas darbas su istoriniais šaltiniais, jų analizė bei interpretavimas, istorinio naratyvo suvokimas bei analizė. • Skiriama daugiau laiko gilesniam Lietuvos istorijos nagrinėjimui. • Istorijos kursas suskirstytas į septynias naujas temų grupes pagal chronologinio tęstinumo principą.

12. MENAI (DAILĖ, MUZIKA, ŠOKIS, TEATRAS) • Menų bendrųjų programų turinys artinamas prie šiandieninio socialinio kultūrinio gyvenimo reikmių. • Akcentuojami taikomojo pobūdžio pasiekimai suteikti daugiau kūrybingumo ir meniškumo kasdieniam bendravimui, veiklai, aplinkai, padėti orientuotis supančioje meno kūrinių įvairovėje, tapti kritišku šiandieninės kultūros vartotoju. • Stiprinama meninės raiškos sritis į ją integruojant stebėjimo, analizės, interpretavimo ir vertinimo gebėjimus. Taip siekiama per asmeninę mokinio patirtį turtinti jo estetinę nuovoką, plėtoti meninį mąstymą.

13. Geografija • Pakoreguotoje programoje akcentuojami praktiniai ir veiklos, problemų sprendimų, mokėjimo mokytis gebėjimai. Didelis dėmesys skiriamas geografijos žinių taikymui. • Didinant mokinių mokymosi motyvaciją tiek bendrojo, tiek ir išplėstinio kurso programoje atsisakoma kai kurių temų, pvz., istorinės, religijų, kultūrų geografijos.Tuo pat metu, programa papildyta ir naujomis temomis, pvz., šiuolaikiniai kartografiniai vaizdai, gyventojų gyvenimo kokybė ir kt. • Pakoreguotoje programoje išlaikytas teminių sričių tęstinumas: geografinis pažinimas, gamtinė geografija, visuomeninė geografija ir regioninė geografija. • Dėl keliamų aukštesnių reikalavimų ir vengiant pagrindinio ugdymo programos pasiekimų kartojimosi Geografinės informacijos skaitymo veiklos sritis pakeista į Gamtinių ir visuomeninių struktūrų analizės. Taip pat sujungtos Regionų pažinimo raiškos ir Aplinkos pažinimo ir tyrimų veiklos sritys, kurios pavadintos Geografiniais tyrimais. • Pakoreguota vidurinio ugdymo geografijos programa suderinta su Valstybinio geografijos brandos egzamino programa (2010 m).

14. TECHNOLOGIJOS • Atsisakyta daug siaurai specializuotų programų (net 17), vietoje jų parengta viena Technologijų bendroji programa, kurią sudaro: šešios gana lanksčios technologijų kryptys, atitinkančios šešias Lietuvos ūkio šakas(Tekstilė ir apranga. Taikomasis menas, amatai ir dizainas. Turizmas ir mityba.Statyba ir medžio apdirbimas. Verslas, vadyba, mažmeninė prekyba. Mechanika, mechaninis remontas.). • Kiekvienoje kryptyje yra po keturis pasirenkamuosius modulius. Mokinių veikla orientuota į projektinio darbo metodą pagal modulyje pateiktą tematiką. • Ugdymo turinys nedetalizuojamas ir pateikiamas tokia seka:Technologijų kryptis – Modulių pavadinimai – Projektinių darbų tematika.

15. Kūno kultūra • Mažėjant fizinio darbo paklausai darbo rinkoje, blogėjant mokinių sveikatai dėl nejudrumo, keičiasi kūno kultūros ugdymo tikslai ir pobūdis: siekiama kūno kultūros pamokas perorientuoti nuo funkcinio rengimo, t.y. treniravimo, prie aktyvios, naudingos ir patrauklios fizinės veiklos, nuo mechaniniojudesių atkartojimo, prie tikslingo ir kūrybingo mankštinimosi. • Atsisakyta visiems vienodų normatyvų, treniravimo, nesaugių, ypatingų fizinių bei psichologinių pastangų reikalaujančių pratimų (pvz., šuolio per ožį, lipimo virve, tiltelio, žvakės). • Vertinimas orientuotas į asmeninę mokinio pažangą ir pastangas, bet ne į konkretų sporto rezultatą ar normatyvą. • Veiklos sritis „Judėjimo įgūdžiai“ integruota į likusias 3 veiklos sritis (sveika gyvensena, sporto šakos, netradicinis fizinis aktyvumas), nes mokiniai, baigę pagrindinę mokyklą, jau yra įgiję judėjimo įgūdžių. • Išplėstiniame kurse atsirado nauji, fizinio aktyvumo pasirinkimo galimybių didinimo moduliai. Tai neolimpinės sporto šakos, varžybų teisėjavimas ir organizavimas, fizinė saviugda, krašto gynyba ir kt., kuriuos mokykla gali pasiūlyti pagal savo galimybes.

16. Naujai parengta Lietuvių gestų kalbos vidurinio ugdymo bendroji programa Motyvai: • Lietuvių gestų kalba yra gimtoji kurčiųjų kalba, suteikianti galimybę dalyvauti savo bendruomenės ir savo šalies kultūriniame bei visuomeniniame gyvenime. • Gestų kalba yra vienintelė kalba, kurią natūralioje aplinkoje išmoksta kurtieji ir neprigirdintys asmenys, negalintys suvokti garso ir kalbos per klausą. • Lietuvių gestų kalba savo struktūra skiriasi nuo lietuvių (tiek rašytinės, tiek sakytinės) kalbos. Programos tikslas: • apibrėžti lietuvių gestų kalbos (LGK) kaip mokomojo dalyko tikslus ir uždavinius, mokinių pasiekimus, ugdymo turinio apimtį, mokinių pasiekimų vertinimo rodiklius ir nusakyti ugdymo kryptį (tikslus ir uždavinius) vidurinio ugdymo programoje.

17. Lietuvių kalba kurtiesiems ir neprigirdintiesiems • Parengtas naujos lietuvių kalbos programos kurtiesiems ir neprigirdintiesiems projektas. Motyvai: • Šie mokiniai dažniausiai mąsto gestais arba vaizdiniais, jų atmintis yra vaizdinė, todėl tiek mokymosi aplinka, uždaviniai, metodai, tiek turinys turi būti kitoks nei girdinčiųjų. • Kurčias asmuo negali sėkmingai apdoroti lingvistinės informacijos, gaunamos per klausą netgi naudodamasis individualiu klausos aparatu ar kitomis techninėmis geriau girdėti padedančiomis priemonėmis. • Raidos, mąstymo ir kalbos ypatumai lemia, kad mokinys, turintis klausos sutrikimą, negali pasiekti tokio ugdymo(si) standarto kaip girdintysis. • Pagrindinėje mokykloje kurtieji mokosi pagal atskirą programą. Šios programos tikslas - sudaryti prielaidas kurtiems ir klausos sutrikimą turintiems mokiniams ugdytis komunikavimo ir kultūrinę kompetencijas, būtinas kiekvieno žmogaus visaverčiam asmeniniam gyvenimui, integracijai visuomenėje, sėkmingai profesinei, visuomeninei veiklai, jų išgales atitinkančiais būdais.

18. Reikia susitarti • dėl mokinių dorinio ugdymo pasiekimų vertinimo 11-12 klasėse: vertinti kaupiamuoju balu, įskaita ar pažymiais pagal pasiekimų lygius; • dėl lietuvių kalbos programos; • dėl istorijos programos; • dėl būsimų brandos egzaminų struktūros ir programų.