pamoka pagal bendr sias programas diferencijavimas ir vertinimas
Download
Skip this Video
Download Presentation
Pamoka pagal Bendrąsias programas Diferencijavimas ir vertinimas

Loading in 2 Seconds...

play fullscreen
1 / 20

Pamoka pagal Bendrąsias programas Diferencijavimas ir vertinimas - PowerPoint PPT Presentation


  • 371 Views
  • Uploaded on

Pamoka pagal Bendrąsias programas Diferencijavimas ir vertinimas. Ugdymo turinio diferencijavimas. Diferencijavimas - ugdymo turinio pritaikymas skirtingiems klasės mokinių sugebėjimų lygiams Pritaikoma Mokymo turinys Mokymo ir mokymosi metodai Vertinimo būdai Diferencijuojama

loader
I am the owner, or an agent authorized to act on behalf of the owner, of the copyrighted work described.
capcha
Download Presentation

PowerPoint Slideshow about 'Pamoka pagal Bendrąsias programas Diferencijavimas ir vertinimas' - chesmu


An Image/Link below is provided (as is) to download presentation

Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author.While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server.


- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - E N D - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
Presentation Transcript
ugdymo turinio diferencijavimas
Ugdymo turinio diferencijavimas
  • Diferencijavimas - ugdymo turinio pritaikymas skirtingiems klasės mokinių sugebėjimų lygiams
  • Pritaikoma
    • Mokymo turinys
    • Mokymo ir mokymosi metodai
    • Vertinimo būdai
  • Diferencijuojama
    • Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų lygį
    • Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes, kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau patyrusiems
diferencijavimas
Diferencijavimas
  • Rinkdamiesi diferencijuotą mokymo ir mokymosi veiklą bei vertinimą, mokytojai turi atsižvelgti į mokinių:
    • Gebėjimus
    • Ankstesnį mokymąsi
    • Individualius mokymosi būdus
    • Asmeninius poreikius
    • Mokymosi tempą
    • Praleistas pamokas
    • Socialinę, kultūrinę aplinką
    • Brandą
vertinimas integruojamas mokym 1
Vertinimas integruojamas į mokymą (1)
  • Pagrindiniai neformalaus vertinimo būdai pritaikant ugdymo turinį skirtingų poreikių mokiniams:
    • Mokinių stebėjimas – stebėjimas ir užsirašymas svarbios informacijos atsakančios į klausimus, koks mokinys yra ir kaip jis mokosi
    • Diagnostinis vertinimas– nustatoma turima patirtis, nuo kurios mokinys turėtų pradėti mokytis konkrečios sąvokos/principo ar gebėjimo.
    • Klaidų analizė – sistemiškai nustatomos ir analizuojamos mokinio daromos klaidos, jų ypatumai
vertinimas integruojamas mokym 2
Vertinimas integruojamas į mokymą (2)
  • Aprašai –sistemiški mokinio ir mokytojo užrašai apie pradinį lygį ir pažangą (asmeniški užrašai, aplankai, dienoraščiai)
  • Veiklos vertinimas – mokinio atliktų užduočių rinkinys rodantis, kad mokinys supranta sąvoką/principą, geba ar elgesiu parodo savo nuostatas
  • Aplankas/portfolio– sistemiškas būdas sukaupti mokinio darbus, kuris padeda mokiniui ir mokytojui stebėti daromą pažangą
  • Mokinių vertinimo konferencijos – šias konferencijas veda mokiniai prisiimdami atsakomybę vertinti savo pažangą pagal mokytojo suteikiamą grįžtamąją informaciją ir savęs vertinimo rezultatus.
stebint mokini darb pamokoje nustatoma
Stebint mokinių darbą pamokoje nustatoma:

Pažanga ugdymo turinio aprėptyje

  • Ar mokinys tikrai mokosi to, ko siekiame išmokyti?
  • Ar jis tikrai yra tokiame pradiniame lygyje, kad šioje pamokoje galėtų toliau mokytis pagal numatytą programą?
  • Ar jis atlieka praktinius darbus ir užduotis taip, kaip buvo tikėtasi?
  • Ar jis pritaiko faktus, sąvokas ir/ar gebėjimus, kuriuos išmoko?

Interesai:

  • Ar mokinys įsitraukęs į pamoką ir veiklas?
  • Ar jis domisi nauja tema ar mokymosi sritimi?
  • Ar jis pasako kitiems, kas jį domina?

Individualūs bruožai

  • Kokie mokinio mėgstami mokymosi būdai (pvz., su visa klase ar poromis)
  • Kaip jis reaguoja į pateikiamą medžiagą?
  • Kaip jis reaguoja į mokymo sunkumo lygį?
  • Kaip jis reaguoja į mokymo tempą?
  • Kaip jis reaguoja į mokymosi aplinką?
stebint mokym si reikia ai kiai inoti tiksl k ir kod l steb sime
Stebint mokymąsi reikia aiškiai žinoti tikslą, ką ir kodėl stebėsime
  • Stebėjimas turi būti sistemingas, apimti šiuos esminius etapus:
    • Pasirinkti, ką konkrečiai stebėsime – ar elgesį, ar gebėjimą, ar veiklą
    • Pasižymėti apie stebimą elgesį/gebėjimą/veiklą
    • Analizuoti ir panaudoti užrašytus stebėjimus (pokalbyje su mokiniu, parenkant mokymosi medžiagą, skiriant užduotis ir pan.)
1 pasirenkame k steb sime pavyzdys
1. Pasirenkame, ką stebėsimePavyzdys
  • Stebėjimo aspektas – mokinio įsitraukimas į darbą grupėmis matematikos pamokoje:
  • Priežastis – mokytojas nori nustatyti:
    • Kas atlieka užduotį ir kas – ne
    • Kas yra susidomėjęs ir visiškai įsitraukęs į darbą ir kas – ne
  • Mokytojas nori išsiaiškinti su mokiniu, kodėl jis noriai dalyvauja (arba nedalyvauja) veikloje
  • Asmeniški mokytojo užrašai:
    • Jonas nedalyvavo, nes jau žinojo sprendimą ir jautėsi pakankamai prisidėjęs prie grupės darbo
    • Birutė dalyvavo, nes jai patinka matuoti ir ji manė, kad taip prisidės randant atsakymą ir pan.
steb jimo u ra analiz ir panaudojimas pavyzdys
Stebėjimo užrašų analizė ir panaudojimasPavyzdys
  • Skirtingi mokytojai stebėję tą pačią klasę skirtingais aspektais, gali pasidalinti informacija ir padėti vienas kitam geriau pažinti mokinius
  • Analizuodami užrašytą informaciją kartu mokytojai išsiaiškina:
    • Ar mokinio gebėjimai tokie, kokius buvo numatęs mokytojas?
    • Ką mokinys jau žino ir geba?
    • Ką mokinys dar turi sužinoti/išmokti?
    • Kodėl mokinys įsitraukia į mokymosi veiklą pamokoje arba kodėl neįsitraukia?
    • Kokia vieno ar kito mokinio pažanga arba koks mokymosi stilius
  • Gautą informaciją mokytojai panaudoja planuodami tolesnį diferencijuotą mokymą
diagnostinis vertinimas padeda nustatyti pradin pasiekim lyg
Diagnostinis vertinimas padeda nustatyti pradinį pasiekimų lygį
  • Pradinis lygis nustatomas, kai
    • Pradedama mokyti naują mokinį
    • Manoma, kad mokinys patiria tam tikrų mokymosi sunkumų
    • Pradedama nauja tema ar naujas mokymosi etapas
  • Žinant pradinį lygį galima tiksliau planuoti:
    • Kokią informaciją mokiniams pateikti iš pradžių
    • Kaip pateikti informaciją
    • Kaip mokiniai išbandys tai patys
diagnostinio vertinimo b dai
Diagnostinio vertinimo būdai
  • Mokiniai dirbdami individualiai, poromis ir/ar grupėmis užrašo, ką jau žino ta tema, kurios mokymąsi norima tęsti/užbaigti, parengia pristatymus
  • Užduodami klausimai reikiama tema, į kuriuos atsakoma individualiai ir/ar dirbant grupėmis, o mokytojas skatina pabandyti sužinoti daugiau. Grupės parengia pristatymą
  • Mokiniai raštu atlieka vertinimo užduotį sudarytą iš įvairaus lygio klausimų ir kt.
slide12
Mokiniams svarbu suprasti vertinimo kriterijus ir jų darbo lygį kriterijų atžvilgiu BP pasiekimų lygio požymiai (5-6 kl.)
aplankas portfolio
Aplankas (portfolio)
  • Mokiniai kaupia darbus, kurie turi būti įvertinti
  • Naudojamos dėžutės nuo batų, plastmasiniai maišeliai, perlenkti dideli popieriaus lapai, aplankai
  • Svarbu aplanko turinys – mokinio darbai ir jų vertingumas, o ne forma
  • Kaupiami darbai atspindi mokinio pažangą ir pasiekimus:
    • klasėje atliktų darbų pavyzdžiai
    • namų užduotys
    • galutiniai produktai
    • kontroliniai darbai arba jų rezultatai,
    • mokinių savęs vertinimai, refleksijos, mokytojo užrašyta grįžtamoji informacija
  • Panaudojama aptarti su tėvais, pasidžiaugti sėkme, baigtu mokymosi etapu, pasidalinti darbo rezultatais su kitomis klasėmis, mokyklos bendruomene
klaid analiz
Klaidų analizė
  • Ši technika padeda nustatyti mokinio daromų klaidų pobūdį ir jas ištaisyti:
    • Mokytojas kartu su mokiniu kurį laiką nagrinėja jo darbus ir aiškinasi, kokio tipo klaidas jis/ji daro bando ištaisyti
    • Nustatęs mokinio klaidų ypatumus, mokytojas sprendžia ko reikia permokyti, ką pakoreguoti ar suplanuoti kitokį mokymą, kad mokinys nebedarytų šių klaidų
mokini konferencijos
Mokinių konferencijos
  • Mokiniai patys stebi savo pažangą – prisiimti atsakomybę už savo pažangą labai svarbu jų asmeniniam vystymuisi. Tam jie remiasi:
    • iš mokytojų gauta grįžtamąja informacija
    • savo mokymosi refleksija
  • Mokiniai teikia savo mokymosi vertinimo informaciją mokytojams ir tėvams bendruose pasitarimuose - konferencijose. Tam jie gali panaudoti portfolio.
  • Mokytojai padeda mokiniams pasirengti tokiems pasitarimams
  • Šis metodas didina mokinių savigarbą, jie geriau supranta savo mokymosi stiprybes ir spragas
kaip pad ti mokiniams pasirengti vertinimo konferencijai
Kaip padėti mokiniams pasirengti vertinimo konferencijai?

Mokytojas:

  • Išsiunčia pakvietimus tėvams
  • Padeda pasirinkti darbus, kurie mokinio nuomone geriausiai parodo jo mokymąsi
  • Padeda mokiniui reflektuoti savo darbą remiantis mokytojo grįžtamąja informacija ir savo paties analize
  • Parodo, kaip tie darbai rodo pažangą – nustatant stipriąsias vietas ir tai, ką galima būtų dar patobulinti
  • Padeda rengiant ir “repetuojant” pristatymus
vertinama ne tik mokinio pasiekimai bet ir mokymosi veikla
Vertinama ne tik mokinio pasiekimai, bet ir mokymosi veikla
  • Tinkamai vertinamos mokymosi veiklos mokytojui ir mokiniui pasako daugiau negu kontrolinis darbas ar egzaminas
    • Parodo, ką mokinys suprato ir geba panaudoti ir ko dar negeba (o ne tai, ką prisiminė ir vėliau pamirš)
    • Padeda reaguoti į situaciją ir pritaikyti ugdymo turinį
    • Parodo ar pasirinkti mokymo būdai davė laukiamus rezultatus
    • Padeda nustatyti, kaip reikia mokyti toliau
  • Vertindamas mokinį mokytojas pamato save
strategijos mokini mokymosi stiliui nustatyti
Strategijos mokinių mokymosi stiliui nustatyti
  • Pagal mokymosi pobūdį:
    • Vizualinis
      • Mėgsta žiūrėti paveikslus, iliustracijas, diagramas, žemėlapius
      • Mėgsta skaityti užrašus ir rašyti santraukas
      • Mėgsta skaityti
      • Gali būti susimąstęs
      • Mokosi ir prisimena užsirašydamas
      • Turi naudos iš to, kad užsirašo formules ir nurodymus ant kortelių ir jas peržvelgia
      • Sudaro sąrašus ir veda detalų kalendorių
      • Gerai prisimena veidus, vietoves, nurodymus
      • Gerai nujaučia kryptį
strategijos mokini mokymosi stiliui nustatyti t sinys
Strategijos mokinių mokymosi stiliui nustatyti(tęsinys)
  • Pagal mokymosi pobūdį:
    • Girdėjimo
      • Mėgsta klausytis, išgirsti ir diskutuoti
      • Gerai išmoksta, kai pranešėjas kalba įdomiai ir aiškiai
      • Peržiūri užrašus skaitydamas garsiai ir kalbėdamas su klasės draugais
      • Mėgaujasi pasakodamas istorijas ir juokus
      • Planuoja darbus tardamasis su kitais
      • Prisimena formules ir nurodymus garsiai kalbėdamas
      • Atpažįsta veidus ir vietoves, bet ne vardus
      • Pakartoja nurodymus
      • Mėgaujasi rimavimu, mėgsta kalbėti
strategijos mokini mokymosi stiliui nustatyti t sinys1
Strategijos mokinių mokymosi stiliui nustatyti(tęsinys)
  • Pagal mokymosi pobūdį:
    • Lytėjimo
      • Mėgsta eksperimentuoti, dirbti su bendraamžiais ir eiti iš klasės tyrinėti aplinkoje
      • Mėgsta fizinius pratimus, rankų darbus, dirbti sode ir pan
      • Mėgsta gaminti daiktus, keverzoti, braižyti
      • Trokšta dalyvauti įvairiose veiklose
      • Mėgsta mokytis grupėje ir naudoti modelius ir schemas
      • Mėgsta planuoti projektus ir veiklas dideliuose popieriaus lapuose
      • Mėgaujasi naudodamas akmens luitus, skulptūras ir kitus trijų dimensijų modelius
      • Gerai prisimena įvykius, bet ne veidus ir vardus
      • Mėgsta bandyti ir nepergyvena dėl klaidų
ad