1 / 34

SG juodmargių, Lietuvos baltnugarių, šėmų galvijų populiacijų Lietuvoje monitoringas

SG juodmargių, Lietuvos baltnugarių, šėmų galvijų populiacijų Lietuvoje monitoringas. LSMU LVA asist . Lina Anskienė.

evelia
Download Presentation

SG juodmargių, Lietuvos baltnugarių, šėmų galvijų populiacijų Lietuvoje monitoringas

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. SG juodmargių, Lietuvos baltnugarių, šėmų galvijų populiacijų Lietuvoje monitoringas LSMU LVA asist. Lina Anskienė

  2. Šio pristatymo tikslas monitoringo būdu ištirti Lietuvos senojo genotipo juodmargių, Lietuvos baltnugarių ir Lietuvos šėmų populiacijas-išsaugoti šiuos unikalius Lietuvos juodmargius, Lietuvos baltnugarius ir šėmus galvijus su jų privalumais ateities kartoms.

  3. Lietuvos juodmargiai galvijai sukurti, vietinius galvijus iš pradžių kryžminant su įvairių veislių, o vėliau - su Olandijos juodmargiais, Ostfryzais bei Švedijos juodmargiais galvijais, dar vėliau mišrūnus veisiant tarpusavyje.

  4. Nuo 1930 m. Olandijos juodmargių kilmės mišrūnai buvo masiškai veisiami tarpusavyje. Be to, Lietuvos juodmargiai buvo masiškai gerinami Olandijos juodmargiais. Savarankiška veisle Lietuvos juodmargiai pripažinti 1951 m. Tuo metu juodmargiai galvijai buvo dar nepakankamai produktyvūs, liesapieniai, turėjo daug eksterjero trūkumų. Šitiems trūkumams pašalinti 6-tojo dešimtmečio antroje pusėje vėl įvežti Olandijos juodmargiai. Taip intensyvios selekcijos pagrindu, panaudojant Olandijos juodmargius, buvo suformuotas naujas juodmargių galvijų genotipas.

  5. Lietuvos juodmargius galvijus, kaip atvirą populiaciją, ir toliau gerinant kitų produktyvių (daugiausia holšteinų) veislių buliais senasis olandiškas genotipas buvo nustelbtas ir šiai dienai senojo genotipo Lietuvo juodmargiai sudaro tik 3 proc. nuo kontroliuojamų juodmargių populiacijos Lietuvoje. Įrašyta į Lietuvos juodmargių kilmės knygą, pagal skyrius: A- 567 B-410 C-210 P-78 VISO 1265:

  6. Senojo genotipo Lietuvos galvijų privalumai: • gera pieno sudėtis; • tvirta kūno sandara; • ilgaamžiškumas; • geros vaisos savybės; • geras prisitaikymas prie aplinkos sąlygų.

  7. Senojo genotipo Lietuvos juodmargių karvių/telyčių paplitimas rajonuose buvo tirtas įvertinus ir išanalizavus 1265 karvių / telyčių kilmę.

  8. Analizė parodė, kad, senojo genotipo Lietuvos juodmargiai galvijai daugiausia sutinkami pavienių gyvulių augintojų ūkiuose. Šilalės, Panevėžio, Ignalinos, Vilkaviškio, Prienų rajonuose laikoma 1 – 4 karvės/telyčios (Šilalės r. n = 1, Panevėžio r. n = 1, Ignalinos r. n = 2, Vilkaviškio r. n = 1, Prienų r. n = 2).Lazdijų rajone nuo 5 iki 10 karvių (n=6). Klaipėdos rajone (ūkininkė Žiogienė Valerija Birutė n=63). Marijampolės rajone (n = 172). Plungės rajone (n=239). Alytausrajone (n=1259). Alytausrajoneauginamisenojo genotipo Lietuvos juodmargiai galvijai, pakankamai įvairių dydžių bandose....dauguma ūkininkų po 1 – 5 ar 6-10 karvių, tačiau yra Alytaus rajone ūkininkas kuris šiai dienai savo ūkyje augina virš 100 senojo genotipo Lietuvos juodmargių galvijų (ūkininkas Vidmantas Navickas n = 110).

  9. 1 lentelė. Senojo genotipo Lietuvos juodmargių kontroliuojamų karvių produktyvumas. Tiriamuoju laikotarpiu kontroliuojamų senojo genotipo Lietuvos juodmargių karvių skaičius šalyje padidėjo 6,88 karto (1 lentelė). Tiesinė regresinė analizė parodė, kad primilžiai didėjo netolygiai – nuo 5911 padidėjo 243 kg (y = 38,7x + 6082; R2 = 0,0431). Iš pateiktų duomenų matome, kad senojo genotipo Lietuvos juodmargių karvių pienas yra geros sudėties. Pieno riebumas tiriamuoju laikotarpiu svyravo nuo 4,28 iki 4,35 %, pienobaltymingumaspraktiškai stabilus 3,29 %, tik 2007 – 2008 metais kiek didesnis 3,38 %.

  10. Tyrimo metu gauti duomenys (1 grafikas) rodo, kad senojo genotipo Lietuvos juodmargių produktyvumo skirtumas palyginus su Lietuvoje kontroliuojamų juodmargių karvių vidurkiu kasmet didėja. Akivaizdu, kad vykdoma kryptinga juodmargių galvijų selekcija siekiant pieningumo, pieno riebumo ir baltymingumo.

  11. 2 lentelė. Senojo genotipo Lietuvos juodmargių ir Lietuvos juodmargių populiacijos produktyvumas per laktaciją. Tiriamuoju laikotarpiu senojo genotipo Lietuvos juodmargių karvių produktyvumas per laktacijas didėjo ne tolygiai. Pieno riebumas nuo 4,04 iki 4,45 %, pienobaltymingumasnuo 3,13 iki 3,48 %. Pastaba: juoda spalva senojo genotipo Lietuvos juodmargės karvės (spalvotas stulpelis); Raudona – Lietuvos juodmargių populiacijos karvės, be senojo genotipo (skaidrus stulpelis).

  12. Remiantis (2 lentelės duomenimis) 2007 - 2008 metais senojo genotipo Lietuvos juodmargių produktyvumas visų laktacijų buvo didesnis už Lietuvos juodmargių populiacijos (pienas, kg -8,0%, riebumo % - 1,42 %, riebumo kg -9,38 %, baltymingumo % - 1,52 %, baltymingumo kg 10,00 %, tačiau vykdant kryptingą selekciją produktyvumo rodiklių didinimo atžvilgiu, skirtumas kasmet mažėdavo ir pastaraisiais metais Lietuvos juodmargių populiacijos karvių produktyvumas ženkliai didesnis už senojo genotipo Lietuvos juodmargių. Senojo genotipo Lietuvos juodmargių produktyvumas, remiantis 2010 – 2011 metų visų laktacijų duomenimis buvo mažesnis lyginant su Lietuvos juodmargių (pienas, kg -7,60%, riebumo % - 0,46 %, riebumo kg -7,49 %, baltymingumo % - 1,52 %, baltymingumo kg 8,73 %).

  13. 3 lentelė. Senojo genotipo Lietuvos juodmargių kontroliuojamų karvių produktyvumo koreliacijos koeficientai **p < 0.01 Tiriamuoju laikotarpiu, produktyvumo rodikliai pasižymėjo statistiškai patikima, teigiama koreliacija, tik pienas, kg – baltymai % ir riebalai % - baltymai % - neigiama statistiškai patikima koreliacija (3 lentelė). Teigiamaskoreliacijoskoeficientasrodo, kadpirmojopožymio skaitinėms vertėms didėjant, antrojo požymio vertės didėja. Neigiamaskoreliacijoskoeficientasrodo, kadpirmojopožymio skaitinėms vertėms didėjant, antrojo požymio vertės mažėja.

  14. Viena iš svarbiausių pieninių karvių savybių, turinčių įtakos pieno ūkių pelningumui, yra ilgaamžiškumas. Dabartiniu metu nepagrįstas pieninių galvijų išbrokavimas yra labai paplitęs Lietuvos pieninių galvijų bandose. Todėl labai svarbu sumažinti jo riziką ypač aukšto genetinio produktyvumo potencialo karvių bandose ir padidinti jų ūkinio naudojimo trukmę. Karvių ilgaamžiškumo pagrindinis rodiklis yra jų vidutinis amžius laktacijomis. Kuo šis rodiklis yra didesnis, tuo ekonominė karvės vertė didesnė.

  15. Senojo genotipo Lietuvos juodmargių karvių dienų skaičius tarp dviejų paskutinių apsiveršiavimų 2007 – 2008 m. tiriamuoju laikotarpiu, buvo 5,58 % didesnis, tačiau vykdant kryptingą bandos valdymą, dienų skaičius tarp apsiveršiavimų kasmet mažėja.

  16. Bulių, būtinų veislinių buliukų gavimui ir naudojamų karvių bei telyčių sėklinimui genofondinėse bandose, sąrašas Bulius sėklinimui parenkamas negiminingas, vadovaujantis pagrindiniu parinkimo principu: buliaus dukterų genetinės produktyvumo savybės turi būti ne žemesnės kaip bandos. Sudarant porų parinkimo planus veislinių buliukų gavimui išimtinais atvejais gali būti taikomas saikingas giminingas poravimas.

  17. Bendrasproduktyvumoindeksasgaunamasišįvertinimopagalriebalus (kg), baltymus (kg) santykiu 1:2. J: Bendras_indeksas=86.15+ VV_rieb (kg)*0.75+ VV_balt (kg)*1.49

  18. Bulius Liūtas LJ 4059 pagal dukterų skaičių yra pirmaujantis bulius, tačiau pagal bendrą indeksą apie viduriuką, pagal bulių reitingą. Buliai, kurių įvertinimo indeksas didesnis už 100, yra gerintojai lyginant su bulių selekcinio indekso vidurkiu.

  19. LIETUVOS BALTNUGARIŲ IR ŠĖMŲ GALVIJŲ MONITORINGAS

  20. Lietuvos juodmargių galvijų gerintojų asociacijos pildomoje kilmės knygoje šiuo metu yra įtraukta: *Baltnugarių -788 (viso nuo KK vedimo pradžios yra -900 baltnugarių) Pagal KK skyrius: A-276 B-233 C-174 P-105 * Šėmų – 942 (viso nuo KK vedimo pradžios yra -1067) Pagal KK skyrius: A-252 B-293 C-250 P-14

  21. Baltnugariams būdingi privalumai: • pieningi, sveikipuikiaiprisitaikępriegamtiniųirklimatosąlygų; • atsparūsįvairiųligųatžvilgių; • nereiklūsšėrimoirlaikymosąlygoms; • gyvybingiirilgaamžiai; • pasižymigeromisreprodukcinėmissąvybėmis.

  22. Šėmiesiems būdingi privalumai: • geras prisitaikymas prie aplinkos sąlygų; • sveikatingumas / atsparūs ligoms; • nereiklumas šėrimui; • ramus būdas; • gera pieno kokybė; • gyvybingumas.

  23. LIETUVOS BALTNUGARIŲ IR ŠĖMŲ GALVIJŲ POPULIACIJŲ BŪKLĖ • Lietuvos baltnugariai ir šėmieji galvijai pasižymi fenotipinių ir genetinių požymių paveldimumo pastovumu. • Atkuriamos Lietuvos baltnugarių ir šėmųjų galvijų populiacijos turi būti uždaro tipo, veisiamos pagal grynojo veisimo principus siekiant užtikrinti veislės išsaugojimą.

  24. LJGGA narių užregistruoti Lietuvos baltnugariai galvijai laikomi pavienių ūkininkų, viso 181 ūkyje. Po 1 -2 karves, ar iki 10 ūkyje, tačiau keletas ūkių, bandoje laiko didesnį skaičių Lietuvos baltnugarių. Vietiniai galvijai daugiausia sutinkami pavienių gyvulių augintojų ūkiuose, kur laikoma vidutiniškai po 1-2 karves.

  25. LJGGA narių užregistruoti Lietuvos šėmi galvijai laikomi pavienių ūkininkų, viso 201 ūkyje. Vietiniai galvijai daugiausiasutinkami pavienių gyvulių augintojų ūkiuose, kur laikomavidutiniškai po 1- 2karves.

  26. Šiuolaikinėje gyvulių veislininkystėje viena iš svarbiausių selekcijos efektyvumo priemonių yra veislinės vertės nustatymas ūkiškai naudingiems požymiams. Karvių pieno kiekis, riebumas ir baltymingumas ekonomiškai yra svarbiausios pieninių galvijų savybės daugeliui pasaulio ūkininkų. Analijuozant Lietuvos baltnugarių ir šėmų galvijų, produktyvumą, pagal bulius, bulių linijas, naudoti duomenys, remiantis Valstybinės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) duomenų baze, įvertinti programomis PEST (Groeneveld,1998 a) ir VCE (Groeneveld, 1998 b) programa, Lietuvos baltnugarių ir šėmų populiacijos karvių kilmės duomenimis. Produkcija tirta 354 baltnugarių ir 399 šėmų karvių, Atrinkta pagal laktaciją 305 dienų 157 baltnugarių, 164 šėmų karvių. Kilmės duomenų masyvą sudarė informacija apie 321 karvė ir 16 jų tėvų. Nustatant bulių veislinę vertę analizuotos 1519 Lietuvos baltnugarės ( n= 711) ir šėmos (n = 808) bulių dukterys.

  27. Lietuvos baltnugarių produktyvumo palyginimas su kontroliuojamų karvių vidurkiu. Tiriamuoju laikotarpiu, lyginant su šalies kontroliuojamų karvių vidurkiu, Lietuvos baltnugarės karvės atsiliko pieningumu 3,78-12,01 proc., pieno riebalų produkcija – 5,96-11,48 proc., pieno baltymų kiekiu – 4,95 – 13,04 proc.

  28. Lietuvos šėmų produktyvumo palyginimas su kontroliuojamų karvių vidurkiu Lietuvos šėmųjų kontroliuojamų karvių primilžis buvo 4,89-10,81 proc. mažesnis nei visų kontroliuojamų karvių vidurkis, pieno riebalų gauta 7,66 – 14,07 proc. ir pieno baltymų – 6,04 -12,08 proc. mažiau.

  29. 4 lentelė. Lietuvos baltnugarių ir Lietuvos šėmų kontroliuojamų karvių produktyvumo koreliacijos koeficientai. **p<0,01 Produktyvumo rodikliai pasižymėjo statistiškai patikima, teigiama koreliacija (4 lentelė). Teigiamaskoreliacijoskoeficientasrodo, kadpirmojopožymio skaitinėms vertėms didėjant, antrojo požymio vertės didėja.

  30. Grafikas. Kontroliuojamų Lietuvos baltnugarių karvių pieningumo ir kintamumo rodikliai per 305 laktacijos dienas, pagal bulius. Lietuvos baltnugarių produktyviausių dukterų tėvai pagal pieno kiekį kg buvo bulius Rolas LJ4427 (5976±633, p < 0,09).

  31. Grafikas. Kontroliuojamų Lietuvos šėmųjų karvių pieningumo ir kintamumo rodikliai per 305 laktacijos dienas, pagal bulius. Pagal duomenis nustačiau, kad Lietuvos šėmų produktyviausių dukterų tėvai pagal pieno kiekį kg buvo Princas 4330 (6108±216).

  32. Analizė parodė (1 lentelė) , kad Lietuvos baltnugariai ir Lietuvos šėmi buliai pagal bendrą genetinės vertės indeksą (Bni), yra mažesni 100, t.y. nėra gerintojai, tačiau tai yra mūsų genofondiniai buliai, kuriuos reikiaišsaugotiirpraplėstigeneologinęstruktūrą, vykdytiatrankąpagalfenotipiniuspožymius, ir išsaugant, kaip nacionalinę mūsų šalies galvijų veislę su jai būdingais privalumais.

More Related