sveikatos politikos ir strategijos gair s es ir lietuvoje bei sveikatos reforma l.
Download
Skip this Video
Loading SlideShow in 5 Seconds..
Sveikatos politikos ir strategijos gairės ES ir Lietuvoje bei Sveikatos reforma PowerPoint Presentation
Download Presentation
Sveikatos politikos ir strategijos gairės ES ir Lietuvoje bei Sveikatos reforma

Loading in 2 Seconds...

play fullscreen
1 / 113

Sveikatos politikos ir strategijos gairės ES ir Lietuvoje bei Sveikatos reforma - PowerPoint PPT Presentation


  • 486 Views
  • Uploaded on

Sveikatos politikos ir strategijos gairės ES ir Lietuvoje bei Sveikatos reforma . Doc. dr. Danguolė Jankauskienė Mykolo Romerio universiteto Strateginio valdymo ir politikos fakultetas . Tikslas. Išryškinti sveikatos politikos reikšmingumą

loader
I am the owner, or an agent authorized to act on behalf of the owner, of the copyrighted work described.
capcha
Download Presentation

PowerPoint Slideshow about 'Sveikatos politikos ir strategijos gairės ES ir Lietuvoje bei Sveikatos reforma' - content


An Image/Link below is provided (as is) to download presentation

Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author.While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server.


- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - E N D - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
Presentation Transcript
sveikatos politikos ir strategijos gair s es ir lietuvoje bei sveikatos reforma

Sveikatos politikos ir strategijos gairės ES ir Lietuvoje bei Sveikatos reforma

Doc. dr. Danguolė Jankauskienė

Mykolo Romerio universiteto

Strateginio valdymo ir politikos fakultetas

tikslas
Tikslas
  • Išryškinti sveikatos politikos reikšmingumą
  • Panagrinėti pagrindinius sveikatos politikos dokumentus ir sveikatos reformos eigą
  • Išryškinti dabartinio laikotarpio sveikatos politikos problemas
sveikatos apibr imas
Sveikatos apibrėžimas

Sveikata tai visapusiška individo ir visuomenės fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė, o ne tik ligų ir fizinių defektų nebuvimas

nuo ko priklauso sveikata 1
Nuo ko priklauso sveikata (1)
  • Sveikata – asmeninė vertybė
  • Sveikata – visuomeninė vertybė
  • Politinė vertybė
  • Socialinė vertybė
  • Ekonominė vertybė
nuo ko priklauso sveikata 2
Nuo ko priklauso sveikata (2)
  • Genetika
  • Socialinė ekonominė aplinka
  • Sveika gyvensena
  • Sveikatos priežiūros sistema
slide6

SVEIKATĄ ĮTAKOJANTYS VEIKSNIAI

GENETINIS PAGRINDAS (20%)

GYVENSENA (50%)

APLINKA (20%)

MEDICINOS PAGALBA (10%)

nuo ko priklauso sveikata 3
Nuo ko priklauso sveikata (3)
  • Genetika
    • Genai
    • Aplinka
    • Nėštumas
    • Genetiniai žymekliai ir informacija
    • Profilaktika
nuo ko priklauso sveikata 4
Nuo ko priklauso sveikata (4)
  • Socialinė ekonominė padėtis

(Whitehall study - M. Marmat 1967)

- Aukštesnė socialinė padėtis – geresnė sveikata

- Didesnis mirtingumas – žemesnė socialinė padėtis

- kuo žemesnė naujagimių socialinė padėtis, tuo didesnė mirtingumo rizika

nuo ko priklauso sveikata 5
Nuo ko priklauso sveikata (5)
  • Sveika gyvensena
    • Kvailumas (pvz. rūkymas)
    • Žinių stoka (pvz. cholesterolio vartojimas)
    • Galimybių stoka (sportavimas, baseinas)
    • Spaudimo pasėkmė (alkoholio, tabako kompanijos)
    • Pačių žmonių išvengiamos ligos
nuo ko priklauso sveikata 6
Nuo ko priklauso sveikata (6)
  • Sveikatos apsaugos sistema
    • Jei tik privati sistema
    • Jei tik sveikatos draudimas
    • Jei tik valstybinė sveikatos sistema
    • Teisinga sistema
    • Privalomo sveikatos draudimo sistema
nuo ko priklauso sveikata 7
Nuo ko priklauso sveikata (7)
  • Sveikatos apsaugos sistema
    • 3 suinteresuotų pusių poreikiai:
      • Pacientai – sveikatos apsaugos garantijų
        • Moralinis aspektas - kas už mūsų sveikatą atsako
        • Struktūrinis aspektas – racionali struktūra
        • Finansinis aspektas – kiek galime išleisti sveikatai
nuo ko priklauso sveikata 8
Nuo ko priklauso sveikata (8)
  • Sveikatos apsaugos sistema
    • Gydytojai
      • Profesionalų ambicijos-moralinis aspektas
      • Geros darbo sąlygos
      • Geras uždarbis
nuo ko priklauso sveikata 9
Nuo ko priklauso sveikata (9)
  • Sveikatos apsaugos sistema
    • Administratoriai
      • Profesinė ambicija
      • Geros sąlygos
      • Geras atlyginimas
slide14

SVEIKATĄ ĮTAKOJANTYS VEIKSNIAI

G. Dahlgren, M. Whitedhead, 1997

sveikatos apsaugos poreikiai
Sveikatos apsaugos poreikiai
  • Žmonių populiacija didėja
  • Gyvenimo trukmė ilgėja
  • Daugėja pagydomų ir gydomų ligų (pvz. skausmas)
  • Medicinos technologijų progresas
sveikatos politika
Sveikatos politika

Sveikatos politika tai sveikatos ir jos reikalų valstybinio tvarkymo teorija bei praktika, įteisinama kaip bendroji valdymo funkcija, pripažįstant sveikatą socialine bei ekonomine vertybe

slide17

KODĖL SVEIKATOS PRIEŽIŪROS VADYBININKAMS SVARBU ŽINOTI SVEIKATOS POLITIKOS PRINCIPUS ?

  • SVEIKATOS PRIEŽIŪRA YRA SVEIKATOS SISTEMOS DALIS
  • VADYBININKAI YRA TIESIOGINIAI SVEIKATOS POLITIKOS

VYKDYTOJAI

SIEKIANT EFEKTYVIOS, KOKYBIŠKOS, EKONOMIŠKAI

PAGRĮSTOS BEI PRIEINAMOS ASMENS SVEIKATOS

PRIEŽIŪROS

SIEKIANT MAKSIMALAUS SVEIKATINIMO EFEKTO

ĮGYVENDINANT VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS

PROGRAMAS

SIEKIANT REALAUS KITŲ VISUOMENĖS SVEIKATOS

VEIKLOS SEKTORIŲ BENDRADARBIAVIMO BEI

ATSAKOMYBĖS SVEIKATOS LABUI

slide18

SVEIKATOS PROBLEMŲ SPRENDIMO PRINCIPINĖS STRATEGIJOS

  • LIGŲ DIAGNOSTIKA IR GYDYMAS

ANKSTYVA DIAGNOSTIKA

EFEKTYVUS TERAPINIS AR CHIRURGINIS GYDYMAS

REABILITACIJA IR SLAUGA

  • LIGŲ PRIEŽASČIŲ ŠALINIMAS

SVEIKATOS UGDYMAS

KRYPTINGA PROFILAKTIKA

APLINKOS SAUGA

ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪRA

VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪRA

sveikatos politikos principai
Sveikatos politikos principai
  • Teisumas
  • Prieinamumas
  • Priimtinumas
  • Solidarumas
  • Lygybė
  • Visapusiškumas
  • Laisvas pasirinkimas
slide20

PSO Europos regiono

“Sveikata visiems XXIa.” politiką sudaro:

  • pagrindinė nekintanti kryptis – siekis sukurti visapusišką sveikatos potencialą.
  • Du pagrindiniai tikslai, padedantys gerinti sveikatą, atitinkantys pagrindinę kryptį:
  • Žmonių sveikatos priežiūra ir nuolatinis jos saugojimas visą gyvenimą;
  • Įvairų ligų, traumų atsiradimo bei sergamumo mažinimas.
slide21

PSO Europos regiono “Sveikata visiems XXI a.” politiką sudaro:

  • Trys pagrindinės moralinės vertybės:
  • Sveikata – žmogaus teisių pagrindas;
  • Sveikatai gerinti organizuojamos šalių žmonių grupių ir skirtingų lyčių teisumo ir solidarumo akcijos.
  • Aktyvus asmenų, grupių, bendruomenių, institucijų, organizacijų ir sektorių dalyvavimas gerinant sveikatą.
sveikata xx am iuje gyvendinimo vertinimas
“Sveikata-XX amžiuje” įgyvendinimo įvertinimas
  • 1998 m. priimtas dokumentas
  • 2005.09 mėn. 55-oje PSO EURO komiteto sesijoje pristatytas šios sveikatos politikos įgyvendinimo įvertimas
          • Egzistuoja didelis skirtumas tarp “ Sveikata visiems” principais besiremiančiais sveikatos politikos formavimo ir jos įgyvendinimo
kod l vykdomos sveikatos sistemos reformos
KODĖL VYKDOMOS SVEIKATOS SISTEMOS REFORMOS
  • SISTEMA NEPATENKINA GYVENTOJŲ POREIKIŲ
  • DĖL PER DIDELIŲ KAŠTŲ SISTEMA EKONOMIŠKAI NEEFEKTYVI
  • SISTEMA NEEFEKTYVI DĖL NETEISINGO VALDYMO
  • SISTEMA NESPRENDŽIA ESMINIŲ SVEIKATOS PROBLEMŲ

ŠALT.: LIUBLIJANOS CHARTIJA

liublijanos chartija apie sveikatos reformas europoje reformos valdymo principai
Sveikatos apsaugos politikos rengimas ir vystymas

Pagal “Sveikata visiems” politiką

Mokslo duomenimis pagrįsta politika

Vyriausybė tariasi su visuomene

Įsiklausyti į piliečių nuomonę ir pasirinkimą

Piliečių nuomonė lemia SA tarnybų vystymą

Pasirinkimo teisė ir kitos teisės tik su gera informacija

Liublijanos chartija apie sveikatos reformas EuropojeReformos valdymo principai
liublijanos chartija apie sveikatos reformas europoje reformos valdymo principai25
Reorganizuoti medicinos pagalbos teikimo sistemą

Žmogiškųjų resursų naudojimas

Personalo kvalifikacija

Personalo motyvacija darbui, kokybės, kainos efektyvumo ir galutinio rezultato problemos

Valdymo mechanizmo tobulinimas

Mokymas, remiantis patirtimi

Liublijanos chartija apie sveikatos reformas EuropojeReformos valdymo principai
sveikatos reformos tikslai
Sveikatos reformos tikslai
  • Aktyvi visuomenės sveikatos politika
    • Gyventojų atsakomybės už sveikatą ugdymas
    • Gyventojų dalyvavimas priimant sprendimus
  • Sveikatos paslaugų kokybė ir efektyvumas, restruktūrizuojant paslaugų teikimą
    • Pirminė sveikatos priežiūra
    • Stacionarų pertvarka
    • Finansavimas
    • Farmacija
    • Valdymas (decentralizuojant)
slide27

Sveikatos reformos uždaviniai

  • Artimieji
    • Įstatymdavystė
    • Valdymo decentralizavimas
    • Resursų racionalizavimas (PSP, Stac., Reab.,Farmac.)
    • Personalo kvalifikacija
    • Visuomenės sveikatos programos
  • Tolimieji
    • Sveikatos rodiklių gerinimas per valstybės ir savivaldybių programų įgyvendinimą
    • Veikianti kokybės kontrolės sistema (ir standartai)
    • PSP įgyvendinimas
    • Sveikatos finansavimo tobulimas
    • Moderni valdymo ir vadybos mokymo sistema
slide30

Metai

2004

2005

2010

2015

2020

2025

2030

2035

2040

2045

2050

Gyventojų skaičius pagal amžiaus grupes (proc. nuo visų gyventojų)

0-14 metų

17,7

17,1

14,9

14,5

15

15,1

14,7

13,9

13,4

13,3

13,7

25-54 metų

41,8

41,9

43,1

43,8

43,2

42

40,4

39,4

37,9

36

34,6

15-64 metų

67,3

67,6

69

68,9

67,5

65,7

63,9

63,1

62,2

61,4

59,6

65+ metų

15

15,2

16,1

16,7

17,5

19,2

21,4

23

24,4

25,3

26,7

80+ metų

2,8

3

3,8

4,5

5

5,2

5,5

6,1

7,2

8,6

9,2

Gyventojų skaičius mln.

3,4

3,4

3,3

3,3

3,2

3,1

3,1

3

3

2,9

2,9

Gyventojų skaičiaus pagal amžiaus grupes Lietuvoje (procentais) kitimo tendencija Lietuvoje, 2005-2050 m. (1)

Pagal Eurostat duomenis 2004 m. bendras išlaikytinių skaičius Lietuvoje buvo 48,6 proc. Prognozuojamas išlaikytinių procentas Lietuvoje: 2025 m. – 52,2 proc., 2050 m. – 67,8 proc.

(EUROSTAT NEWS RELEASE, 48/2005 - 8 April 2005. Population projections 2004-2050)

* - The impact of ageing on public expenditure: projections forthe EU25 Member States on pensions, health care, long-termcare, education and unemployment transfers(2004-2050)Report prepared by theEconomic Policy Committee and the European Commission (DG ECFIN)Brussels, 6 February 2006, ECFIN/EPC(2006)REP/238

slide32

LIETUVOS IR EUROPOS SĄJUNGOS ŠALIŲ

GYVENTOJŲ VIDUTINĖ BŪSIMO GYVENIMO TRUKMĖ

(METAIS)

slide33

LIETUVOS IR EUROPOS SĄJUNGOS ŠALIŲ GYVENTOJŲ

VIDUTINĖS BŪSIMO GYVENIMO TRUKMĖS

SUTRUMPĖJIMAS DĖL MIRČIŲ IKI 65 m. AMŽIAUS

(METAIS)

es ali gyventojai gimusi j vidutin tik tina sveiko gyvenimo trukm hale metais 2002 m
ES šalių gyventojai: gimusiųjų vidutinė tikėtina sveiko gyvenimo trukmė (HALE) metais, 2002 m.

2000 m. Lietuvoje – 60.8 m., ES vidurkis – 69.19 m., 2001 m. Lietuvoje – 61.1 m., ES vidurkis – 69.36 m.

WHO, European health for all database, 2006 (World Health Report 2004)

es ali gyventojai mirtingumas 1000 gyventoj 2003 m
ES šalių gyventojai: mirtingumas (1000 gyventojų), 2003 m.

WHO, European health for all database, 2006

es nauj j ali gyventojai mirtingumas 1000 gyventoj 1990 2004 m
ES naujųjų šalių gyventojai: mirtingumas (1000 gyventojų), 1990-2004 m.

WHO, European health for all database, 2006

es standartizuoto mirtingumo rodiklis 100000 gyventoj es alyse irdies kraujagysli ligos 2003 m
ES Standartizuoto mirtingumo rodiklis 100000 gyventojų ES šalyse: širdies kraujagyslių ligos, 2003 m.

WHO, European health for all database, 2006

slide38
ES naujųjų šalių standartizuoto mirtingumo rodiklis 100000 gyventojų: mirtingumo nuo širdies kraujagyslių ligų kitimas, 1990-2004 m.

WHO, European health for all database, 2006

es standartizuoto mirtingumo rodiklis 100000 gyventoj es alyse onkologin s ligos 2003 m
ES Standartizuoto mirtingumo rodiklis 100000 gyventojų ES šalyse: onkologinės ligos, 2003 m.

WHO, European health for all database, 2006

slide40
ES naujųjų šalių standartizuoto mirtingumo rodiklis 100000 gyventojų: mirtingumo nuo onkologinių ligų kitimas, 1990-2004 m.

WHO, European health for all database, 2006

slide41
ES Standartizuoto mirtingumo rodiklis 100000 gyventojų ES šalyse: mirtingumas dėl traumų ir apsinuodijimų, 2003 m.

WHO, European health for all database, 2006

slide42
ES naujųjų šalių standartizuoto mirtingumo rodiklis 100000 gyventojų: mirtingumo dėl traumų ir apsinuodijimų kitimas, 1990-2004 m.

WHO, European health for all database, 2006

slide43
ES naujųjų šalių standartizuoto mirtingumo rodiklis 100000 gyventojų: mirtingumo nuo kvėpavimo organų ligų kitimas, 2003 m.

WHO, European health for all database, 2006

slide44
ES standartizuoto mirtingumo rodiklis 100000 gyventojų ES šalyse: mirtingumas nuo kvėpavimo organų ligų, 1990-2004 m.

WHO, European health for all database, 2006

slide45

Lietuvos sveikatos programa

  • Bendrieji tikslai:
    • Gyventojų mirtingumo mažinimas ir vidutinės gyvenimo trukmės ilginimas
    • Sveikatos santykių teisumas
    • Gyvenimo kokybės pagerinimas
  • Specialieji tikslai:
  • Širdies-kraujagyslių ligos
  • Onkologinės ligos
  • Nelaimingi atsitikimai ir traumos
  • Psichikos ligos
  • Užkrečiamos ligos (AIDS, TBC, lytiškai plintančių ligų, kt.)
  • Burnos sveikata
  • Diabetas
  • Kt. visuomenės sveikatos programos (alkoholio, tabako, narkotikų, mitybos, aplinkos kokybės, darbų saugos, motinos ir vaiko, sveikatos ugdymo ir kt.)
sema kos sveikatos apsaugos sistemos valdymo modelis
“Semaškos” sveikatos apsaugos sistemos valdymo modelis
  • RCL
    • Poliklinika
    • Stacionaras
    • GMP
    • Numerinės ir apylinkinės ligoninės
    • Ambulatorijos
    • Medicinos punktai
  • 5 kraštų respublikinės ligoninės su organizaciniu-metodiniu vadovavimu kraštui
lietuvos nacionalin sveikatos sistema
Lietuvos nacionalinė sveikatos sistema
  • Asmens sveikatos priežiūra
  • Visuomenės sveikatos priežiūra
  • Farmacinė veikla
  • Mokamos sveikatos paslaugos
lietuvos nacionalin sveikatos sistema48
Lietuvos nacionalinė sveikatos sistema
  • Asmens sveikatos priežiūra
    • Pirminė
    • Antrinė
    • Tretinė

Ambulatorinė, stacionarinė

slide49

SVEIKATOS POLITIKOS PLĖTOJIMO LIETUVOJE ETAPAI

  • ĮDIRBIO ETAPAS - 1970-1990 m.m.
  • NACIONALINĖS SVEIKATOS KONCEPCIJOS
  • KŪRIMO IR ĮGYVENDINIMO - 1989-1993 m.m.
  • SARB’o ETAPAS - 1993-1996 m.m.
  • NSP KŪRIMO IR PRADINIO ĮGYVENDINIMO
  • ETAPAS - 1996-2000 m.m.
  • NST SUSIKŪRIMO ETAPAS - 1998-2000 m.m.
  • INTEGRACIJOS Į ES ETAPAS – 2001 - 2004
slide50

SVEIKATOS POLITIKOS PLĖTOJIMAS ĮDIRBIO ETAPAS - 1970-1990 m.m.

  • DIDŽIOJI DALIS MOKSLINIŲ DUOMENŲ,

VĖLIAU PANAUDOTI SVEIKATOS POLITIKOS FORMAVIMUI, BUVO SUKAUPTI ŠIO ETAPO METU

  • SVEIKATOS POLITIKOS FORMAVIMUI LIETUVOJE DIDELĖS ĮTAKOS TURĖJO TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS, VISŲ PIRMA SU PSO
slide51

SVEIKATOS POLITIKOS PLĖTOJIMAS NACIONALINĖS SVEIKATOS KONCEPCIJOS KŪRIMAS IR ĮGYVENDINIMAS - 1989-1993 m.m.

  • LGS 6-ASIS SUVAŽIAVIMAS ĮPAREIGOJO PARENGTI –
  • 1989.05
  • LGS 7-ASIS SUVAŽIAVIMAS PATVIRTINO 1991.09
  • 1991 m. SPALIO 31D. ATKURIAMASIS SEIMAS PATVIRTINO NACIONALINĘ SVEIKATOS KONCEPCIJĄ (NR.1-1939)
  • PAGRINDINIS DOKUMENTAS, GRINDŽIANTIS SVEIKATOS POLITIKOS FORMAVIMĄ LIETUVOJE
valdymo reformos ingsniai
Reformos pagrindinio strateginio dokumento priėmimas (1991)

Sveikatos priežiūros įstaigų decentralizacija (1992,1997)

Medicinos specialistų rengimo pertvarka universitetuose (1992)

Sveikatos informacinės sistemos pertvarkymas 1993

Darbo komandoje patirties atsiradimas 1993 (SARB)

Sveikatos draudimo finansavimo sistemos kūrimas (1993- 1996)

Programinio valdymo atsiradimas 1993

Valdymo reformos žingsniai
valdymo reformos ingsniai53
Valdymo reformos žingsniai
  • Nacionalinės sveikatos sistemos struktūros paskelbimas (1994 Sveikatos sistemos įstatyme)
  • Visuomenės sveikatos vadybos programos atsiradimas KMU
  • Viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų ir jų viešojo administravimo formų atsiradimas 1996
  • TLK-apskričių gydytojo-savivaldybės gydytojo bendradarbiavimo instrumentų atsiradimas 1998 (TLK stebėtojų tarybos)
  • Sveikatos kokybės užtikrinimo elementų atsiradimas - Lokalaus medicinos audito tarnybos įstaigose 1998
valdymo reformos ingsniai54
Valdymo reformos žingsniai
  • Savivaldybių bendruomenių sveikatos tarybų, LRV sveikatos reikalų komisijos, Nacionalinės sveikatos tarybos įkūrimas (1998-2000)
  • Sveikatos politiką koordinuojančių institucijų ir darbas (nuo 2001)
  • Pirminės sveikatos priežiūros valdymo pertvarka ir PSP plėtros planų savivaldybėse patvirtinimas (nuo 1995 m.)
  • Nacionalinės vaistų politikos nuostatos (2003 patvirtintos Seime)
  • Sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimas (Strategija patvirtinta LRV 2003 m.)
  • Sveikatos apsaugos administravimo programa MRU
nacionalin sveikatos taryba
Sudėtis:

Trečdalis bendruomenių tarybų atstovų – deleguoja savivaldybių asociacija

Trečdalis NVO atstovų

Trečdalis visuomenės sveikatos specialistų

Funkcijos

Sveikatos ugdymo politika

Alkoholio kontrolės politika

Tabako kontrolės politika

Narkotikų kontrolės politika

Visuomenės sveikatos saugos politika

Ligų profilaktikos ir kontrolės politika

Valstybinių sveikatos programų aprobacija

Kasmetinis pranešimas Seimui apie gyventojų sveikatos būklę

Nacionalinė sveikatos taryba
sveikatos apsaugos valdymas savivaldyb se ir apskrityse
Sveikatos apsaugos valdymas savivaldybėse ir apskrityse
  • Apskrities viršininkas ir apskrities gydytojas bei taryba
  • Savivaldybės meras ir savivaldybės gydytojas bei bendruomenės sveikatos taryba ir bendruomenės sveikatos fondas
  • Teritorinės ligonių kasos direktorius ir TLK Stebėtojų taryba
iuolaikin s sveikatos politikos technologijos savivaldyb se ir bendruomen se
Šiuolaikinės sveikatos politikos technologijos savivaldybėse ir bendruomenėse
  • Darbas komandoje ir komandos mokymas
  • Programų priežiūra
  • Individualus poreikių įvertinimas
  • Socializacija bendruomenėje
  • Atvejų vadyba (“case management”)
5 vaig du i sveikatos prie i ros specialistas
“5 žvaigždučių” sveikatos priežiūros specialistas
  • Paslaugų teikėjas (klinicistas)
  • Sprendėjas
  • Bendrautojas
  • Bendruomenės lyderis
  • Vadybininkas
teigiami poky iai
Teigiami pokyčiai
  • Moksliškai pagrįsta ir tęstinė sveikatos politika
  • Sveikatos priežiūros teisiniai pagrindai
  • Viešasis įstaigų administravimas
  • Konkurencija draudiminiu pagrindu
  • Kai kurios sveikatos programos (motinos ir vaiko, imunoprofilaktikos, TBC)
  • Visuomenės dalyvavimas
pilie i dalyvavimas priimant sa politikos sprendimus
Piliečių dalyvavimas, priimant SA politikos sprendimus
  • Nacionalinė sveikatos taryba
  • Vyriausybėje sveikatos reikalų komisija
  • Bendruomenių sveikatos tarybos savivaldybėse
  • Viešosios sveikatos priežiūros įstaigos
    • Stebėtojų taryba
    • Gydymo taryba
    • Slaugos taryba
  • Nevyriausybinės organizacijos
  • Laisvas pasirinkimas
problemos
Problemos
  • Paslaugų vartotojai nepatenkinti paslaugų kokybe;
  • PSP grandies darbo efektyvumas nepakankamas, PSP institucinė sąranga nepertvarkoma, trūksta motyvacijos prevenciniam darbui, ambulatorinei slaugai;
  • Neveikia paslaugų rinka, nėra arba nepakankama konkurencija, nevienodos konkurencinės sąlygos paslaugų rangovams;
  • Stacionarinė pagalba tolsta nuo kaimo gyventojų;
  • Atsilieka visuomenės sveikatos reforma
problemos65
Problemos
  • 1. Valstybinės

- Racionali įstaigų infrastruktūra

- Visuomenės sveikatos institucinė sąranga

  • 2. Vietinės
  • Prioritetų nustatymas ir nuoseklus veiklos planavimas
  • Kvalifikacijos trūkumas
  • Tarpsektorinio darbo patirties trūkumas
  • Ekspertinės pagalbos stoka (pvz. mokymai programų rengimui)
savivaldybi galiojimai sveikatinimo veikloje
Savivaldybių įgaliojimai sveikatinimo veikloje
  • Organizuoja pirminę sveikatos priežiūrą ir sergamumo prevenciją;
  • Organizuoja Lietuvos sveikatos programos įgyvendinimą;
  • Rengia ir įgyvendina savivaldybės sveikatos programas;
  • Organizuoja valstybės deleguotą antrinės sveikatos priežiūrą;
  • Organizuoja savivaldybei pavaldžių sveikatos priežiūros įstaigų auditą;
  • Organizuoja pacientų teisių įgyvendinimo priežiūrą;
  • Organizuoja ligonių, invalidų ir senelių slaugą;
  • Rūpinasi teritorijos sanitarine kontrole ir higienos taisyklių laikymusi;
  • Rengia ir įgyvendina užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės organizacinių priemonių planus.
dabartin situacija
DABARTINĖ SITUACIJA
  • Paslaugų vartotojai nepatenkinti paslaugų kokybe;
  • PSP grandies darbo efektyvumas nepakankamas;
  • Trūksta motyvacijos prevenciniam darbui, ambulatorinei slaugai;
  • Neveikia paslaugų rinka, nėra arba nepakankama konkurencija;
  • Nevienodos konkurencinės sąlygos paslaugų rangovams;
  • PSP institucinė sąranga nepertvarkoma.
mru tyrimas savivaldos institucij socialinis politinis veiksmingumas
MRU tyrimas: Savivaldos institucijų socialinis-politinis veiksmingumas
  • Savivaldybės gali dirbti mažiau formalizuotoje ir mažiau biurokratinėje aplinkoje ir gali labiausiai taikyti IOP modelį, savivaldos vadybininkai turi prisiimti atsakomybę už rezultatus, todėl neišvengiamai vadybininkų-politikų ir visuomenės santykiai turi keistis.
  • Verslumo kriterijus vis aktualesnis savivaldybėms.
  • Pusė savivaldybių neteikia arba nepatenkinamai teikia informaciją visuomenei apie savo veiklą
  • Gyventojų nuomonė (apklausos) mažai paisoma ir taikoma
mru tyrimas savivaldos institucij socialinis politinis veiksmingumas70
MRU tyrimas: Savivaldos institucijų socialinis-politinis veiksmingumas
  • Bendruomenės neaktyvios įvairiuose renginiuose ir sprendimuose
  • Teisės aktuose yra deklaratyvios nuostatos, nesuteikiančios savivaldai daugiau teisių
  • Strategiškai reikėtų apimti kuo daugiau paslaugų, gyventojų grupių integruoti programas
  • Veiklos efektyvumui didinti reikalingi didesni finansiniai ištekliai ir savarankiškumas
i vada
Išvada:
  • Nors teisės aktais ir deleguojama savivaldybėms daugiau funkcijų, tačiau tiek politine prasme, tiek gebėjimų, tiek finansine prasme įgyvendinti juos savivaldybių lygmenyje yra labai problematiška
nevienareik mi kai vertintini poky iai
Nevienareikšmiškai vertintini pokyčiai
  • Pirminės sveikatos priežiūros vystymas
  • Stacionarų pertvarka
  • Farmacijos politika
  • Finansavimas ir finansų valdymas
slide74

Lietuvos miesto ir kaimo gyventojų vidutinės numatomos gyvenimo trukmės skirtumai 1994-2006 m. Šaltinis: Grabauskas V., Kalėdienė R. Valius L. Visuomenės sveikatos mokslas ir studijos, atsakas į laikmečio iššūkius, Kaunas, 2005 KMU

slide75

Miesto ir kaimo vyrų standartizuotų amžiaus atžvilgiu mirtingumo nuo dažniausių mirties priežasčių rodiklių palyginimas 1994 ir 2004 metais (miesto vyrų mirtingumas prilygintas 1) Šaltinis: KMU

slide76

Miesto ir kaimo moterų standartizuotų amžiaus atžvilgiu mirtingumo nuo dažniausių mirties priežasčių rodiklių palyginimas 1994 ir 2004 metais (miesto moterų mirtingumas prilygintas 1) Šaltinis: KMU

prieinamumo s voka
Prieinamumo sąvoka
  • Tam tikros teritorijos gyventojų realizuotos galimybės gauti vienas ar kitas jiems reikiamas sveikatos priežiūros paslaugas
    • Organizacine prasme
    • Komunikacine prasme
    • Ekonomine prasme
organizacinis prieinamumas
Organizacinis prieinamumas
  • Ar užtikrinama SP įstaigų infrastruktūra teritorijoje
  • Ar visų rūšių paslaugos prieinamos
  • Ar pakanka specialistų ir kt. resursų
  • Ar tinkamos technologijos (vadybinės ir med. technikos)
  • Ar tinkamas darbo laikas
  • Ar yra eilės
komunikacinis prieinamumas
Komunikacinis prieinamumas
  • Atstumas iki sveikatos priežiūros įstaigos
  • Ar tinkamas viešasis transportas
  • Ar yra susisiekimo kitos priemonės (telefonas, internetas ir kt.)
ekonominis prieinamumas
Ekonominis prieinamumas
  • Kiek gyventojams tenka mokėti ir primokėti už sveikatos priežiūros paslaugas
  • Ar galioja solidarumo principas
slide85

Pirminės sveikatos priežiūros įstaigų teritorinio prieinamumo zonų ploto ir bendrojo teritorijų ploto santykis (r)Klaipėdos, Tauragės ir Vilniaus rajonų savivaldybėse

slide87

Vidutinės 1 mėn. išlaidos sveikatos apsaugai mieste ir kaime 1 gyventojui 1994-2004 m. (% nuo visų išlaidų) šaltinis: Statistikos departamentas 1994 - 2007

slide88

Respondentų papildomos išlaidos

poliklinikose ir ligoninėse proc.

1995, 1998 ir 2001 m.

Šaltinis: SARB 1995, VU MF SMC 1998, SEC 2001.

slide89
Pacientų išlaidos ambulatorinėse valstybės/savivaldybės SP įstaigose (proc.).Šaltinis: Atviros Lietuvos fondo tinklalapis
slide90

Sveikatos priežiūros paslaugų kokybės vertinimas pagal respondentų pajamas proc.

(šaltinis: VU MF SMC 2000)

sveikatos organizacij kult ra
Sveikatos organizacijų kultūra
  • Dilema:
    • Personalas pagal išsimokslinimą ir humanizmą elite
    • Visuomenė stipriai kritikuoja SA
  • Kodėl?
    • Strateginiai planai
    • Darbas komandoje
    • Ryšiai su visuomene
  • Ką daryti?
    • Investuoti į personalą ir jo aplinką
i laidos sveikatos apsaugai lietuvoje mln lt
Išlaidos sveikatos apsaugai Lietuvoje, mln. Lt

Mln. Lt

Metai

Lietuvos sveikatos informacijos centras

psdf biud eto i laidos nuo bvp 1998 2005 m
PSDF biudžeto išlaidos nuo BVP 1998-2005 m.

PSDF biudžeto išlaidos nuo BVP 1998-2005 m.

VLK ir Statistikos departamento duomenys

valstyb s i laid sveikatai dinamika nuo bvp
Valstybės išlaidų sveikatai dinamika, % nuo BVP

Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenys, 2004

lietuvos makroekonomini rodikli projekcijos
Lietuvos makroekonominių rodiklių projekcijos
  • Lietuvoje sukuriamo BVP procentas nuo viso ES BVP siekia 0,4 proc. ir yra toks pat, kaip Slovėnijos, tačiau pagal BVP dydį tenkantį vienam gyventojui ( perkamosios galios standartais) Lietuva yra viena iš paskutiniųjų tarp ES šalių.
  • Lietuva vidutinės trukmės laikotarpiu išlaikys spartų ekonomikos augimą: 2006 metais realus BVP augimas gali siekti 7 procentus, o 2007-2008 metais – 5,8 procento. 2009 metais augimas sumažės iki 5,3 procento. Nominalaus BVP augimas 2006 m. gali siekti 9,1 proc., o 2007-2009 m. laikotarpiu nuo 9 iki 9,6 proc.
  • Darbo užmokestis Lietuvoje vienas iš mažiausių ES, tačiau priskaičiuotas darbo užmokesčio augimas* 2006 m. gali siekti 8 proc., 2007 m. – 8,1 proc., o 2008-2009 m. laikotarpiu nuo 8,8 iki 8,9 proc. Prognozuojamas nedarbo lygis 2009 m. turėtų sumažėti iki 5,6 proc.
  • Numatomas spartus BVP ir priskaičiuoto darbo užmokesčio augimas bei nedarbo mažėjimas, sukuria prielaidas didesnį dėmesį skirti šalies gyventojų socialinėms ir sveikatinimo reikėms.

LR Finansų Ministerija. Lietuvos ekonominių rodiklių projekcijos 2006–2009 metams. Projekcijos paskelbtos 2006 04 28.

ambulatorini asp racionalumo palyginimas
Ambulatorinių ASPĮ racionalumo palyginimas
  • “Tokios tyrimų išvados leidžia manyti, kad mišrių poliklinikų veikla Vilniaus apskrityje kol kas savo veiklos racionalumu gerokai nusileidžia privačioms įstaigoms”
  • (šaltinis: www.vilniaustlk.lt/ST_ID1.html)
ar efektyviai funkcionuoja sveikatos prie i ros sistema
AR EFEKTYVIAI FUNKCIONUOJA SVEIKATOS PRIEŽIŪROS SISTEMA ?
  • 2002 m. TIK 49.1% LIETUVOS MOTERŲ, SUSIRGUSIŲ GIMDOS KAKLELIO VĖŽIU ŠIS SUSIRGIMAS DIAGNUOZUOTAS I-II-je IŠSIVYSTYMO STADIJOJE (JAV - ~ 90%)
  • 2002 m. TIK 24-25% LIETUVOS VYRŲ, SUSIRGUSIŲ PLAUČIŲ AR PROSTATOS VĖŽIU ŠIS SUSIRGIMAS DIAGNOZUOTAS I-II-je IŠSIVYSTYMO STATDIJOJE
  • JAU DEŠIMTMEČIAIS TIK ~ 10% LIETUVOS GYVENTOJŲ, SERGANČIŲ HIPERTENZIJA, ARTERINIS KRAUJO SPAUDIMAS REGULIUOJAMAS EFEKTYVIAI (JAV - ~ 50%)
  • JAU DEŠIMTMEČIAIS TARP LIGONIŲ, KURIUOS IŠTINKA MIRTIS PER 28 DIENAS NUO PIRMŲJŲ MIOKARDO INFARKTO SIMPTOMŲ ATSIRADIMO NET ~ 70% ŠI MIRTIS IŠTINKA STAIGA IR DAŽNIAUSIAI – NE LIGONINĖJE
pasi lymai
Pasiūlymai
  • I. PSP organizavimo modelio nustatymas
  • II. Mišraus (draudiminio-biudžetinio) finansavimo modelio tobulinimas
  • III.Personalo kvalifikacija (įskaitant vadybinę) bei planavimas
  • IV. Informacinės sistemos strategija
i pasi lymai
I. Pasiūlymai

1. Patvirtinti sveikatos reformos įgyvendinimo strategiją (su rezultatų rodikliais ir vertinimu)

2. Patvirtinti kokybės užtikrinimo programos įgyvendinimo planą kiekviename regione, savivaldybėje ir įstaigoje

3. Peržiūrėti informacijos dubliavimą, rinkimą, apskaitos formas bei įdiegti informacinių technologijų vystymo programas kiekvienoje įstaigoje

ii pasi lymai
II. Pasiūlymai

4. Gydytojų planavimo sistemą apibrėžti įstatymiškai

5. Patvirtinti visuomenės sveikatos specialistų kvalifikacijos patikrinimo ir perkvalifikavimo tvarką

6. Įvesti papildomą privatų sveikatos draudimą

pasi lymai111
Pasiūlymai

7. Skatinti vietines visuomenės sveikatos iniciatyvas PSDF, per programas

8. Įsteigti visuomenės sveikatos instituciją savivaldybėje

9. Mokytis vadybos

pasi lymai savivaldai
Pasiūlymai savivaldai
  • Apsispręsti dėl visuomenės sveikatos institucijos savivaldybėje
  • Skirti dėmesį sveikatos programų rengimo ir valdymo mokymui
  • Mokytis vadybos
  • Panaudoti universitetų ir ekspertų pagalbą
slide113
… nėra nieko sunkiau organizuojamo, labiau abejotino sėkmės atžvilgiu ir pavojingesnio įgyvendinant, nei pokyčių inicijavimas… Novatoriaus priešais tampa visi tie, kurie klestėjo senoje santvarkoje, ir tik abejotinas palaikymas sklinda iš tų, kurie klestės naujoje. Toks jų nepalaikymas – iš dalies dėl konkurentų baimės… ir iš dalies todėl, kad žmonės yra nepatiklūs, niekada iš tiesų netikintys naujais dalykais, nebent patys juos išbandę sava patirtimi.Makiavelis, “IL Principe”