Vilniaus universitetas Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas

1. Vilniaus universitetas Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas LIETUVOS LIBERALŲ IR CENTRO SĄJUNGA POLITINIŲ PARTIJŲ TYRIMO KONTEKSTE

2. LIETUVOS POLITINĖS PARTIJOS: STRUKTŪRINIO IR FUNKCINIO PAJĖGUMO TYRIMAS Tyrimo data: 2005 m. gegužė-gruodis Tyrimo vieta: Vilnius-Radviliškio raj.-Klaipėdos raj. Tyrimo metodologija: • Kokybinė partijų narių apklausa • 36 giluminiai interviu (LiCS – 7) • Kiekybinė partijų narių apklausa • 250 partijų narių apklausa(LiCS – 36) Tyrime analizuotos partijos: DP, LiCS, LKDP, LSDP, NS, TS.

3. Tyrimo aktualumas. Lietuva – viena iš tipiškų partijų krizės pokomunistinėse šalyse pavyzdžių. Tyrimo tikslas: remiantis kiekybine ir kokybine Lietuvos politinių partijų analize, atskleisti partijų organizacinio, struktūrinio ir funkcinio silpnumo priežastis ir pateikti rekomendacijas dėl partijų vaidmens ir prestižo stiprinimo. Tyrimo naujumas ir perspektyvumas.

4. LIETUVOS POLITINIŲ PARTIJIMŲ TYRIMO SVARBIAUSIOS AŠYS • Partijų vidiniai santykiai. • Partijų santykiai su valstybe. • Partijų santykiai su visuomene.

5. Partijų narystės potencialas • Tikrai tapti partijos nariu sutiktų 3 procentai apklaustųjų • Greičiausiai sutiktų tapti 8.2 procento apklaustųjų KLAUSIMAS: Ar iš principo, nekalbant apie jokias konkrečias Lietuvoje veikiančias partijas, jei Jums pasiūlytų, sutiktumėte tapti politinės partijos nariu?

6. Nedalyvavimo partijų veikloje priežastys

7. Partijų verbavimo aktyvumas • Kas 10 suaugęs Lietuvos gyventojas teigia, kad yra kažkada sulaukęs kvietimo tapti politinės partijos nariu. • 87 procentai Lietuvos gyventojų teigia, kad tokio pasiūlymo jie niekada nėra gavę.

8. „Tipiško partiečio“ charakteristikos

9. Partijos narių stojimo į partiją motyvai

10. Sprendimų priėmimas partijoje Svarbiausiems politinių partijų sprendimams didžiausią įtaką daro: • partijos vadovybė (44,2 proc.) • visi partijos nariai (37,1 proc.) • ir partijos pirmininkas (15,8 proc.).

11. Partijos centrinės valdžios ir skyrių bendradarbiavimas • “Jei aš pats nesidomėčiau [informacija iš “centro”], aš jokios informacijos neturėčiau. Iš partijos centro, iš vadovybės ateina labai vienpusiška informacija... Kad būtų dalyvavimas kažkokioje vidinėje diskusijoje, kuri būtų inicijuota iš partijos vadovybės, tai ne, nėra. Tokio viešo susikalbėjimo tarp jūsų nėra [tarp “centro” ir skyriaus]? Visiškai [nėra]...”, [LiCS, Klaipėdos raj.],

12. Partijos vadovybės atskaitomybė eiliniams nariams • Apklaustų skyrių atstovų nuomone, partijos vadovybė eiliniams nariams dažniausiai atsiskaito: • tik artėjant rinkimams (38,6 proc.); • reguliariai (36,9 proc.) • iš viso neatsiskaito (14,5 proc.)

13. Partijos vadovybės atskaitomybė eiliniams nariams (LiCS atvejis) • Partijos lyderiai į skyrių atvyksta su kokiu tai tikslu - ar prieš Seimo rinkimus, ar prieš partijos suvažiavimą, o šiaip daugiau į skyrių ir neatvyksta. Atvyksta, kai jau tikrai kas nors aktualu...”, Radviliškis, LiCS atstovas • O centrinė valdžia ar atsiskaito skyriams? Galbūt kažkokia... atsiunčia kažkokias ataskaitas. Bet neatvažiuoja ir neatsiskaito”, Klaipėdos raj., LiCS atstovas; • “Partijos vadovybė eiliniams nariams atsiskaito tik prieš rinkimus”, Vilnius, LiCS atstovas

14. Sprendimų priėmimas sudarant kandidatų sąrašus • Sudarant kandidatų sąrašus į Seimą, svarbiausius sprendimus priima partijos vadovybė (65,3 proc.) vietinė partinė organizacija (14,7 proc.). • Sudarant kandidatų sąrašus į savivaldybių tarybas,, svarbiausius sprendimus priima: • vadovybė (44,7 proc.) • centrinė partijos vadovybė (27,6 proc.) • visi skyriaus nariai (15,8 proc.).

15. Kandidatų sąrašų sudarymas LiCS • “...kaimiškuose rajonuose yra sudėtinga surasti užtektinai žmonių, kad jie suformuotų tą sąrašą... Pavyzdžiui, mūsų skyriuje... yra trys keturi politikai, o visi kiti yra palaikantys entuziastai...”, Klaipėdos raj., LiCS; • “... kai buvo sudaromas sąrašas, buvo balsuojama tarp visų susirinkimo dalyvių. Tačiau vėliau sąrašą pertvarkė partijos pirmininkas – jis turi didžiausią įtaką sudarant sąrašą”, Vilnius, LiCS.

16. Partijos narių finansinės paramos formos • Fiksuotas arba procentinis nario mokestis • „Pareiginis“ mokestis partijos nariams, užimantiems valstybinius postus • Savanoriškos finansinės aukos, viršijančios narystės partijoje mokesčius

17. Partijos narių papildomos finansinės aukos

18. Partijų finansavimas iš valstybės biudžeto ir privačių subjektų

19. Ryšys tarp piniginių įnašų dydžio ir partijoje užimamų pareigų

20. Partijų ekonominiai resursai • Tyrime dalyvavusių partijų skyriai neturi savo buveinės ar ją gavo tik visai neseniai, be to, itin prasta jų būklė. • Etatinių darbuotojų trūkumas • Strateginio planavimo ir valdymo stoka!

21. Partijų narių saviidentifikacija kairės – dešinės skalėje

22. Partijų pozicijos kairės-dešinės skalėje partijų narių ir visuomenės akimis

23. Partijų narių saviidentifikacija ir savo partijos vertinimas kairė – dešinės skalėje

24. LiCS ideologinės nuostatos • „Ko gero, svarbiausia programinė ir ideologinė mūsų partijoje nuostata yra ekonominė. Liberalų ir centro sąjunga paveldėjo iš Liberalų sąjungos labai stiprią liberalią ekonominę programą ir, ko gero, nuoširdų narių tikėjimą liberalia ekonomine politika.“LiCS, Klaipėdos raj. • „Liberalizmas: kiekvienas pats už save turi kovoti ir nelaukdamas, kad kažkas iš kažkur padės, kad būtų aktyvesnis... (...) Kad nebūtų taip: „aš blogai gyvenu, nes valdžia ten tą ir tą daro...“. Žmogus gyvena taip, kaip jis pats sugeba padaryti, sukurti, užsigyventi galutiniam rezultate.“ LiCS, Radviliškio raj.

25. LiCS ideologinės nuostatos (2) • „Centro sąjunga turėjo savo ideologiją, savo pakraipą, savo viską ir aš buvau... kai stojau į ją, mes kūrėm savo skyrių ir visi žmonės, ir draugai, ir bendražygiai buvo tos nuomonės ir daugiau aš matau to liberalizmo primetimą mums dabar, kuris nelabai man priimtinas asmeniškai.“ LiCS, Radviliškio raj.

26. Partijų atstovavimas socialinėms grupėms

27. Stipriosios ir silpnosios partijų pusės

28. REKOMENDACIJOS • efektyvinti naujų narių pritraukimą į partijas, parengti narių pritraukimo planus • pasiekti, kad administracinis, informacinis komunikavimas ir atsiskaitymas su skyriais būtų nuolatinis • parengti ir pasitvirtinti aiškias kandidatų atrankos ir rinkimų sąrašų sudarymo, kandidatų reitingavimo taisykles • didinti valstybinį partijų finansavimą • gerinti partijų skyrių materialinę bazę, didesnę partijų resursų dalį perskirstant skyriams • įkurti partijų skyriuose etatus administravimui • stiprinti partijų ideologinį tapatumą, rūpintis partijų narių švietimu