1 / 27

prof. habil. dr. Algimantas Raugalė (Vilniaus universitetas)

prof. habil. dr. Algimantas Raugalė (Vilniaus universitetas). VITAMINAS D – NE TIK ANTIRACHITINIS, BET IR IMUNITETĄ STIMULIUOJANTIS POVEIKIS Klaipėda, 2012 m. balandžio 12 d. Vitamino D farmakodinamika. odoje sintezuotas ar rezorbuotas žarnyne vit. D yra biologiškai neaktyvus 

anakin
Download Presentation

prof. habil. dr. Algimantas Raugalė (Vilniaus universitetas)

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript

  1. prof. habil. dr. Algimantas Raugalė(Vilniaus universitetas) VITAMINAS D – NE TIK ANTIRACHITINIS, BET IR IMUNITETĄ STIMULIUOJANTIS POVEIKIS Klaipėda, 2012 m. balandžio 12 d.

  2. Vitamino D farmakodinamika • odoje sintezuotas ar rezorbuotas žarnyne vit. D yra biologiškai neaktyvus  organizme (dalyvaujant kepenų fermentui), jis virsta 25 (OH) D3 (kalcidioliu – aktyviuoju vit. D)  veikiant inkstų fermentams, virsta itin aktyviu 1,25 (OH)2 D3 (kalcitrioliu, s. alfakalcidioliu – One-Alfa) – naujagimių hipokalceminiai traukuliai – tai steroidinis hormonas! Neskirti gliukokortikoidų priedangai!  • prasiskverbia į ląstelės branduolį, skatina RNR sintezę; • stimuliuoja Ca ir P rezorbciją žarnyne; • dalyvauja kaulėjimo procese; • formuoja imunitetą; • sąveikauja su parathormonu; • kaupiasi smegenyse. A.Raugalė, 2012

  3. Vitamino D rezervo kraujyje nustatymas ir kiti rachito diagnostikos metodai • Vitamino D rezervo kraujo serume nustatymas: - matuojamas 25 (OH) D3 kiekis kraujyje; - laboratorijose (Vilniuje: “Geromeda”, Naugarduko 50-11; “Endemic”, Grybo g.) naudojami skirtingi reagentai, todėl norma skiriasi; - reikia 5 mcl kraujo – galima iš piršto (kūdikiai!); - vertinimas: norma - 30-100 ng/ml (Danijos reagentai); nepakankamumas – 21-29 ng/ml; deficitas - < 20 ng/ml (ar 47,7-144 nmol/l – nmol/l x 0,40 = ng/ml); - maži vaikai (iki 3 metų) gerai toleruoja 25 (OH) D3 iki 150 ng/ml; - Gordon C.M. et al. (2004): 50% Bostono (JAV) ispanių ir afroamerikiečių mergaičių – paauglių ir 48% baltaodžių mergaičių – paauglių 25 (OH) D3 < 20 ng/ml; žiemos pabaigoje 42% 15-49 m. mergaičių ir moterų 25 (OH) D3 < 15 ng/ml; - 73% Baltijos gyventojų kraujyje stokojama 25 (OH) D3 (?). 2.Ultragarsinėosteometrija (B.Siaurusaitis, A.Raugalė, M.Rudzikienė) – tiriamas ultragarso greitis kaulų diafizėse - išradimas. A.Raugalė, 2012

  4. Indikacijos 25 (OH) D3ištyrimui(M.F.Holick et al., 2011) - rachitas; - osteoporozė; - lėtinė inkstų liga; - kepenų nepakankamumas; - cistinė fibrozė; - Krono liga; - hiperparatiroidizmas; - vaistų vartojimas (prieštraukuliniai, gliukokortikoidai, ketokonazolis, cholestiraminas); - afro-amerikiečiai ir ispanai (vaikai ir suaugę); - nėščiosios ir žindyvės; - seni žmonės, esant netrauminiam kaulų lūžiui; - nutukę vaikai ir suaugę; - sergantys tuberkulioze; - sergantys vėžiu.

  5. Ligos, kurios gydomos arperspėjamos vitaminu D • Rachitas. • Imunodeficitinės būklės. • Vėžys. • Osteoporozė. • Kitos ligos: diabetas (I ir II), išsėtinė sklerozė, tubulopatijos, LE, lėtinio nuovargio sindromas (raumenų silpnumas), žiemos depresija (suicidas), prieskydinės liaukos patologija. • “Nuo naujagimystės iki senatvės”. A.Raugalė, 2012

  6. Rachitas Ar būtina rachito profilaktika? Kūdikių sergamumas rachitu (2002-2003 m.): - Turkijoje – 24%; - Prancūzijoje – 39%; - Rusijoje – 52-80%; - Vilniuje – 40-45%: - visai neduota vit. D; - duota l. pavėluotai (3-4 mėn. amžiuje pradėta); - paskirta 1 lašas profilaktiškai laiku, bet neįvertinti prasidėjusio ar net bujojančio rachito simptomai. 2. Ankstyvieji rachito simptomai: - irzlumas, - dirglumas (krūpčioja nuo garso ar šviesos), - blogai miega, - prakaituoja pakaušis – “rachitinė plikė”. 3. Vėliau:craniotabes, “rachitiniai karoliai” šonkauliuose, “rachitinės apyrankės”, osteoporozė, raumenų hipotonija, “varlės” pilvas, nelaiko galvos, nesėdi, nesiremia kojytėmis, vėliau dygsta dantys, Fe stokos anemija, Ca <, šarminė fosfatazė >. A.Raugalė, 2012

  7. D hipervitaminozė • Klinikiniai simptomai: - anoreksija, - vidurių užkietėjimas, - blyški, gelsva oda, - vėmimas, toksikozė, - tachikardija, sistolinis ūžesys, - anksti užanka didysis momenėlis (bet!), - audinių ir organų kalcifikacija. 2. 25 (OH) D3 nustatymas kraujyje - > 100 ng/ml (66-100 ng/ml – įtartina). 3. Ca ↑, Mg , P, Hb. 4. Proteinurija, leukociturija. 5. Riboti kalcį: < KP, < varškės. 6. Vitaminai A ir E. 7. Lašinės infuzijos. 8. K, Mg preparatai. 9. Gliukokortikoidai. 10. Profilaktika:užrašų knygelė: vit. D preparatai (kiek TV?), pieno mišiniai, kai kurie jogurtai, polivitaminai, sudėtiniai kalcio preparatai, žuvų taukai, insoliacija. A.Raugalė, 2012

  8. Imunitetas ir vitaminas D Vit. D aktyviai stimuliuoja imunitetą, ypač apsaugant nuo virusinių kvėpavimo takų ligų, tame tarpe gripo, nes esant nepakankamam vit. D lygiui kraujyje, sutrinka humoralinis imunitetas (interferonas, lizocimas ir kt.) (J.J.Cannell, 2007). TODĖL: • peršalimo ligomis ir gripu dažniausiai sergama žiemos ir rudens mėnesiais, bet ne dėl šalčio ir drėgmės, o todėl, kad dėl saulės spindulių (UVS) stokos sumažėja vit. D koncentracija kraujyje; • rachitu sergantys vaikai dažniau ir sunkiau serga kvėpavimo takų ligomis (disertacijos!); • tuberkuliozė (kalnų kurortų efektyvumas); • meningokokinė infekcija – nešiotojų 10 x > nei sergančių meningokokiniu faringitu – serga imunodeficitiniai asmenys >> žiemą ar vėlyvą rudenį (žemas 25 (OH) D3 kiekis?); • infekcinis endokarditas. A.Raugalė, 2012

  9. Imunitetas ir vitaminas D • Japonijos moksleivių tyrimas (Urashima M. et al., 2010) – gavę 1.200 TV vit. D3 /d. (gruodis-kovas) 42% rečiau susirgo sezoniniu gripu, nei placebo grupėje; • Ginde A.A. et al.,AMA (2012) – tirti 18.883 asmenys vyresni nei 12 metų: sergamumas peršalimo ligomis padidėja 36%, jei 25 (OH) D3 < 10 ng/ml; 24% - jei 10-30 ng/ml (palyginus su kontroline grupe > 30 ng/ml); • Kanados vyriausybė svarsto klausimą dėl vit. D3 kaip vienos iš kiaulių gripo ir sezoninio gripo prevencijos priemonių, vartojant koncentruotą vit. D preparatą; • Indijoje administruojamos vienkartinės koncentruoto vit. D injekcijos (600.000 TV) gripui išvengti; • J.J.Cannell – “dvigubai aklo” metodo studija 208 afro-amerikiečių moterų > 60 metų: 50% gavo placebo, 25% du metus kasdien po 800 TV vit. D3, 25% dar ir trečiais metais – 2.000 TV kasdien. Placebo gr. - 25% sirgo peršalimu ar gripu; 800 TV grupėje – 7%; + 2.000 TV grupėje - < 1% sirgo peršalimu ar gripu. Baltaodėms skirtinos mažesnės dozės. • “Vartoti vit. D yra daug saugiau, nei skiepytis nuo gripo” – dr. Andreas Moritz. A.Raugalė, 2012

  10. VĖŽYS ir vitaminas D - 77% visų vėžio atvejų padėtų išvengti pakankamas 25 (OH) D3 lygis kraujyje(50-90 ng/ml), gi < 20 ng/ml – siejama su 15 vėžio rūšių (“ši informacija nėra naudinga farmacijos kompanijoms ir ji neskelbiama”) pav.; - ypač padeda išvengti gaubtinės žarnos, krūties ir gimdos vėžio; - gydant vėžį, 25 (OH) D3 t. būti 65-90 ng/ml; - onkologai skatina žmones teptis kremais nuo saulės – tai neteisinga, atvirkščiai, dabar siūloma: balandžio-spalio mėn. būti 20 min. saulėje tarp 11-14 val., apnuoginus pusę kūno; - vit. D gamyba labai sumažėja žmonėms > 60 metų, nes jų odoje sumažėja vit. D pirmtako 7-dehidrocholesterolio. A.Raugalė, 2012

  11. Vitamin D Levels and Colorectal Cancer Mortality “Colorectal cancer mortality was inversely related to serum 25(OH)D level, with levels 80 nmol/L [32 ng/mL] or higher associated with a 72% risk reduction (95% confidence interval= 32% to 89%) compared with lower than 50 nmol/L [20 ng/mL] P trend = .02.” Freedman DM, et al. J Natl Cancer Inst 2007;99: 1594 – 602

  12. VĖŽYS ir vitaminas D - 77% visų vėžio atvejų padėtų išvengti pakankamas 25 (OH) D3 lygis kraujyje(50-90 ng/ml), gi < 20 ng/ml – siejama su 15 vėžio rūšių (“ši informacija nėra naudinga farmacijos kompanijoms ir ji neskelbiama”); - ypač padeda išvengti gaubtinės žarnos, krūties ir gimdos vėžio; - gydant vėžį, 25 (OH) D3 t. būti 65-90 ng/ml; - onkologai skatina žmones teptis kremais nuo saulės – tai neteisinga, atvirkščiai, dabar siūloma: balandžio-spalio mėn. būti 20 min. saulėje tarp 11-14 val., apnuoginus pusę kūno; - vit. D gamyba labai sumažėja žmonėms > 60 metų, nes jų odoje sumažėja vit. D pirmtako 7-dehidrocholesterolio. A.Raugalė, 2012

  13. Osteoporozė ir vitaminas D • vaikų kaulų skausmai, rachitinė osteoporozė: - Vitamine D3 B.O.N. 1 amp. (200.000 TV) kas 6 mėn.; - vitaminai K + D (Vitakid– 20 µg vit. K1 + 400 TV vit. D3/ml + 2,22 mg vit. E) – nes vit. K skatina kaulinio audinio formavimąsi, dalyvauja kaulų atsinaujinimo ir mineralizacijos procese; vit. K ypač stokojama pirmaisiais gyvenimo mėnesiais; - kalcio preparatai; • senyvų žmonių osteoporozė (sutrinka kaulų matricos susidarymas ir jos mineralizacija; šlaunikaulio kaklelio lūžiai): - 4.000-5.000 TV vit. D3/d. 2-3 mėn., kol 25 (OH) D3 bus N; - Vitamine D3 B.O.N. 1/2 amp. (100.000 TV) kas 3 mėn.; • moterims po menopauzės: -  800 TV vit. D3/d. pastoviai!; - Vitamine D3 B.O.N. 1/2 amp. (100.000 TV) kas 3 mėn.; - papildomai vartoti kalcio preparatus. A.Raugalė, 2012

  14. Vitamino D šaltiniai - 1 MAISTAS IR MAISTO PAPILDAI: Menkių kepenų aliejus(SKYSTI MÖLLER’S ŽUVŲ TAUKAI). 5 ml yra: - vit. D – 400 TV; - vit. A – 250 µg; - vit. E – 10 mg; - omega-3 r.r. – 1.200 mg (600 mg DHR, 400 EPR); • gerina imunitetą (vit. D); • apsaugo nuo metabolinio sindromo (diabeto – II); • būtina kokybiškai smegenų ir akių veiklai (omega-3); • tinka širdies ligų profilaktikai (omega-3); • tinka rachito profilaktikai (vit. D); • kūdikiai ir seni žmonės sunkiai konvertuoja EPR – todėl skirtini nuo 4 sav. iki senatvės: - 4-6 sav. – po 3-5 lašus/d, dozė palaipsniui didinama; - 6 mėn. kūdikiams ir vyresniems vaikams – 5 ml/d. A.Raugalė, 2012

  15. BENDRAS VITAMINO D KIEKIS (mama turi užsirašyti): • adaptuoti pieno mišiniai (400-500 TV/litre); • kai kurie jogurtai (Actimel – 30 TV/100 ml); • polivitaminai (100-400 TV/dozėje); • žuvų taukai (400 TV/5 ml); • sudėtiniai kalcio + vit. D preparatai (200-400 TV/tab. ar ml); • saulės UVS (sezonas); • maistas: tunas, lašiša, riebi silkė, sardinės, javainiai, kiaušinio trynys. A.Raugalė, 2012

  16. Vitamino D šaltiniai - 2 Saulės spinduliai: - maudymosi kostiumu vilkintis suaugęs, saulės UVS paveiktas iki odos rausvumo, gauna 10.000-25.000 TV vit. D; - kasdien balandžio-spalio mėn., apnuoginus baltaodžiam žmogui pusę kūno, saulėje tarp 11-14 val. pakanka praleisti tik 20 min., taip gaunamas pakankamas vit. D kiekis; - juodaodžiams tam pačiam vit. D kiekiui susidaryti reikia 6-10 kartų daugiau saulės spindulių, negu baltaodžiams – melaninas (pav.); - saulės gaminamo vit. D neperdozuosime, nes perteklinis kiekis paverčiamas neaktyvia forma; - langų stiklas, buvimas uždarose patalpose, klimato sąlygos (šiaurės šalys, debesuotumas, rūkai) stabdo UVS skverbimąsi. A.Raugalė, 2012

  17. Vitamino D šaltiniai - 2 Saulės spinduliai: - maudymosi kostiumu vilkintis suaugęs, saulės UVS paveiktas iki odos rausvumo, gauna 10.000-25.000 TV vit. D; - kasdien balandžio-spalio mėn., apnuoginus baltaodžiam žmogui pusę kūno, saulėje tarp 11-14 val. pakanka praleisti tik 20 min., taip gaunamas pakankamas vit. D kiekis; - juodaodžiams tam pačiam vit. D kiekiui susidaryti reikia 6-10 kartų daugiau saulės spindulių, negu baltaodžiams – melaninas; - saulės gaminamo vit. D neperdozuosime, nes perteklinis kiekis paverčiamas neaktyvia forma; - langų stiklas, buvimas uždarose patalpose, klimato sąlygos (šiaurės šalys, debesuotumas, rūkai) stabdo UVS skverbimąsi. A.Raugalė, 2012

  18. Vitamino D šaltiniai - 3 Lietuvoje registruoti VAISTINIAI PREPARATAI, vartojami KASDIEN: - VANDENINĖ VIT. D3 FORMA LAŠAIS (500 TV/laše); - aliejinė forma (lašai – 400 TV/laše; kapsulės – 800 TV); - vit. K + D (400 TV vit. D/ml). Vandeninės formos pranašumai: • virškinimo trakto terpė yra vandeninė, todėl aliejinis preparatas turi virsti vandeniniu, kad penetruotų žarnų į sienelių ląsteles; • micelizacija – riebaluose tirpaus vit. D dispersija į vandenyje tirpias miceles; • micelizuota (vandeninė) vit. D3 forma sudaro 2-5 kartus didesnę koncentraciją kraujo plazmoje; • micelizuoto (vandeninio) vit. D3 tirpalo bioprieinamumas beveik 5 x didesnis (44,5%), nei aliejinio tirpalo (9,5%). A.Raugalė, 2012

  19. Rachito profilaktika ir gydymas KASDIENvartojamais vit. D3 preparatais • rachito profilaktika Lietuvoje (įskaitant maisto papildus ir saulės UVS): • nėščiosioms – 500 TV vit. D3 kasdien (Elevit); • žindyvėms – 500-1.000 TV vit. D3 kasdien; • išnešiotiems kūdikiams – nuo 3 gyvenimo savaitės po 1.000 TV vit. D3 kasdien iki 1,5 metų (įskaitant maisto papildus); profilaktinė metų dozė nebus didesnė kaip 300.000 TV; • neišnešiotiems kūdikiams ir dvyniams – nuo 7 parų po 1.000-1.500 TV vit. D3 kasdien iki 1,5 metų; • vyresniems nei 1,5 metų ir suaugusiems – 500-1.000 TV vit. D3 kasdien. • rachito gydymui ar vit. D trūkumui likviduoti: • 4.000-5.000 TV vit. D3 kasdien 1-2-3 mėnesius (atsižvelgiant į rachito sunkumą), paskui ilgai vartojama 500-1.000 TV per dieną. Bendra kursinė dozė – iki 600.000 TV; • kalcio preparatai; • “esant 25 (OH) D3 deficitui, 50-70 metų asmenims patariama skirti 1.500-2.000 TV/d. 6 mėnesius – tik tada pasiekiamos 30 ng/ml reikšmės” (Holick M. et al., 2011). A.Raugalė, 2012

  20. Vitamino D šaltiniai - 4 VITAMINE D3 B.O.N. 200.000 TV/ml koncentruotas tirpalas: • rachito profilaktika (greitas įsotinimas!): - nėščiosioms – 1/2 amp. (100.000 TV) nuo 6-7 nėštumo mėn.; - žindomiems kūdikiams ir vaikams iki 5 metų – 1 amp. (200.000 TV) nuo 1 mėn. amžiaus kas 6 mėn. (nes MP vit. D tik 25 TV/l); - kūdikiams, maitinamiems adaptuotais pieno mišiniais su vit. D – 1/2 amp. (100.000 TV) nuo 1 mėn. amžiaus kas 6 mėn.; - paaugliams – 1 amp. (200.000 TV) kas 6 mėn. žiemos metu; - senyviems žmonėms – 1/2 amp. (100.000 TV) kas 3 mėn.; • rachitui (vit. D stygiui) gydyti – 1 amp. (200.000 TV), g. kartoti po 1-6 mėn. (priklausomai nuo rachito sunkumo ir 25 (OH) D3 kiekio); • panašias profilaktines schemas taikyti gripo ir peršalimo ligų profilaktikai. A.Raugalė, 2012

  21. Koncentruotų vitamino D3 preparatų tyrimas (saugumas ir efektyvumas) • P.Leventis (Scand. J. Rheumat., 2009): - 19 pacientų, esant 25 (OH) D3 trūkumui, vienkartinai gavo 300.000 TV geriamo vit. D3; - po 6 ir 12 sav. 25 (OH) D3 padidėjo daugiau nei 50 ng/ml 89% pacientų; - nė vienam nepastebėta 25 (OH) D3 padidėjimo > 100 ng/ml ar hiperkalcemija; - rekomenduojama 300.000 TV 3 x per metus, esant 25 (OH) D3 trūkumui. • C.Munns et al (MIA, 2006): - vit. D stoka ir rachitas vėl tampa didele vaikų sveikatos problema Australijoje ir N.Zelandijoje, ypač juodaodžių tarpe; - vit. D stoka gydoma vit. D3 3 mėnesius (1.000 TV/d. vaikams iki 1 mėn. amžiaus; 3.000 TV/d. 1-12 mėn.; 5.000 TV/d. > 12 mėn.; - didelių dozių boliusas (300.000-500.000 TV) saugiai skirtinas vaikams, esant įsisenėjusiam ar gydymui atspariam vit. D nepakankamumui.

  22. Mano duomenys: • 7 metus vartojau Ca + vit. D3 sudėtinį preparatą (500 mg Ca + 200 TV ar 400 TV vit. D3). • 2012.02.14: 25 (OH) D3 = 31,73 ng/ml. • 2012.02.15: Vitamine D3 B.O.N. 1 ml (200.000 TV) p/os. • 2012.03.14: 25 (OH) D3 = 29,27 ng/ml. A.Raugalė, 2012

  23. Kada Vitamine D3 B.O.N. tinkamiausias: • vaikui, visai negavusiam profilaktinės vit. D dozės; • gripo ir peršalimo profilaktikai; • rachitui gydyti; • tubulopatijoms (fosfatdiabetui, Fankonio sindromui ir kt.) gydyti; • tuberkuliozės profilaktikai ir gydymui; • meningokokinės infekcijos profilaktikai. A.Raugalė, 2012

  24. A.Raugalė(4-rių priemonių metodas)

  25. Ačiū už dėmesį!

More Related