elektrofiziologinio tyrimo reik m nustatant ir gydant bradikardijas bei laidumo sutrikimus n.
Download
Skip this Video
Loading SlideShow in 5 Seconds..
Elektrofiziologinio tyrimo reikšmė nustatant ir gydant bradikardijas bei laidumo sutrikimus PowerPoint Presentation
Download Presentation
Elektrofiziologinio tyrimo reikšmė nustatant ir gydant bradikardijas bei laidumo sutrikimus

Loading in 2 Seconds...

play fullscreen
1 / 50

Elektrofiziologinio tyrimo reikšmė nustatant ir gydant bradikardijas bei laidumo sutrikimus - PowerPoint PPT Presentation


  • 286 Views
  • Uploaded on

Elektrofiziologinio tyrimo reikšmė nustatant ir gydant bradikardijas bei laidumo sutrikimus. vadovas doc. A.Puodžiukynas kard.rez. N.Kupstytė KMUK Kardiologijos Klinika 2008.02.28. Normali širdies veikla. Sinusinis mazgas. Normali širdies veikla. Atrioventrikulinis mazgas.

loader
I am the owner, or an agent authorized to act on behalf of the owner, of the copyrighted work described.
capcha
Download Presentation

PowerPoint Slideshow about 'Elektrofiziologinio tyrimo reikšmė nustatant ir gydant bradikardijas bei laidumo sutrikimus' - clive


An Image/Link below is provided (as is) to download presentation

Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author.While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server.


- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - E N D - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
Presentation Transcript
elektrofiziologinio tyrimo reik m nustatant ir gydant bradikardijas bei laidumo sutrikimus

Elektrofiziologinio tyrimo reikšmė nustatant ir gydant bradikardijas bei laidumo sutrikimus

vadovas doc. A.Puodžiukynas

kard.rez. N.Kupstytė

KMUK Kardiologijos Klinika

2008.02.28

normali irdies veikla
Normali širdies veikla

Sinusinis mazgas

normali irdies veikla1
Normali širdies veikla

Atrioventrikulinis mazgas

normali irdies veikla3
Normali širdies veikla

Kairioji Hiso pluošto kojytė (KHPK)

Užpakalinė KHPK šakelė

Priekinė KHPK šakelė

Dešinioji Hiso pluošto kojytė (DHPK)

normali irdies veikla4
Normali širdies veikla

Purkinje skaidulos

normali irdies laid iosios sistemos veikla
Normali širdies laidžiosios sistemos veikla
  • normali sinusinio mazgo funkcija
  • normalus laidumas pro AV mazgą
  • normalus sužadinimo bangos sklidimas

Hiso-Purkinjė sistema skilveliuose

normal us s inus inis ritmas
Normalussinusinisritmas

Prieširdžių susitraukimo dažnis: 60-100 k./min.

  • P dantelis (+) II, III, avF; (-) avR
  • PQ intervalas: 120-200 ms (0,12-0,20 s)
  • QRS trukmė: 60-100 ms (0,06-0,10 s)
slide10

Perstemplinis EFT

Perstemplinio EFT indikacijos:

Širdies laidžiosios sistemos (sinusinio mazgo, AV mazgo) savybių įvertinimas

Širdies ritmo sutrikimų diferencinė diagnostika, mechanizmų nustatymas, paroksizminių tachikardijų nutraukimas

Perstemplinis krūvio mėginys (stress test) koronarinės kraujotakos nepakankamumui įvertinti.

perstemplinis eft
Perstemplinis EFT

Tyrimas pradedamas stimuliuojant prieširdžius 10 didesniu dažniu už nuosavą sinusinį ritmą (mažesnio dažnio elektrinė stimuliacija neužgožia savaiminės širdies veiklos)

Nutraukus stimuliavimą, užrašoma, per kiek laiko atsinaujina sinusinio mazgo veikla (matuojamas intervalas nuo paskutinio stimulo iki pirmojo savaiminio P dantelio)

Laidumas per AV mazgą atsižvelgiant į paciento amžių, vegetacinės nervų sistemos būklę, gali būti nuo 120 iki 220 k/min. Prieširdžių stimuliacijos dažnis didinamas iki pirmo QRS komplekso iškritimo t.y., kol AV mazgas jau nesugeba praleisti stimuliacinį impulsą iš prieširdžių į skilvelius santykiu 11

Šie parametrai yra labai svarbūs, sprendžiant dėl EKS implantacijos

slide13
SMSS

1896 ms - 1000 ms = 896 ms

KSMFAL = SMFAL - RR

slide14

SMSS

Norma:

SMFAL < 1500 ms

KSMFAL < 500 ms

sinus inio mazgo disfunkcija
Sinusinio mazgo disfunkcija
  • Sinusinė bradikardija
  • Sinusinio mazgo stabtelėjimas
  • Sinoatrialinė blokada
  • Bradi-tachisindromas
  • Chronotropinis nepakankamumas
sinus inio mazgo disfunkcija1
Sinusinio mazgo disfunkcija
  • nepakankamas sinusinio mazgo aktyvumas, kai pagrindinio širdies ritmo vedlio generuojamas širdies susitraukimų dažnis (ŠSD) yra pastoviai (bradikardija) ar epizodiškai (pauzės) per retas, todėl neatititinka fiziologinių organizmo poreikių
sinus inio mazgo disfunkcija s inus in bradikardija
Sinusinio mazgo disfunkcija –sinusinėbradikardija
  • Pastoviai retas sinusinis ritmas, neatitinkantis fiziologinių organizmo poreikių
  • Šiai disfunkcijos rūšiai nepriklauso fiziologinė sinusinė bradikardija (pvz., 38 k./min. gali būti normalus dažnis naktį, miego metu)

Šioje EKG:

    • ŠSD = 55 k./min.
    • PQ intervalas = 180 ms (0,18 s)
sinus inio mazgo disfunkcija sinusinio mazgo stabtel jimas
Sinusinio mazgo disfunkcija–sinusinio mazgo stabtelėjimas

3 sekundžių pauzė

Pasireiškia laikinu sinusinio mazgo veiklos stabtelėjimu, pauze, kuri laikoma patologine, jei viršija 3 sekundes

sinus inio mazgo disfunkcija sinoatrialin blokada
Sinusinio mazgo disfunkcija–sinoatrialinė blokada

P-P

2x P-P

2.1 s pauzė

  • Pauzė atitinka kartotinį (dažniausiai 2x) bazinį PP intervalą

Sinusiniame mazge atsiradusi sužadinimo banga nepatenka į prieširdžius, todėl EKG ritmiškos širdies veiklos fone "iškrinta" vienas P dantelis ir po jo turėjęs būti QRS kompleksas

sinus inio mazgo disfunkcija b rad ikardija t ach ikardija b rad i t ach i sindromas
Sinusinio mazgo disfunkcija – bradikardija-tachikardija (bradi-tachi) sindromas
  • Sinusinė bradikardija arba asistolijos periodai kaitaliojasi su prieširdinės tachikardijos (dažniausiai PV arba PP) epizodais
chronotropi nis nepakankamumas

Maks.

Greitas

Retas

ŠSD

Nestabilus

Ramybėje

Krūvio

pradžia

Krūvio

pabaiga

Laikas

Chronotropinisnepakankamumas

Šis terminas naudojamas apibėžti sinusinio mazgo disfunkcijai, kurios metu nėra absoliučios bradikardijos: pvz., maksimalaus fizinio krūvio metu širdies susitraukimų dažnis yra 65 k./min. Toks dažnis negali būti vadinamas bradikardija (yra > 60 k./min.), tačiau neatitinka padidėjusių organizmo hemodinaminių poreikių ir gali būti simptomų priežastimi.

indikacijos eks implantacijai esant sinusinio mazgo disfunkcijai
Indikacijos EKS implantacijai esant sinusinio mazgo disfunkcijai

I klasė:

  • Simptominė sinusinio mazgo disfunkcija, atsirandanti savaime, arba gydant vaistais, kuriems pakeisti nėra tinkamos alternatyvos.
  • Sinkopė, pasireiškianti savaime, arba išprovokuojama elektrofiziologinio tyrimo metu, esant sinusinio mazgo disfunkcijai.
  • Simptominis chronotropinis nepakankamumas (neadekvati reakcija į fizinį krūvį), atsirandantis savaime, arba gydant vaistais, kuriems pakeisti nėra tinkamos alternatyvos.

IIa klasė:

  • Sinusinio mazgo disfunkcija, atsirandanti savaime, arba gydant vaistais, kuriems pakeisti nėra tinkamos alternatyvos, kai nėra įrodytas aiškus ryšys tarp simptomų priskiriamų bradikardijai ir pačios bradikardijos, o sinusinio ritmo dažnis ramybėje būna mažesnis nei 40 k./min.
  • Neaiškios kilmės sinkopė, kai elektrofiziologinio tyrimo metu metu randami ženklūs sinusinio mazgo funkcijos sutrikimai (koreguotas sinusinio mazgo funkcijos atsistatymo laikas >800ms).

Vardas PE, Aurichio A, Blanc J-J et al. Guidelines for cardiac pacing and cardiac resynchronisation therapy. The Task Force for Cardiac Pacing and Cardiac Resynchronisation Therapy of the Europien Society of Cardiology. Developed in Collaboration with the European Heart Rhythm Association. European Heart Journal, 2007, 28: p. 2256 - 2295.

intrakardinis eft1
Intrakardinis EFT
  • Intrakardinis EFT retai atliekamas tiriant bradiaritmijas
  • Žinant bradiaritmijos mechanizmą ar AV blokados aukštį galima - geriau įvertinti ir prognozuoti ligos eigą,

- nustatyti elektrinės širdies stimuliacijos indikacijas,

- parinkti tinkamą EKS būdą.

  • Matuojamas HV intervalas (tarp Hiso pluošto ir skilveliųelektrogramų)

Prailgėjimas ≥ 100 ms, rodo pablogėjusį impulso sklidimą tarp Hiso pluošto ir skilvelių miokardo- galima intermituojanti pilna AV blokada (tokiu atveju tikslinga implantuoti EKS su skilveliniu elektrodu)

av blokada
AV blokada

Sulėtėjęs arba sutrikęs sužadinimo bangos patekimas iš prieširdžių į skilvelius pro AV mazgą

  • Pirmo laipsnio AV blokada
  • Antro laipsnio AV blokada
    • I tipo (Wenckebach)
    • II tipo (Mobitz)
    • III tipo ("advanced", "high grade" 3:1, 4:1 ir t.t.)
  • Trečio laipsnio AV blokada
  • Bifascikulinėir trifascikulinė blokada
pirmo laipsnio av blokada
Pirmo laipsnio AV blokada

340 ms

  • Nei viena sužadinimo banga, sklindanti iš prieširdžių į skilvelius, nėra užblokuojama AV mazge, tik ilgėja atrioventrikulinio sklidimo laikas
  • PQ intervalas yra pailgėjęs (> 200 ms)
  • Priežastys
    • Idiopatinė laidžiosios sist. audinio degeneracija
    • Išemija
    • Vaistai: ŠVG, BAB, KKB

Dažniausiai gerybinė, ypač jei atsiranda jauniems pacientams dėl padidėjusio n. vagus tonuso

antro laipsnio i tipo av blokada wenckebach
Antro laipsnio I tipo AV blokada – (Wenckebach)

200 360 400 ms ms ms

NėraQRS

  • Laipsniškas PQintervalo ilgėjimas, po kurio "iškrinta" QRS kompleksas
    • Skilvelių dažnis = nereguliarus
    • Prieširdžių dažnis = 90 k./min.
    • PQ intervalas = laipsniškai ilgėja, kol P banga blokuojama AV mazge
antro laipsnio ii tipo av blokada mobitz
Antro laipsnio II tipo AV blokada – (Mobitz)

P P QRS

  • P banga blokuojama AV mazge be laipsniško PQ intervalo ilgėjimo
    • dažnai 2:1 blokada
    • skilvelių dažnis = 60 k./min.
    • prieširdžių dažnis = 110 k./min.
slide32

Antro laipsnio II tipo AV blokada – (Mobitz)

  • Dažniausiai susijusi su pažeidimu Hiso-Purkinje sistemoje
  • Dažnai progresuoja į visišką AV blokadą
  • Skilvelių gelbstintis ritmas gali būti retas ir nepastovus
  • Dažniausiai indikuotina EKS implantacija
slide35

Antro laipsnio III tipo AV blokada – “advanced”, “high grade” AV block

  • EKG primena trečio laipsnio AV blokadą
  • Paeiliui AV mazge blokuojasi keli P danteliai
  • Prieš kiekvieną QRS kompleksą esantis P dantelis yra “pririštas” prie QRS komplekso
  • PQ intervalas prieš kiekvieną QRS kompleksą yra stabilus
  • Gali progresuoti į visišką AV blokadą
  • Jei ŠSD yra retas, visiškai užsiblokavus laidumui pro AV mazgą, galima asistolija
tre io laipsnio visi ka av blokada
Trečio laipsnio (visiška) AV blokada
  • Nėra impulsų laidumo iš prieširdžių į skilvelius
    • Skilvelių dažnis = 37 k./min.
    • Prieširdžių dažnis = 130 k./min.
    • PQ interval = kintantis
slide37

Trečio laipsnio (visiška) AV blokada

  • Nesusiję prieširdžių ir skilvelių dažniai
  • Nėra ryšio (sukibimo intervalo) tarp P ir QRS
  • Siauri QRS kompleksai rodo, jog ritmo vedlys yra AV mazgo lygyje
  • Dažniausiai indikuotina EKS implantacija
indikacijos pastoviai eks esant gytai atrioventrikulinei blokadai
Indikacijos pastoviai EKS, esant įgytai atrioventrikulinei blokadai

I klasė:

  • Pastovi simptominė III° arba II° pirmo arba antro tipo AV blokada.
  • Neuromuskulinės ligos (miotoninė raumenų distrofija, Kearns-Sayro sindromas ir t.t.) esant III° arba II° AV blokadai.
  • III° arba II° pirmo arba antro tipo AV blokada, atsiradusi:
    • po perkateterinės atrioventrikulinės jungties abliacijos;
    • po kardiochirurginės operacijos, kai nėra tikimybės jog ji praeis savaime.

IIa klasė:

  • Simptominė III° arba II° pirmo arba antro tipo AV blokada.
  • Simptominė ženkli (PR>300ms) I° AV blokada.

IIb klasė:

  • Asimptominė I° AV blokada sergant neuromuskulinėmis ligomis (miotonine raumenų distrofija, Kearns-Sayro sindromu ir t.t.).

Vardas PE, Aurichio A, Blanc J-J et al. Guidelines for cardiac pacing and cardiac resynchronisation therapy. The Task Force for Cardiac Pacing and Cardiac Resynchronisation Therapy of the Europien Society of Cardiology. Developed in Collaboration with the European Heart Rhythm Association. European Heart Journal, 2007, 28: p. 2256 - 2295.

intraskilveliniai laidumo sutrikimai
Intraskilveliniai laidumo sutrikimai

Intraskilvelinio laidumo sutrikimų priežastys:

lėtinė išeminė širdies liga, ūmus miokardo infarktas, pomiokarditinė kardiosklerozė, medikamentų poveikis (antiaritminiai vaistai, kai kurie psichotropiniai vaistai), hiperkalemija

Intraskilvelinio laidumo sutrikimai gali būti pastovūs, arba funkciniai, t.y. atsirandantys viršijus tam tikrą širdies susitraukimų dažnį

slide41

Dešiniosios Hiso pluošto kojytės blokados EKG kriterijai:

1. QRS trukmė > 120 ms.

2. rSR' ar "M" formos QRS kompleksas V1 derivacijoje.

3. Gilios ir karpytos S bangos I, aVL, ir V4-6 derivacijose.

4. Antriniai ST segmento ir T bangos pokyčiai (neigiamos T bangos) V1-3 derivacijose.

DHKB
slide42

Kairiosios Hiso pluošto kojytės blokados EKG požymiai:

1. QRS trukmė > 120 ms.

2. Gilios ir plačios S bangos ar QS kompleksas V1 ir/ar V2 derivacijose

3. Plačios karpytos R bangos V5-6 ir/ar I derivacijose.

4. ST dislokacija ir T bangų inversija kryptimi, priešinga QRS komplekso krypčiai

KHKB
khk priekin s akel s blokada pusblokis
KHK priekinės šakelės blokada"pusblokis"

Kairiosios Hiso pluošto kojytės priekinės šakelės blokados EKG kriterijai:

1. QRS trukmė mažesnė nei 120 ms

2. Elektrinė širdies ašis –30° ir daugiau

3. qR forma I ir aVL derivacijose

4. rS forma II, III ir aVF derivacijose

khk u pakalin s akel s blokada
KHK užpakalinės šakelės blokada

Kairiosios Hiso pluošto kojytės užpakalinės šakelės blokados EKG kriterijai:

1. QRS trukmė mažesnė nei 120 ms

2. Elektrinė širdies ašis +90° ir daugiau, nesant dešiniojo skilvelio hipertrofijos

3. rS forma I ir aVL derivacijose

4. Aukštos R bangos II, III ir aVF derivacijose

bifascikulin blokada
Bifascikulinė blokada

DHKBir KHK užpakalinės šakelės blokada

bifascikulin blokada1
Bifascikulinė blokada

DHKBir KHK priekinės šakelės blokada

trifascikulin blokada
Trifascikulinė blokada
  • Trifascikulinė blokada:
    • bifascikulinės blokados požymiai
    • pablogėjęs laidumas AV mazge – dažniausiai I laipsnio AV blokada
indikacijos pastoviai elektrokardiostimuliacijai esant bifascikulinei ir trifascikulinei blokadai
Indikacijos pastoviai elektrokardiostimuliacijai, esant bifascikulinei ir trifascikulinei blokadai

I klasė:

  • Intermituojanti III° AV blokada.
  • II° antro tipo AV blokada.
  • Alternuojanti Hiso pluošto kojyčių blokada.
  • Simptominiams pacientams elektrofiziologinio tyrimo metu randamas ženkliai prailgėjęs HV intervalas (> 100 ms) arba elektrine stimuliacija sukeliama (išprovokuojama) infrahisinė nefiziologinė blokada.

IIa klasė:

  • Sinkopė, nesant įrodymų, jog ji atsirado dėl AV blokados, tačiau kitos priežastys, ypač skilvelinė tachikardija yra atmestos.
  • Neuromuskulinės ligos (tokios kaip miotoninė raumenų distrofija, Kearns-Sayro sindromas ir t.t.), susijusios su bet kokio laipsnio intraskilvelinio laidumo sutrikimais.
  • Asimptominiams pacientams EFT metu atsitiktinai rastas ženkliai prailgėjęs HV intervalas (> 100 ms) arba elektrine stimuliacija sukeliama (išprovokuojama) infrahisinė nefiziologinė blokada.

Vardas PE, Aurichio A, Blanc J-J et al. Guidelines for cardiac pacing and cardiac resynchronisation therapy. The Task Force for Cardiac Pacing and Cardiac Resynchronisation Therapy of the Europien Society of Cardiology. Developed in Collaboration with the European Heart Rhythm Association. European Heart Journal, 2007, 28: p. 2256 - 2295.