1 / 262

Finansų įstaigų etika

Dr. Filomena Jasevičienė. Finansų įstaigų etika. Vilniaus universitetas Finansų katedra 2012. Mokomoji ir metodinė priemonė Kodas ISBN 978-609-459-154-9(pritarta 2012.01.21protok.Nr.6). Pagrindinės temos. Etikos samprata 10-13 Etika ir moralė 14-20

cindy
Download Presentation

Finansų įstaigų etika

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. Dr. Filomena Jasevičienė Finansų įstaigų etika Vilniaus universitetas Finansų katedra 2012. Mokomoji ir metodinė priemonė Kodas ISBN 978-609-459-154-9(pritarta 2012.01.21protok.Nr.6)

  2. Pagrindinės temos • Etikos samprata 10-13 • Etika ir moralė 14-20 • Pagrindiniai reikalavimai etikos kodeksui 21-25 • Verslo ir finansų etikos pagrindai ir problemos 26-55 • Konfliktai ir interesų konfliktai ir jų sprendimas 56-61 • Mikroetikos problemos versle 62-84 • Etiški sprendimai 85-94 • Makroetikos problemos versle 95-105 • Verslo ir administravimo etikos santykiai 106-107 • Kai kurių kitų šalių verslo etika 108-118

  3. Pagrindinės temos • Bankų etika 119-156 • Bankų patikimumas 157-158 • Paskolų rinkos etika 159-167 • Kreditų rizikos prisiėmimas ir valdymas etikos požiūriu 168-178 • Paskolos gavėjo kreditingumo įvertinimas. Klientų verslo analizė 179-182 • . Lizingo ir kt. paslaugų etika 183-188 • Mokėjimo įstaigų etika 189-195 • Elektroninių pinigų įstaigų etika 196-204 • Kapitalo rinkos etika 205-217 • Finansų maklerio įmonių etika 218-224 • Bankų paslaptis 225-231 • Išvestinių finansinių priemonių etika 232-238 • Draudimo paslaugų etika 239-241 • Kredito unijų etika 242-253 • Literatūra 254-255

  4. Finansų rinka

  5. Finansų sistemos struktūra • 2011 m. Turtas, proc. • Bankai, išskyrus užsienio šalių bankų filialus-66,5proc. • Užsienio šalių bankų filialai-16,2proc. • Kredito unijos-1,7 • Centrinė kredito unija0,4 • Lizingo bendrovės6,3 • Draudimo rinkos dalyviai-2,9 proc. Gyvybės draudimo įmonės1,6proc. Ne gyvybės draudimo įmonės-1,3proc. • Kapitalo rinkos dalyviai: Finansų maklerio įmonės1.7proc. Turto valdymo įmonės-0,1proc. Kolektyvinio investavimo subjektai-0,5proc. Užsienio kolektyvinio investavimo subjektai-1,1 proc.Kontroliuojančiosios investicinės bendrovės-Pensijų fondai-4,4 proc., II pakopos pensijų fondai-4,3proc. III pakopos pensijų fondai-0,1proc.

  6. Bankų struktūra pagal turtą.

  7. Bankųskaičiaus raida

  8. Bankų koncentracija

  9. Bankųpagrindiniai rodikliai

  10. Etika - mokslas tiriantis dorovę, žmonių elgesio normas Įmonės turi pasirinkti tarp gėrio etikos ir finansinės naudos.Etika – tai veikla, kurios nauda yra ilgalaikėje perspektyvoje

  11. Etikos samprata • Etika - yra kaip išmintingai sugebama įvertinti esamą situaciją ir visas galimas rizikas. • Aristotelis sakė, kad finansų etika nėra visuma etikos, bet reikšminga jos dalis

  12. Žodis „etika" kilęs iš graikų kalbos žodžių „ethikos" bei „ethos" ir reiškia labiausiai paplitusį toną ar sentimentą visuomenėje. Moralės principų, elgesio normų taisyklių visuma. Graikijoje buvo vienas iš svarbiausių mokslų. Dabartinės lietuvių kalbos žodyne etika apibūdinama kaip žmonių elgesio normos. Taigi kalbant apie etiką iškyla problema, kaip apibrėžti moralaus elgesio normas ir amoralių poelgių požymius, kaip nustatyti tinkamų ir netinkamų poelgių bendrus kriterijus. Galima teigti, kad ši problema yra neišsprendžiama, nes požiūris į moralaus elgesio normas yra visiškai skirtingas įvairiose tautose; įvairiuose regionuose; įvairiais vystymosi laikotarpiais. Todėl teisingiausia būtų apibūdinti etiką kaip filosofijos sritį, kuri užsiima sisteminga žmogaus pasirinkimo tarp gėrio ir blogio problemos analize .

  13. Etikos samprata Aristotelis etika priskiria praktinei filosofijai, kuri tūri atsakyti i klausimą. • Ką aš turiu daryti? • Ką aš galiu žinoti, kuo aš galiu tikėti, ką aš turiu daryti, kaip man gyventi? • Geriausi pamokymai netenka prasmės , jeigu jie neįgyvendinami laiku. neatsižvelgiant į situacijos ypatumus,

  14. Etika ir moralė • Moralė yra kilęs iš graikiško žodžio moralis-reiškiančio papročius ar manieras. • Etimologiniu požiūriu(tikras esminis) etika galioja individualaus asmens ar atskirų asmenų charakterio sričiai ,o moralė-žmonių tarpusavio santykių sričiai. • Filosofijoje etikos sąvoka vartojama specifinei tyrimo sričiai išreikšti, moralės-nagrinėja žmogaus elgesį ir žmogaus vertybes.

  15. Etika ir moralė Moralė-tai konkrečios žmogaus veiklos, poelgio ar doroviškumo matas. Moralė pasireiškia: • formaliai atliekant veiksmus; • siekiant tikslų; • per papročius ir įpročius; • žmogaus gyvenimo būde; • socialinėse situacijose.

  16. Etika ir moralė • Etika –mokslas tiriantis moralę,padeda atskleisti ir pagrįsti veiksmus ,kurie pripažįstami teisingi arba ne ,leidžia paaiškinti jų esmę, patikslinti argumentus, reiškinius sudarančius moralės lauką. • Egzistuoja skirtingi požiūriai į moralę . Manoma ,kad kas visuomenėje yra draudžiama yra blogis. • Moralės sistema gali formuoti ir gėrio standartus

  17. Etikair moralė • Moralė- ką turi daryti žmogus, kad jo elgesys atitiktų visuomenėje priimtoms elgesio normoms. • Etika nagrinėja moralės normų taikymą, argumentus už ir prieš. • Etika ir asmeninis interesas gali sutapti. Pvz.išimti iš rinkos nekokybišką produkciją.

  18. Etika ir moralė • Moralės nagrinėjimo trys galimybės; • Aprašomasis-elgesio kodekso normų , faktų aprašymas, siekiant sukurti etikos politiką. • Konceptualusis-nagrinėjami pagrindiniai etikos terminai: teisė, teisingumas, gėris , atsakomybė, orumas. • Normatyvinis-tikslas suformuluoti ir įrodyti pagrindinių moralės normų tikrumą. Tai įvairus mokymai. Elgesys laikytinas moraliu tik tada jeigu jis neveda į niekieno situacijos pablogėjimą, nieko neįžeidžia.

  19. Etikair moralė • Argumentai prieš • Moralės normų privalu visuotinai laikytis visiems. Etikoje normų laikymasis priklauso nuo tikslų. • Moralumo matas yra universalus-etika turi dalinį pobūdį, specifiką tam tikrai verslo sričiai. • Moralės objektas –žmogus, nesvarbu kokį darbą dirba. Etika redukuoja žmogų iki asmeninio vaidmens.Pvz. verslininkas , o ne apskritai žmogus. • Moralė nepriklauso nuo susitarimo.Normos prigimtinės-nevok..Etikos normos yra nustatomos kurių reikia laikytis.

  20. Etikair moralė • Argumentai už; • Moralė nėra kažkas anapus už visuomenės, uždavinys yra reguliuoti santykius tarp žmonių. Viena kategorija žmonių yra verslininkai kurie turi ir laikosi nustatytų etikos normų. • Verslo etika nepakeičia egzistuojančio moralumo visuomenėje , o ji tik papildo. • -konkretizuoja moralės normas , taikydama konkretiems atvejams; • -apibrėžia ir įvertina konkrečių darbuotojų poreikius ir veikimo ribas; • -kuria būdus ir galimybes konfliktams spręsti

  21. Etika ir moralė • -formuoja gėrio idealus į kuriuos ir kreipiamas verslas • Paklusnumas kodeksui neatleidžia nuo individualios atsakomybės, o tik padeda geriau suvokti atsakomybės kriterijus. Verslo etikos kodeksas dar nereiškia kad verslininkas už firmos ribų gali elgtis kaip nori.

  22. Etika ir moralė • Pastebima tendencija etikoje, matyti moralės normas kaip atėjusias iš išorės ir atkreiptinas dėmesys į buvimą paties žmogaus prigimtyje • Verslininko veiklos sferoje moralumo išraiška –elgsena ,normos, vertybės. • Moralės būvimas viešaja sistema reiškia kad ji turi poveikį kitiems žmonėms.

  23. Individo moralinio išsivystymo vertinimas ir moralinė atsakomybė Etiško žmogaus tobulėjimo Kohlbergo 6 pakopos: • Bausmės ir paklusnumo • Asmeninių tikslų ir mainų • Abipusių lūkesčių santykių suderinimo • Asmeninės sąžinės adaptacijos socialinėje sistemoje • Susitarimo arba naudos pakopa • Universalių etikos principų išpažinimo

  24. L.Kohlbergo teorija • I.bausmė ir paklusnumas-šioje pakopoje žmogus yra visiškai paklusnus galiojančioms taisyklėms. • 2.Asmeninių tikslų ir mainų pakopa-asmuo vertina veiksmus pagal tai ar sukelia jam pasitenkinimo. Svarbu kad būtų teisingai ir sąžiningai padaryta ir pasiektas geras rezultatas . • 3.Abipusių lūkesčių ir savitarpio santykių suderinimo pakopa-asmuo galvoja kad geras elgesys yra tas kuris padeda kitiems ir gerai žmonių įvertinamas. Gali susilaukti paaukštinimo.

  25. 4.Asmeninės adaptacijos visuomenėje pakopa-asmuo savo veiksmus sieja su atsakomybe. Pvz.pastebi tam tikras firmos klaidas ir informuoja vadovus ir jie ištaiso • 5.Socialinio susitarimo arba naudos pakopa-asmuo griežtai paklūsta įstatymams ir vertybėms.Tai ,,raidės žmogus“. • 6.universalių etikos principų išpažinimo pakopa-asmuo įsitikinęs, kad etikos principų privalu laikytis visiems • Yra trys etikos supratimo lygmenys.:1.elgiasi etiškai nes bijo,2.elgiasi etiškai nes tikisi atpildo,3.elgiasi neiš baimės bet iš įsitikinimų, kad etikos normos yra svarbios.

  26. Individo moralinis išsivystymas Patrick, Manning išskiria šias pakopas: • Fizinės pasekmės sąlygoja elgesį . Šiam etapui būdinga vengti bausmės ir gerbti valdžią. • Pirmam plane yra asmeninių malonumų poreikiai, nulemiantys elgesio dorumą ir blogumą. • Elgesį lemia kitų patarimas. Geras asmuo kuris tinkamai elgiasi šeimoje su draugais. • Pritarimas autoritetui.

  27. Individo moralinis išsivystymas • Toleruojamas racionalus nesutikimas; • Verslininko veiksmai kuriant turtą, žmonių gerovę, veiksmingai panaudojant išteklius, diegiant ekologiškai saugias technologijas ir kt; • Firmos veiksmai (vartotojų interesų paisymas, gaminamų prekių ir paslaugų saugumas ir kt.) ir principai, kuriais grindžiama jos veikla; • Firmos darbuotojų elgesys (su kolegomis, klientais); • Firmos, verslo organizacijos santykiai su kitomis firmomis bei verslo organizacijomis; • Daugumos valdymas.

  28. Pagrindiniai reikalavimai etikos kodeksui • Bendri reikalavimai; • reikalavimai darbuotojams-profesionalumas, sąžiningumas ir t. t.; • specialus profesiniai reikalavimai; • informacijos atskleidimas ir skaidrumas; • interesų konfliktų, ginčų vengimas, skundų nagrinėjimas; • santykiai su klientais ir vartotojais; • paslapties laikymasis; • atsakomybė; • kodekso vykdymo kontrolė;

  29. Etikos kodekso teoriniai reikalavimai Pirmoji nuostata: Verslas neturi kelti ir didinti kitų žmonių skausmo. Verslas – viena iš žmogaus veiklos rūšių. Pirmiausia jis privalo tarnauti žmogaus gerovei. Antra vertus, verslas padeda tobulėti ir pačiam žmogui – suteikia naujų įgūdžių. Verslininko tikslas – stengtis patenkinti visuomenės poreikius ir gauti pelną už iniciatyvumą ir riziką, nors tai ne visada pavyksta. Energingas verslininkas ugdo naujų prekių bei paslaugų poreikį visuomenėje, suteikia galimybę rinktis ir plečia jos narių “rinkos erdvę”. Labai svarbu, kad verslas neteiktų skausmo kitiems. Verslo teikiamos paslaugos neturėtų kenkti žmogaus sveikatai, prieštarauti jo prigimčiai, naudotis silpnybėmis, liga. Ryškiausias tokio verslo pavyzdys – narkotikų biznis. Tai bene pelningiausias užsiėmimas. Vien JAV prekyba narkotikais per metus duoda 200 mlrd.dolerių pelno. Šio biznio užuomazgų esama ir Lietuvoje.

  30. Etikos kodekso teoriniai reikalavimai Antroji nuostata: Verslas neturėtų pažeisti ir juo labiau naikinti žmogaus (visuomenės) ekologinės ir ekonominės erdvės, kenkti sveikatai. • Taršios gamybos plėtotė ir jos pasekmės – ryškiausias visuomenės ekologinės ir ekonominės erdvės pažeidimo pavyzdys. • Kenkia sveikatai ir prekyba ekologiškai nešvariais produktais. Jų labai daug įvežama į tas šalis, kuriose silpna kontrolė. Nesant objektyvios ir išsamios informacijos apie įvežamą prekę, vartotojai tampa apsukrių, nesąžiningų verteivų aukomis. Tokia prekyba yra žalinga ne tik sveikatai. Menkėja verslo reputacija visuomenėje. Be to, kompromituojama ir šalis, iš kurios ekologiškai nešvari produkcija įvežama.

  31. Etikos kodekso teoriniai reikalavimai Trečioji nuostata: Verslininkas turi mokėti dorai užsidirbti pinigų. • Pelnas, gautas nedoru būdu, pažeidus įstatymus, yra moraliai žalingas. Neišvengiamai supriešina verslininką su įstatymu. Jeigu nesilaikoma įstatymų, verslininko įvaizdis visuomenėje menkėja. Dalis visuomenės tokiame jo elgesyje įžvelgia kaip ekonominio nestabilumo kaltininką ir linkusi palaikyti valdininkijos pastangas perskirstyti verslininkų uždirbtas lėšas dėl socialiai remtinųjų. Tačiau kaip rodo patirtis, tokia praktika neefektyvi: nepadeda sukurti naujų darbo vietų, neugdo iniciatyvumo, skatina valstybės išlaikytinių nuotaikas.

  32. Etikos kodekso teoriniai reikalavimai Ketvirtoji nuostata: Verslininkas neturi užmiršti, kad rinkos erdvėje jis veikia ne vienas, ir todėl privalo paisyti kito interesų, siekti ne sunaikinti konkurentą, bet ieškoti abipusiai naudingos partnerystės. • Rinkos ekonomika – viena iš visuomenės ekonominio gyvenimo organizavimo formų. Objektyviai rinka nėra neišvengiama, kaip neretai teigiama. Ji kuriama visų visuomenės narių pastangomis. Šia prasme ji yra visų mūsų “rankų darbas”, kaip ir demokratija. Savo ruožtu ji savaip paliečia kiekvieno iš mūsų laisvės ribas. Rinkoje mes negalime būti visiškai laisvi: mūsų laisvė turi ribas - mes turime elgtis pagal galiojančias rinkos taisykles ir normas taip, kad nepažeistume kito teisių. Vadinasi, verslininkas neatsako už viską, kas vyksta rinkoje, o tik už savo konkrečius poelgius. Atsakomybė rinkoje įgyja konkretų adresatą – ji tampa realia. Taigi galima sakyti, jog rinkos “moralinis veidas” – rinkos subjektų veiksmų, priimtų sprendimų bei elgesio rezultatas.

  33. Verslo ir finansų etikos pagrindai • Verslo normų ir etikos principų taikymo ypatumai. • Tarpusavio santykių valdymo procese kultūros taisyklių formavimas ypač būtinas šiandien, kai mes suformavome laisvos rinkos ekonomiką, kur didelę reikšmę turi ne tik fondai, paskyros ir įsakymai, o žmonių tarpusavio santykių, profesinės ir valdymo etikos normos. • Etika ir etiketas yra skirtingi dalykai. Etiketas labiau liečia mūsų tarpusavio santykių taisykles, kuriomis reguliuojame mūsų tarpusavio veiksmus su aplinkiniais. Liudviko XIV laikais prabangaus priėmimo metu svečiams įteikdavo korteles, kuriose būdavo surašytos elgesio taisyklės. Jos buvo vadinamos etiketėmis. Iš čia ir kilo terminas “etiketas”. Šiandien – tai išsiauklėjimas, geros manieros, mandagus bendravimas. Etika - tai žmonių dorovinio elgesio, normų, jų pareigų visuomenės ir vienas kito atžvilgiu sistema.

  34. Verslo ir finansų etikos pagrindai • Dažnai pradedančiam verslą kyla klausimas, kam reikalinga etika • Etikos klaidos, apgaulė gali greičiau sugriauti karjerą negu teisinės ar buhalterinės. • Nieko nėra pavojingiau, kaip blogas įvaizdis

  35. Etikos požiūriu verslą galima vertinti 5 aspektais: • Verslininko charakterio bruožai (padorumas, lojalumas, kruopštumas)gali būti pavyzdžiu kitiems, skatinti burti žmones sumanymui realizuoti; • Verslininko veiksmai kuriant turtą, žmonių gerovę, veiksmingai panaudojant išteklius, diegiant ekologiškai saugias technologijas ir kt; • Firmos veiksmai (vartotojų interesų paisymas, gaminamų prekių ir paslaugų saugumas ir kt.) ir principai, kuriais grindžiama jos veikla; • Firmos darbuotojų elgesys (su kolegomis, klientais); • Firmos, verslo organizacijos santykiai su kitomis firmomis bei verslo organizacijomis;

  36. Verslo etika Verslo etikos apibūdinimas turi tris esminius elementus:1. etikoje yra sprendimo pasirinkimo problema;2. etikoje egzistuoja supratimas apie gėrį ir blogį;3. etika nagrinėja sprendimų pasekmes.

  37. Etikos problema atsiranda tuomet, kai reikia rinktis tarp skirtingų poelgių ir teisingas pasirinkimas nėra aiškus. Jei tokiu atveju mes sakome, kad žmogus turi elgtis taip, kaip reikalauja etikos elgesio norma, tai reiškia, kad šio žmogaus elgesys turi atitikti moralines normas bei principus ir atnešti daugiausiai naudos. Etikos teorijoje skiriamos dvi etikos rūšys: • Bendroji etika • profesinė etika. Pažymėtina, kad profesines etikos normos remiasi pagrindinėmis bendrosios etikos normomis ir nuostatomis. Tiek bendrosios, tiek profesinės etikos normų pagrindą sudaro žmogaus sąžinė.

  38. Verslo etikos ypatumai Neteisėtu būdu gautam pelnui paslėpti tenka išeikvoti per daug jėgų, energijos, kuri galėtų būti panaudojama verslui plėtoti. Be to, sprendžiant tokio pelno legalizavimo klausimus neretai tenka pasinaudoti nusikalstamų struktūrų paslaugomis. O šios rūšies paslaugos labai susieja verslo žmones su nusikalstamu pasauliu. Iškyla pavojus verslui patekti nusikalstamų struktūrų įtakon. Ši tendencija ryški visose pokomunistinėse šalyse, kur verslo plėtrą reguliuojantys įstatymai netobuli, o pagunda juos apeiti kartais tampa beveik neišvengiama.

  39. Konkurencija Konkurencija – neatsiejamas rinkos požymis. Ji skatina pažangą įvairiose visuomenės gyvenimo srityse. Tačiau konkurencija turi būti sąžininga, civilizuota – kova iki konkurento sunaikinimo rinkoje – praeitas etapas. Civilizuota verslo šakose totalinę konkurenciją keičia abipusiai naudingos partnerystės paieškos.

  40. Augustinas Rakauskas, ,,Senukų” įmonių asociacijos prezidentas, į klausimą ,,Lietuvoje vis linksniuojama - dažnai pagrįstai - valdininkų ir politikų etika. O ką manote apie verslo etiką mūsų valstybėje?”, atsakė: ,,Atsakydamas, ką manau apie verslo etiką Lietuvoje, galiu atsakingai užtikrinti, kad Lietuvos verslo etika yra Lietuvos politikų etikos padarinys. Tas padarinys nesiskiria nuo politikų mentaliteto. Tai vienas mūsų valstybės organizmas su dviem rankomis, turinčiomis po penkis pirštus, kurie linksta tik į save. Problema yra ne verslas ir ne politikų etika, o žmonių sąmonė, kalbant bendrųjų vertybių suvokimo ir jų praktinio pritaikymo požiūriu.”

  41. Verslo etikos ypatumai • Į verslo etikos koncepciją įeina ne tik pilnas pasitikėjimas pareiga dirbti sąžiningai, darbštumas, lojalumas, mokėjimas spręsti bei pašalinti konfliktus. • Vienas svarbių etikos bruožų yra sugebėjimas atskleisti savo sugebėjimus tiksliai perduoti savo nurodymus, susipažinti su užduotimis.

  42. Verslo etikos ypatumai • Verslo etikos taikymas apima netik taisyklių ir veiksmų analizę bet ir socialinę ir institucinę etiką ,o taip pat analizuojama individualus vadovų veiksmai, personalinis komunikavimas tarp tarnautojų ir klientų. • Taikant etikos principus pirmiausia turima mintyje tinkamą rizikų valdymą. • Rizika dažnai kyla dėl neetiško elgesio ,kur įmonė gali patirti daug žalos ,nukentėti įmonės reputacija ,bei gauti pinigines baudas. • Vadybininkų pareigas apibrėžia valdyba ,kuria paskiria savininkai ir kuri turi pilną jų pasitikėjimą. • Vadovų darbas turi būti paremtas pilnu pasitikėjimu.

  43. Verslo etikos gali būti šios pagrindinės sritys: • Bendravimas • Kalba • Kontrolė • Kritika • Vertinimas • Skatinimas • Klausymas • Reiklumas

  44. Personalinės etikos principai • Rūpinimasis kitų gerove; • Gerbimas kt. žmogaus teisės būti savarankiškam; • Sąžiningumas ir patikimumas; • Savanoriškas paklusnumas įstatymams; • Teisingumas; • Labdara , pastangos padėti kitiems; • Įspėjimas dėl galimų blogų pasekmių.

  45. Profesinė etika • Profesinė (funkcionaliai diferencijuota, vaidmeninė) etika išreiškia tam tikrą konkretų elgesio normų rinkinį ar elgesio kodeksą, kuriuo turi vadovautis tam tikro profesinio vaidmens atlikėjas priimdamas sprendimus. Tokia vaidmeninė etika dažnai labai gerai padeda sprendžiant etinius ginčus,kylančius profesinėje veikloje.

  46. Profesinės etikos principai • Objektyvumas nešališkumas; • tiesumas, visiškas demaskavimas; • konfidencialumas; • rūpinimasis įsipareigojimais ir jų vykdymas; • konfliktų vengimas.

  47. Pasaulinės visuotinės etikos principai • Tarptautinių įstatymų paisymas • Socialinė atsakomybė • Aplinkos apsaugos valdymas • Tarpusavio priklausomybė ir atsakomybė už vientisumą. • Pagarbus požiūris į bustą.

  48. JAV verslininkų etikos problemos • Godumas; • Neteisingos ataskaitos; • Prastos produkcijos gaminiai; • Neprotingas kainų kėlimas; • Per didelis pasitikėjimas savo teisingumu; • Žema darbo kokybė , aklas paklusnumas vadovui; • Galimybių nebuvimas išsakyti nesutikimą; • Nerealus planas

  49. Argumentai už ir prieš verslo etiką Argumentai prieš yra: • objektas žmogus tačiau jis vertinamas kaip verslininkas, etikos normų laikymasis priklausomai nuo tikslų; • moralumo matas yra universalus-verslo etika turi tik dalinį pobūdį tam tikrą sritį, prieštarauja moralės universalumui; • moralumas priklauso nuo susitarimo ,visi suinteresuoti gali susitarti pagal kokius kriterijus verslo normos kuriamos;

  50. Argumentai prieš • Verslininkas elgdamasis gerai gali siekti naudos; • moralė turi refleksinį pobūdį-moralinio vertinimo kriterijus yra ne normų refleksija, o jų laikymasis praktikoje; • etikos kodeksas gali būti konjuktūrinis-priklausomainuo ideologijos.

More Related