SPECIALIŲJŲ POREIKIŲ VAIKŲ UGDYMAS: MOKYMOSI NEGALĖS

1. SPECIALIŲJŲ POREIKIŲ VAIKŲ UGDYMAS:MOKYMOSI NEGALĖS Dr. Vilmantė Aleksienė Socialinės pedagogikos katedra, VPU

2. SPECIALIŲJŲ POREIKIŲ VAIKŲ UGDYMAS: MOKYMOSI NEGALĖS Kompleksiniu (psichologo, logopedo, spec. pedagogo, neurologo ir kt. specialistų) tyrimu diagnozuojami specifiniai pažinimo procesų ar savireguliacijos sutrikimai, sąlygojantys individo mokymosi negales (pvz. disleksija, diskalkulija, disgrafija ir kt. sutrikimai).

3. SPECIALIŲJŲ POREIKIŲ VAIKŲ UGDYMAS: SPECIFINĖS MOKYMOSI NEGALĖS Specifinė mokymosi negalė konstatuojama kai: • Bendrieji intelektiniai gebėjimai pakankami, bet netolygiai susiformavę; • Specifiniai vieno ar kelių pažinimo procesų sutrikimai trukdo naudotis gerai susiformavusiais gebėjimais; • Išryškėja akademinis atsilikimas; • Sutrikęs ne visų įgūdžių, mokėjimų, gebėjimų, bet tik atskirų jų grupių formavimasis; • Būdinga neryški neurologinė simptomatika (pažinimo procesų bei savireguliacijos sutrikimų priežastis).

4. SPECIALIŲJŲ POREIKIŲ VAIKŲ UGDYMAS: SPECIFINĖS MOKYMOSI NEGALĖS (SMN) Specifinės mokymosi negalės grupei nepriskiriami: • mokymosi sunkumų turintys vaikai (psichologiškai apleisti, augę deprivacijos sąlygomis, augę dvikalbėje šeimoje, praradę mokymosi motyvaciją, t.y. vaikai, teoriškai pajėgūs patenkinamai įsisavinti mokymo programą ir išvengti akademinio atsilikimo); • riboto intelekto vaikai (gebėjimai tolygiai riboti); • sutrikusio intelekto vaikai (turintys ženklių bazinių mąstymo procesų sutrikimų); • lėtai psichiškai bręstantys vaikai.

5. SPECIALIŲJŲ POREIKIŲ VAIKŲ UGDYMAS: SPECIFINĖS MOKYMOSI NEGALĖS (SMN) I grupė. Vaikai, turintys vizualinių procesų sutrikimų. • sunkiai ir netiksliai atpažįsta, skiria, interpretuoja ar įsimena matomus vaizdus bei simbolius (raides, skaičius, schemas ir t.t.); • sunkiai analizuoja ir jungia į visumą dalis, detales, elementus; • Turi vizualinės simbolizacijos probelmų Resursai: gerai suvokia, perpranta ir pasinaudoja žodine, jutimine ir kita, ne regėjimu gaunama informacija. Kalbos formavimasis normalus, psichofizinė branda gera.

6. SPECIALIŲJŲ POREIKIŲ VAIKŲ UGDYMAS: SPECIFINĖS MOKYMOSI NEGALĖS (SMN) Vaikų, turinčių vizualinių procesų sutrikimų, mokymosi problemos susijusios su optine dislekcija, disgrafija, diskalkulija - neaiškiai suvokiama raidžių, skaičių ar kt. rašytinių simbolių (geometrinių figūrų ir pan.) forma, nepastebimi nedideli skirtumai, todėl sunkiai įsimenami ir painiojami optiškai panašūs ar skirtingai erdvėje orientuoti simboliai. Mokiniai patiria sunkumų konstruodami, modeliuodami, piešdami, tapydami, orientuodamiesi pagal schemas, žemėlapius ir pan.

7. SPECIALIŲJŲ POREIKIŲ VAIKŲ UGDYMAS: SPECIFINĖS MOKYMOSI NEGALĖS (SMN) Vaikų, turinčių vizualinių procesų sutrikimų, ugdymo kryptys ir metodai • Noro mokytis palaikymas ir žadinimas • Mokymosi negalės “apėjimas” • būdai akademiniam atsilikimui išvengti; • mokymosi palengvinimo būdai; • alternatyvūs (kinestezinis, visuminis, kontekstinis) skaitymo/rašymo mokymo būdai 3. Specialiosios korekcijos būdai (dirba specialistų komanda) 4. Darbo formos ir modifikuotos programos.

8. SPECIALIŲJŲ POREIKIŲ VAIKŲ UGDYMAS: SPECIFINĖS MOKYMOSI NEGALĖS (SMN) II grupė. Vaikams, turinties audiovizualinių ryšių sutrikimų būdinga: • nepakankami ryšiai tarp regėjimu ir klausa gaunamos informacijos; • sutrikęs skirtingos rūšies informacijos perkodavimas (pvz. verbalinės į vaizdinę; vaizdinės į verbalinę) bei siejimas į visumą; • vaizdiniai netvarkomi pagal kalbos logiką bei vidinę struktūrą, todėl nerūšiuojami, neklasifikuojami į tam tikras kategorijas. Resursai: bendrieji intelektiniai gebėjimai pakankami, kalbos formavimasis nesutrikęs, motorinis vystymasis normalus.

9. SPECIALIŲJŲ POREIKIŲ VAIKŲ UGDYMAS: SPECIFINĖS MOKYMOSI NEGALĖS (SMN) Vaikų, turinčių audiovizualinių ryšių sutrikimų, mokymosi sunkumai: • painioja garsų ir juos žyminčių raidžių priklausomybę (gali prirašyti raidžių, bet negali jų teisingai pavadinti; gali išskaidyti žodį į garsus, bet negali jų užrašyti, teisingai išgirsta ir artikuliuoja garsus, bet negali parašyti garsų diktanto ir pan.); • skaito mechaniškai, nesuvokdami žodžių prasmės; • nesugeba suvokti skaitmenų prasmės, ilgai nesusiformuoja skaičiaus sąvoka, nesuvokia raštu pateiktų uždavinių esmės (žodžiu skaičiuoja bei žodinius uždavinius sprendžia lengviau).

10. SPECIALIŲJŲ POREIKIŲ VAIKŲ UGDYMAS: SPECIFINĖS MOKYMOSI NEGALĖS (SMN) Vaikų, turinčių audiovizualinių ryšių sutrikimų, ugdymo kryptys ir metodai: • Noro mokytis palaikymas ir žadinimas • Mokymosi negalės “apėjimas” • būdai akademiniam atsilikimui išvengti; • mokymosi palengvinimo būdai; • alternatyvūs (multisensorinis, kinestezinis, taktilinis) skaitymo/rašymo mokymo būdai 3. Specialiosios korekcijos būdai (dirba specialistų komanda) 4. Darbo formos ir modifikuotos programos.

11. SPECIALIŲJŲ POREIKIŲ VAIKŲ UGDYMAS: SPECIFINĖS MOKYMOSI NEGALĖS (SMN) III grupė. Vaikai, turintys trumpalaikės ir ilgalaikės atminties sutrikimų, mokydamiesi atsilieka dėl šių priežasčių: • informacijos įsiminimo, išlaikymo, atgaminimo problemų (“pameta” ką tik išgirstą, matytą informaciją, neprisimena pasakojimo ar paveikslėlio turinio, uždavinio sąlygos, negali pakartoti ką tik išgirstų faktų numerių ir pan.); • regimosios ir girdimosios atminties vyravimo viena kitos atžvilgiu; • įsiminimo ir atgaminimo strategijų bei išmokimą palengvinančių būdų stokos. Resursai: bendrieji intelektiniai gebėjimai pakankami, regimasis bei suvokimas klausa nesutrikę. Gali svarstyti, samprotauti, daryti išvadas, informaciją perdirbti, rūšiuoti, grupuoti, analizuoti, susieti.

12. SPECIALIŲJŲ POREIKIŲ VAIKŲ UGDYMAS: SPECIFINĖS MOKYMOSI NEGALĖS (SMN) Vaikų, turinčių atminties sutrikimų, mokymosi sunkumai: • ilgai neįsimena raidžių, ypač kurias mokėsi vėliausiai; • geriau atsimena tekstuose dažniau aptinkamas raides, prasčiau retesnes (H, Ch); • perskaičius naują tekstą neprisimena įvykių nuoseklumo, veikėjų,datų (nors atskiro sakinio prasmę suvokia ir iškart paklaustas gali paaiškinti esmę); • sunkiai išmoksta eilėraščius, dainas, abėcėlę ar kt. tekstą mintinai; • nurašo tekstą teisingai, bet diktantuose praleidžia žodžius (neprisimena pilno sakinio); • neįsidėmi skaičių sekos, neišmoksta daugybos lentelės, “pameta” uždavinio sąlygą sprendžiant mintyse; • sunkiai sekasi įsiminti faktus (istorijos, geografijos); • pamiršta mokytojo instrukcijas, nesilaiko nurodytos tvarkos.

13. SPECIALIŲJŲ POREIKIŲ VAIKŲ UGDYMAS: SPECIFINĖS MOKYMOSI NEGALĖS (SMN) Vaikų, turinčių atminties sutrikimų, ugdymo kryptys ir metodai: • Noro mokytis palaikymas ir žadinimas • Mokymosi negalės “apėjimas” • būdai akademiniam atsilikimui išvengti, kompensuojant įsiminimo problemas; • alternatyvūs (probleminio, kūrybinio mąstymo; etalonų, modelių sistemų kūrimo, informacijos visumos naudojimo, emocinos atminties) skaitymo/rašymo mokymo(si) būdai. 3. Specialiosios korekcijos būdai (įsiminimo strategijos, naudojimosi informacija įgūdžiai, mechaninės atminties lavinimas) 4. Darbo formos ir modifikuotos programos.

14. SPECIALIŲJŲ POREIKIŲ VAIKŲ UGDYMAS: SPECIFINĖS MOKYMOSI NEGALĖS (SMN) Vaikams su savireguliacijos sutrikimais charakteringas nedėmesingumas, impulsyvumas, emocinis labilumas, hiperkinezės (arba priešingai - vangumas). Būdingos elgesio ir mokymosi problemos dėl sutrikusio gebėjimo: • organizuoti savo veiklą; • kontroliuoti emocijas, elgesį; • nusiteikti darbui, planuoti veiklą bei atlikti darbą; • įveikti kliūtis, pasiekti rezultatą; Resursai: bendrieji intelektiniai gebėjimai pakankami, fizinis vystymasis normalus.

15. SPECIALIŲJŲ POREIKIŲ VAIKŲ UGDYMAS: SPECIFINĖS MOKYMOSI NEGALĖS (SMN) Vaikai, turintys savireguliacijos sutrikimų, patiria bendrų visam mokymosi procesui sunkumų, tai: • klaidos dėl neteisingai suvokto nurodymo, informacijos; • nurašymo klaidos; • tikslo, užduoties “pametimas”; • neatidumo, išsiblaškymo, atitrūkimo klaidos; • nenuoseklus, neplaningas darbas; • “peršokimas” nuo minties prie minties, nuo faktų prie savų asociacijų; • pernelyg jautrus reagavimas į aplinkos trukdžius.

16. SPECIALIŲJŲ POREIKIŲ VAIKŲ UGDYMAS: SPECIFINĖS MOKYMOSI NEGALĖS (SMN) Vaikų, turinčių savireguliacijos sutrikimų, ugdymo kryptys ir metodai: • Noro mokytis palaikymas ir žadinimas • Mokymosi negalės “apėjimas” • būdai akademiniam atsilikimui išvengti, (mokomosios medžiagos struktūravimas, mokymosi aplinkos apribojimas); • Savireguliacijos sutrikimus kompensuojantys mokymo būdai (instrukijos pateikiamos etapais; dėmesio “užprogramavimas” kuomet iš anksto įspėjama apie ką bus kalbama, į ką atkreipti dėmesį, pateikiami klausimai į kuriuos reikės atsakyti; mokoma klausti, perklausti, pasitikslinti; naudojamos veiksmų sekos schemos, taisyklių kortelės) 3. Specialiosios korekcijos būdai (savistabai ir savikontrolei ugdyti, žodinės saviinstrukcijos, savireguliacijos pratybos, dėmesio i įsiminimo strategijos). Krypis – išmokti padėti sau. 4. Darbo formos ir modifikuotos programos.