Pamoka pagal bendr sias programas diferencijavimas ir vertinimas
Download
1 / 20

Pamoka pagal Bendrąsias programas Diferencijavimas ir vertinimas - PowerPoint PPT Presentation


  • 363 Views
  • Uploaded on

Pamoka pagal Bendrąsias programas Diferencijavimas ir vertinimas. Ugdymo turinio diferencijavimas. Diferencijavimas - ugdymo turinio pritaikymas skirtingiems klasės mokinių sugebėjimų lygiams Pritaikoma Mokymo turinys Mokymo ir mokymosi metodai Vertinimo būdai Diferencijuojama

loader
I am the owner, or an agent authorized to act on behalf of the owner, of the copyrighted work described.
capcha
Download Presentation

PowerPoint Slideshow about ' Pamoka pagal Bendrąsias programas Diferencijavimas ir vertinimas' - chesmu


An Image/Link below is provided (as is) to download presentation

Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author.While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server.


- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - E N D - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
Presentation Transcript
Pamoka pagal bendr sias programas diferencijavimas ir vertinimas

Pamoka pagal Bendrąsias programasDiferencijavimas ir vertinimas


Ugdymo turinio diferencijavimas
Ugdymo turinio diferencijavimas

  • Diferencijavimas - ugdymo turinio pritaikymas skirtingiems klasės mokinių sugebėjimų lygiams

  • Pritaikoma

    • Mokymo turinys

    • Mokymo ir mokymosi metodai

    • Vertinimo būdai

  • Diferencijuojama

    • Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų lygį

    • Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes, kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau patyrusiems


Diferencijavimas
Diferencijavimas

  • Rinkdamiesi diferencijuotą mokymo ir mokymosi veiklą bei vertinimą, mokytojai turi atsižvelgti į mokinių:

    • Gebėjimus

    • Ankstesnį mokymąsi

    • Individualius mokymosi būdus

    • Asmeninius poreikius

    • Mokymosi tempą

    • Praleistas pamokas

    • Socialinę, kultūrinę aplinką

    • Brandą


Vertinimas integruojamas mokym 1
Vertinimas integruojamas į mokymą (1)

  • Pagrindiniai neformalaus vertinimo būdai pritaikant ugdymo turinį skirtingų poreikių mokiniams:

    • Mokinių stebėjimas – stebėjimas ir užsirašymas svarbios informacijos atsakančios į klausimus, koks mokinys yra ir kaip jis mokosi

    • Diagnostinis vertinimas– nustatoma turima patirtis, nuo kurios mokinys turėtų pradėti mokytis konkrečios sąvokos/principo ar gebėjimo.

    • Klaidų analizė – sistemiškai nustatomos ir analizuojamos mokinio daromos klaidos, jų ypatumai


Vertinimas integruojamas mokym 2
Vertinimas integruojamas į mokymą (2)

  • Aprašai –sistemiški mokinio ir mokytojo užrašai apie pradinį lygį ir pažangą (asmeniški užrašai, aplankai, dienoraščiai)

  • Veiklos vertinimas – mokinio atliktų užduočių rinkinys rodantis, kad mokinys supranta sąvoką/principą, geba ar elgesiu parodo savo nuostatas

  • Aplankas/portfolio– sistemiškas būdas sukaupti mokinio darbus, kuris padeda mokiniui ir mokytojui stebėti daromą pažangą

  • Mokinių vertinimo konferencijos – šias konferencijas veda mokiniai prisiimdami atsakomybę vertinti savo pažangą pagal mokytojo suteikiamą grįžtamąją informaciją ir savęs vertinimo rezultatus.


Stebint mokini darb pamokoje nustatoma
Stebint mokinių darbą pamokoje nustatoma:

Pažanga ugdymo turinio aprėptyje

  • Ar mokinys tikrai mokosi to, ko siekiame išmokyti?

  • Ar jis tikrai yra tokiame pradiniame lygyje, kad šioje pamokoje galėtų toliau mokytis pagal numatytą programą?

  • Ar jis atlieka praktinius darbus ir užduotis taip, kaip buvo tikėtasi?

  • Ar jis pritaiko faktus, sąvokas ir/ar gebėjimus, kuriuos išmoko?

    Interesai:

  • Ar mokinys įsitraukęs į pamoką ir veiklas?

  • Ar jis domisi nauja tema ar mokymosi sritimi?

  • Ar jis pasako kitiems, kas jį domina?

    Individualūs bruožai

  • Kokie mokinio mėgstami mokymosi būdai (pvz., su visa klase ar poromis)

  • Kaip jis reaguoja į pateikiamą medžiagą?

  • Kaip jis reaguoja į mokymo sunkumo lygį?

  • Kaip jis reaguoja į mokymo tempą?

  • Kaip jis reaguoja į mokymosi aplinką?


Stebint mokym si reikia ai kiai inoti tiksl k ir kod l steb sime
Stebint mokymąsi reikia aiškiai žinoti tikslą, ką ir kodėl stebėsime

  • Stebėjimas turi būti sistemingas, apimti šiuos esminius etapus:

    • Pasirinkti, ką konkrečiai stebėsime – ar elgesį, ar gebėjimą, ar veiklą

    • Pasižymėti apie stebimą elgesį/gebėjimą/veiklą

    • Analizuoti ir panaudoti užrašytus stebėjimus (pokalbyje su mokiniu, parenkant mokymosi medžiagą, skiriant užduotis ir pan.)


1 pasirenkame k steb sime pavyzdys
1 kodėl stebėsime. Pasirenkame, ką stebėsimePavyzdys

  • Stebėjimo aspektas – mokinio įsitraukimas į darbą grupėmis matematikos pamokoje:

  • Priežastis – mokytojas nori nustatyti:

    • Kas atlieka užduotį ir kas – ne

    • Kas yra susidomėjęs ir visiškai įsitraukęs į darbą ir kas – ne

  • Mokytojas nori išsiaiškinti su mokiniu, kodėl jis noriai dalyvauja (arba nedalyvauja) veikloje

  • Asmeniški mokytojo užrašai:

    • Jonas nedalyvavo, nes jau žinojo sprendimą ir jautėsi pakankamai prisidėjęs prie grupės darbo

    • Birutė dalyvavo, nes jai patinka matuoti ir ji manė, kad taip prisidės randant atsakymą ir pan.


Steb jimo u ra analiz ir panaudojimas pavyzdys
Stebėjimo užrašų analizė ir panaudojimas kodėl stebėsimePavyzdys

  • Skirtingi mokytojai stebėję tą pačią klasę skirtingais aspektais, gali pasidalinti informacija ir padėti vienas kitam geriau pažinti mokinius

  • Analizuodami užrašytą informaciją kartu mokytojai išsiaiškina:

    • Ar mokinio gebėjimai tokie, kokius buvo numatęs mokytojas?

    • Ką mokinys jau žino ir geba?

    • Ką mokinys dar turi sužinoti/išmokti?

    • Kodėl mokinys įsitraukia į mokymosi veiklą pamokoje arba kodėl neįsitraukia?

    • Kokia vieno ar kito mokinio pažanga arba koks mokymosi stilius

  • Gautą informaciją mokytojai panaudoja planuodami tolesnį diferencijuotą mokymą


Diagnostinis vertinimas padeda nustatyti pradin pasiekim lyg
Diagnostinis vertinimas kodėl stebėsimepadeda nustatyti pradinį pasiekimų lygį

  • Pradinis lygis nustatomas, kai

    • Pradedama mokyti naują mokinį

    • Manoma, kad mokinys patiria tam tikrų mokymosi sunkumų

    • Pradedama nauja tema ar naujas mokymosi etapas

  • Žinant pradinį lygį galima tiksliau planuoti:

    • Kokią informaciją mokiniams pateikti iš pradžių

    • Kaip pateikti informaciją

    • Kaip mokiniai išbandys tai patys


Diagnostinio vertinimo b dai
Diagnostinio vertinimo būdai kodėl stebėsime

  • Mokiniai dirbdami individualiai, poromis ir/ar grupėmis užrašo, ką jau žino ta tema, kurios mokymąsi norima tęsti/užbaigti, parengia pristatymus

  • Užduodami klausimai reikiama tema, į kuriuos atsakoma individualiai ir/ar dirbant grupėmis, o mokytojas skatina pabandyti sužinoti daugiau. Grupės parengia pristatymą

  • Mokiniai raštu atlieka vertinimo užduotį sudarytą iš įvairaus lygio klausimų ir kt.


Mokiniams svarbu suprasti vertinimo kriterijus ir jų darbo lygį kriterijų atžvilgiu BP pasiekimų lygio požymiai (5-6 kl.)


Aplankas portfolio
Aplankas (portfolio) lygį kriterijų atžvilgiu

  • Mokiniai kaupia darbus, kurie turi būti įvertinti

  • Naudojamos dėžutės nuo batų, plastmasiniai maišeliai, perlenkti dideli popieriaus lapai, aplankai

  • Svarbu aplanko turinys – mokinio darbai ir jų vertingumas, o ne forma

  • Kaupiami darbai atspindi mokinio pažangą ir pasiekimus:

    • klasėje atliktų darbų pavyzdžiai

    • namų užduotys

    • galutiniai produktai

    • kontroliniai darbai arba jų rezultatai,

    • mokinių savęs vertinimai, refleksijos, mokytojo užrašyta grįžtamoji informacija

  • Panaudojama aptarti su tėvais, pasidžiaugti sėkme, baigtu mokymosi etapu, pasidalinti darbo rezultatais su kitomis klasėmis, mokyklos bendruomene


Klaid analiz
Klaidų analizė lygį kriterijų atžvilgiu

  • Ši technika padeda nustatyti mokinio daromų klaidų pobūdį ir jas ištaisyti:

    • Mokytojas kartu su mokiniu kurį laiką nagrinėja jo darbus ir aiškinasi, kokio tipo klaidas jis/ji daro bando ištaisyti

    • Nustatęs mokinio klaidų ypatumus, mokytojas sprendžia ko reikia permokyti, ką pakoreguoti ar suplanuoti kitokį mokymą, kad mokinys nebedarytų šių klaidų


Mokini konferencijos
Mokinių konferencijos lygį kriterijų atžvilgiu

  • Mokiniai patys stebi savo pažangą – prisiimti atsakomybę už savo pažangą labai svarbu jų asmeniniam vystymuisi. Tam jie remiasi:

    • iš mokytojų gauta grįžtamąja informacija

    • savo mokymosi refleksija

  • Mokiniai teikia savo mokymosi vertinimo informaciją mokytojams ir tėvams bendruose pasitarimuose - konferencijose. Tam jie gali panaudoti portfolio.

  • Mokytojai padeda mokiniams pasirengti tokiems pasitarimams

  • Šis metodas didina mokinių savigarbą, jie geriau supranta savo mokymosi stiprybes ir spragas


Kaip pad ti mokiniams pasirengti vertinimo konferencijai
Kaip padėti mokiniams pasirengti vertinimo konferencijai? lygį kriterijų atžvilgiu

Mokytojas:

  • Išsiunčia pakvietimus tėvams

  • Padeda pasirinkti darbus, kurie mokinio nuomone geriausiai parodo jo mokymąsi

  • Padeda mokiniui reflektuoti savo darbą remiantis mokytojo grįžtamąja informacija ir savo paties analize

  • Parodo, kaip tie darbai rodo pažangą – nustatant stipriąsias vietas ir tai, ką galima būtų dar patobulinti

  • Padeda rengiant ir “repetuojant” pristatymus


Vertinama ne tik mokinio pasiekimai bet ir mokymosi veikla
Vertinama ne tik mokinio pasiekimai, bet ir mokymosi veikla lygį kriterijų atžvilgiu

  • Tinkamai vertinamos mokymosi veiklos mokytojui ir mokiniui pasako daugiau negu kontrolinis darbas ar egzaminas

    • Parodo, ką mokinys suprato ir geba panaudoti ir ko dar negeba (o ne tai, ką prisiminė ir vėliau pamirš)

    • Padeda reaguoti į situaciją ir pritaikyti ugdymo turinį

    • Parodo ar pasirinkti mokymo būdai davė laukiamus rezultatus

    • Padeda nustatyti, kaip reikia mokyti toliau

  • Vertindamas mokinį mokytojas pamato save


Strategijos mokini mokymosi stiliui nustatyti
Strategijos mokinių mokymosi stiliui nustatyti lygį kriterijų atžvilgiu

  • Pagal mokymosi pobūdį:

    • Vizualinis

      • Mėgsta žiūrėti paveikslus, iliustracijas, diagramas, žemėlapius

      • Mėgsta skaityti užrašus ir rašyti santraukas

      • Mėgsta skaityti

      • Gali būti susimąstęs

      • Mokosi ir prisimena užsirašydamas

      • Turi naudos iš to, kad užsirašo formules ir nurodymus ant kortelių ir jas peržvelgia

      • Sudaro sąrašus ir veda detalų kalendorių

      • Gerai prisimena veidus, vietoves, nurodymus

      • Gerai nujaučia kryptį


Strategijos mokini mokymosi stiliui nustatyti t sinys
Strategijos mokinių mokymosi stiliui nustatyti lygį kriterijų atžvilgiu (tęsinys)

  • Pagal mokymosi pobūdį:

    • Girdėjimo

      • Mėgsta klausytis, išgirsti ir diskutuoti

      • Gerai išmoksta, kai pranešėjas kalba įdomiai ir aiškiai

      • Peržiūri užrašus skaitydamas garsiai ir kalbėdamas su klasės draugais

      • Mėgaujasi pasakodamas istorijas ir juokus

      • Planuoja darbus tardamasis su kitais

      • Prisimena formules ir nurodymus garsiai kalbėdamas

      • Atpažįsta veidus ir vietoves, bet ne vardus

      • Pakartoja nurodymus

      • Mėgaujasi rimavimu, mėgsta kalbėti


Strategijos mokini mokymosi stiliui nustatyti t sinys1
Strategijos mokinių mokymosi stiliui nustatyti lygį kriterijų atžvilgiu (tęsinys)

  • Pagal mokymosi pobūdį:

    • Lytėjimo

      • Mėgsta eksperimentuoti, dirbti su bendraamžiais ir eiti iš klasės tyrinėti aplinkoje

      • Mėgsta fizinius pratimus, rankų darbus, dirbti sode ir pan

      • Mėgsta gaminti daiktus, keverzoti, braižyti

      • Trokšta dalyvauti įvairiose veiklose

      • Mėgsta mokytis grupėje ir naudoti modelius ir schemas

      • Mėgsta planuoti projektus ir veiklas dideliuose popieriaus lapuose

      • Mėgaujasi naudodamas akmens luitus, skulptūras ir kitus trijų dimensijų modelius

      • Gerai prisimena įvykius, bet ne veidus ir vardus

      • Mėgsta bandyti ir nepergyvena dėl klaidų


ad