1 / 44

Tautinio paveldo produktų įstatymo įgyvendinimas ir jo reikšmė Lietuvos kaimo plėtrai

Tautinio paveldo produktų įstatymo įgyvendinimas ir jo reikšmė Lietuvos kaimo plėtrai. Viceministrė dr. V irginija Žoštautienė 2008 m. balandis. T AUTINIO PAVELDO PRODUKT Ų BŪKLĖ LIETUVOJE. Politiniai veiksniai Socialiniai veiksniai Ekonominiai veiksniai Technologiniai veiksniai.

zihna
Download Presentation

Tautinio paveldo produktų įstatymo įgyvendinimas ir jo reikšmė Lietuvos kaimo plėtrai

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. Tautinio paveldo produktų įstatymo įgyvendinimas ir jo reikšmė Lietuvos kaimo plėtrai Viceministrė dr. Virginija Žoštautienė 2008 m. balandis

  2. TAUTINIO PAVELDO PRODUKTŲ BŪKLĖ LIETUVOJE • Politiniai veiksniai • Socialiniai veiksniai • Ekonominiai veiksniai • Technologiniai veiksniai

  3. Tautinio paveldo produktai yra svarbi šalies etninės kultūros dalis. Pasaulio nematerialaus kultūros paveldo šedevru pripažinta kryždirbystė, Lietuvos keramika, tekstilė, kalvystė, juvelyrika. Lietuvoje taip pat senos namų apyvokos daiktų gamybos, tradicinių nacionalinių rūbų siuvimo ir kitų rankų darbo tautinio paveldo produktų kūrimo tradicijos.

  4. POLITINIAI VEIKSNIAI • Tautinio paveldo produktų išsaugojimą ir raidą Lietuvoje 2000–2006 m. laikotarpiu sąlygojo keletas pagrindinių veiksnių: • tradicinių amatų teisinio reguliavimo kaita; • Europos Sąjungos (toliau – ES) ir valstybės parama amatams, sparčiai besikeičiančios rinkos sąlygos; • vartotojų prioritetų kaita, vartotojų perkamosios galios augimas.

  5. sparčiai plečiantis atvykstamajam, kultūriniam bei kaimo turizmui augantis domėjimasis Lietuvos regionų kulinarinio paveldo produktais; • Tradicinių amatų gaminių kūrimas - viena iš svarbiausių alternatyviosios veiklos sričių, kuri per kaimo plėtros priemones remiama ES, kaip duodanti nemažą pridėtinę vertę kaimo vietovėms.

  6. SOCIALINIAI VEIKSNIAI • TPP vertė sukuriama – geografinėje kaimo vietovėje, etnografiniame regione, parkuose; • svarbi kaimo vietovių ekonominio ir socialinio gyvybingumo bei jų patrauklumo didinimo priemonė; • kaimo jaunimui patraukli veikla, leidžianti užtikrinti TPP kaip etninės kultūros vertybių, perėmimą ir išsaugojimą, tradicijų tęstinumą.

  7. EKONOMINIAI VEIKSNIAI • Plėtojant turizmą - auga TPP produktų paklausa. • Tradicinių amatų centrų kūrimas sudarytų sąlygas: • atkurti ir išsaugoti Lietuvos regionų kultūros paveldo objektus; • panaudoti juos savito kultūrinio kraštovaizdžio apsaugai; • pristatyti tradicinius ir istorinius reiškinius; • didinti visuomenės domėjimąsi vietos tradicijomis ir papročiais.

  8. EKONOMINĖS PROBLEMOS • Tradicinių amatininkų bei tradicinių paslaugų teikėjų pasiskirstymas netolygus (Daugiausia amatininkų yra Kauno, Klaipėdos ir Vilniaus apskrityse, mažiausia – Alytaus ir Tauragės apskrityse) ; • TPP kūrėjai verslumas - silpna jų produktų rinkodara, partnerystė ir kooperacija, o tai mažina tautinio paveldo produktų konkurencines galimybes; • Pardavimas - gyvenamojoje aplinkoje, per tarpininkus Lietuvoje ir užsienyje, pagal užsakymus iš dirbtuvių, pardavimas mugėse, turguose ir parodose pačių tradicinių amatininkų bei tradicinių paslaugų teikėjų pastangomis; • Trūksta susistemintos informacijos apie tautinio paveldo produktus, nepakankama ir nenuosekli tautinio paveldo produktų rinkodara, tautinio paveldo produktai nepopuliarinami.

  9. TECHNOLOGINIAI VEIKSNIAI • Po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo pasikeitus visuomeninio, kultūrinio gyvenimo sąlygoms TPP kūrimo technologijų mokymo sistema nebuvo sukurta: • nutrūko kai kurių TPP kūrimo technologijų perdavimas ateinančioms kartoms; • kai kurie tradiciniai amatai bei tradicinės paslaugos šalyje visiškai sunyko; • neplėtojamas ir tradicinių amatininkų bei tradicinių paslaugų teikėjų mokymas, profesinis tobulinimas.

  10. Amatininkų pasiskirstymas pagal Lietuvos apskritis (2005 m.)

  11. Lietuvos amatininkų suskirstymas pagal amatų rūšis (2005 m.)

  12. TPP RODUKTŲ IŠSAUGOJIMO, KŪRIMO IR JŲ REALIZAVIMO TEISINĖ BAZĖ • 2005 m balandžio 22 d. LR Seimo valdybos sprendimu sudaryta darbo grupėTautinio paveldo produktų įstatymo projekto parengimui. • 2007 m. birželio 26 d. priimtas Lietuvos Respublikos Tautinio paveldo produktų įstatymas.

  13. Tautinio paveldo produktų (TPP) įstatymas • užtikrina tautinio paveldo produktų valstybinę apsaugą, • įgalina išsaugoti ir skleisti sukauptą tradicinių amatų patirtį, suteikus jai šiuolaikinį reikšmingumą, • apibrėžia tautinio paveldo produktų, tradicinių amatų sąvokas, jų klasifikavimo principus, sertifikavimo procedūras, • sudaro tradiciniams amatininkams palankias sąlygas kurti tautinio paveldo produktus, juos realizuoti ir populiarinti, • nustato valstybės paramos šiai sričiai principus ir formas, kiek to nereglamentuoja kiti įstatymai.

  14. TPP valstybinės apsaugos uždaviniai • nustatyti ilgalaikę TPP išsaugojimo, populiarinimo, sukūrimo ir realizavimo skatinimo strategiją; • nustatytiTPP apsaugos, jų rinkos ir amatų plėtros programą; • sukurtiTPP sertifikavimo sistemą; • skatinti tradicinių amatų plėtrą, užtikrinti TPPkūrimą, realizavimą ir populiarinimą etnografinių regionų centruose, miesteliuose ir kaimo vietovėse, ypač etnografiniuose kaimuose ir kaimo turizmo sodybose; • teikti valstybės paramą TPP kūrimui ir realizavimui; • sukurti informacinę sistemą duomenims, reikalingiems tradicinių amatųplėtrai ir TPP sklaidai, kaupti.

  15. Pagrindinės TPP įstatymo sąvokos • Tautinio paveldo produktai – nustatyta tvarka sertifikuoti tradiciniai gaminiai, tradicinių veislių augalai ir gyvūnai bei jų produktai, tradicinės paslaugos, pasižymintys istoriškai Lietuvoje ar jos atskirame etnografiniame regione susiformavusia produkto tradicine forma, sudėtimi ir kitais specifiniais kokybiniais ypatumais. • Tradiciniai gaminiai – nemasinės gamybos amatininkų dirbiniai, maisto gaminiai, liaudies muzikos instrumentai ir kiti etninio materialaus paveldo gaminiai, pagaminti iš tradicinių žaliavų, naudojantis rankų darbu ir kitomis senosiomis arba jas atitinkančiomis naujomis technologijomis ir išsaugant unikalias kokybines gaminiųsavybes ir sudėtį. • Tradicinės augalų ir gyvūnų veislės – nacionalinėssenosios augalų ir gyvūnų veislės. • Tradicinės mugės – sertifikuoti Lietuvos regionuose organizuojami renginiai, turintys istoriškai susiformavusias kultūros tradicijas ir kuriuose daugiau kaip pusė parduodamų gaminių, teikiamų paslaugų yra tautinio paveldo produktai, o šiųrealizavimas ar demonstravimasyra pagrindinis renginio tikslas.

  16. Tradicinis amatas – individuali ar kolektyvinė veikla, pagrįsta iš kartos į kartą perduodama patirtimi ir specialiais įgūdžiais, skirta tautinio paveldo produktų nuolatiniam sukūrimui ir realizavimui. • Tradicinis amatininkas – fizinis asmuo, užsiimantis tradiciniu amatu. • Tradicinių amatų centras – įstatymų nustatyta tvarka įsteigtas viešasis arba privatus juridinis asmuo, tenkinantis tradicinių amatų amatininkų interesus, besirūpinantis tradicinių produktų gamyba ir plėtra, teikiantis tradicinių amatų mokymo, konsultavimo, eksperto ir kitas paslaugas. • Tautinio paveldo produkto ženklas – vaizdinis žymuo, rodantis, kad gaminys, paslauga, tam tikros veislės augalas, gyvūnas, jų produktai yra sertifikuotas tautinio paveldo produktas.

  17. TPP ĮSTATYMO ĮGYVENDINIMAS • LR Vyriausybė (2007 m. spalio 2 d. nutarimas Nr. 1039) įgaliojo Žemės ūkio ministeriją nuo 2008 m. sausio 1 d. atlikti Tautinio paveldo produktų institucijos funkcijas ir parengti ir pateikti LR Vyriausybei teisės aktų, kurių reikia įstatymui įgyvendinti, projektus. • Š.m. sausio 2 d. ŽŪM įkurtas Tautinio paveldo produktų skyrius.

  18. LR Vyriausybės 2008 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. 74 patvirtinta Tautinio paveldo produktų tarybos sudėtis. • ŽŪM ministrės 2008 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. 2D-1263 patvirtinta personalinė Tautinio paveldo produktų tarybos sudėtis.

  19. TPP tarybos sudėtis • LR žemės ūkio ministras (tarybos pirmininkas); • LR žemės ūkio viceministras (tarybos pirmininko pavaduotojas); • LR kultūros ministerijos atstovas; • LR švietimo ir mokslo ministerijos atstovas; • LR ūkio ministerijos atstovas; • Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovas; • Etninės kultūros globos tarybos atstovas; • Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos atstovas; • Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos atstovas; • VšĮ Kulinarijos paveldo fondo atstovas; • Lietuvos tautodailininkų sąjungos atstovas; • Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų atstovas; • VĮ žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros atstovas; • LR valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovas; • Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos atstovas; • Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovas; • LR Ministro Pirmininko patarėjas.

  20. Parengta ir pateikta LR vyriausybei nutarimų projektai: 1. Dėl Ilgalaikės tautinio paveldo produktų išsaugojimo, populiarinimo, sukūrimo ir realizavimo skatinimo strategijos patvirtinimo; 2. Dėl Tautinio paveldo produktų apsaugos, jų rinkos ir amatų plėtros programos patvirtinimo; 3. Dėl Tautinio paveldo produktų, tradicinių amatų mokymo programų, tradicinių mugių sertifikavimo, tradicinių amatų meistrų sertifikavimo ir atestavimo taisyklės patvirtinimo; 4. Dėl Valstybės paramos tautinio paveldo produktui sukurti ir realizuoti formų ir jos teikimo tvarkos patvirtinimo;

  21. Rengiami teisės aktai TPP sertifikavimą reglamentuoti: • Tautinio paveldo produktų klasifikatorius ir tradicinių amatų sąvadas; • Tautinio paveldo produktų ir tradicijos atitikties kriterijai ir Lietuvos etnokultūros tradicijas atitinkančių kokybinių ypatumų aprašas; • Tautinio paveldo produktų sertifikavimo ekspertų komisijų sudėtis ir jų darbo reglamentas; • Tautinio paveldo produktų ženklai ir jų naudojimo tvarka; • Tautinio paveldo produktų ir tradicinių amatininkų informacinės sistemos nuostatai.

  22. TPP SERTIFIKAVIMAS • Sertifikavimas tai procedūra, kuria trečioji šalis pateikia raštišką garantiją, kad gaminys, procesas ar paslauga atitinka nustatytus reikalavimus. • Tautinio paveldo produktais pripažįstami ir sertifikuojami tik tie produktai, kurių kokybiniai ypatumai atitinka Lietuvos etnokultūros tradicijas. • Produkto sertifikavimas paliudijamas suteikiamu dokumentu  sertifikatu.

  23. Sertifikavimo tikslas • Apsaugoti TPP nuo kopijavimo, plagijavimo, nesąžiningos konkurencijos šalyje ir užsienyje. • Užtikrinti vartotojų apsaugą, suteikiant patikimą informaciją apie gaminio kilmę ir pagaminimo būdus. • Padėti vartotojui/pirkėjui susiorientuoti, kurie amatų gaminiai yra tradiciniai, autentiški, o kurie gaminiai - kičas, imitaciniai ir t.t.

  24. Sertifikavimo objektai: • 1) I grupė – tradicinių gaminių gamyba; • 2) II grupė – tradicinių veislių augalai, gyvūnų veisimas ir auginimas, augalų ir gyvūnųproduktų gavyba, gamtos gėrybių rinkimas ir perdirbimas; • 3) III grupė – tradicinės paslaugos. Sertifikuoti objektai - ženklinami TPP sertifikavimo ženklu. Šis ženklas informuoja vartotojus, kad gaminys yra tradicinis.

  25. Sertifikuoti Tautinio paveldo produktai priskiriami kategorijoms: A kategorija • I ir II grupių produktai, atitinkantys autentiškus TPP pavyzdžius, kurių sukūrimo procese naudojama daugiau kaip pusė rankų darbo. • III grupės produktai – tradicinės paslaugos, kurių teikėjai yra tiesioginiai gyvosios tradicijos tęsėjai ir atkuria autentiškus tautinio paveldo produktų pavyzdžius; B kategorija • I ir II grupių produktai, artimi autentiškiems pavyzdžiams ir sukurti naudojantis naujomis technologijomis. Šiai kategorijai taip pat priskiriami • III grupės produktai – tradicinės paslaugos, kurių teikėjai nėra tiesioginiai gyvosios tradicijos tęsėjai, tačiau sugeba sukurti artimus autentiškiems pavyzdžiams tautinio paveldo produktus.

  26. Sertifikavime turi atsispindėti: - gaminio atsiradimas ir istorinio pagrindimo paaiškinimas; - kilmės (vietovės) ir gamybos būdo autentiškumas; - jo išlikimo iki nūdienos faktai (tradicijos aprašas); - tradicinis vartojimo/naudojimo būdas, ar pan. Sertifikuoti savo sukurtus TP produktus gali: • fiziniai ir juridiniai asmenys, • užsienio juridinių asmenų filialai.

  27. TPP IR KAIMO PLĖTRA TPP plėtros galimybės pasinaudojant ES parama 2007 – 2013 metais. Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) parama 2007-2013 m. numatyta Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos III kryptiesir IV krypties priemonėse: • 3 kryptis “Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas”; • 4 kryptis“Leader metodo įgyvendinimas”.

  28. 3 KRYPTIS “GYVENIMO KOKYBĖ KAIMO VIETOVĖSE IR KAIMO EKONOMIKOS ĮVAIRINIMAS” PRIEMONĖS III KRYPTIS VEIKLOS SRITYS 1. Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos 1) Parama ne žemės ūkio veiklai, amatams, įskaitant amatų centrų kūrimą. 2) Produktų, nepatenkančių į Sutarties I priedą, nedidelės apimties gamyba. Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas 2. Parama verslo kūrimui ir plėtrai 3. Kaimo turizmo veiklos skatinimas 1) Kaimo turizmo veiklos, įskaitant amatus, skatinimas. 2) Stovyklaviečių kaime įkūrimas ir plėtra (išskyrus miško vietovėse). 4. Kaimo atnaujinimas ir plėtra

  29. 4 KRYPTIS “LEADER METODO ĮGYVENDINIMAS” PRIEMONĖS 1.Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas, siekiant III krypties tikslų VEIKLOS SRITYS 1) Tarpteritoriniai bendradarbiavimo projektai (tarp Lietuvos VVG). 2) Tarptautiniai bendradarbiavimo projektai (tarp Lietuvos ir kt. šalių VVG). IV KRYPTIS 2. Bendradarbiavimo projektų įgyvendinimas, siekiant III krypties tikslų LEADER metodo įgyvendinimas • Parama VVG veiklai (iki 20 proc. vietos plėtros strategijai įgyvendinti skirtų lėšų). • Parama rengti vietos plėtros strategijas. • Parama vietos plėtros strategiją įgyvendinančių asmenų mokymui, konsultavimui. • Parama kaimo plėtros dalyvių, įgyvendinančių arba planuojančių įgyvendinti 3 krypties priemones mokymui, informavimui. 3. Parama VVG veiklai, įgūdžiams įgyti ir aktyviai pritaikyti

  30. EUROPOS ŽEMĖS ŪKIO FONDO KAIMO PLĖTRAI LĖŠŲ PASKIRSTYMAS 2007–2013 M.ES parama - 1 mlrd. 743 mln. EUR, bendrasis finansavimas - 516 mln. EUR, IŠ VISO- 2 mlrd. 260 mln. EUR

  31. PARAMOS LĖŠŲ PASISKIRSTYMAS TARP KRYPČIŲ 2007–2013 M.

  32. 3 KRYPTIS. GYVENIMO KOKYBĖ KAIME IR KAIMO EKONOMIKOS ĮVAIRINIMAS Paramos lėšos 2007-2013 m., mln. Lt, proc. 3 kryptyje

  33. BENDRIEJI REIKALAVIMAI PAREIŠKĖJUI PAGAL KPP 3 KRYPTIES PRIEMONES (išskyrus priemonę “Kaimo atnaujinimas ir plėtra”) • Projekto įgyvendinimo vieta turi būti kaimo vietovė – t.y. kaimas, miestelis ar miestas, kuriame gyvena iki 6000 gyventojų (išskyrus “Kaimo turizmą” (iki 3000), savivaldybių centrus (parama neteikiama)); • Įregistruota žemės ūkio valda (ŽŪM 2007-02-01 įsakymas Nr. 3D-41); • Buhalterinės apskaitos tvarkymas (ūkio ar įmonės). Netvarkę - pateikia ūkinės veiklos pradžios balansą ir įsipareigoja tvarkyti. (Fiziniai asmenys- pagal ŽŪM 2006-12-18 įsakymą Nr. 3D-491; juridiniai asmenys - naudojant dvejybinių įrašų registravimo būdą, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą (Žin., 2001, Nr. 99-3515)); • Verslo planas (ŽŪM 2007-07-13 įsakymas Nr. 3D-349); • Ūkio subjekto ekonominis gyvybingumas (ŽŪM 2007-03-16 įsakymas Nr. 3D-117); • Teisėti nekilnojamojo turto, į kurį daromoms investicijoms prašoma paramos, naudojimo pagrindai (nuosavybė, nuoma, panauda, kt.) (detaliai numatyta priemonių įgyvendinimo taisyklėse). • Statyba, rekonstravimas gali būti daromas tik į nuosavybės teise priklausantį turtą (išskyrus labai mažoms įmonėms (toliau - LMĮ) pagal priemonę “Parama verslui”) • Statybos/rekonstrukcijos leidimas turi būti pateikiamas ne vėliau kaip iki paramos sutarties pasirašymo.

  34. 1 PRIEMONĖ. PERĖJIMAS PRIE NE ŽEMĖS ŪKIO VEIKLOS (1) • didmeninė ir mažmeninė prekyba; • alkoholinių gėrimų gamyba; • tabako gaminių gamyba; • medžioklė; • ginklų ir šaudmenų gamyba; • finansinis tarpininkavimas, pagalbinė veikla; • draudimo ir pensijų lėšų kaupimas; • nekilnojamojo turto operacijos; • teisinė veikla; • azartinių lošimų ir lažybų organizavimo veikla; • pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos 1–2 krypčių priemones remiamos veiklos; • kaimo turizmo ir stovyklaviečių veikla; • žuvininkystė ir kitos susijusios veiklos, remiamos pagal Lietuvos 2007–2013 metų žuvininkystės sektoriaus veiksmų programą. Ne žemės ūkio veikla, įskaitant paslaugas, amatus. (baigtinio remiamų veiklų sąrašo nėra) Pagal šią priemonę išlaidos, skirtos projekto įgyvendinimui, negali būti bendrai finansuojamos finansinės inžinerijos priemonėmis (labai mažomis paskolomis (mikrokreditais)), remiamomis iš struktūrinių fondų, Socialinio fondo ar bet kuriuo kito Bendrijos finansinio instrumento lėšų.

  35. 1 PRIEMONĖ. PERĖJIMAS PRIE NE ŽEMĖS ŪKIO VEIKLOS (3) Specialieji reikalavimai paramai gauti: vykdyti žemės ūkio veiklą ne trumpiau kaip 2 m. iki paraiškos pateikimo; pajamos iš žemės ūkio veiklos - ne mažiau kaip 50 proc. visų ūkio pajamų; projektas nesusijęs su EB steigimo sutarties I priede nurodytų produktų gamyba, (EB sutarties I priedą ir kombinuotąją nomenklatūrą galite rasti ministerijos tinklalapyje, pagal KPP nuorodą* >>teisės aktai>>ES); Pareiškėjas – ūkininkas turi pateikti verslo liudijimą ar individualios veiklos pažymėjimą (naujai pradedantis verstis ne žemės ūkio veikla pateikia ne vėliau kaip su paskutiniu mokėjimo prašymu); Pareiškėjas - mikroįmonė turi būti registruota ir veikianti kaimo vietovėje.

  36. 2 PRIEMONĖ. PARAMA VERSLO KŪRIMUI IR PLĖTRAI (1) Pagal šią priemonę išlaidos, skirtos projekto įgyvendinimui, negali būti bendrai finansuojamos finansinės inžinerijos priemonėmis (labai mažomis paskolomis (mikrokreditais)), remiamomis iš struktūrinių fondų, Socialinio fondo ar bet kuriuo kito Bendrijos finansinio instrumento lėšų.

  37. 2 PRIEMONĖ. PARAMA VERSLO KŪRIMUI IR PLĖTRAI (2) Pareiškėjai Kaimo gyventojai ir veikiančios pelno siekiančios labai mažos įmonės Fiziniai asmenys, siekiantys įsteigti pelno siekiančias labai mažas įmones Reikalavimai ankstesnei veiklai Ne žemės ūkio veikla arba sąlyga, kad iš ne žemės ūkio veiklos gauta daugiau kaip pusė visų ūkio veiklos pajamų Ankstesnei veiklai reikalavimai netaikomi Naujovė – Žemės ūkio ministro 2008 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-144 patvirtinanti du Priemonės įgyvendinimo taisyklių variantai, taikomi skirtingoms pareiškėjų grupėms atsižvelgiant į procesų, kuriems remti ir skatinti siekiama paramos, pobūdį: Priemonės įgyvendinimo taisyklės, kai parama skiriama kaimo gyventojo individualiajam verslui plėtoti ar veikiančios pelno siekiančios labai mažos įmonės veiklai plėsti ir gerinti Priemonės įgyvendinimo taisyklės, kai parama skiriama fiziniams asmenims pelno siekiančios labai mažos įmonės steigimui

  38. 3 PRIEMONĖ. KAIMO TURIZMO VEIKLOS SKATINIMAS • Kaimo turizmas, įskaitant amatų plėtrą kaimo turizmo sodybose. • Stovyklaviečių įkūrimas (išskyrus miško vietovėse) Pareiškėjai: Ūkininkas(fizinis asmuo, įregistravęs žemės ūkio valdą ir ūkį) Kaimo gyventojas(fizinis asmuo, ne mažiau kaip 2 metus nuolatinę gyvenamąją vietą deklaruoja kaimo vietovėje ir yra įregistravęs žemės ūkio valdą)

  39. PARAMOS LYGIS, DYDIS: • Finansuojama iki 80 % tinkamų finansuoti projekto išlaidų; • Maksimali paramos suma projektui – iki 690 560 Lt • PARAMOS LYGIS, DYDIS: • Finansuojama iki 90 % tinkamų finansuoti projekto išlaidų; • Maksimali paramos suma projektui – iki 690 560 Lt 4 PRIEMONĖ. KAIMO ATNAUJINIMAS IR PLĖTRA (1)

  40. 4 PRIEMONĖ. KAIMO ATNAUJINIMAS IR PLĖTRA (2) Remiami tik viešo pobūdžio, ne pelno projektai, turintys visuomeninę naudą Planuojama paraiškas rinkti nuo 2009 m. Remiama: • Viešųjų pastatų atnaujinimas; • Viešosios infrastruktūros sutvarkymas ar sukūrimas; • Istorinę, etnokultūrinę, architektūrinę vertę turinčių kaimo paveldo objektų ir kraštovaizdžio komponentų išsaugojimas ir atnaujinimas; • Tradicinių amatų puoselėjimas ir jų centrų kūrimas.

  41. PRIORITETINIAI KRITERIJAI *Labai maža įmonė (mikroįmonė) ºMažiau palanki ūkininkauti vietovė

  42. 4 KRYPTIS. LEADER METODAS Paramos lėšos 2007-2013 m., mln. Lt, proc. 4 kryptyje

  43. ne mažiau 50% NVO iki 25% viešasis sektorius iki 25% privatus sektorius 1 PRIEMONĖ. VIETOS PLĖTROS STRATEGIJŲ (VPS) ĮGYVENDINIMAS (1) Pareiškėjai: vietos veiklos grupės, kurių valdymo organą sudaro: • VPS įgyvendinimo aprėptis: • VPS įgyvendinimas apims visas 3 krypties priemones: • 1. „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos”; • 2. „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“; • 3. „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“; • 4. „Kaimo atnaujinimas ir plėtra”. • VVG gali numatyti ir kitas priemones, kuriomis siekiama gyvenimo kokybės kaimo vietovėse gerinimo. • Paramos suma VPS įgyvendinti: • svyruoja nuo 4,5 iki 16 mln. Lt savivaldybei; • paramos skaičiavimo principai: 3 mln. bazinė paramos suma kiekvienai VVG + paramos diferencijavimas pagal gyventojų skaičių savivaldybėje + 3 %probleminėms teritorijoms.(skaičiavimometodika patvirtinta ŽŪM 2007-12-11 įsakymu Nr. 3D-544). Atstovauja kaimo vietoves, kurių bendras gyventojų skaičius nuo 5000 iki 150000

  44. DĖKOJAME UŽ DĖMESĮ

More Related