LIETUVOS KARIUOMEN Ė

1. LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS MINISTERIJOS VIEŠŲJŲ RYŠIŲ DEPARTAMENTAS VILNIUS 2012 LIETUVOS KARIUOMENĖ

2. LIETUVOS KARIUOMENĖ Šiandienos Lietuvos kariuomenė – tai motyvuota kariuomenė, pasirengusi ginti šalį kartu su visa tauta ir sąjungininkais, sėkmingai dalyvaujanti tarptautinėse operacijose ir padedanti Lietuvos žmonėms ypatingų nelaimių atvejais. Lietuvos kariuomene pasitiki ne tik Lietuvos visuomenė, bet ir Lietuvos sąjungininkai ir partneriai.

3. Aukščiausiajai Tarybai 1990 m. kovo 11 d. priėmus istorinį Lietuvos Respublikos atkūrimo aktą ir paskelbus apie valstybės atkūrimą, buvo pradėtas ir Lietuvos kariuomenės atkūrimo darbas. 1990 m. balandžio 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė įkūrė Krašto apsaugos departamentą, kurio užduotis buvo sukurti krašto apsaugos sistemą. 1991 m. sausį šimtai parlamento gynėjų prisiekė Lietuvos Respublikai ir stojo ginti svarbių strateginių objektų. Sausio 17 d. buvo įkurta Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba.

4. 1993 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvos teritoriją paliko paskutiniai okupacinės kariuomenės daliniai. Tais pačiais metais buvo suformuota kariuomenės struktūra, įsteigta kariuomenės vado institucija.

5. Lietuvos kariuomenės kūrimo darbas 2004 m. kovo 29 d. vainikuotas Lietuvos priėmimu į Šiaurės Atlanto Sutartie Organizaciją - NATO.

6. LIETUVOS KARIUOMENĖ

7. Lietuvos kariuomenę sudaro keturios pagrindinės pajėgų rūšys. Taip pat atskiri vienetai, tokie kaip Logistikos, Karinio mokymo, Karo policijos.

8. Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgos yra didžiausia kariuomenės dalis, todėl stiprinant Lietuvos kariuomenę daugiausia dėmesio skiriama Sausumos pajėgoms modernizuoti. Pajėgos plėtojamos pagal NATO standartus didinant operacinį veiksmingumą ir stiprinant gebėjimus veikti kartu su kitomis NATO šalių pajėgomis. Sausumos pajėgas sudaro Motorizuotoji pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas“, Juozo Vitkaus inžinerijos batalionas, Sausumos pajėgų Juozo Lukšos Mokymo centras, Krašto apsaugos savanorių pajėgosbei 3 motorizuotieji batalionai (Didžiosios kunigaikštienės Birutės– Alytuje, Karaliaus Mindaugo – Panevėžio rajone, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų Klaipėdoje, motorizuotieji pėstininkų batalionai). Sausumos pajėgose tarnauja ir dirba apie 3 600 karių ir civilių bei 4 600 karių savanorių.

9. Mechanizuotoji pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas“ yra Sausumos pajėgų branduolys. Brigados štabas ir trys batalionai (Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotasis pėstininkų, Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos ir kunigaikščio Vaidoto mechanizuotasis pėstininkų batalionas) dislokuoti Rukloje (Jonavos r.). Brigadai priklausantis Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuotasis pėstininkų batalionas dislokuotas Tauragės r.

10. Sausumos pajėgų kariai dalyvauja įvairaus lygio taktiniuose mokymuose ir pratybose Lietuvoje bei užsienyje, vykdo taikos palaikymo misijas Afganistane. Kariai budi NATO greitojo reagavimo pajėgose, bei Europos Sąjungos kovinėse grupėse.

11. Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos batalionas

12. Juozo Vitkaus inžinerijos batalionas yra įsikūręs Kaune. Šio bataliono kariai neutralizuoja standartinius sprogmenis Lietuvos teritorijoje, taip pat vykdo standartinių ir improvizuotųjų sprogmenų neutralizavimo operacijas, yra pasirengę perkelti karines pajėgas per vandens kliūtis, vykdyti kariuomenės vienetų apsaugą nuo masinio naikinimo ginklų galimo panaudojimo. Bataliono kariai pasirengę suteikti pagalbą gyventojams ir atlikti inžinerinius darbus avarijų, katastrofų, potvynių ir kitų stichinių nelaimių atveju.

13. Išminuotojai neutralizuoja sprogmenį aukšto slėgio vandens pjovimo įranga

14. Išminuotojai neutralizuoja sprogmenį aukšto slėgio vandens pjovimo įranga

15. Krašto apsaugos savanorių pajėgos yra aktyvi kariuomenės rezervo dalis, pasirengusi vykdyti pačias įvairiausias užduotis. Savanoriai dalyvauja tarptautinėse operacijose, padeda gyventojams stichinių nelaimių ir katastrofų metu, prireikus sustiprina reguliariosios kariuomenės vienetus, o kilus grėsmei Lietuvoje – pasirengę vykdyti gynybines užduotis ir suteikti paramą sąjungininkų pajėgoms.

16. Krašto apsaugos savanorių pajėgas sudaro: šių pajėgų štabas Vilniuje, Dainavos apygardos 1-oji rinktinė Alytuje, Dariaus ir Girėno apygardos 2-oji rinktinė Kaune, Žemaičių apygardos 3-ioji rinktinė Klaipėdoje, Vyčio apygardos 5-oji rinktinė Panevėžyje, Prisikėlimo apygardos 6-oji rinktinė Šiauliuose, Didžiosios Kovos 8-oji apygardos rinktinė Vilniuje ir keli specializuoti padaliniai.

17. Karinės oro pajėgos(KOP)stebi ir kontroliuoja Lietuvos oro erdvę, užtikrina oro gynybą virš valstybinės reikšmės objektų, transportuoja oru karius ir krovinius, o prireikus – svarbius valstybės pareigūnus. Karinių oro pajėgų kariai visada pasirengę gabenti ligonius ir donorų organus, vykdyti paieškos ir gelbėjimo darbus. Karines oro pajėgas sudaro Aviacijos bazė, Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdyba, Oro gynybos batalionas ir Ginkluotės ir technikos remonto depas.

18. Viena iš svarbiausių Karinių oro pajėgų užduočių – kartu su kitų Baltijos šalių pajėgomis teikti paramą NATO oro policijos misiją vykdantiems sąjungininkų kariams. Į Šiauliuose įsikūrusią Aviacijos bazę atvykstančių Aljanso šalių naikintuvų tikslas – saugoti NATO oro erdvę virš Baltijos valstybių. Ši misija – puikus NATO valstybių narių solidarumo pavyzdys. Lietuvoje įsikūręs bendras Baltijos valstybių Valdymo ir pranešimų centras, kuris yra integruotas į bendrą NATO oro erdvės gynybos sistemą ir leidžia operatyviai valdyti NATO oro policijos misiją vykdančius naikintuvus.

19. Taktinis transportavimas oru – dar viena svarbi Karinių oro pajėgų užduotis. Karinių oro pajėgų kariai turi nemažai patirties gabenti karius ir karinius krovinius operacijų regionuose. Oro gynybos bataliono pagrindinė užduotis – saugoti oro erdvę virš svarbių nacionalinių objektų ir remti Sausumos pajėgas.

20. Karių ir krovinių transportavimas oru.

21. Karių ir krovinių transportavimas oru.

22. Lietuvos karinėse oro pajėgose tarnauja ir dirba apie 1 200 profesinės karo tarnybos karių ir civilių. Šiuo metu Karinės oro pajėgos turi 21 orlaivį. Modernūs kariniai transporto lėktuvai C-27J „Spartan“ yra naujausias Lietuvos karinių oro pajėgų pirkinys.

24. Karinės jūrų pajėgos (KJP) stebi, kontroliuoja, saugo, o kilus grėsmei – gina Lietuvos Respublikos teritorinę jūrą, išskirtinę ekonominę zoną ir kontinentinį šelfą. Karinių jūrų pajėgų kariai ieško ir neutralizuoja sprogstamuosius užtaisus, vadovauja paieškos ir gelbėjimo operacijoms jūroje, talkina specialiųjų operacijų metu bei užtikrina saugią laivybą.

25. Karines jūrų pajėgas sudaro Karo laivų flotilė, Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnyba, Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras, Povandeninių veiksmų komanda, Logistikos tarnyba ir Mokymo centras. Karo laivų flotilė yra svarbiausias Karinių jūrų pajėgų junginys. Jį sudaro 10 laivų. Plėtodama karinį laivyną, Lietuva prioritetą teikia minų neutralizavimo pajėgumams. Karinių jūrų pajėgų priešmininiai laivai bei vadovavimo ir aprūpinimo laivas aktyviai dalyvauja įvairiose NATO karinių jūrų pajėgų vienetuose, taip pat ir NATO greitojo reagavimo pajėgų jūrų komponente. Šiuo metu Karinėse jūrų pajėgose tarnauja ir dirba 600 karių ir civilių

26. Karines jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras (JGKC) vadovauja žmonių paieškos ir gelbėjimo bei teršimo incidentų likvidavimo darbams jūroje. Prireikus JGKC gali pasitelkti Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, jūrų uostų administracijų, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų pajėgas ir priemones.

27. KJP Povandeninių veiksmų komandos karys

28. Sprogmens sunaikinimas jūroje

29. Žmonių paieškos ir gelbėjimo pratybos

30. Specialiųjų operacijų pajėgų paskirtis yra vykdyti karines specialiąsias operacijas (kontr-teroristines, įkaitų vadavimo ir kitas operacijas). Lietuvos karinėje Doktrinoje, kuri buvo patvirtinta 2010 kovo 10 d. specialiosios operacijos įvardintos kaip operacijos, kurios vykdomos specialiai parengtais ir apginkluotais kariuomenės vienetais, norint pasiekti operacinės ir/ar strateginės svarbos karinius, politinius ir/ar psichologinius efektus, priartėjančius prie operacijos tikslo. Šių operacijų tikslas – paveikti svarbius priešininko objektus ir palankia kryptimi formuoti operacijų aplinką.

31. Specialiųjų operacijų pajėgas sudaro Ypatingosios paskirties tarnyba, Vytauto Didžiojo jėgerių batalionas, Kovinių narų tarnyba. Karinių oro pajėgų Specialiųjų operacijų grandis operacijų valdymo lygmeniu taip pat pavaldi SOP. Specialiųjų operacijų pajėgos yra formuojamos remiantis savanoriškumo, atrankos ir specialaus pasirengimo principais.

32. SOP eskadronas „Aitvaras“ nuo 2002 m. iki 2004 m. dalyvavo operacijoje „Tvirta Taika“ Afganistane. Nuo 2005 m. iki 2006 m. SOP eskadronai budėjo NATO greitojo reagavimo pajėgų (angl. NRF) sudėtyje. Nuo 2007-ųjų SOP kariai dalyvauja NATO vadovaujamoje Tarptautinių saugumo paramos pajėgų misijoje Afganistano pietuose.

33. „Žaliuko” antsiuvą nešioja tik patys geriausi YPT kariai, praėję atranką, sudėtingus mokymus ir ilgą parengimą.

34. Koviniai narai pratybose

35. SOP kariai pratybose

36. SOP kariai Afganistane

37. Logistikos valdyba pradėta formuoti 2001 m. gegužės 1 d., kurios pagrindinis tikslas – efektyviai rengti ir palaikyti logistinius pajėgumus, kurie užtikrintų krašto apsaugos sistemos institucijų ir jų padalinių logistinį aprūpinimą ir paramą Lietuvoje ir už jos ribų,lauko paslaugų ar NATO paskirtų karinių vienetų pajėgumų plėtra.

38. Logistikos valdybai pavaldūs kariniai vienetai: Materialinių resursų departamentas, Depų tarnyba, Judėjimo kontrolės centras ir Dr. Jono Basanavičiaus Karo medicinos tarnyba, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos batalionas, Lietuvos kariuomenės Įgulų aptarnavimo tarnyba ir Karo kartografijos centras.

39. 2011 m. I pusmetį budėjima Europos Sąjungos kovinėje grupėje kartu su Austrijos, Olandijos, Suomijos ir Vokietijos kariais atlikti paskirti Vytenio bendrosios paramos logistikos bataliono vandenvalos vienetas. 2005 m. šis Lietuvos vandenvalos vienetas budėjo NATO greitojo reagavimo pajėgose (NRF), kurios buvo aktyvuotos teikti humanitarinę pagalbą nuo itin stipraus žemės drebėjimo nukentėjusiam Pakistanui.

40. Karo medicinos tarnyba

41. Siekiant tobulinti karinio mokymo sistemą, 1998 m. rupjūčio 5 d. buvo įsteigta Lietuvos kariuomenės. Pagrindiniai Mokymo ir doktrinų valdybos uždaviniai vykdyti Lietuvos kariuomenės karių individualųjį rengimą ir organizuoti KAS personalo mokymą, rengti Lietuvos kariuomenės karinės srities doktrininius dokumentus, teikti Lietuvos kariuomenės kariniams vienetams kolektyvinio rengimo paramą, aprūpinti poligonais, simuliacinėmis sistemomis ir mokymo objektais, prižiūrėti karinių vienetų kolektyvinio rengimo ir kovinių parengčių vertinimą reglamentuojančių dokumentų nuostatų įgyvendinimą.

42. Pagrindiniai MPV uždaviniai yra rengti puskarininkius ir karius specialistus, taip pat vykdyti būtinąjį karinį mokymą ir bazinį rengimą pavaldžiuose kariniuose vienetuose, anglų kalbos testavimą pagal NATO STANAG 6001, personalo, tarnaujančio Lietuvoje ir užsienio tarptautiniuose štabuose, vadybą bei administravimą, prižiūrėti ir paruošti pagal NATO standartus Lietuvos kariuomenės poligonus įvairių karinių vienetų pratyboms.

43. Taiklaus šaulio, snaiperio rengimas

44. Lietuvos karių treniruotė kliūčių ruože

45. Vikšrinio šarvuočio M113 vairuotojo mokymas

46. Pirmojo Lietuvos karininko (leitenanto) laipsnio suteikimo ceremonija

47. Taikos metu Lietuvos kariai padeda Lietuvos žmonėms ypatingų nelaimių atvejais. Kariai naudodami sraigtasparnius ir karinę techniką gaisrininkams padeda gesinti didelius gaisrus, bet kuriuo paros metu skubiai pristato į ligonines transplantacijai skirtus organus, gelbėja Baltijos jūroje ir Kuršių mariose pasiklydusius arba į eketes įlūžusius žvejus.

48. Lietuvos kariai padeda gesinti gaisrus

49. Lietuvos kariai naudodami karinę techniką gaisrininkams padeda gesinti didelius gaisrus

50. Kariai naudodami sraigtasparnius gaisrininkams padeda gesinti didelius gaisrus