LIETUVOS GYVENTOJŲ 2008-2020 METŲ FIZINIO AKTYVUMO SKATINIMO STRATEGIJA

1. LIETUVOS GYVENTOJŲ 2008-2020 METŲ FIZINIO AKTYVUMO SKATINIMO STRATEGIJA Lietuvos Respublikos Seimas 2010 10 20

2. Ar žinome, kad… JAV Dėl fizinio aktyvumo (FA) stokos kasmet miršta apie 200 000 žmonių; Dėl FA stokos + per didelio kalorijų kiekio maiste – 300 000 žmonių;Dėl nutukimo – 300 000žmonių;Dėl osteoporozės – 60 000;ŠKS ligų – 700 000, vėžio – 550 000.

3. Keturi geri faktai! • Vienas doleris, investuotas į fizinį aktyvumą, “uždirba” 2-5 ir išsaugo apie 3 dolerius sveikatos apsaugai • Normalus fizinis aktyvumas sutaupo apie 10 % lėšų, skirtų gydymui (apie 350 mil.) • Įvedus dar vieną kūno kultūros pamoką per savaitę (sąskaita kitų disciplinų), padidėja vaikų ne tik sveikata, bet ir jų mokymosi pažangumas

4. Pagrindinė rekomendacija dėl FA (iki 18 metų) Idealu kiekvieną dieną po 60 min. nedideliu intensyvumu, o apie 3 k/s po 30 min. vidutiniu intensyvumu (įtraukiant jėgos pratimus)….pačiam pasirenkant formą…ir viską darant savo noru.

5. Pagrindinė rekomendacija dėl FA (iki 18-64 metų) Idealu 5 dienas per savaitę po 30 min. (150 min.) nedideliu intensyvumu arba 5 dienas po 15 min. (75 min.) vidutiniu intensyvumu (įtraukiant jėgos pratimus)….pačiam pasirenkant formą…ir viską darant savo noru.

6. Pagrindinė rekomendacija dėl FA (>64 metų) Idealu 5 dienas per savaitę po 30 min. (150 min.) nedideliu intensyvumu arba 5 dienas po 15 min. (75 min.) vidutiniu intensyvumu (įtraukiant jėgos ir pusiausvyros palaikymo pratimus)….pačiam pasirenkant formą…ir viską darant savo noru.

7. Ar žinome, kad… Tik 10-15 procentų Lietuvos gyventojų yra optimaliai fiziškai aktyvūs.Suomijoje – 70 procentų.

8. Fizinio pasyvumo kaina! • Fiziškai pasyvūs žmonės Lietuvai kainuoja apie 2,5 milijardų litų per metus, • nes PSO • nustatyta, kad fiziškai pasyvus žmogus kainuoja nuo 1 iki 3 tūkst. eurų per metus.

9. Kodėl fizinis aktyvumas dar nėra pagarboje? Dar tik pradžia tikrosios sveikatinimo kultūros per fizinį aktyvumą formavime • Kūno kultūra vis dar yra suprantama kaip sportas (tai Sovietų sąjungos “palikimas”) • Nei medikai, nei politikai, nei dauguma Lietuvos žmonių dar nėra susipažinę su tikrosiomis fizinio aktyvumo naudomis sveikatai, ekonomikai, gyvenimo kokybei • Sveikatinimo mokslas žengia tik pirmuosius žingsnius ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje (nors per paskutinius 5 metus publikutota apie 25 tūkst. straipsnių tarptautiniuose žurnaluose) • Trūksta paprastos ir prieinamos infrastruktūros (Sporto rūmų paskirtis tam tikrai mažai tarnauja)

10. “Sportas visiems” judėjimo skaičiai

11. PSO rekomendacijose fizinio aktyvumo skatinimo politikos kūrėjams pabrėžiama, kad kuo daugiau fizinio aktyvumo rūšių turi būti nemokamos arba apmokestinamos minimaliai (ėjimas, važiavimas dviračiu, riedučiais, riedlente) ir tokiu būdu prieinamos visiems gyventojų sluoksniams.

12. Fizinio aktyvumo skatinimo politikos pagrindiniai principai • Fizinis aktyvumas turi būti suprantamas plačiąja prasme, kaip aktyvumas keturiuose sektoriuose (laisvalaikio, profesinėje, namų ruošos ir mobilumo); • Fizinio aktyvumo skatinimas yra ilgalaikis ir nuoseklus procesas, paremtas politiniais įvairių institucijų įsipareigojimais vertikaliame bei horizontaliame lygiuose; • Priimami sprendimai turi būti populiacinio pobūdžio, skirti daugumai, o ne atskiroms žmonių grupėms;

13. Fizinio aktyvumo skatinimo politikos pagrindiniai principai: • Gyventojų sveikatos ugdymas ir fizinio aktyvumo didinimas, vykdomas per savivaldos institucijas ir bendruomenes, derinamas su fizinio aktyvumo sąlygų gerinimu ir vienas be kito yra neveiksmingi; • Fizinio aktyvumo prieinamumas visų socialinių grupių, lyčių, amžiaus ir sveikatos žmonėms yra būtina strategijos rengimo sąlyga; • Strategijos efektyvumas nustatomas ir vertinamas per gyventojų fizinio aktyvumo monitoringo sistemą.

14. Šeši uždaviniai ir šešios priemonių kryptys

17. Fizinio aktyvumo Taryba prie LR Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos 9 ministerijos Kūno kultūros ir sporto komisija prie LRV Visuomenės sveikatos biurai Seniūnijos Bendruomenės

23. Strategijos įgyvendinimo valdymas

24. Sėkmingos Strategijos veiksnys –horizontalus ir vertikalus lėšų, ir žmogiškųjų išteklių koncentravimas, koordinavimas ir valdymas. Pvz., siekti tikslinės biudžeto dalies programos įgyvendinimui (Europos šalių patirtis)

25. Artimiausi trys žingsniai1. Programos parengimas2. Lėšų koncentravimas3. Bendruomenių įgalinimas veikti

26. Tolimesni žingsniai1. Sveikatinimo(o ne vien tik gydymo) kultūros formavimas2. Patrauklios/prieinamos infrastruktūros sukūrimas3. Procesų efektyvaus valdymo modelių sukūrimas ir tobulinimas

27. Ačiū už dėmesį!