SAVANORIŠKAS SOCIALINIS DARBAS: samprata, motyvai, metodai bei praktika

SAVANORIŠKASSOCIALINIS DARBAS:samprata, motyvai, metodai bei praktika Dr. Alina Petrauskienė Mykolo Romerio universitetas, Socialinio darbo katedra

SAVANORIŠKAS SOCIALINIS DARBAS ATSISKAITYMAS – EGZAMINAS: • Atsakymai į klausimus – 50 % (paskaitų padalomoji medžiaga – skaidrės) 2. Individualus rašto darbas - 50 %; originalus, kūrybiškai atliktas rašto darbas – 100% 2.1. UŽRAŠYTI INTERVIU, paimtą iš socialinio darbuotojo (-ų): KAIP SOCIALINIS (-IAI) DARBUOTOJAS (-AI) SUPRANTA SAVANORYSTĘ (ne mažiau kaip 1 psl., 12 šf., 1,5 tarpas tarp eilučių) 2.2. LAISVAS TEMOS PASIRINKIMAS. KAIP AŠ SUPRANTU SAVANORIŠKĄ SOCIALINĮ DARBĄ. GALIMA APRAŠTYTI SAVO AR KITO PAPASAKOTĄ SAVANORIŠKO DARBO PAVYZDĮ (ne mažiau kaip 4 psl.) • Viso rašto darbo apimtis iki 7 psl. (įskaitant titulinį lapą, literatūros sąrašą) • Rašto darbo struktūra: trumpas įvadas, viena ar dvi, ar trys išskirtos - išryškintos temos ar dalys, apibendrinimas; • Vertinama: kompiuterinis raštingumas, sugebėjimas pasinaudoti bent keliais šaltiniais (tinkamas šaltinių pristatymas), įpinta asmeninė patirtis, pateiktas asmeninis kritinis požiūris, nuomonė, apibendrinimas. 3. Pranešimo pristatymas seminarų metu, diskusijos inicijavimas.

Rekomenduojama LITERATŪRA • Baršauskienė V., Leliūgienė I. Sociokultūrinis darbas bendruomenėje. Kaunas: Technologija, 2001. P. 35-49, 52-54;86-89,118-120,196-197;242-247,325-326. • Brabazon T, Matisoff D., Ražaitis G. Kaip būti geru savanoriu? Vilnius: Savanorių centras, 2001. • Johnson Loise C. Socialinio darbo praktika. Vilnius: VU, 2001 • Jordanas P., Ochman M. Savanorių vadybos pagrindai nevyriausybinėse organizacijose. Vilnius: savanorių centras, 2001. • Jonutytė, I. Savanorystė socialinio ugdymo sistemoje. Monografija. Klaipėda: Klaipėdos universitetas, 2007. • Kupriūnienė J.Z., Motiejūnienė Ž. Savanoriška veikla kaip savirealizacijos ir pagalbos galimybė. Vilnius: Permanentinio ugdymo centras, 2002 • McCurley S, Lynch R. Savanorių vadyba. Vilnius: savanorių centras, 2001. • Nevyriausybinių organizacijų kūrimas ir jų veiklos gairės. Informacinis rinkinys nevyriausybinėms organizacijoms. Vilnius: Art Line, 2002 • Saulaitis A., Karaliūtė A. Savanorystė, dora ir bendruomenė. Studento vadovas. Kaunas: Marijonų talkininkų centras, 2004. • Spierts, Marcel. Balansavimas ir aktyvinimas. Metodiškai organizuotas sciokultūrinis darbas. Vilnius: VU spec. psichologijos katedra, 2003. P 119-123, 163-173, 180-182. • www.labdara-parama.lt (su tolimesnėmis nuorodomis); žr. dar tinklapių knygos “Savanorystė, dora ir bendruomenė” paskutiniame viršelio puslapyje. • ATEITIS”2004, Nr 4(20) www,culture.lt/ateitis; http://www.nisc.lt/savanoris.php • Ir, aišku, bet kurie leidiniai apie savanorystę kitomis kalbomis bei straipsniai

Klausimai egzaminui • Kas yra savanoriškas socialinis darbas? Kodėl žmonės tai daro? • Žmonių altruistinį elgesį aiškinančios teorijos ir jų charakteristikos. • Kodėl visuomenei, organizacijoms yra reikalingi savanoriai? • Kokių taisyklių turi laikytis organizacija, kuri priima savanorius? • Su kokiomis situacijomis gali susidurti savanoriai organizacijoje? Trumpalaikiai ir ilgalaikiai savanoriai: kuo skiriasi jų veiklos? • Kodėl savanoriai ir socialiniai darbuotojai yra bendradarbiai?

Savanorystė kaip teisingumo kūrimas ir vargo mažinimas • Istorijos būvyje katalikų bažnyčia, vėliau kitos religinės bendruomenės – vienos iš pirmųjų, kurios rūpinosi visuomenės švietimu, gydymu ir socialine gerove; • Tūkstančiai vienuolių kūrė ir dirbo sveikatos ir švietimo sistemoje • Taip atsirado vargšų ligoninės, našlaičių ir vienišų motinų prieglaudos ir kt. • Dabar dalį sveikatos ir švietimo uždavinių perėmė pati demokratinių visuomenių valdžia, tačiau ar problemų nebeliko?

Savanorystė – bendro gerbūvio kūrimas • Tūkstančiai misionierių vyko ir tebevyksta į misijas į Afriką, Naująją Gvinėją, kur milijonai kenčia badą, miršta nuo AIDS arba yra išnaudojami; • Neretai misionieriai praranda gyvybę, susidūrę su gyvenimo realijomis, neteisybe, smurtu, žmonių žeminimu ir kt. • Tad kodėl žmonės savanoriauja? Kas juos motyvuoja tai daryti? Kokiomis vertybėmis grindžiama jų tarnystė?

Savanorystė - socialinio darbo ištakos • Socialis – lot. žodžio reikšmė – draugiškas • Krikščionybės laikais formuojasi labdaringoji (karitatyvinė - caring) ir filantropinė veikla – parama, rėmimas, globa, negrąžinama pagalba kitiems ar visuomeninė veikla (filantropija gr.k. – žmonių meilė) • Tikintieji – labdaros, paramos teikėjai – socialiniai darbuotojai;

Profesionalus ir mėgėjiškas socialinis darbas • Tik XX a. pradžioje visa ši paramos veikla pasuka profesionalizacijos kryptimi ir tampa socialiniu darbu; • Nyksta socialinio darbuotojo, kaip labdaros talonų, karitatyvinės veiklos savanorio įvaizdis;

Savanorystė ir socialinis darbas • Dabartinis socialinis darbas integruoja visas minėtų veiklų formas, sąveikaujančias ir papildančias viena kitą – altruistinį elgesį(pvz.,savanorystę), globą ir filantropiją, socialinę paramą, socialinių darbuotojų profesinę veiklą; • Altruistinė elgsena (savitarpio pagalba - savanorystė) yra labiau individualizuota, o socialinis darbas yra valstybės ir bendruomenių organizuota veikla. • Savanoris – žmogus altruistas, kurio veikla grindžiama humanistinėmis vertybėmis

Savanorystė ir socialinis darbas • Prieš susiformuojant socialinio darbo profesijai, dauguma socialinių paslaugų teikė savanoriai; • Pirmieji socialiniai darbuotojai buvo savanoriai; • Dauguma moterų socialinio darbo srityje buvo tradiciniai savanoriai.

Humanistinių vertybių, pagalbos ir socialinio darbofilosofinės ir religinės ištakosA. Bagdonas, 2001 Katalikų socialinis mokymas Klasikinė filosofijas, Liberalizmas, Socialdemokratiniai judėjimai Protestantų etika HUMANISTINĖS VERTYBĖS (solidarumas, teisingumas, laisvė) Žmogaus teisės Lygios galimybės PAGALBA IR DEMOKRATIJA: Valstybės, nevyriausybinė ir privati, neprofesionali ir profesionali Pagalba – SOCIALINIS DARBAS

“MYLĖK SAVO ARTIMĄ KAIP PATS SAVE”T. Akvinietis • Taisyklė įpareigoja visuomet atsiliepti geru, kai tik tai įmanoma padaryti; • Pagal šią taisyklę sprendžiame, kokie veiksmai kyla iš nemeilės; • Žmogus LAISVAI veikdamas dėl kito gėrio ir vengdamas to, kas prieštarauja gėriui, privalo pasirinkti, ir tik teisingas pasirinkimas ves į integralią žmogaus pilnatvę.

Tačiau Ladd (1999), Greely (1999) teigė: • Vertybės nėra esminis dalykas, lemiantis žmogaus įsitraukimą į savanorišką veiklą. Pilietinės ir religinės vertybės daro nedidelę įtaką savanoriškai veikla; Wymer (1998) • Savanorystę sieja su žmogaus amžiumi, lytimi, statusu, gyvenamąja vieta; Hiromi (2006) • Savanorystę sieja su asmens tobulėjimo ir profesinio augimo galimybėmis

SAVANORIO ASMENS PRIVALUMAI • Kuria teisingą visuomenę, pagrįstą pagarba žmogui • Sergsti visuomenės silpnuosius, remia įstatymus, įstaigas, sąjūdžius, kurie garantuoja vargstančiųjų teises; • Su kitu žmogumi elgiasi kaip su savimi, solidariai, kaip vienos žmonijos šeimos nariais; • Turtina visuomenę ir bendrauja savanoriškai ir dosniai pagal savo padėtį, vaidmenį ir gabumus ir domėjimosi sritis; • Laikosi įstatymų, vykdo pilietines pareigas, pasisako prieš neteisingus įstatymus, pažeidžiančius žmogaus garbę (Kaip su benamiais?)

Žmonių altruistinį elgesį aiškinančios teorijos: • SOCIALINIŲ MAINŲ TEORIJA: altruistinį elgesį traktuoja kaip siekimą asmeninės naudos ir pranašumo. Žmonės keičiasi ne tik daiktais, pinigais, bet ir socialinėmis prekėmis, tokiomis kaip: meilė, paslaugos, informacija. Žmogus teikdamas pagalbą kitam gauna socialinį atlygį: pagarba, pritarimas, savigarba, prestižas; • Savanoris mainais gauna pozityvios socializacijos galimybę, bendraudamas su klientais, darbuotojais; • Išoriniai apdovanojimai: kito žmogaus palankumas per pagalbos šiam siūlymą; • Vidiniai apdovanojimai paremti empatiškumu, altruistinis poelgis įtvirtina asmeninę savigarbą ir išreiškia pasitenkinimo savimi jausmą;

Žmonių altruistinį elgesį aiškinančios teorijos: • SOCIALINIŲ NORMŲ TEORIJA: tarpusavio sąveika mus įpareigoja teikti pagalbą tiems žmonėms, kurie yra mums pagelbėję praeityje; • Socialinės atsakomybės norma žmones įgalina teikti pagalbą ne tik tiems, kurie yra mums pagelbėję, bet ir tiems, kurie mums negali atsakyti tuo pačiu (vaikams, neįgaliems); • EVOLIUCIJOS TEORIJA: - tėvų rūpinimasis savo vaikais, artimųjų giminystės ryšiai. Padėdami kitiems žmonės tikisi, kad ateityje jiems taip pat bus suteikta pagalba, kai to reikės.

SAVANORIS – bet koks žmogus, skiriantis savo laiką, žinias, patirtį, energiją darbui organizacijoje ir neimantis už tai piniginio atlygio KAS GALI TAPTI SAVANORIU? Savanoriu gali būti bet kuris subrendęs ir sąmoningas žmogus, atsakingas ir galintis skirti šiek tiek laiko bei sugebėjimų užduočiai atlikti. Savanoris gali dirbti visose visuomeninio gyvenimo srityse, kur tik reikia jo pagalbos, tačiau svarbu atsiminti, kad ne visi savanoriai gali dirbti visus darbus. Egzistuoja darbų, kuriems atlikti reikia tam tikrų profesinių žinių

SAVANORIŠKAS DARBAS – tai galimybė kiekvienam, nepriklausomai nuo lyties, tautybės, religinių bei politinių įsitikinimų, amžiaus ir sveikatos: • panaudoti savo sugebėjimus ir patirtį • realizuoti savo pomėgius • įgyti naujų žinių bei įgūdžių • susirasti naujų draugų • tapti reikalingu kitiems • gerai praleisti laisvalaikį • Įsitraukti į darbą ir dalyvauti visuomenės gyvenime, keičiant jį pagal bendruomenės poreikius Trumpai: galima padėti žmonėms ir galima padėti sau atrasti save

ŽMONĖS SAVANORIAUJA NES: • nori padėti žmonėms, kuriems reikia pagalbos 61% • tikisi įgyti naujų įgūdžių 46% • nori turėti ką veikti 41% • nori jausti malonumą padėdami kitiems 31% • nori sutikti naujų žmonių 29% • nori atiduoti skolą kitiems, kuriems jaučiasi esą skolingi11% • siekia konkretaus tikslo7% • Turi daug laisvo laiko 4%

SAVANORIAI REIKALINGI: • Savanoriai – tarpininkai tarp bendruomenės ir valdžios institucijų, per juos galima įtraukti pačią bendruomenę į socialinių problemų sprendimą; • Užsiimdamas savanoriška veikla žmogus realizuoja save, ir tai motyvuoja etatinius darbuotojus; • Savanoriai reikalingi tam, kad būtų dar didesnė galimybių, idėjų, dovanų, išteklių įvairovė, kad klientai galėtų užmegzti šiltus, nuoširdžius santykius; • Savanoriai – pilietiškumą ugdanti jėga;

KELETAS FAKTŲ APIE SAVANORIŠKĄ DARBĄ LIETUVOJE:(“ATEITIS”2004, Nr 4(20) www,culture.lt/ateitis; http://www.nisc.lt/savanoris.php • SAVANORIŠKO DARBO SĄVOKA LIETUVOJE ATSIRADO PO NEPRIKLAUSOMYBĖS ATKŪRIMO KARTU SU NEVYRIAUSYBINIŲ (NVO) VEIKLOS PRADŽIA; • Savanorių veiklos pagrindinė bazė – nevyriausybinės organizacijos (NVO): visuomeninės organizacijos, labdaros ir paramos fondai, profesinės sąjungos, religinės organizacijos; • (1998) – 5 % Lietuvos gyventojų dirbo savanorišką darbą • 2001 12 13 LR Vyriausybė priėmė nutarimą dėl savanoriškų darbų organizavimo tvarkos patvirtinimo • 2002 05 24 LR Vyriausybė priėmė nutarimą dėl savanorišką darbą atliekančių asmenų išlaidų kompensavimo tvarkos

Savanoriųjudėjimas Lietuvoje plečiasi, tačiau dar labai mažai žinoma apie realią savanorystės padėtį: • Savanorių centras Vilniuje 1998 m. atliko tyrimus, kurie parodė: • Daugiausia savanorių yra tarp 20 – 25 m. ir 35 – 45 m. amžiaus; • Dominuoja mot. lyties atstovės – 65 %; vyrų 35 %; • 38 % - turi aukštąjį išsilavinimą; 18 % - nebaigtą aukštąjį; • Didžiausia dalis savanorių, dirbančių su gatvės vaikais, yra studentai; • Dauguma savanorių Lietuvoje – jauni, išsilavinę, atsakingi žmonės, dažniau dirbantys su vaikais;

PAGRINDINIAI SAVANORIŠKO DARO PRINCIPAI • LAIKAS • SUGEBĖJIMAI • ENERGIJA • ŽINIOS • JOKIO PINIGINIO ATLYGINIMO • NAUJOS IDĖJOS • TOLERANCIJA

SAVANORYSTĖS REIKALINGUMAS IR BŪTINUMAS • Savanoriai turi naujų idėjų ir nėra suvaržyti narystės organizacijoje; • Savanorių dalyvavimas yra sutelkto visuomeninio dalyvavimo pavyzdys; • Savanoriai formuoja patikimos organizacijos įvaizdį visuomenėje; • Ne už kiekvieną darbą gali būti atlyginta pinigais; • Savanorystė skatina pozityvius jausmus.

Kur galima savanoriauti? • Ligoninėse • Senelių namuose • Vaikų namuose • Neįgaliųjų centruose • Benamių prieglaudose • Centruose, kur ateina žmonės su savo problemomis • Prevencinėse programose • Viešuose renginiuose • Nevyriausybinėse organizacijose • Kita

SAVANORIŠKOS VEIKLOS BŪDAI: • Savanoriai dirba organizacijoje, kuri padeda kitiems (skiria dalį savo laiko – kiekvieną dieną, keletą kartų per savaitę, kartą per mėnesį); • Profesionalūs savanoriai, kurie gali teikti profesionalią pagalbą ir konsultacijas organizacijai (teisininkai, gydytojai, buhalteriai, menininkai gali dalintis patrtimi savanoriškai dirbdami); • Savanoriai gali padėti organizuoti įvairius renginius. Tai gali būti puikus būdas nemokamai dalyvauti renginyje, susitikti su naujais žmonėmis; • Savanorių darbas bendruomenėje (išvalyti kiemą, sutvarkyti žaidimų aikštelę, pagalba pagyvenusiems, neįgaliems asmenims ir kt. )

SAVANORIUS PRIIMATI ORGANIZACIJA TURI LAIKYTIS TAISYKLIŲ: Savanorių chartija • Savanoris turi teises ir jos turi būti gerbiamos • Mokamų darbuotojų ir savanorių darbai turi papildyti vienas kitą • Savanoriai turi gerinti teikiamų paslaugų kokybę ir niekada nebūti įtraukiami į darbus, kuriuos turėtų atlikti etatiniai darbuotojai • Savanoriai neturi būti priimti į tokią vietą, kurioje anksčiau dirbo mokamas darbuotojas • Abi pusės turi būti informuojamos apie pavaldumą, įgaliojimus, pareigas • Savanoris neturi sukelti jokių su darbu susijusių išlaidų • Savanorio interesai turi būti gerbiami, jis negali jausti moralinio spaudimo vykdyti veiklą, kuri prieštarauja jo įsitikinimams ir vertybėms

SAVANORIS – NVO ORGANIZACIJOJE: • Dauguma NVO organizacijų veikla remiasi savanorišku darbu, ypač tų, kurios teikia socialines paslaugas SAVANORIO SITUACIJOS ORGANIZACIJOJE: • Išnaudojimas (“vergystė”, “darbo įrankis”) • Parazitavimas (savanoris elgiasi neatsižvelgdamas į kitus) • Trumpalaikiai savanoriai – savanoriauja ne ilgiau kaip tris mėnesius. Paprastai orientuoti į užduočių atlikimą. • Ilgalaikiai savanoriai – savanoriauja ilgiau nei tris mėnesius. Veikla orientuota į procesą: dirba su žmonėmis, todėl svarbu užmegzti kontaktą. Ilgalaikių savanorių palaikymui reikalinga savanorių grupė, kurioje jis ugdosi kaip asmenybė

SAVANORIS – NVO ORGANIZACIJOJE: • Atsiduria pozicijoje tarp kliento ir darbuotojo • Taip atsitinka todėl, kad skiriasi savanorio ir darbuotojo atsakomybės, statusas PRIVALUMAI: • Savanoris užmezga artimesnį santykį su klientais • Gali stebėti organizacijos veiklą iš šalies, pastebėti trūkumus • Ugdyti kitų darbuotojų solidarumą (kiti jam padeda) TRŪKUMAI: • Savanoriui gali pritrūkti profesionalumo

Savanoriavimo pavyzdžiai: • Moterys savanoriauja dažniau nei vyrai (Didžioji Britanija) • Dažniau savanoriauja dirbantys negu nedirbantys • Dažniau 35 – 44 m amžiaus nei kito amžiaus • Kaime moterys savanoriauja dažniau nei vyrai ir vyresnės nei 55 m. amžiaus • Gamtos, gyvūnų globoje dažniau dalyvauja jauni žmonės iki 25 m. amžiaus, nei kito amžiaus; O KAIP LIETUVOJE? (2004, Lietuvos rytas) 84 % gyventojų sutinka, kad Lietuvoje yra grupių, kurios neišgyventų be rėmėjų ir kitų pramos 59 % gyventojų mano, kad žmogus, įpratęs prašyti ir nuolat gauti paramą, tampa priklausomas nuo jos davėjų. Beveik du trečdaliai verslo atstovų mano, kad Lietuvoje nesukurta palanki teisinė, socialinė ir moralinė aplinka labdaringai veiklai ar paramai.

Kodėl dauguma Lietuvos žmonių pasyviai įsitraukia į bendruomeninę (visuomeninę veiklą)? Veidas, 2005 • Rūpinasi tik asmeniniais reikalais 70 % • Netiki, kad ši veikla padės ką nors pakeisti 68% • Nusivylė gyvenimu 59 % • Neturi pajamų 32% • Neturi laiko 26 % • Gyvena vienkiemiuose 10 % • Prastos sveikatos 7 % • Konfliktiški 4 % Miestiečiai į bendruomenes buriasi vangiai

Savanoriškos veiklos finansavimas - lėšų telkimas. Kaip savanoriškos įstaigos randa lėšų savo veiklai puoselėti? • Privatūs , Europos, bažnytiniai ir kt. fondai (projektai...) • Pasaulinių NVO ar tos pačios rūšies bendrijų partnerystė • Stambūs rėmėjai (asmenys, organizacijos, įmonės) • Valdiškos įstaigos (konkursai, projektai...) • Labdaringos rinkliavos (lėšų, meškiukų, niekniekių, baldų..) • Paskola be palūkanų • Nemokamos (nuomojamos) patalpos • Patalpų (kambarių, pastato) įrengimas – pavadintos aukotojo vardu • Nuomoti dalį savo patalpų pelno siekiančiai organizacijai (parduotuvė, kavinė...)

Smulkesni būdai paramą telkti: • Niekniekių išpardavimas (vieno atmata – kito lobis) • Kepinių pardavimas • Plauti automobilius • Sveikinimai, kortelės, knygų skirtukai (pačių savanorių, klientų pagaminti) • Rankdarbių mugė • Loterijos (suaukotų daiktų), laimės šulinys... • Labdaros vakarienės, pietūs, gegužinės, arbatėlės

Smulkesni būdai paramą telkti: • Varžytinės (suaukotų daiktų, paslaugų) • Labdaros koncertai, parodos, vakarai, sporto žaidynės • Suaukotų knygų išpardavimas • Tetos, dėdės, pusbroliai, krikšto tėvai, bendradarbiai darbe... • Paskolintas laikas prie kompiuterio, foto aparatas, dauginimo sąlygos • Marškinėliai su įstaigos (bendrijos) simboliu, užrašu • Aukų dėžutė • Pasivažinėjimas rogutėmis • Paaukotas laikas ir darbas (auka už talką) • Savi kalendoriai, virimo receptų knygos, albumai • Sagės, ženkliukai, lipdukai, molinukai, gairelės, puodukai su bendrijos simboliu • Plytos sienoje, grindinyje su rėmėjo pavardear pageidaujamu įrašu

SOCIALINIS DARBAS IR SAVANORYSTĖ • Socialiniai darbuotojai yra “daugintojai” • Socialiniai darbuotojai ir savanoriai yra bendradarbiai • Savanoriškos tarnystės lopšiai – socialinių paslaugų šaltinis • Savanorystės tinklas išauga iš atviro ir nesuvaržyto bendravimo • Visuomenės kaita – savitarpio paramos ir sutartinio verslo veikla • Socialinių darbuotojų misija veda pas įstatymų leidėjus

Kodėl socialiniai darbuotojai ir savanoriai yra bendradarbiai? (PVZ.,) • Prieš panaudojant formalius resursus, socialinis darbuotojas, pirmiausia, ieško natūralių pagalbos resursų kliento aplinkoje t.y kaimynai, bendruomenės bakalėjos darbuotojai, bažnyčios savanoriai, seno žmogaus vaikai ar kiti žmonės, su kuriais asmuo palaiko artimus ryšius. • Natūralūs resursai traktuojami kaip aktyviai apjungtos ir veiklios bendruomenės pajėgos. • Natūrali pagalba klientui priimtinesnė, nes remiasi draugiškais santykiais, nėra gėdinga, lengviau pasiekiama ir pigesnė. • Viena esminių socialinio darbo funkcijų yra padėti išlaikyti neformalius pagalbos resursus kliento aplinkoje. • Tačiau, dažniausiai seni žmonės kreipiasi į socialinių paslaugų tarnybas tuo atveju, kai jų aplinkoje nėra asmenų, galinčių jiems padėti.

Savanoris ir organizacija: savanorių programos rengimas • Reikalingas, norint veiksmingai panaudoti savanorius • Turi būti paskirtas atsakingas už savanorių veiklą asmuo • Numatomi vaidmenys ir užduotys savanoriams • Parengiami darbo aprašai, įvertinant tai, kokioms paslaugoms teikti gali būti pasitelkiami savanoriai • Motyvuoti žmones savanorius

Savanoris ir organizacija: savitarpio paramos būreliai • Tai mažos savanoriškos grupės, susikuriančios dažniausiai spontaniškai, - žmonių funkcionavimo ir tarpusavio pagalbos priemonė • Pagalba reikalinga, kai žmogus jaučiasi svetimas ir izoliuotas, kaip pačiam nesiseka susirasti žmonių, galinčių padėti • Savanoriai ir socialiniai darbuotojai gali padėti asmenims surasti vieniems kitus ir vieni kitiems padėti

Savanoris ir organizacija: savitarpio paramos būrelių pavyzdžiai • Žmonėms, kurie jaučiasi bejėgiai (pvz., savanoris – studentas, naujas darbuotojas), susidūrę su nauja situacija ar problema, gali padėti kiti, turintys patirties ar galintys padėti prisitaikyti prie situacijos; • Kitas savipagalbos pavyzdys: našlės našlei programa. Jos gali lankyti viena kitą, dalyvauti grupėje, dalintis išgyvenimais, suteikti rūpimos informacijos. Jūsų pavyzdys? • Tačiau savipagalbos grupės nėra atsakymas ar išeitis visiems klientams, ypač sudėtingose situacijose • Pagalba gali apimti: vietos grupei susitikti suradimas, finansinių išteklių suradimas, informacijos teikimas ir mokymas, pasiuntimas ar nukreipimas pas tinkamus asmenis, teikti emocinę parama ir kt.

SAVANORIŠKAS SOCIALINIS DARBAS: samprata, motyvai, metodai bei praktika