Pirkimai įgyvendinant Latvijos , Lietuvos ir Baltarusijos programos projektus

1. Pirkimaiįgyvendinant Latvijos, LietuvosirBaltarusijosprogramos projektus D. Vinklerė 2019 m. sausio 31 d.

2. Pirkimų planavimas? – kas svarbiausia? • Rinkos tyrimas • Sprendimas: skaidome pirkimą ar ne? • Pirkimo vertės skaičiavimas • Pirkimo būdo parinkimas

3. Kaip Jūs manote? Ar prieš pradėdama pirkimo procedūrą perkančioji organizacija gali dėl konkretaus pirkimo kreiptis patarimo į rinką, konsultuotis su tiekėjais? Jei gali, ar yra kokios nors taisyklės, kurių reikia laikytis tokiame procese?

4. Rinkos tyrimas – kas tai? Procesas, kurio metu: • renkame informaciją apie prekių,paslaugų, darbų pasiūlą, tiekėjus (jų prekes, paslaugas, darbus, užimamą rinkos dalį, kainas, kvalifikaciją ir panašiai) • šios informacijos analizė • ir išvados, skirtos sprendimams, susijusiems su pirkimais, priimti.

5. Kokiais būdais rinkti informaciją: • Pačios įstaigos duomenų analizė • CVPIS paskelbtos informacijos analizė • Paieška internete • Užklausos tiekėjams • Individualūs susitikimai su tiekėjais • Atviri renginiai • Parodos ir kt.

6. Svarbu: Net, jeipirkimasgalimas iš vieno tiekėjo (iki 10 000 eurų), prieš tai ištirkite rinką ir pirkite už konkurencingą kainą. Bloga praktika – analizuojant rinką ar vykdant pirkimą, kreipiamasi į 3 tiekėjus, iš kurių 2 neprekiaujapirkimoobjektu. Rezultatas –pirkimoobjektasįsigytas ne konkurencinga kaina.

7. Rinkos konsultacijos VPĮ 27 str. • Apiejas rekomenduojama (nėra privaloma) paskelbti CVPIS. • Jei matote, kad tiekėjai nesidomi Jūsų paskelbta konsultacija, siūlytina apie paskelbtą konsultaciją tiekėjus informuoti papildomai (pvz., el.paštu).

8. Kas svarbu vykdant rinkos tyrimą: • Visiems rinkos tiekėjams pateikti vienodą informaciją • pirmenybę teikti bendravimui raštu, siekiant užtikrinti atsekamumą ir išvengti korupcijos galimybių • saugoti bet kurio susitikimo, rašytinės ar žodinės diskusijos su tiekėjais įrašus ar kitas įrodymo priemones • Parengti rinkos analizės ataskaitą

9. EBPO rinkos tyrimo ataskaitos šablonas Ataskaitoje nurodoma: • Kadaatliktasrinkostyrimas • Ar naudotianktesnių pirkimų duomenys • Kaip buvo renkama informacija (analizuojant dokumentus ar kreipiantis į tiekėjus, kaip dalyviai buvo atrinkti, kiek atsiliepė) • Tyrimo rezultatai: rinkos analizė (tiekėjų skaičius); tiekėjų analizė (pajėgumai, kaina)

10. EBPO rinkos analizės šabloną galima rasti • https://ec.europa.eu/regional_policy/sources/docgener/guides/public_procurement/2018/guidance_public_procurement_2018_lt.pdf

11. Pirkimuiskirtobiudžeto numatymas PD Laikoma gera patirtimi skelbime apie pirkimą nurodyti numatomą biudžetą (t. y. apskaičiuotąją sutarties vertę), kad pirkimo dokumentai būtų kuo skaidresni. (EK Viešojo pirkimo gairės specialistams 2018-02).

12. Ar skaidytipirkimą? VPĮ 28 str. 1 d.: tarptautinis pirkimas privalo būti, o supaprastintas pirkimas gali būti atliekamas skaidant pirkimo objektą į dalis. Pirkimo objektas skaidomas į dalis kiekybiniu, kokybiniu pagrindu ar pagal skirtingus jo įgyvendinimo etapus. EK Gairės: PO raginamos sutartis skaidyti į kelias dalis, kad MVĮ būtų lengviau dalyvauti pirkimuose. Galima ir neskaidyti, bet tada reikalinga paaiškinti, kodėl neskaidoma

13. Sprendimas neskaidyti turi būti pagrįstas Perkančioji organizacija sprendimą dėl pirkimo objekto neskaidymo turėtų pagrįsti tarptautinių pirkimų atvejais – pirkimo dokumentuose, kitų pirkimų atvejais, viešojo pirkimo komisijos protokoluose, apklausų pažymose ir pan.

14. Geriausia, jei atsakymą grindžiame rinkos tyrimo rezultatais

15. Nevienarūšio pirkimo objekto skaidymas Kai perkami objektai, kurių techninės specifikacijos iš esmės skiriasi. Pirkimo objektas turėtų būti skaidomas, jei jo dalių tiekimu suinteresuoti skirtingi tiekėjai, o neskaidant į dalis tiekėjai būtų nepagrįstai verčiami jungtis į grupes (nors suskaidžius pirkimą į atskiras dalis būtų užtikrintas tinkamas tiekimas). Pavyzdžiui, rusų ir anglų kalbos mokymų paslaugos turėtų būti perkamos atskiromis dalimis.

16. Neskaidyti pirkimo objekto galima tik tokiu atveju, jei: • Siekiama viešųjų pirkimų tikslų (racionalus lėšų naudojimas, aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės reikalavimų laikymasis); • Laikomasi viešųjų pirkimų principų, užtikrinama konkurencija; • Užtikrinami Viešųjų pirkimų įstatymo imperatyvūs reikalavimai (taip pat ir nediskriminuojančios techninės specifikacijos) ; • pasirinktas sprendimas vienintelis galimas ir būtinas, negalimas pasiekti kitomis, mažiau konkurenciją varžančiomis priemonėmis (proporcingumas). Skaidymas negalimas dėl techninių priežasčių. • sprendimas pagrįstas svarbiomis priežastimis.

17. LAT praktika: pirkti darbai ir baldai. kelių pirkimo objektų sujungimo į vieną teisėtumo vertinimas pirmiausia priklauso nuo to, ar toks sprendimas pagrįstas svarbiomis priežastimis (pagrindų pobūdžio vertinimas) ir ar šis sprendimas vienintelis galimas ir būtinas, negalimas pasiekti kitomis, mažiau varžančiomis priemonėmis (proporcingumas); atsižvelgiant į tai, tik svarbių priežasčių nustatymas per se nepateisina pirkimo objektų sujungimo į vieną. 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis byloje Nr. Nr. e3K-3-508-248/2018

18. LAT praktika Vienintelė aplinkybė, kad tarpusavyje bendradarbiaudami ūkio subjektai sudarytų vieną jungtinį tiekėją (partnerius ar tiekėją ir jo subrangovą), savaime nelemia išvados, kad dirbtinis vertimas jiems kooperuotis yra geresnis už sutarčių sudarymą ir vykdymą pavieniui (atskirai). <...> socialiai jautrių ar visuomenei labai reikalingų viešųjų pirkimų objektų įsigijimo teisėtumas dėl savo svarbos per se neturi būti vertinamas kitaip nei dėl kitų įsigijimų, o tiekėjų sąžiningas varžymasis dėl to neturi būti vertinamas mažiau palankiai; galimybė viešąjį interesą pirkimo objektu iškelti aukščiau už viešąjį interesą tiekėjų sąžiningu varžymusi turi būti aiškinama ir taikoma siaurai, išimtinai

19. LAT praktika Vienintelė aplinkybė, kad tarpusavyje bendradarbiaudami ūkio subjektai sudarytų vieną jungtinį tiekėją (partnerius ar tiekėją ir jo subrangovą), savaime nelemia išvados, kad dirbtinis vertimas jiems kooperuotis yra geresnis už sutarčių sudarymą ir vykdymą pavieniui (atskirai). <...> socialiai jautrių ar visuomenei labai reikalingų viešųjų pirkimų objektų įsigijimo teisėtumas dėl savo svarbos per se neturi būti vertinamas kitaip nei dėl kitų įsigijimų, o tiekėjų sąžiningas varžymasis dėl to neturi būti vertinamas mažiau palankiai; galimybė viešąjį interesą pirkimo objektu iškelti aukščiau už viešąjį interesą tiekėjų sąžiningu varžymusi turi būti aiškinama ir taikoma siaurai, išimtinai

20. LAT praktika: pirkti darbai ir baldai. Neginčytina, kad ginčo Pirkimo objektus sieja ta pati vieta (konkrečios ugdymo įstaigos patalpos), darbų atlikimas ir baldų įrengimas (tvirtinimas) sudarys vieną bendrą remontuojamų patalpų atnaujinimo rezultatą, atitinkantį iš anksto numatytą viziją, tačiau byloje neįrodyta, kad tų pačių rezultatų neįmanoma pasiekti sudėtinį Pirkimo objektą išskaidžius į dalis. Be to, nepaneigti argumentai, kad, siekiant sutaupyti laiko, darbai galėjo būti organizuoti taip, kad iš pradžių būtų remontuojamos tos patalpos (vietos), kuriose turėtų būti montuojami baldai.

21. LAT praktika: pirkti darbai ir baldai. Taip pat teisiškai nepagrįstais pripažįstami ir argumentai, kad sudėtinio Pirkimo objekto išskaidymas lemtų žymiai padidėjusią projekto administravimo naštą, atsakovui tektų rengti ir administruoti didelį kiekį pirkimų, ūkio subjektai būtų nesuinteresuoti mažomis jo dalimis. Šiame kontekste pirmiausia pažymėtina, kad administracinės ir vadybinio pobūdžio priežastys pagal nuoseklią kasacinio teismo praktiką, įskaitant nurodytąją, šioje srityje nelaikytinos išimtinėmis, pateisinančiomis atskirų objektų sujungimą.

22. LAT praktika: pirkti darbai ir baldai. Be to, teisiškai nepagrįsti argumentai, kuriais preziumuojamas pats nepalankiausias rezultatas ir nemotyvuotai iškeliami sunkumai, kurie galėtų iškilti atsakovui į atskiras dalis (ar pirkimus) išskaidant kai kurių baldų įsigijimą ir montavimą bei remonto darbus. Galiausiai nepaneigti argumentai, kad dėl nedidelės baldų su integruota technika vertės juos įsigyti perkančioji organizacija galėtų pagal mažos vertės pirkimo procedūras.

23. LAT praktika Teisėjų kolegija daro išvadą, kad svarbiomis priežastimis nepagrįstas sprendimas sujungti du savarankiškus nevienarūšius pirkimo objektus į vieną kvalifikuotinas neteisėtu (VPĮ28 straipsnis), pažeidžiančiu laisvą ūkio subjektų konkurenciją (VPĮ17 straipsnio 3 dalis), viešųjų pirkimų skaidrumo, proporcingumo ir lygiateisiškumo principus (VPĮ17 straipsnio 1 dalis). Tokio Pirkimo sąlygų neteisėtumo išvados nekeičia labai skirtinga atskirų objektų vertė ar viešojo pirkimo sutarties vykdymo specifika, inter alia, vieta, rezultato reikšmė ar pan.

24. LAT praktika:2018-09-04 d. nutartis viešojo pirkimo skaidymas į dalis, kartu tiekėjams leidžiant pateikti visų jo dalių pasiūlymus (kad ir kiek jų būtų), iš esmės turėtų pasiekti tą patį masto ekonomijos (sutaupymo) efektą; abejotina, kad tiekėjas, turintis pakankamų resursų ir pajėgumo bei siekiantis laimėti pirkimą, siūlytų didesnę kainą išskaidytame į dalis pirkime, palyginti su analogišku pirkimu, kuris į dalis nebūtų skaidomas tik dėl to, kad jam reikėtų pateikti ne vieną, o keliolika pasiūlymų.

25. LAT praktika:2018-09-04 d. nutartis • nesuvaržyta tiekėjų konkurencija – vienas svarbiausių viešųjų pirkimų procedūrų reglamentavimo siekių – užtikrinti konkurenciją; • kelių pirkimo objektų sujungimo į vieną teisėtumo vertinimas pirmiausia priklauso nuo to, ar toks sprendimas pagrįstas svarbiomis priežastimis (pagrindų pobūdžio vertinimas) ir ar šis sprendimas vienintelis galimas ir būtinas, negalimas pasiekti kitomis, mažiau varžančiomis priemonėmis (proporcingumas);

26. LAT praktika:2018-09-04 d. nutartis • perkančiajai organizacijai nepateikus aiškaus ir įtikinamo pagrindimo naudotis išimtine teise sujungti kelis pirkimo objektus į vieną, yra teisinis pagrindas pripažinti, jog ginčijamos viešojo pirkimo sąlygos pažeidė viešųjų pirkimų skaidrumo, lygiateisiškumo ir proporcingumo principus (VPĮ 3 straipsnio 1 dalis), todėl jos pripažintinos neteisėtomis. • Inicijuodamas teisminį ginčą tiekėjas turi pateikti aiškius, konkrečius argumentus, kurie paneigtų pirkimo objekto neskaidymo priežasčių pagrįstumą

27. Kokios svarbios pirkimo neskaidymo priežastys? • dėl skaidymo sumažėja konkurencija • sutarties įgyvendinimas taptų pernelyg sudėtingas ar brangus (reikalingi skaičiavimai) • skirtingų pirkimo objekto dalių gyvendinimas glaudžiai susijęs ir dėl to perkančiajai organizacijai atsirastų būtinybė koordinuoti šių dalių tiekėjus ir tai keltų rimtą grėsmę sėkmingam sutarties vykdymui. Grėsmė turi būti reali, kurios negalima suvaldyti organizacinėmis priemonėmis.

28. Nesvarbios pirkimo neskaidymo priežastys? • Administracinės • Finansiniai poreikiai – siekis sutaupyti neturint konkrečių skaičiavimų • Objekto ypatingumas - vien tai, kad perkami socialiai jautrių ar visuomenei labai reikalingų viešųjų pirkimų objektai savaime neturi būti vertinama kitaip nei dėl kitų įsigijimų. • Formalus skaidymas

29. Patarimai: • siūlytina neskaidyti pirkimo objekto į vienodas (pagal kiekį lygias) dalis. • kai pirkimo dalių skaičius yra didesnis nei dalyvių skaičius, neteisėtas dalių pasiskirstymas paprastai tampa sudėtingesnis. Labiau nuspėjamose rinkose perkančioji organizacija galėtų nutarti dalinti pirkimo objektą į daugiau dalių nei yra tiekėjų ir taip sumažinti neteisėtų susitarimų tikimybę.

30. Kaip pirkti renginių organizavimo paslaugą? • I. Kuriais atvejais racionalu sudaryti sutartį su renginių organizatoriumi? • Kuriais atvejais racionalu sudaryti sutartį su atskirais paslaugų teikėjais?

31. VPT: Priimantsprendimądėlrenginioorganizavimopaslaugosskaidymo, reikiaįvertinti visas supirkimususijusiasaplinkybes, tiekėjųsusiteresuotumą.  Jei tam tikrojeteritorijojepagrindeyranuomojamospatalpos, kurioseyrakavinė, reikiamaįranga, pirkimąbūtųgalimaapjungti, tačiautaisatvejais, kai tam tikrojeteritorijojepatalpųsavininkaineteikiamaitinimopaslaugųirturėtųužsakinėtiišsubtiekėjų, tokiuatvejugalbūttikslingapirkimusskaidytipagaltiekėjųsuinteresuotumą. Kiekvienuatvejureikiaįvertintiatskirai. Lektorių, vertėjųpaslaugos, suvenyrųgamybaturėtųbūtiperkamiskaidantpirkimoobjektą į dalis.

32. Kaip skaičiuojame pirkimų vertes? • Atskirai skaičiuojame reguliarių ir nereguliarių pirkimų vertes • Pirkimo vertė skaičiuojama įtraukiant visas mokėtinas sumas (nepriklausomai nuo finansavimo šaltinių) be PVM, • Pirkimo vertė skaičiuojama įtraukiant per PD numatytus galimus pirkimo sutarties pratęsimus įsigytinus maksimalius kiekius.

33. Kaip skaičiuojame pirkimų vertes? • Preliminari pirkimo vertė apskaičiuojama rengiant pirkimų planą ir turi būti patikslinta ir užfiksuota pirkimo vykdytojo pirkimo eigą pagrindžiančiuose dokumentuose prieš pirkimo procedūros pradžią, įvertinant, ar turi būti atliekamos pirkimų plano korekcijos. • Sumuojamos to paties tipo prekių ir paslaugų vertės per einamuosius finansinius metus

34. Paslaugų pirkimo vertės skaičiavimas To paties tipo paslaugos - kurios priklauso tai pačiai paslaugų grupei pagal BVPŽ skaitmeninio kodo pirmus tris skaitmenis. Pvz. 79951000-5 – seminarų organizavimo paslaugos. 79952000-2 – su renginiais susijusios paslaugos. Išimtis – Paslaugos gali būti nelaikomos to paties tipo, nors BVPŽ skaitmeninio kodo pirmis trys skaitmenys sutampa, jei tenkinama nors viena iš sąlygų: • paslaugų teikimo sritis nėra identiška ar panaši • tokių paslaugų įprastai neteikia vienas tiekėjas (atsižvelgiama į tiekėjo specializaciją ir suinteresuotumą atitinkamoje veikloje). Pvz. 79951000-5 – seminarų organizavimo paslaugos ir 79970000-leidybos paslaugos.

35. Prekių pirkimo vertės skaičiavimas To paties tipo prekės – prekės, kurios priklauso tai pačiai prekių grupei pagal BVPŽ skaitmeninio kodo pirmus tris skaitmenis. Pvz., Išimtis: nors BVPŽ pirmi trys skaitmenys vienodi, tačiau tenkinama bent viena iš šių sąlygų: • prekių pirmi penki BVPŽ skaitmeninio kodo skaitmenys skiriasi ir prekės nėra skirtos identiškam ar panašiam naudojimui. • tokių prekių savo asortimente įprastai neturi vienas tiekėjas (atsižvelgiama į tiekėjo specializaciją ir suinteresuotumą atitinkamoje veikloje).

36. Svarbu: • Pirkimo vertė turi būti numatoma ir prieš pirkimą sudarytuose dokumentuose nurodoma kiekvienai pirkimo daliai atskirai • jei vienu pirkimu atskiromis dalimis perkamos to paties tipo prekės ar paslaugos, šių dalių vertės sumuojamos • jei vienu pirkimu atskiromis dalimis perkamos ne to paties tipo prekės ar paslaugos, šių dalių vertės nesumuojamos

37. Pavyzdys: Įstaiga vienu dviejų pirkimo dalių pirkimu perka stacionarius kompiuterius (1 pirkimo dalis) ir stalus (2 pirkimo dalis). • Pirkimo dokumentuose numatyta: „ stacionariems kompiuteriams skiriamas biudžetas – ne daugiau 50 000 eurų. Stalams skiriamas biudžetas – ne daugiau 30 000 eurų“. Kokia šio pirkimo vertė? : • 80 000 eurų. • Šio pirkimo vertė skaičiuojama kiekvienai pirkimo daliai atskirai.

38. Kaip skaičiuojame pirkimo vertę, jei perkame per CPO? 2019 m. sausį įstaiga per CPO įsigijo kompiuterių už 15 000 eurų. 2019 m. liepą įstaiga planuoja pati vykdyti pirkimą kompiuteriamsuž 58 000 eurų įsigyti. Kokia šio pirkimo vertė? Kokiu pirkimo būdu įstaiga gali jį atlikti?

39. Arprivalomapirkti per CPO? • VPĮ 82 str. 2 d. - Privaloma, jei tai, ką siūlo CPO atitinka PO poreikius ir ji negali prekių, paslaugų ar darbų įsigyti efektyvesniu būdu racionaliai naudodama tam skirtas lėšas. PO privalo motyvuoti savo sprendimą neatlikti pirkimo naudojantis centrinės perkančiosios organizacijos paslaugomis ir saugoti tai patvirtinantį dokumentą. • Mažos vertės aprašo 11 p. analogiška nuostata. • Išimtis – atliekama neskelbiama apklausa iki 10 000 eurų be PVM.

40. Kaip skaičiuojame pirkimų vertes, jei perkame pagal įgaliojimą Projekto vykdytojas įgaliojo partnerį atlikti viešinimo paslaugos pirkimą. Pr.V pateikta informacija: 1. pagal įgaliojimą reikia nupirkti viešinimo paslaugų už 15 000 eurų. 2. Pr.V bendra viešinimo paslaugų vertė - 50 000 eurų. Kokia bus partnerio atliekamo pirkimo vertė?

41. Darbų pirkimo vertės skaičiavimas Darbų pirkimo vertė yra visų numatomų atlikti darbų, kurie kartu kaip statybos ir (arba) inžinerinės veiklos, kaip visumos, rezultatas savarankiškai atlieka vieną ūkinę ar techninę funkciją, pirkimo sutarčių verčių suma.

42. Darbų pirkimo vertės skaičiavimas Laikoma, kad darbai kartu kaip statybos ir (arba) inžinerinės veiklos, kaip visumos, rezultatas savarankiškai atlieka vieną ūkinę/techninę funkciją, kai yra bent vienas iš šių atvejų: • jeigu darbai atliekami pagal vieną statinio projektą ar pirkimo vykdytojo parengtą techninę specifikaciją tam statiniui (jei statinio projektas rengiamas dalimis, darbų pirkimo vertė skaičiuojama sumuojant visų pirkimo sutarčių, sudaromų dėl darbų, įsigyjamų pagal dalimis parengtą projektą, vertes). • Jeigu statinio projektas, neturi būti rengiamas, tačiau pirkimo sutartys sudaromos dėl identiškų ar panašių to paties statinio statybos darbų. Identiškais ar panašiais laikomi tokie darbai, kurie priklauso tai pačiai veiklos klasei, nurodytai Viešųjų pirkimų įstatymo 1 priede

43. Per kokį laikotarpį objektui sudarytos sutartys sumuojamos • atvejis: Jei darbai atliekami pagal 1 statinioprojektą ar techninę specifikaciją, numatomų pirkimo sutarčių vertės turi būti sumuojamos nepriklausomai nuo to, per kokį laikotarpį ir kokiais etapais jos bus sudaromos • Jei darbai sumuojami, nes priklauso tai pačiai veiklos klasei, sumuojamos per finansinius metus numatomų sudaryti darbų vertės. Pagal I ir II atvejus apskaičiuotos vertės tarpusavyje nesumuojamos.

44. Klaidos: • Sudaroma sutartis 6 mėn., su galimybė pratęsti 2x6 mėn., pirkimo vertė apskaičiuojama tik pagal 6 mėn. • Skaičiuojant pirkimo vertę nėra atsižvelgiama į maksimalius galimus įsigyti kiekius.

45. Pirkimo vertės ribos • Tarptautiniai pirkimai: • ≥ 144 000 Eur – prekės ir paslaugos (kai perka įstaigos įrašytos į centrinio valstybinio administravimo sistemai priklausančių PO sąrašą) • ≥ 221 000 Eur – prekės ir paslaugos (PO neįrašytoms į sąrašą) • ≥ 5 548 000 Eur – darbai • ≥ 750 000 Eur – kai perkamos 2 priede nurodytos socialinės ir kt. Direktyva 2014/24/ES- Nustato EK kas du metus - Paskelbta oficialiam leidinyje ir CVPIS - Skelbta: 2018.01.01 • Supaprastinti pirkimai: • < 144 000 Eur – prekės ir paslaugos • < 221 000 Eur – prekės ir paslaugos • < 5 548 000 Eur – darbai • < 750 000 Eur – kai perkamos 2 priede nurodytos socialinės ir kt. specialiosios paslaugos VPĮ 4 str. 2 d. Priklauso nuo tarptautinės pirkimo vertės ribos VPĮ 4 str. 3 d.Nustatytos konkrečios vertės • Mažos vertės pirkimai: • < 58 000 Eur – prekės ir paslaugos • < 145 000 Eur – darbai

46. Pirkimo vertės ribos Maža vertė: < 58 000 Eur – prekės ir paslaugos < 145 000 Eur – darbai Bendra vertė visų pirkimų turi būti mažesnė už 58000 ir 145000 eurus Supaprastinti: < 80 000 Eur – to paties tipo prekės ir paslaugos < 1 000 000 Eur - darbai Atskiro pirkimo vertė turi būti mažesnė kaip 80000 ir 1 mln. eurų Iš jų 20% Tarptautiniai: Numatoma pirkimo vertė yra lygi tarptautinio pirkimo vertės ribai arba ją viršija

47. Išimtys Pvz. Planuojama įsigyti to paties tipo prekių už 700 000 Eur PO gali skaidyti šią vertę į tris atskirus pirkimus: 1. 20% - 700 000*0,2=140 000 Eur 2. Vertė vienos daliesmažesnė kaip 80 000 Eur 1 2 3

48. Ar tai dirbtinispirkimoskaidymasį dalis? 2019 m. liepą projekto vykdytojas planuoja pirkti kompiuterius už 9000 eurų. 2019 m. rugpjūtį projekto vykdytojas planuoja pirkti analogiškus kompiuterius už 9500 eurų.

49. PIRKIMO BŪDAI Sunkiausia klaida: nepagrįstai pasirinktas neskelbiamas pirkimas ! VPĮ 31 str. 3 d. 4 p. Mažos vertės pirkimas gali būti neskelbiamas, kai numatoma pirkimo sutarties vertė yra mažesnė kaip 10 000 Eur be PVM.

50. Svarbu padaryti prieš vykdant mažos vertės pirkimus: • Įstaigos vidaus tvarkoje numatyti: • atvejus, kadapirkimą vykdo komisija/pirkimo organizatorius; • pirkimų organizavimo tvarką (pirkimų iniciatoriaus, organizatoriaus funkcijos ir kt.) • kokie dokumentai pildomi pirkimo procedūrų metu