1 / 19

Reabilitacinės ir korekcinės programos pataisos įstaigose

Reabilitacinės ir korekcinės programos pataisos įstaigose. Kas yra reabilitacinė programa? Kokie yra programų tipologijos kriterijai? Kokios programos vadinamos psichokorekcinėmis? Kas būdinga efektyvioms programoms? Kokie yra programos aprašo elementai?. Programinės reabilitacijos samprata.

conor
Download Presentation

Reabilitacinės ir korekcinės programos pataisos įstaigose

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. Reabilitacinės ir korekcinės programos pataisos įstaigose Kas yra reabilitacinė programa? Kokie yra programų tipologijos kriterijai? Kokios programos vadinamos psichokorekcinėmis? Kas būdinga efektyvioms programoms? Kokie yra programos aprašo elementai?

  2. Programinės reabilitacijos samprata • reabilitacinėprograma – tai struktūruota ir tikslinga intervencija, taikoma konkrečioms nuteistųjų grupėms, atsižvelgiant į jų kriminogeninius ir kitus, socialinei integracijai svarbius, poreikius.

  3. Reabilitacinių programų klasifikaciniai kriterijai • a) bendrieji tikslai, • b) tikslinės grupės, • c) programų taikiniai (į ką nukreipiamas programos poveikis) • d) intervenciniai metodai.

  4. Pagal bendruosius tikslus • Programos, skirtos mažinti pakartotinių nusikaltimų riziką; • Programos, skirtos skatinti nuteistųjų socialinę integraciją; • Programos, skirtos gerinti nuteistųjų adaptaciją pataisos įstaigoje; • Multimodalinės programos, derinančios kelis tikslus.

  5. Pagal taikinius ir intervencinius metodus • Socialinės • Edukacinės • Psichokorekcinės

  6. Psichokorekcinės programos charakteristika • tikslai yra tiesiogiai susiję su konkrečių psichologinių (elgesio ir/ar asmenybės struktūrinių elementų) pokyčiais; • taikiniais gali būti kognityviniai įgūdžiai ir gebėjimai (pvz., problemų sprendimo), emocinis reagavimas (pvz., streso įveikimas), elgesio reakcijos (pvz., priekabiavimo situacijose); • gali būti naudojami įvairūs, ne tik psichologiniai intervenciniai metodai, bet ir informavimas, mokymas, treniruotė. Tačiau psichokorekcinės programos skiriasi nuo kitų tuo, kad jos būna pagrįstos teoriniais pokyčių modeliais, jose taikomi tikslingi psichologinio poveikio metodai, remiamasi asmeniniu ir grupiniu programos dalyvių patyrimu, jose vyrauja psichologinio konsultavimo ir psichoterapijos technikos, tinkamos kognityvinių įgūdžių ir gebėjimų, emocinio reagavimo ir elgesio korekcijai ir tobulinimui.

  7. Psichokorekcinių programųteorinis ir metodologinis pagrindas A. P. Goldstein ir B. Glick, (2001), apžvelgdami dažniausiai nusikaltėliams taikomas psichokorekcines programas, pagal teorinį pamatą išskyrė šešis jų tipus. Tai yra programos, pagrįstos • psichoanalize ir psichodinaminiupokyčių modeliu • bihevioristine psichologija ir elgesio terapijosmetodais • kognityvine psichologija ir psichoterapija pagrįstos programos • socialinių įgūdžių treniruotė • Kohlberg (1976) moralinės raidos teorija • multimodalinės programos

  8. Psichokorekcinių programų efektyvumas • 1974 m. R. Martinsonas išanalizavo 231 studijų (paskelbtų per 1945 – 1967 metus) apie įvairių intervencinių programų, taikytų įkalinimo, probacijos ir parolio sąlygomis, rezultatus ir padarė išvadą, kad “išskyrus kelias išimtis, reabilitacinis darbas nepadarė pakankamos įtakos recidyvizmui” (“nothing works”)

  9. Efektyviausios programos yra (Andrews ir kt., 1990) : • 1) stipriai struktūruotos ir koncentruotos • 2) naudoja problemų sprendimo procedūras, pagrįstas kognityvinio ir socialinio mokymosi principais; tiesioginiai jų poveikio objektai – įgūdžiai, nuostatos ir vertybės, mąstymo ir elgesio defektai, skatinantys nusikalstamą elgesį; • 3) jas taiko tam pasirengę darbuotojai, gebantys savo valdžią naudoti “griežtai bet teisingai”, modeliuoti ir pastiprinti antikriminalines vertybes; be to, jas vykdantys darbuotojai yra motyvuoti, turi entuziazmo ir sulaukiavadovybės palaikymo;

  10. 4) jos taikomos nuteistiesiems, kurių kriminalinė rizika aukšta ar bent vidutinė (t.y. nustatyta, kad tikimybė, jog jie pakartotinai nusikals, pakankamai didelė). • 5) jos atsižvelgia į nuteistųjų grupės ypatumus (amžių, lytį, sveikatos būklę, išsilavinimą), o taip pat galimybes užbaigti programą.

  11. 6) jų tikslai, taigi ir kriterijai efektyvumui vertinti, neapsiriboja recidyvizmo rodikliais, bet įtraukia ir konkrečius dalyvių elgesio ir asmenybės pokyčius. • 7) jų rezultatai yra perkeliami už pataisos įstaigos ribų (į šeimą, bendruomenę ir pan.).

  12. Apibendrinant, reabilitacinės - korekcinės programos rezultatai, jos efektyvumas priklauso ir nuo pačios programos profesionalaus parengimo, jos kokybės, ir nuo jos įgyvendinimo kokybės, kuri, savo ruožtu, priklauso ir nuo dalyvių, ir nuo personalo, ir nuo aplinkos charakteristikų. • Taigi, nenuostabu tad, kad daug lengviau sukompromituoti tikrai kokybiškai parengtą programą nei įrodyti skeptikams, kad į ją verta investuoti (lėšas, laiką, energiją).

  13. Efektyvaus programų įgyvendinimo principai (Andrews ir kt., 1990) • Rizikos principas. Programos turi būti taikomos diferencijuotai, atsižvelgiant į nuteistiesiems būdingą kriminalinės rizikos lygį. Intensyvios, koncentruotos programos tinkamesnės toms nuteistųjų grupėms, kurioms būdingas aukštas ir vidutinis rizikos pakartotinai nusikalsti lygis. • Poreikių principas. Programos turi būti taikomos, atsižvelgiant į nuteistųjų poreikius, visų pirma - kriminogeninius. Būtent į juos turi būti nukreipti taikomi poveikio metodai. • Jautrumo principas. Programos taikymo stilius turi atitikti jos dalyvių galimybes įsisavinti programą, atsižvelgti į demografines, individualias ir kultūrines jos dalyvių charakteristikas. Pavyzdžiui, ypač struktūruotas mokymas reikalingas nuteistiesiems su žemais intelektiniais gebėjimais; konfrontacijos technikos netinka dalyviams, turintiems aukštą nerimo lygį, tam tikri klausimai yra tabu išpažįstantiems islamą ir pan. • Profesinis pasirengimas ir įžvalgumas. Programų vykdytojai ir vadovai turi ne tik gerai išmanyti programą ir naudojamus metodus, mokėti susieti jos tikslus ir procesą, stebėti ir vertinti rezultatus, bet ir savo elgesiu demonstruoti tuos reagavimo būdus, kurių siekiama išmokyti, pastiprinti tas nuostatas, kurias siekiama suformuoti ir pan. Be to, svarbu gebėti pasirūpinti programos įgyvendinimui reikalingais ištekliais ir sąlygomis, užsitikrinti administracijos ir kolegų palaikymą.

  14. Psichokorekcininės programos rengimas Elementai: • darbo planas • intervenciniai metodai • programos eigos kontrolės mechanizmai • rezultatų įvertinimo būdai

  15. Programos planas • Kas yra programos klientai ir kokios jų problemos bus koreguojamos, t.y. tiksliai apibrėžti programos tikslinę grupę ir programos taikinius (poveikio objektus). • Kokios intervencijos tinkamos tikslinės grupės narių problemoms spręsti? • Kodėl programoje pasirinktos būtent tokios intervencijos? • Kokie yra programos tikslai ir uždaviniai? • Kas (empiriniai tyrimai, teorinė koncepcija, logika, patirtis) susieja programos tikslus – dalyvių poreikius – intervencinius metodus? • Kaip bus įsitikinta, kad intervencija taikoma teisingai, pagal planą? • Kaip bus įsitikinta, kad intervencija buvo efektyvi?

  16. Intervenciniai metodai • Vertinant intervencinių metodų tinkamumą, svarbu teisingai atsakyti į du klausimus: • Ar planuojami intervenciniai metodai yra efektyvūs, jų strategija logiška, teoriškai ir empirikai pagrįsta? • Ar numatytos galimybės kontroliuoti intervencijų vykdymą pagal programoje pateiktus reikalavimus ir planą?

  17. Programos struktūros elementai • darbo su programa vadovas (vadovėlis), į kurį įeina bendras programos aprašymas; • vertinimų vadovas; • mokymo vadovas; • pagalbinės medžiagos.

  18. PVZ (Kanados atvejis) • Intergacijos į visuomenę programa; • Kognityvinių sugebėjimų lavinimo programa; • Laisvalaikio organizavimo programa; • Auklėjimo įgūdžių įgijimo programa; • Šeiminio gyvenimo be smurto programa; • Pykčio ir emocijų valdymo programa ir kt.

  19. Literatūra • Andrews, D.A., Bonta, J., and Hoge, R.D. (1990) Classification for effective rehabilitation: Rediscovering psychology. Criminal Justice and Behavior, 17, 19-52. • Gendreau, P. & Andrews, D. (1994). Correctional Program Assessment Inventory. (4th ed.) University of New Brunswick, St. John, New Brunswick. • http://www.csc-scc.gc.ca • http://www.artofliving.org.za/service-programs/prison-smart.asp

More Related