valstyb s tarnybos lyginamoji teis n.
Download
Skip this Video
Loading SlideShow in 5 Seconds..
VALSTYBĖS TARNYBOS LYGINAMOJI TEISĖ PowerPoint Presentation
Download Presentation
VALSTYBĖS TARNYBOS LYGINAMOJI TEISĖ

Loading in 2 Seconds...

play fullscreen
1 / 117

VALSTYBĖS TARNYBOS LYGINAMOJI TEISĖ - PowerPoint PPT Presentation


  • 550 Views
  • Uploaded on

VALSTYBĖS TARNYBOS LYGINAMOJI TEISĖ . Lietuva, JAV, Didžioji Britanija, VFR, Prancūzija, Rusijos Federacija. © Stasys Šedbaras. 1. Esminiai valstybės tarnybos teisinio santykio bruožai (1).

loader
I am the owner, or an agent authorized to act on behalf of the owner, of the copyrighted work described.
capcha
Download Presentation

PowerPoint Slideshow about 'VALSTYBĖS TARNYBOS LYGINAMOJI TEISĖ' - minna


An Image/Link below is provided (as is) to download presentation

Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author.While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server.


- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - E N D - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
Presentation Transcript
valstyb s tarnybos lyginamoji teis

VALSTYBĖS TARNYBOS LYGINAMOJI TEISĖ

Lietuva, JAV, Didžioji Britanija, VFR, Prancūzija, Rusijos Federacija

© Stasys Šedbaras

1 esminiai valstyb s tarnybos teisinio santykio bruo ai 1
1. Esminiai valstybės tarnybos teisinio santykio bruožai(1)
  • Valstybės tarnybos teisės dalykas – visuomeninių santykių, atsirandančių organizuojant tarnybą ir jai funkcionuojant, visuma.
  • Valstybės tarnybos teisės dalyke esti santykių, reglamentuojamų konstitucinės, darbo, baudžiamosios, civilinės teisės.
  • Valstybės tarnybos teisė – administracinės teisės specialioji dalis, jungianti praktiškai visus administracinės teisės institutus tiek organizuojant valstybės tarnybą, tiek ir jai funkcionuojant: vykdomąją valdžią, valstybės valdymą, vietinę savivaldą, administracinės teisės subjektus, valstybės valdymo ir savivaldos institucijas, valdymo metodus ir administracines teisines priemones, valstybės prievartą, administracinę atsakomybę, kontrolę ir priežiūrą vykdomosios valdžios sistemoje.
esminiai valstyb s tarnybos teisinio santykio bruo ai 2

Esminiai valstybės tarnybos teisinio santykio bruožai(2)

Valstybės tarnybos teisė yra, viena vertus, viešosios teisės sudėtinė dalis, kadangi specialūs teisės subjektai įgyvendina valstybės, jos institucijų ir vietinės savivaldos uždavinius ir funkcijas.

Antra vertus, tarnybos teisė (siaurąja prasme) yra administracinės teisės dalis.

valstyb s tarnybos teisinio santykio bruo ai

Valstybės tarnybos teisinio santykio bruožai:

1) tai valstybinis teisinis santykis, t.y. jis sureguliuotas viešosios teisės (valstybinės, administracinės) normomis;

2) tai specialus teisinis santykis, nustatantis valstybės tarnautojų teisinę padėtį. Institucija, įstaiga iš vienos pusės ir tarnautojas iš kitos pusės yra susieti pavaldumo santykiu. Jo atsiradimo pagrindas dažniausiai yra valdymo aktas, o ne darbo sutartis, kuri sudaroma tik su dalimi (paslaugų) valstybės tarnautojų;

3) tai pasitikėjimo valstybės tarnautoju, jo ištikimybės valstybei santykis. Tai, viena vertus, suponuoja tam tikras pareigas valstybės tarnautojui, antra vertus, įpareigoja valstybę, jos institucijas ir įstaigas ginti tarnautoją ir jo teisinę padėtį;

4) tai valdžios, valstybinis teisinis santykis, reiškiantis, kad jo dėka įgyvendinamas valstybės suverenitetas, o valstybės tarnautojai turi valdžios įgaliojimus tiek vidaus , tiek viešajame administravime. Tokie įgaliojimai negali būti suteikti asmeniui darbo teisinių santykių pagrindu.

visus valstyb s tarnybos santykius galima sugrupuoti materialinius teisinius ir procesinius

Visus valstybės tarnybos santykius galima sugrupuoti į materialinius teisinius ir procesinius

Materialinės normos nustato valstybės tarnautojų teisinę padėtį. Tai valstybės tarnybos principai, valstybės (savivaldybės) tarnautojo sąvoka, tarnautojų grupės (rūšys), tarnautojų teisės, pareigos ir teisių apribojimai, lengvatos, garantijos ir kompensacijos ir pan.

Procesinės normos reglamentuoja santykius įgyvendinant materialinės teisės normas. Tai stojimo tarnybon tvarka, paaukštinimo, pervedimo ir kitokios karjeros darymo tvarka, tarnybos vertinimas, kategorijų suteikimas, tarnybinės, materialinės atsakomybės taikymo procedūros, atleidimo tvarka ir pan.

2 valstyb s tarnybos teisini santyki reguliavimo metodas 1

2. Valstybės tarnybos teisinių santykių reguliavimo metodas (1)

Viena iš teisinio reguliavimo mechanizmo sudėtinių dalių yra teisinio reglamentavimo metodai.

Tai teisės normų poveikio konkretiems visuomeniniams santykiams būdų, priemonių visuma.

Teisės teorija skiria du metodus: imperatyvų ir dispozityvų.

valstyb s tarnybos teisini santyki reguliavimo metodas 2

Valstybės tarnybos teisinių santykių reguliavimo metodas (2)

Imperatyvus metodas – tai valdingų potvarkių metodas. Jis visų pirma būdingas administracinei teisei. Jis dominuoja ir valstybės tarnybos teisiniame reglamentavime.

Dispozityvus (koordinacijos) metodas skiriasi nuo imperatyvaus ir jo esmė – teisinių santykių šalių lygybė. Šis metodas visų pirma būdingas civilinei (iš dalies - darbo) teisei.

3 valstyb s tarnybos s voka

3. Valstybės tarnybos sąvoka

Tikslinga žmogaus veikla gali pasireikšti įvairiomis formomis:

-prekių, kitų materialinių gėrybių gamyba, paslaugų žmonėms teikimas;

-nematerialių (dvasinių) gėrybių kūrimas (literatūros, meno ir kitokių kūrinių kūrimas – knygų rašymas, spektaklių, filmų statymas ir pan.);

-socialinė kultūrinė veikla (švietimas, sveikatos apsauga, ligonių, nusenusių slauga ir pan.);

-valstybės tarnyba, kuri funkcionuoja visose žmogaus gyvenimo srityse: ekonomikos (ūkio, žemės ūkio, aplinkos apsaugos, finansų), socialinėje ir kultūrinėje (sveikatos apsaugos, socialinės apsaugos ir darbo, švietimo ir mokslo), administracinėje politinėje srityse (krašto apsauga, valstybės saugumas, vidaus ir užsienio reikalai, teisingumo vykdymas);

-veikla politiniuose, visuomeniniuose dariniuose, nevalstybinėse organizacijose, religinėse bendrijose, tarptautinėse, užsienio organizacijose ir pan.

valstyb s tarnybos s voka 2

Valstybės tarnybos sąvoka (2)

Taigi, viena iš svarbiausių žmogaus veiklos sričių yra valstybės tarnyba.

Tačiau kalbant apie valstybės tarnybą visų pirma reikėtų pabrėžti, kad ji skirta ne joje tarnaujančio žmogaus, t.y. valstybės tarnautojo materialinių poreikių tenkinimui, kaip tai įprasta užsiimant ūkine-komercine veikla.

Svarbiausia čia yra tai, kad valstybės tarnyba skirta užtikrinti pačios valstybės kaip žmonių susivienijimo funkcionavimą įvairiose jos veiklos srityse, organizuoti konkrečios šalies gyventojų poreikių tenkinimą, ginti žmogaus teises ir laisves, garantuoti saugią vidaus ir išorės aplinką.

Be abejo, valstybės tarnautojai gauna tarnybinį atlyginimą, ir, dažniausiai, pakankamai didelį, turi kitas garantijas, tačiau jų pagrindinis tikslas – kad valstybės mechanizmas funkcionuotų sklandžiai ir dirbtų suvereniteto turėtojo – Tautos labui.

valstyb s tarnybos u daviniai

Valstybės tarnybos uždaviniai:

-saugoti konstitucinę šalies santvarką;

-vykdyti valstybės (viešojo) valdymo funkciją;

-užtikrinti valstybės politinės ir socialinės – ekonominės veiklos sričių stabilumą;

-parengti ir įgyvendinti politinius sprendimus;

-užtikrinti visuomenės gerovę, ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves;

-užtikrinti valstybės tarnautojų ištikimybės valstybei principo įgyvendinimą;

-įgyvendinti pozityvaus pobūdžio valstybės valdymo veiklą, tenkinančią kasdienius gyventojų poreikius;

-įstatymo nustatytais atvejais taikyti valstybės prievartos priemones, t.y., įgyvendinti teisėsaugos funkciją;

-valdyti socialinę – ekonominę ir kultūros sritis;

-užtikrinti mokesčių surinkimo mechanizmą, taip užtikrinant valstybės veiklos finansavimą.

slide12

Valstybės tarnybos apibrėžimas (VTĮ 2 str. 1 d.)

Valstybės tarnyba - teisinių santykių, atsirandančių įgijus valstybės tarnautojo statusą, jam pasikeitus ar jį praradus, taip pat atsirandančių dėl valstybės tarnautojo viešojo administravimo veiklos valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje įgyvendinant tam tikros valstybės valdymo srities politiką ar užtikrinant jos įgyvendinimo koordinavimą, koordinuojant tam tikros valstybės valdymo srities įstaigų veiklą, valdant, paskirstant finansinius išteklius ir kontroliuojant jų panaudojimą, atliekant auditą, priimant ir įgyvendinant teisės aktus, valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų sprendimus viešojo administravimo srityje, rengiant ar koordinuojant teisės aktų, sutarčių ar programų projektus ir teikiant dėl jų išvadas, valdant personalą arba turint viešojo administravimo įgaliojimus nepavaldžių asmenų atžvilgiu, visuma.

© Stasys Šedbaras, LTU, 2002

slide13

Valstybės tarnybos apibrėžimas

  • Tai viešojo administravimo veikla:
  • įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama valstybės ir vietos savivaldos institucijų, kitų įstatymais įgaliotų subjektų vykdomoji veikla, skirta valstybės ar vietos savivaldos institucijų aktams įgyvendinti
  • bei numatytoms viešosioms paslaugoms administruoti.

© Stasys Šedbaras, LTU, 2002

slide14

Valstybės politikai

  • Valstybės politikai - asmenys, įstatymų nustatyta tvarka išrinkti ar paskirti į
  • Respublikos Prezidento,
  • Seimo Pirmininko,
  • Seimo nario,
  • Ministro Pirmininko,
  • ministro,
  • savivaldybės tarybos nario,
  • savivaldybės mero,
  • savivaldybės mero pavaduotojo pareigas.

© Stasys Šedbaras, LTU, 2002

slide15

Valstybės tarnautojo apibrėžimas

Valstybės tarnautojas - fizinis asmuo, einantis pareigas valstybės tarnyboje ir atliekantis viešojo administravimo veiklą.

© Stasys Šedbaras, LTU, 2002

slide16

Valstybės tarnybos rūšys

  • Valstybinė
  • centrinėse valdžios institucijose ir įstaigose;
  • jų teritoriniuose padaliniuose ir kituose teritoriniuose dariniuose.

Savivaldos (savivaldybių institucijose ir jų įsteigtose įstaigose).

© Stasys Šedbaras, LTU, 2002

slide17

Valstybės tarnautojų rūšys (1)

2) statutinis:

tarnautojas, kurio tarnybą reglamentuoja įstatymo patvirtintas statutas arba Diplomatinės tarnybos įstatymas, nustatantys specialias priėmimo į valstybės tarnybą, tarnybos atlikimo, atsakomybės ir kitas su tarnybos ypatumais susijusias sąlygas, ir (ar) turintis viešojo administravimo įgaliojimus jam nepavaldžių asmenų atžvilgiu;

1) karjeros:

valstybės tarnautojas, priimtas į pareigas neterminuotam laikui ir turintis galimybę VTĮ nustatyta tvarka įgyvendinti teisę į karjerą valstybės tarnyboje;

© Stasys Šedbaras, LTU, 2002

slide18

Valstybės tarnautojų rūšys (2)

3) politinio (asmeninio) pasitikėjimo:

priimtas į pareigas jį priėmusio valsty-bės politiko ar kole-gialios valstybės institucijos įgalioji-mų laikui arba kituose įstatymuose nustatytam terminui;

4) įstaigos vadovas:

tarnautojas, konkurso būdu ar politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu priimtas vadovauti valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai;

5) pakaitinis:

tarnautojas, pakeičiantis laikinai negalintį eiti pareigų karjeros arba politinio (asmeninio) pasitikėjimovalstybės tarnautoją.

© Stasys Šedbaras, LTU, 2002

slide19

Valstybės tarnautojų lygiai

Valdininkų įstatyme lygiais buvo vadinamas valdininkų skirstymas į A ir B lygius. VTĮ toks skirstymas vadinamas skirstymu į grupes, o lygiais vadinamas valstybės tarnautojų skirstymas pagal išsilavinimo reikalavimą arba kriterijų.

VTĮ 7 straipsnyje pasakyta, kad valstybės tarnautojai skirstomi į 3 lygius:

A lygis – pareigybės, kurioms būtinas aukštasis universitetinis arba jam prilygintas išsilavinimas

B lygis – pareigybės, kurioms būtinas ne žemesnis kaip aukštasis neuniversitetinis arba aukštesnysis, arba iki 1995 m. įgytas specialusis vidurinis išsilavinimas

C lygis – pareigybės, kurioms būtinas ne žemesnis kaip vidurinis išsilavinimas ir įgyta profesinė kvalifikacija

© Stasys Šedbaras, LTU, 2002

slide20

Valstybės tarnautojų kategorijos

Su pareigybių lygiais yra glaudžiai susijusios ir pareigybių kategorijos. Įstatyme numatyta, kad valstybės tarnautojų pareigybės skirstomos į 20 kategorijų. Jos apima visus lygius taip, kad 1-a yra žemiausia C lygio kategorija, o 20-a – aukščiausia A lygio kategorija.

Schematiškai lygių ir kategorijų santykį galima pavaizduoti taip:

20

19

18

17

16

15

14

13

12

11

10

09

08

07

06

05

04

03

02

01

A

B

C

© Stasys Šedbaras, LTU, 2002

slide21

Valstybės tarnautojų kvalifikacinės klasės (1)

Kvalifikacinė klasė - tam tikros kategorijos valstybės tarnautojo kvalifikacijos lygmuo

Valstybės tarnautojų kvalifikacinės klasės yra trys:

Aukščiausia kvalifikacinė klasė yra pirma

Vidurinė kvalifikacinė klasė yra antra

Žemiausia kvalifikacinė klasė yra trečia

© Stasys Šedbaras, LTU, 2002

slide22

Valstybės tarnautojų kvalifikacinės klasės (2)

Priimant valstybės tarnautojus į pareigas, vertinimo būdu jiems gali būti suteikiama trečia kvalifikacinė klasė. Šiuo atveju netaikomas VTĮ 22 straipsnio 5 dalyje nustatytas 20 darbo dienų pranešimo apie būsimą vertinimą terminas

© Stasys Šedbaras, LTU, 2002

slide23

VTĮ taikymas: statutiniai valstybės tarnautojai. Darbo įstatymų taikymas

Valstybės tarnybos įstatymas be išlygų taikomas valstybės tarnautojams, išskyrus statutinius valstybės tarnautojus.

Statutiniams valstybės tarnautojams šio įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja statutai ar Diplomatinės tarnybos įstatymas, išskyrus šio Įstatymo nustatytą darbo apmokėjimo tvarką.

Darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas.

© Stasys Šedbaras, LTU, 2002

slide24

VTĮ netaikomas (1)

1) valstybės politikams (asmenims, į pareigas tiesiogiai ar netiesiogiai išrinktiems Lietuvos piliečių arba atstovaujamosios valdžios paskirtiems politinei programai vykdyti – Respublikos Prezidentas, Seimo nariai, Ministras Pirmininkas, ministrai, merai, merų pavaduotojai, kiti savivaldybių tarybų nariai);

2) Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Vyriausiojo administracinio, kitų teismų teisėjams, prokurorams;

3) Lietuvos banko valdybos pirmininkui, jo pavaduotojui, valdybos nariams, kitiems Lietuvos banko tarnautojams;

© Stasys Šedbaras, LTU, 2002

slide25

VTĮ netaikomas (2)

4) profesinės karo tarnybos kariams;

5) valstybės ir savivaldybių įmonių darbuotojams;

6) viešųjų įstaigų darbuotojams;

7) darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis ir gaunantys darbo užmokestį iš valstybės ir savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų.

© Stasys Šedbaras, LTU, 2002

vt taikomas tik i dalies 1
VTĮ taikomas tik iš dalies (1)
  • 1) Seimo ar Respublikos Prezidento paskirtiems valstybės institucijų ir įstaigų vadovams, kitiems Seimo ar Respublikos Prezidento paskirtiems valstybės pareigūnams taikomos
  • nuostatos apie materialinės atsakomybės taikymą regreso tvarka (VTĮ 33 straipsnio 3 dalis);
  • nuostatos apie kasmetines atostogas (36 straipsnis).
vt taikomas tik i dalies 2
VTĮ taikomas tik iš dalies (2)
  • 2) Valstybės saugumo departamento generaliniam direktoriui ir jo pavaduotojams,
  • STT direktoriui ir jo pavaduotojams,
  • taip pat policijos generaliniam komisarui taikomos VTĮ VI skyriaus ,,Darbo užmokestis” nuostatos.
slide28

VTĮ taikomas tik iš dalies (3)

3) Seimo ar Respublikos Prezidento paskirtiems valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkams, jų pavaduotojams ir nariams, taip pat pagal specialius įstatymus įsteigtų komisijų, tarybų, fondų valdybų pirmininkams ir nariams taikomos nuostatos apie materialinės atsakomybės taikymą regreso tvarka (VTĮ 33 straipsnio 3 dalis);

4) šiems valstybės pareigūnams, išskyrus tuos, kurie tik periodiškai dalyvauja paminėtuose posėdžiuose, taikomas VTĮ 36 straipsnis, reglamentuojantis kasmetines atostogas.

© Stasys Šedbaras, LTU, 2002

valstyb s tarnybos ir valstyb s tarnautojo s voka1

Valstybės tarnybos ir valstybės tarnautojo sąvoka

Bendroji užsienio šalių valstybės tarnybos teisės samprata

1 bendros pastabos
1. Bendros pastabos

Viešoji valdžia atsiranda kuriantis valstybei, tačiau viešosios tarnybos institutas atsiranda tam tikrame valstybingumo vystymosi etape.

Vakarų šalyse valstybės tarnyba visų pirmą ėmė vystytis kontinentinėje Europoje: nuo XVI a. Prancūzijoje, nuo XVII a. – Vokietijoje, Švedijoje.

Reikšmingas valstybės tarnybos vystymosi kontinentinės Europos šalyse etapas prasidėjo XIX a. pabaigoje. Anglosaksų kraštuose tai buvo tik profesinės valstybės tarnybos formavimosi pradinis periodas. Būtent tada įvyko vadinamasis politinės valdžios ir operatyvaus valdymo pasidalijimas, valstybės valdymas pasidarė sudėtingesnis, o tai turėjo didelį poveikį tolimesniam valstybės tarnybos instituto vystymuisi per visą XX a.

slide31
XX a. pabaigoje daugelyje Vakarų šalių buvo paskelbta viešosios tarnybos valdymo doktrina, pagal kurią valstybės tarnyba priartinama prie menedžmento modelio privačiame sektoriuje. Ši politika aktyviai įdiegiama Didžiojoje Britanijoje, JAV, Kanadoje ir kt. Viešoji tarnyba imama vertinti kaip sistema, teikianti paslaugas gyventojams.
1 1 pagrindiniai vie osios tarnybos bruo ai
1.1. Pagrindiniai viešosios tarnybos bruožai

Valstybės tarnautojas turi tarnauti, o ne patarnauti, ne užsidirbinėti. Tarnauti jis turi ne partijai, ne privatiems interesams ir ne darbdaviui (siaurąja prasme – įstaigai, institucijai, jos vadovams), o svarbesnėms vertybėms.

Vakarų šalyse paprastai skiriama viešoji tarnyba ir valstybės tarnyba. Viešoji tarnyba suprantama daug plačiau, o valstybės tarnyba suprantama kaip dalis viešosios tarnybos.

Viešąja tarnyba paprastai suprantama tarnyba:

  • valstybės valdymo aparate;
  • vietos savivaldos institucijose;
  • valstybinėse įmonėse ir įstaigose (pvz., pašte, geležinkelyje ir kt.).
slide33
Kontinentinės Europos valstybės tarnybos sistemoje viešoji tarnyba suprantama dviem aspektais:
  • formaliu, organizaciniu požiūriu – kaip administracijos vadovaujama institucija (le service public);
  • materialiniu, funkciniu požiūriu – kaip veikla tenkinant visuomenės poreikius (la fonction publique).
slide34
Vakarų šalių teisės aktai viešąją tarnybą supranta kaip profesionalią, nuolatinę (nekeičiamą) tarnybą viešosios valdžios aparate.
slide35
Vakarų šalių teisėje ir doktrinoje viešoji tarnyba gali būti skirstoma įvairiais kriterijais.
  • Visų pirma, gali būti vartojamas teritorinis kriterijus. Tai centrinė ir vietos viešoji tarnyba.
  • Didesnėse šalyse yra tarpinė grandis ir viešoji tarnyba skirstoma į centrinę, regioninę ir vietos.
  • Federacinėse valstybėse visada yra mažiausiai trys grandys: federalinė, federacijos subjektų ir vietos (municipalinė) tarnyba.
  • Anglosaksų šalyse dėl separatinių tendencijų ir tradiciškai stiprios vietinės valdžios vietos (municipalinė) tarnyba traktuojama kaip savarankiška viešoji tarnyba.
slide36
Kitas kriterijus gali būti priklausymas vienai ar kitai valdymo sričiai. Šiuo kriterijumi galima išskirti civilinę, karo, diplomatinę, policijos ir kitokią tarnybą.

Pagrindinė tarp paminėtų rūšių yra civilinė tarnyba. Tai ne karinė, ne sukarinta kadrinių, nuolatinių centrinių valstybės valdymo institucijų darbuotojų tarnyba.

slide37
Vakarų šalyse egzistuoja dvi viešosios tarnybos teisinio pagrindo doktrinos: statutinė ir sutartinė, kurios įtvirtintos ir atitinkamuose tų šalių teisės aktuose.
1 2 vie osios tarnybos organizavimas
1.2. Viešosios tarnybos organizavimas

Užsienio šalyse galima įžvelgti dvi pagrindines viešosios tarnybos sistemas:

  • karjeros (kadrinę);
  • pozicinę (pareigų užėmimo sistemą).
slide39
Karjeros sistemoje susidaro uždaros korporacinės tarnybos – tarnautojų korpusai, sudėtys. Vienose šalyse korpusas apibūdinamas pagal profesinį požiūrį (pvz., ryšių tarnautojai), kitose – pagal atliekamų funkcijų pobūdį (pvz., prefektų, direktorių korpusai), trečiose – pagal viešosios tarnybos rūšį (gaisrininkų, teismų darbuotojų korpusai).
slide40
Pozicinėje sistemoje kitaip susiklosto valstybės tarnautojų, viešosios administracijos ir visuomenės santykiai. Lemiamą reikšmę turi ne tarnautojo tarnybos viename korpuse trukmė, bet einamos pareigos – konkreti pozicija administracijos hierarchijoje. Atitinkamos kvalifikacijos darbuotojas gali būti priimtas į bet kokias viešosios tarnybos pareigas, jei tik jis profesiniu požiūriu pasirengęs eiti laisvas pareigas. Tai reiškia, kad šioje sistemoje gali būti skelbiami atviri konkursai, kuriuose gali dalyvauti visi pretendentai. Be to, darbuotojas turi teisę ne tik laisvai pereiti iš vieno tarnautojų korpuso į kitą, bet ir laisvai migruoti iš privačios veiklos į valstybinę ir atgal.
1 3 vie j tarnautoj skirstymas grupes
1.3. Viešųjų tarnautojų skirstymas į grupes

Viešieji tarnautojai visų pirma skirstomi į nuolatinius ir laikinuosius.

Nuolatiniai tarnautojai būna įrašyti į įstaigos, institucijos etatų sąrašą, priimti į tarnybą, paskirti į konkrečias pareigas, jų pavardės įrašomos į viešųjų tarnautojų registrą.

slide42
Laikinieji tarnautojai taip pat paskiriami į pareigas, tačiau nėra įrašyti į įstaigos, institucijos etatų sąrašą, jų pavardės neįrašomos į viešųjų tarnautojų registrą. Laikinieji tarnautojai paprastai skiriami į pareigas be konkurso. Nors jų alga kai kada gali būti ir didesnė, negu nuolatinių, laikinieji turi mažiau teisių. Pvz., laikinieji tarnautojai neturi teisės į pensiją, į apsaugą nuo atleidimo.
slide43
Viešieji tarnautojai taip pat skirstomi pagal viešosios tarnybos rūšis į:
  • valstybės tarnautojus,
  • teritorinių kolektyvų (regionų, municipalitetų ir pan.) tarnautojus,
  • viešųjų decentralizuotų įstaigų tarnautojus.
slide44
Valstybės tarnautojai savo ruožtu skirstomi į:
  • civilius tarnautojus,
  • karius,
  • kitų specializuotų įstaigų tarnautojus (policija, priešgaisrinė apsauga ir t.t.).
slide45
Pastaruoju metu plačiausiai paplitęs tarnautojų skirstymas pagal atliekamų užduočių pobūdį.

Pagal šį kriterijų skiriami šie tarnautojų korpusai:

  • administracinis;
  • vykdomasis;
  • profesinis ir
  • pagalbinis-techninis.
slide46
Administracinės kategorijos tarnautojai turi įgaliojimus rengti koncepcijas ir priimti sprendimus.
  • Vykdomosios kategorijos tarnautojai įgyvendina administracinės kategorijos tarnautojų sprendimus. Pastariesiems priklauso ir atitinkamo lygmens padalinių vadovai, neturintys teisės priimti administracinių sprendimų.
  • Profesinės kategorijos tarnautojai yra specialistai, vadovaujami vykdomosios kategorijos tarnautojų ir atliekantys konkretų darbą.
  • Pagalbinės-techninės kategorijos tarnautojai užtikrina sąlygas kitiems tarnautojams atlikti savo pareigas.
1 4 vie osios tarnybos valdymas
1.4. Viešosios tarnybos valdymas

Valstybės tarnybos valdymo sistema užsienio šalyse yra labai išvystyta.

Visų pirma paminėtinos politinės institucijos, sprendžiančios strateginius viešosios tarnybos organizavimo ir veiklos klausimus.

Greta to sukurta specialių valdymo institucijų sistema, kuri koordinuoja viešosios tarnybos valdymą ir įgyvendina politinių institucijų sprendimus.

Taip pat tam tikrus įgaliojimus šioje srityje turi šakinės ir funkcinės viešojo administravimo institucijos: ministerijos ir departamentai (ar kitokio pavadinimo įstaigos).

slide49

JAV (1)

Formaliai vadovavimą JAV valstybės tarnybai įgyvendina prezidentas, Federacijos aukštesni organai ir valstijos.

Valstybinio aparato ir biurokratijos vystymosi ypatybės apsprendė JAV valstybės tarnybos formavimąsi ne įstatymo, o politinių tradicijų pagrindu.

JAV konstitucija suteikia prezidentui teisę, senato sutikimu, skirti aukštas pareigas užimančius asmenis ir užpildyti visas vakansijas tarp senato sesijų.

Artimiausius savo pagalbininkus ir patarėjus prezidentas skiria be senato pritarimo, su senato pritarimu skiria sekretorius, ministrus, jų padėjėjus ir pavaduotojus ir kt.

© Stasys Šedbaras

jav 2

JAV nėra įstatymo, reglamentuojančio kandidatų atranką į politines pareigas. Jį pakeičia paprotys, kuris suteikia prezidentui ar jo įgaliotiems asmenims visišką laisvę parenkant darbuotojus į aukščiausius valstybinius postus. Politinių administratorių atrankos procese centrine figūra yra ministerijos ar žinybos vadovas su savo artimiausiais pavaldiniais.

Aukščiausių valstybinių postų skirstymas (ministrų, jų pavaduotojų, artimiausių padėjėjų) vyksta ,,neoficialiais” kanalais, o atranka į žemesnio lygio politines pareigybes vyksta jau pagal griežtesnes taisykles.

JAV (2)

© Stasys Šedbaras

jav 3

Į viešojo (visuomeninio) sektoriaus tarnautojų skaičių įeina:

1) civiliai tarnautojai;

2) keli tūkstančiai pareigūnų, skiriamų ir atleidžiamų prezidento (jie laikomi tarnaujančiais vyriausybinėje tarnyboje. Tai daugiausia departamentų ir žinybų vadovai, kurie atėjus naujam prezidentui pakeičiami);

3) apie 1 mln. kariškių;

4) keli tūkstančiai teisėjų;

5) vyriausybinių institucijų aptarnaujantysis personalas, kuris priimamas į tarnybą be konkurso;

6) kai kurie kiti tarnautojai.

JAV (3)

© Stasys Šedbaras

jav 4

Beveik iki XIX a. pabaigos JAV galiojo grobio sistema (spoils system), kuri reiškė, kad atėjus naujam prezidentui visos valstybinės tarnybos laikomos vakansinėmis ir į jas gali būti skiriama naujojo prezidento pasirinkimu.

Federacijos lygmeniu civilinės tarnybos pagrindai buvo suformuluoti 1883 m. Civilinės tarnybos įstatyme (Pendltono įstatymas).

Šiuo aktu buvo panaikinta minėtoji grobio sistema. Įstatymas numatė naują – nuopelnų (merits system) sistemą.

JAV (4)

© Stasys Šedbaras

jav 5

Nuopelnų sistema reiškia:

  • vykdomi atviri konkursiniai egzaminai parenkant ir skiriant į tarnybą absoliučią daugumą valstybės tarnautojų;
  • uždrausta atleisti valstybės tarnautojus politiniais sumetimais;
  • valstybės tarnyba paskelbta politiškai neutralia;
  • įsteigiama speciali institucija – Civilinės tarnybos komisija, laikui bėgant tapusi nepriklausoma vykdomosios valdžios įstaiga (agentūra).

JAV (5)

© Stasys Šedbaras

jav 6

Be to, 1883 m. Civilinės tarnybos įstatyme (Pendltono įstatyme) :

  • buvo numatytas bandomasis terminas pretendentui į vyriausybinę tarnybą;
  • buvo uždrausta priimti į tarnybą asmenis, kurių artimi giminaičiai jau ėjo valstybės tarnautojo pareigas;
  • buvo įtvirtintas valstijų atstovavimo federalinėje tarnyboje principas (pagal valstijų gyventojų skaičių) .

JAV (6)

© Stasys Šedbaras

jav 7

Pastaruoju metu vienas svarbesnių įstatymų yra 1978 m. Civilinės tarnybos reformos įstatymas.

Juo vietoje minėtos komisijos įsteigtos trys naujos nepriklausomos žinybos:

1) Vadovavimo personalui biuras,

2) Specialaus patarimo valdyba,

3) Nuopelnų sistemos apsaugos taryba.

JAV (7)

© Stasys Šedbaras

jav 8

Šioms institucijoms buvo pavestos trys skirtingos funkcijos, kurias anksčiau vykdė komisija:

    1) tarnautojų parinkimo, apmokymo ir karjeros valdymas;

   2) teisės normų pažeidimų faktų tyrimas;

      3) sprendimų dėl šių pažeidimų priėmimas.

Vadovavimo personalui biurui pavesta centralizuoti ir koordinuoti kadrų politiką valstybinio valdymo aparate. Specialaus patarimo valdyba tiria informaciją apie neteisėtą kadrų politiką.

Nuopelnų sistemos apsaugos taryba rūpinasi, kaip nuopelnų sistemos požiūriu laikomasi įstatymų reikalavimų dėl civilių tarnautojų samdos, tarnybos eigos ir atleidimo iš tarnybos.

JAV (8)

© Stasys Šedbaras

jav 9

Atskirai nuo šių institucijų buvo įsteigta Lygių užimtumo galimybių komisija, kurios pareiga buvo kontroliuoti Civilinių teisių įstatymo laikymąsi, prireikus skatinti federalinę vyriausybę tirti skundus dėl galimo diskriminavimo.

JAV (9)

© Stasys Šedbaras

jav 10 tarnautoj klasifikavimas

Tarnautojai, priklausantys Vadovavimo personalui biuro jurisdikcijai, padalinti į 15 kategorijų (pakopų).

13-15 kategorijų tarnautojai laikomi vadovais.

Vadovai, iki 1978 m. reformos ėję 16-23 kategorijos pareigas, dabar sudaro Vyresniųjų vadovų tarnybą.

Jiems numatyta ypatinga atrankos, karjeros, atleidimo ir pensinio aprūpinimo tvarka.

JAV (10)Tarnautojų klasifikavimas.

© Stasys Šedbaras

jav 11 tarnautoj klasifikavimas

Pagal teisinę padėtį visi valstybės tarnautojai skirstomi į:

  • politinius vadovus, skiriamus patronažo pagrindu;
  • 2) profesionalius biurokratus, einančius pareigas nuopelnų sistemos pagrindu.

JAV (11)Tarnautojų klasifikavimas.

© Stasys Šedbaras

did ioji britanija 1

Patronažo sistema reiškia, kad vadovaujantys asmenys priimdavo į tarnybą giminaičius, pažįstamus, kitų įtakingų asmenų proteguojamus tarnautojus.

Angliškasis patronažas skyrėsi nuo amerikietiškosios grobio sistemos. Paskyrimai būdavo tik į atsilaisvinusias vietas.

Skiriant į aukštesnes pareigas buvo laikomasi vyresniškumo principo: pirmenybę turėdavo asmuo, ilgiau už kitus ėjęs pareigas, kurios suteikė teisę paaukštinti.

Didžioji Britanija (1)

© Stasys Šedbaras

did ioji britanija 2

Anglijoje susiformavo daug siauresnis supratimas – civilinė tarnyba.

Anglijos teisė pateikia pagrindinių valstybės pareigūnų, ,,Karūnos tarnų” apibrėžimus:

1) ministrai – politiniai tarnai;

2) karo tarnautojai – kariniai tarnai;

3) civiliniai tarnautojai – ministerijų tarnautojai, pasamdyti kaip civiliai ir apmokami iš lėšų, kurias skiria parlamentas.

Didžioji Britanija (2)

© Stasys Šedbaras

did ioji britanija 3

Viešoji tarnyba apima visus viešojo sektoriaus tarnautojus, taip pat ir kitų centrinių ir vietinių valdžios institucijų, ne tik ministerijų, tarnautojus.

Todėl ir yra atsiradę du terminai:

1) civilinė tarnyba;

2) viešoji tarnyba. Tarnaujantys viešajame sektoriuje paprastai vadinami pareigūnais (officials, officer), ministerijų tarnautojai – civiliais tarnautojais (civil servant).

Didžioji Britanija (3)

© Stasys Šedbaras

did ioji britanija 4

Civilinė tarnyba

1855 m. įsteigta nuo kitų administracinių organų nepriklausoma Civilinės tarnybos komisija.

1870 m. nustatyti konkursiniai egzaminai stojant į valstybės tarnybą.

Tuo pat metu buvo įdiegtas valdymo ir politikos atskyrimo principas. Pagal šį principą visi tarnautojai dalijami į besikeičiančius politikus (jų apie 100 žmonių) ir nuolatinius administratorius.

Didžioji Britanija (4)

© Stasys Šedbaras

did ioji britanija 5

Civiliniai tarnautojai yra ministerijų ir centrinių žinybų darbuotojai, pasamdyti civiline tvarka apmokant jų darbą iš parlamento skiriamų lėšų.

Civiliniai tarnautojai, kartu su politikais, teisėjais, kariškiais, policijos, vietinės savivaldos ir viešųjų korporacijų tarnautojais, mokytojais ir nacionalinės sveikatos apsaugos tarnybos darbuotojais vadinami vienu platesnės prasmės terminu – viešieji tarnautojai (viešojo sektoriaus tarnautojai).

Didžioji Britanija (5)

© Stasys Šedbaras

did ioji britanija 6

Nuo 1968 m. civilinei tarnybai vadovauja Iždas ir Civilinės tarnybos ministerija. Tokiu ministru nuo 1968 m. tradiciškai yra ministras pirmininkas.

Civilinės tarnybos komisija tapo šios ministerijos struktūriniu padaliniu.

Civilinė tarnyba skirstoma į vidaus ir diplomatinę.

Vidaus tarnybos vadovas yra kabineto sekretorius, kurį į pareigas paprastai skiria lordas - antspaudo saugotojas.

Diplomatinei tarnybai vadovauja užsienio ir sandraugos reikalų valstybės sekretorius (ministras).

Didžioji Britanija (6)

© Stasys Šedbaras

did ioji britanija 7

Klasifikacija. Visi valstybės tarnautojai dalijami į kategorijas ir grupes, kurių viduje yra dalijama į pakopas.

Vyresniųjų politinių ir administracinių vadovų grupė yra aukščiausia ir apima nuolatinius ministerijų sekretorius, jų pavaduotojus ir pavaduotojų padėjėjus.

Didžioji Britanija (7)

© Stasys Šedbaras

did ioji britanija 8

Likę tarnautojai skirstomi į keletą kategorijų:

a) bendroji kategorija apima šias grupes:administracinė (vyresnieji vykdytojai, administratoriai – mokiniai, sekretoriai padėjėjai, klerkai ir jų padėjėjai ir kiti tarnautojai),ekonomistai,statistikai,informacinės tarnybos darbuotojai ir kt.;b) mokslo darbuotojai;c) techniniai specialistai (architektai, inžinieriai ir kt.); d) teisininkai; e) mokslinių tyrimų darbuotojai; f) pagalbinis techninis personalas (mašininkės, stenografistės, asmeninės sekretorės, reikalų tvarkytojai, valytojos, pasiuntiniai).

Didžioji Britanija (8)

© Stasys Šedbaras

pranc zija 1

XIX a. pradžioje Prancūzijoje valstybės tarnyboje buvo įdiegta konkursinė valstybės tarnautojų atrankos sistema.

Konkurso metu iš pretendento buvo reikalaujama atitinkamos rekomendacijos.

Prancūzija (1)

© Stasys Šedbaras

pranc zija 2

Prancūzijoje žodis viešoji tarnyba (le service public, la fonkction publique) vartojamas keliomis prasmėmis:

  • plačiąja prasme viešoji tarnyba suprantama kaip teritorinio kolektyvo, viešosios įstaigos ar bet kurios administracijos profesinės veiklos valstybės interesais atlikimas;
  • siaurąja prasme – tai valstybės, teritorinių kolektyvų ir viešųjų įstaigų agentai, turintys valstybės tarnautojo statusą.

Prancūzija (2)

© Stasys Šedbaras

pranc zija 3

Viešuoju agentu suprantamas asmuo, veikiantis viešosios teisės reguliuojamoje srityje, vykdantis savo profesinę veiklą viešajame kolektyve, į kurį buvo paskirtas viešosios valdžios aktu.

Prancūzų doktrinoje priklausomai nuo atliekamos funkcijos aktyvumo skiriamos šios viešųjų agentų kategorijos:

1) valdininkai;

2) stažuotojai;

3) pagalbinis personalas;

4) laikinieji ir sutartiniai agentai.

Prancūzija (3)

© Stasys Šedbaras

pranc zija 4

Dabartinė Prancūzijos viešoji tarnyba paremta karjeros sistema arba uždaros tarnybos sistema (le système de la carrière; la fonction publique fermeé).

Laikoma, kad konkrečias pareigas einantis valdininkas turi visą savo gyvenimą paskirti valstybės tarnybai, o valstybė savo ruožtu garantuoti jam kilimą tarnyboje (karjerą) pagal jo kvalifikaciją ir elgesį.

Prancūzija (4)

© Stasys Šedbaras

pranc zija 5

Pagrindinė atsakomybė ir vadovavimas tenka ministrui pirmininkui. Savo funkciją jis gali deleguoti vienam iš ministrų ar vyriausybės sekretoriui.

Prie premjero yra jo vadovaujama speciali tarnyba – Aukščiausioji viešosios tarnybos taryba, tvarkanti valstybės tarnybos reikalus.

Prancūzija (5)

© Stasys Šedbaras

pranc zija 6

Prancūzijoje įstatymas valstybės tarnautojus skiria į užimančius pastovias pareigas ir tokių neužimančius.

Pirmoji grupė yra gausesnė. Jai iš dalies priklauso ir teismo tarnybų pareigūnai, karinės tarnybos karininkai ir jaunesnieji karininkai ir kiti tarnautojai, kurių atlyginimą nustato valstybė.

Prancūzija (6)

© Stasys Šedbaras

pranc zija 7

Neetatiniai tarnautojai yra:

  • stažuotojai;
  • laikinieji, pavaduojantys nuolatinius tarnautojus ligos, atostogų, karo tarnybos metu, taip pat atliekantys sezoninę arba atsitiktinę tarnybą;
  • dirbantys pagal kontraktą. Jie naudojasi kai kuriomis nuolatinių valstybės tarnautojų teisėmis, bet tarnybos sąlygos nustatomos kontrakte, sudaromame 3 metams su teise pratęsti.
  • Etatiniai valstybės tarnautojai turi nuolatines pareigas.

Prancūzija (7)

© Stasys Šedbaras

pranc zija 8

Visi valstybės tarnautojai skirstomi į dvi dideles kategorijas:

1) valstybės administracijos ir vietinių bendruomenių bei viešųjų įstaigų (įskaitant dėstytojus ir gydytojus) valstybės tarnautojai;

2) kariai, teismų ir parlamento darbuotojai.

Prancūzija (8)

© Stasys Šedbaras

pranc zija 9

Valstybės administracijos ir vietinių bendruomenių bei viešųjų įstaigų valstybės tarnautojams Valstybės ir vietinių bendruomenių tarnautojų bendrasis statutas.

  • Bendrasis statutas (statut général) susideda iš šių įstatymų:
  • 1983 m. liepos 13 d. Įstatymas dėl tarnautojų teisių ir pareigų;
  • 1984 m. sausio 11 d. įstatymas dėl centrinės viešosios tarnybos nuostatų;
  • 1984m. sausio 26 d. įstatymas dėl vietinės tarnybos;
  • 1986 m. sausio 9 d. įstatymas dėl viešosios medicinos tarnybos.

Prancūzija (9)

© Stasys Šedbaras

pranc zija 10

Greta bendrojo statuto yra ypatingi ir specialūs statutai.

Ypatingi statutai (statut particulier) taikytini atskiroms valdininkų rūšims.

Specialius statutus turi saugumą užtikrinančių tarnybų darbuotojai: policininkai, pataisos įstaigų darbuotojai, oro dispečeriai, kai kurių civilinės aviacijos tarnybų darbuotojai, vidaus reikalų ministerijos ryšininkai.

Prancūzija (10)

© Stasys Šedbaras

pranc zija 11

Civiliniai tarnautojai, atsižvelgiant į darbo svarbą ir sudėtingumą, dalijami į 4 klases arba hierarchines kategorijas: A, B, C, ir D.

Į jas skirstoma pagal valstybės tarnautojų vaidmenį įgyvendinant viso valstybės aparato, o ne vienos kurios nors žinybos funkcijas.

Prancūzija (11)

© Stasys Šedbaras

pranc zija 12

A klasės tarnautojų paskirtis yra formuluoti valdymo užduotis.

B klasės tarnautojai įgyvendina A lygio tarnautojų paruoštas valdymo nuostatas.

C klasėje yra specialistai.

D klasė – aptarnaujantysis personalas.

Prancūzija (12)

© Stasys Šedbaras

pranc zija 13

Greta klasių egzistuoja ir rangai.

Kiekvienas rangas skirstomas į pakopas.

Valdininkas karjerą daro kildamas pagal pakopas, o toliau – pagal rangus.

Prancūzija (13)

© Stasys Šedbaras

vokietijos federacin respublika 1

Vokietijoje istoriškai susiformavęs terminas valstybės tarnyba (Staatsdienst) buvo pakeistas terminu viešoji tarnyba (Öffentliches Dienst).

Visi valstybės tarnautojai skirstomi į dvi grupes: (1) valdininkai ir (2) tarnautojai bei dirbantieji.

Pagrindinis skiriamasis bruožas – teisinė paskyrimo forma. Valdininkai skiriami kompetentingo valdžios organo paskiriamuoju aktu, tarnautojai ir dirbantieji – sudarant darbo sutartį (Diensvertrag)

Vokietijos Federacinė Respublika(1)

© Stasys Šedbaras

vokietijos federacin respublika 2

Valdininkų ir tarnautojų teisinę padėtį greta Pagrindinio ir paminėto įstatymo reglamentuoja:

  • 1971 m. Federalinis valdininkų įstatymas;
  • Federalinis įstatymas dėl valdininkų ir valstybės tarnautojų piniginio išlaikymo;
  • Valdininkų aprūpinimo įstatymas, kuris reglamentuoja valdininkų socialinį aprūpinimą;
  • Federalinis nutarimas dėl valdininkų tarnybos eigos;
  • Įstatymas dėl valdininkų teisinės padėties, taikytinas ir federaliniams, ir žemių, ir komunaliniams tarnautojams.

Vokietijos Federacinė Respublika(2)

© Stasys Šedbaras

v fr 3

VFR valdininkais laikomi šie asmenys:

  • valstybinio aparato valdininkai;
  • teisėjai;
  • mokytojai;
  • aukštųjų mokyklų dėstytojai;
  • karininkai;
  • pašto darbuotojai;
  • geležinkelio darbuotojai;
  • valstybinių bankų ir centrinio banko darbuotojai;
  • kai kurie kiti asmenys.

VFR(3)

© Stasys Šedbaras

v fr 4

Tarnautojų ir darbuotojų viešosios tarnybos teisė. Tarnautojų ir darbuotojų viešosios tarnybos teisiniai santykiai yra privatinės teisės pagrindu atsiradę tarnybos ir ištikimybės santykiai tarp viešosios teisės normų pagrindu įsteigto ir veikiančio juridinio asmens bei fizinio asmens.

VFR(4)

© Stasys Šedbaras

v fr 5

Valdininkų rūšys

Pirmasis skirstymas yra: į federacijos ir žemių valdininkus.

Antrasis: į profesijos ir garbės valdininkus.

Profesijos valdininkas gali būti karjeros valdininkas arba laisvas pretendentas.

Iš profesijos valdininkų paminėtini politiniai valdininkai.

VFR(5)

© Stasys Šedbaras

rusijos federacija 1

Rusijos Federacijos valstybės tarnybos pagrindų įstatymo 3 straipsnis:

valstybės tarnautojas yra Rusijos Federacijos pilietis, federalinio įstatymo nustatyta tvarka atliekantis valstybės tarnybos pareigybės funkcijas ir gaunantis atlyginimą iš federalinio ar Rusijos Federacijos subjekto biudžeto.

Rusijos Federacija(1)

© Stasys Šedbaras

rusijos federacija 2

Valstybės tarnyba: tai profesinė asmenų, užimančių B ir C kategorijų valstybines pareigas, tarnyba, užtikrinanti valstybės institucijų įgaliojimų įgyvendinimą.

Rusijos Federacija(2)

© Stasys Šedbaras

rusijos federacija 3

Rusijos valstybės tarnybai būdingi ir specifiniai bruožai, kokybiškai apibūdinantys valstybės tarnybą kaip tokią:

  • tai asmenų, einančių ,,patronažines” ir administracines (B ir C kategorijų) valstybines pareigas, taip pat rikiuotės padalinių (karinių formuočių) tarnautojų veikla;
  • 2) valstybės tarnybos turinys pasireiškia valstybės institucijų įgaliojimų vykdymu, šalies gynyba, teisėtvarkos apsauga;
  • 3) valstybės tarnyba išlaikoma iš biudžeto.

Rusijos Federacija(3)

© Stasys Šedbaras

rusijos federacija 4

Valstybės tarnautojų klasifikavimas

Visų pirma Rusijos valstybės tarnautojai skirstomi į federacijos ir Rusijos Federacijos subjektų tarnautojus.

Federalinė valstybės tarnyba skirstoma į civilinę ir sukarintą (militarizuotą).

Civilinė valstybės tarnyba skirstoma į bendrą civilinę ir specialią.

Sukarintą tarnybą galima skirstyti į karinę ir ne karinę.

Rusijos Federacija(4)

© Stasys Šedbaras

rusijos federacija 5

Karinė tarnyba skirstoma į tarnybą karinėse pajėgose, pasienio kariuomenėje, VRM vidaus kariuomenėje, kitose karinėse formuotėse.

Ne karinė tarnyba yra:

1)      milicija;

2)      sukarinta priešgaisrinė tarnyba;

3)      muitinė;

4)      teismo vykdytojai (pristavai);

5)      konvojavimo apsauga;

6)      mokesčių policija;

7)      Susisiekimo ministerijos sukarinta apsauga;

8)      sukarintos gelbėjimo formuotės ir kt.

Rusijos Federacija(5)

© Stasys Šedbaras

rusijos federacija 6

Sukarinta tarnyba skiriasi nuo civilinės tam tikromis ypatybėmis:

Pirma, sukarintos tarnybos profesinė pareiga yra ginti žmonių gyvybę ir sveikatą, visuomenės vertybes.

Antra, šias pareigas minėti valstybės tarnautojai turi atlikti net ir rizikuodami savo gyvybe ir sveikata, dažniausiai – su ginklu rankose.

Rusijos Federacija(6)

© Stasys Šedbaras

rusijos federacija 7

Trečia, į šią tarnyba priimami tik Rusijos piliečiai, sulaukę 18 metų, o kai kada – ir 20-ties, tinkantys karinei tarnybai, gerai fiziškai išsivystę.

Ketvirta, atliekantiems sukarintą tarnybą taikomos griežtesnės drausmės priemonės, numatytos specialiais statutais ar nuostatais.

Penkta, tokiems valstybės tarnautojams suteikiami specialūs laipsniai, jie atestuojami specialia tvarka, dėvi uniformą, nešioja specialius skiriamuosius ženklus ir kitus išorinius atributus.

Rusijos Federacija(7)

© Stasys Šedbaras

rusijos federacija 8

Valstybės tarnautojų skirstymas pagal valstybės valdžios rūšies požymį:

1)   atstovaujamosiose institucijose;

2)   teismuose;

3)   vykdomosios valdžios institucijose;

4)   rikiuotės daliniuose;

5)  kitose institucijose (prezidento aparate, centrinėje rinkimų komisijoje, Rusijos centriniame banke, prokuratūroje ir kt.).

Rusijos Federacija(8)

© Stasys Šedbaras

rusijos federacija 9

Valstybinės pareigybės skirstomos į tris kategorijas: A, B ir C.

A kategorijos pareigybės nustatytos tiesioginiam valstybės institucijų įgalinimų įgyvendinimui. Tai prezidentas, vyriausybės pirmininkas, federacijos susirinkimo rūmų pirmininkai, federacijos subjektų įstatymų leidybos ir vykdomųjų institucijų vadovai, deputatai, ministrai, teisėjai ir kai kurie kiti asmenys.

Rusijos Federacija(9)

© Stasys Šedbaras

rusijos federacija 1 0

B kategorijos valstybinės pareigybės steigiamos tam kad tiesiogiai užtikrintų A kategorijos valstybinės pareigybių įgalinimų vykdymą. Todėl B kategorijos valstybės tarnautojų buvimo tarnyboje laikas tiesiogiai priklauso nuo laiko, kuriam A kategorijos pareigūnai skiriami ar renkami į pareigas, trukmės.

Šių pareigybių pavyzdžiais gali būti: prezidento administracijos vadovas, prezidento padėjėjai, referentai, patarėjai, vyriausybės pirmininko padėjėjai, patarėjai, federacijos ministro padėjėjai, patarėjai ir daugybė kitų. Analogiškos pareigybės yra ir Rusijos federacijos subjektuose.

Rusijos Federacija(10)

© Stasys Šedbaras

rusijos federacija 1 1

C kategorijos valstybinės pareigybės – tai pareigybės, kurias steigia valstybės institucijos tiesioginiam jų funkcijų vykdymui.

Tai prezidento administracijos vadovo pirmasis pavaduotojas ir pavaduotojas, prezidento vyriausiosios valdybos vadovo pirmasis pavaduotojas ir pavaduotojas, federacijos susirinkimo federacijos tarybos aparato vadovo pirmasis pavaduotojas ir pavaduotojai, federacijos susirinkimo valstybės dūmos aparato valdybos pirmininkas, federalinio ministro pavaduotojas, kitos centrinės vykdomosios institucijos vadovas, struktūrinių padalinių vadovai ir kt.

Rusijos Federacija(11)

© Stasys Šedbaras

rusijos federacija 1 2

Valstybės tarnybos pareigybėmis laikomos tik B ir C pareigybės, kurias užima asmenys, kuriems tokia tarnyba yra profesinė veikla.

  • Valstybės tarnautojų pareigybės skirstomos į 5 grupes:
  • aukščiausiosios valstybės tarnybos pareigybės (5-ta grupė);
  • vyriausiosios valstybės tarnybos pareigybės (4-ta grupė);
  • aukštesniosios valstybės tarnybos pareigybės (3-a grupė);
  • vyresniosios valstybės tarnybos pareigybės (2-ra grupė);
  • jaunesniosios valstybės tarnybos pareigybės (1-a grupė).

Rusijos Federacija(12)

© Stasys Šedbaras

rusijos federacija 1 3

Pagal valstybinio kvalifikacinio egzamino arba atestacijos rezultatus valstybės tarnautojams suteikiami kvalifikaciniai rangai.

Kvalifikacinis rangas – tai valstybės tarnautojo asmeninis laipsnis (tarnybinis rangas), priklausantis nuo užimamos tarnybinės padėties, specialios ir profesinės kvalifikacijos lygio, ištarnautų metų ir t.t., ir pan.

Rusijos Federacija(13)

© Stasys Šedbaras

rusijos federacija 1 4

Valstybės tarnautojams suteikiami tokie kvalifikaciniai rangai:

1) 1, 2 ir 3 klasių tikrasis Rusijos Federacijos valstybinis patarėjas – užimantiems aukščiausiosios valstybės tarnybos pareigybes;

2) 1, 2 ir 3 klasių Rusijos Federacijos valstybinis patarėjas – užimantiems vyriausiosios valstybės tarnybos pareigybes;

3) 1, 2 ir 3 klasių Rusijos Federacijos patarėjas – užimantiems vedančiosios valstybės tarnybos pareigybes;

4) 1, 2 ir 3 klasių valstybės tarnybos patarėjas – užimantiems vyresniosios valstybės tarnybos pareigybes;

5) 1, 2 ir 3 klasių valstybės tarnybos referentas – užimantiems jaunesniosios valstybės tarnybos pareigybes.

Rusijos Federacija(14)

© Stasys Šedbaras

slide108

Bendrosios priėmimo taisyklės

Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas tvarką nustato VTĮ, kiti įstatymai ir Vyriausybės patvirtinta tvarka.

Jei kiti įstatymai (išskyrus statutus ir Diplomatinės tarnybos įstatymą) nustato kitokias priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas sąlygas ir tvarką, taikomos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos.

Su valstybės tarnautojais darbo sutartys nesudaromos.

© Stasys Šedbaras, LTU, 2002

slide109

Priėmimas į karjeros valstybės tarnautojų pareigas (1)

Konkurso būdu

Be konkurso

1) egzaminas raštu (testas) ir 2) egzaminas žodžiu (pokalbis)

Gali būti priimami į laisvas pareigas netu-rintys 62 m. ir 6 mėn. asmenys, ne daugiau kaip prieš 6 mėn. at-leisti iš karjeros vals-tybės tarnybos dėl pa-reigybės panaikinimo.

Jei tokių yra bent du- jie egzaminuojami žodžiu (pokalbis).

Netaikomas reikala-vimas turėti valsty-bės tarnybos stažą, jei to nereikalauja kiti įstatymai

© Stasys Šedbaras, LTU, 2002

slide110

Priėmimas į karjeros valstybės tarnautojų pareigas (2)

Konkursą dėl priėmimo į karjeros valstybės tarnautojo pareigas skelbti galima:

  • jeigu informacija apie atsilaisvinusias karjeros valstybės tarnautojo pareigas pateikta Valstybės tarnybos departamentui prie VRM;
  • po to turi būti praėję ne daugiau kaip 30 kalendorinių dienų;
  • jeigu per 7 darbo dienas nuo pateikimo ir įrašymo į duomenų bazę dienos iš Departamento negauta informacijos apie asmenis, atleistus iš valstybės tarnybos dėl pareigybės panaikinimo arba turinčius teisę atkurti karjeros valstybės tarnautojo statusą.

© Stasys Šedbaras, LTU, 2002

slide112

Priėmimas į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas

Į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas priimama be konkurso valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos pasirinkimu.

Į šias pareigas priimama ne ilgesniam kaip asmenį į pareigas priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos įgaliojimų laikui,

-tačiau dabartinėje VTĮ redakcijoje nustatyta, kad šis tarnautojas gali būti priimamas ir kituose įstatymuose nustatytam terminui.

© Stasys Šedbaras, LTU, 2002

slide113

Pareigūnai, priimantys politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus

© Stasys Šedbaras, LTU, 2002

slide114

Priėmimas į įstaigų vadovų pareigas

1. Į įstaigų vadovų pareigas priimama konkurso būdu ar įstatymų nustatytais atvejais politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu.

2. Asmuo, konkurso būdu priimamas į įstaigos vadovo pareigas, egzaminuojamas raštu (testas) ir žodžiu (pokalbis).

Pokalbio metu patikrinami asmens gebėjimai atlikti valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.

© Stasys Šedbaras, LTU, 2002

slide115

Pareigūnai, priimantys įstaigų vadovus

© Stasys Šedbaras, LTU, 2002

slide116

Pakaitinių valstybės tarnautojų priėmimas

1. Pakaitiniai valstybės tarnautojai priimami į pareigas be konkurso.

2. Pakaitiniai valstybės tarnautojai priimami į laikinai negalinčio eiti karjeros arba politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas ir jas eina tol, kol sugrįžta negalėjęs eiti pareigų paminėtas valstybės tarnautojas,

-bet ne ilgiau kaip trejus metus

-arba ne ilgiau, negu įstatymuose nustatyta negalinčio eiti VTĮ 16 straipsnio 2 dalyje nurodytų pareigų karjeros valstybės tarnautojo kadencija (kadencijos). (Toliau)

© Stasys Šedbaras, LTU, 2002

slide117

VTĮ 16 straipsnio 2 dalyje nurodytos šios pareigos, kurias užimant jų kadencijos trukmei galima priimti pakaitinius valstybės tarnautojus:

1.Valstybės politikai, įskaitant Europos Parlamento narius.

2. Valstybės pareigūnai.

3. Įstaigos vadovai, kolegialios institucijos paskirti politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu.

4. Dirbantys Tarptautinėje organizacijoje ar institucijoje.

5. Dirbantys Europos Sąjungos institucijoje ar įstaigoje.

6. Atliekantys privalomąją pradinę karo tarnybą.

7. Atliekantys alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą.

© Stasys Šedbaras, LTU, 2002