Dr . kpt. Ramutė Vaičaitienė Dr. Jono Basanavičiaus Karo medicinos tarnybos

1. Ar sunku moteriai kariuomenėje: psichologo pastebėjimaiDARBE PATIRIAMAS STRESAS IR JO ĮVEIKIMAS Dr. kpt. Ramutė Vaičaitienė Dr. Jono Basanavičiaus Karo medicinos tarnybos KMC Psichologinių tyrimų laboratorijos viršininkė 2012 -02-08

2. Tyrimo tikslas • Išsiaiškinti moterų, dirbančių Lietuvos krašto apsaugos sistemoje, patiriamo streso šaltinius ir taikomus būdus patiriamam stresui įveikti.

3. Ankstesni streso tyrimai KAS • 2001m. - “Sveikas dalinys”: streso ir sergamumo, vitaminų, vykdomų pareigų, išsimokslinimo ryšys • 2003 m. stresas ir biocheminiai rodikliai; 18,2% karių jaučia stresą dažnai, net 61,6 %- 2-3k/sav • 2005 m.Gyvenimo kokybės tyrimas – jaunesnės moterys jaučia daugiau streso, KAM-e dirbančios – daugiau nei vyrai, jos mažiau energingos nei PTK karės, pasitartų su psichologu 17,4% • 2008 m.- PAG karių streso lygis ir įveika bei sveikatos rodikliai, atsakomybės lygis

4. Tyrimo metodika • Tyrime naudotas anketinės apklausos metodas. • Tyrimo metu įvertintas: • bendras darbe patiriamas streso lygis (šaltinis: The American Institute of Stress, 2001), • patiriamo streso šaltiniai, • misijų sukeliama įtampa, • asmeninio gyvenimo stresas ir įtaka darbui • streso įveikimo būdai (šaltinis: Grakauskas, Valickas, 2006).

5. Asmeniniai tiriamųjų duomenys.1. Amžius Tyrime dalyvavo 134 Krašto apsaugos sistemoje dirbančios moterys. Amžiaus vidurkis buvo 40 metų.

6. 2. Šeimyninė padėtis

7. 3. Vaikai

8. 4. Išsilavinimas

9. 5. Pareigos

10. 6. Dirbtas laikas • Vidutiniškai tiriamosios pas dabartinį vadovą dirba 2,36 metų, t.y. 2 metus ir 4 mėnesius. • Tiriamosios krašto apsaugos sistemoje dirba vidutiniškai 11,55 metų, t.y. 11 metų ir 6 mėnesius.

11. Darbe patiriamas stresas Vidutiniškas krašto apsaugos sistemoje dirbančių moterų bendras darbe patiriamo streso lygis yra žemas (18,95 balai skalėje nuo 0 iki 40). Gauti duomenys atitinka patiriamo streso klausimyno autorių tyrimo duomenis.

12. Darbe patiriamas stresas pagal amžiaus grupes Visų amžiaus grupių tiriamųjų streso lygis yra žemas. Patiriamo streso lygio skirtumų tarp amžiaus grupių nėra.

13. Vidutinio, didelio ir pavojingo streso lygio paskirstymaspagal amžių (%)

14. Mažo, vidutinio ir stipraus streso (grupuoto) paplitimas pagal amžių (%)

15. Streso darbe šaltiniai (I dalis)matuotas įtampos lygis ir dažnumas

16. Streso darbe šaltiniai (II dalis)matuotas įtampos lygis ir dažnumas

17. Streso darbe šaltiniai (III dalis)pastovūs šaltiniai, matuotas tik įtampos lygis

18. ***Kiti streso darbe šaltiniainurodyti pačių tiriamųjų • neaiškumai dėl ateities, strategijos nebuvimas, • budėjimai savaitėmis, • jaunų ir sportiškų karių neigiamas požiūris į vyresnio amžiaus ir ne tokias sportiškas moteris, • didelė atskirtis tarp karininkų ir seržantų, • vyrų dėmesys, • didelė materialinė atsakomybė ir greitas darbo tempas, • šeimos planavimas, • psichologinis “teroras”, • minimali tobulėjimo galimybė, • pavydas, netolerancija, • nepakankama kvalifikacija, darbo priemonių trūkumas, • vienišai mamai nėra įstatymo, suteikiančio teisę dėl papildomos poilsio dienos.

19. Streso šaltiniai ir amžius • Kuo vyresnio amžiaus tiriamosios, tuo didesnį stresą joms kelia biurokratija (r=0,223, p<0,02) ir grėsmė netekti darbo (r=0,259, p<0,01). • Kuo vyresnio amžiaus tiriamosios, tuo mažesnį stresą joms kelia galimybės kopti karjeros laiptais (r=-0,25, p<0,01). • Organizacijos pokyčiai ir reorganizacijos (p<0,04), fizinių normatyvų atlikimas (p<0,01) bei galimybė būti perkeltai dirbti į kitą miestą ar į kitą padalinį (p<0,01) daugiau streso sukelia 31 – 50 metų tiriamosioms, negu kitų amžiaus grupių tiriamosioms (t.y. negu tiriamosioms, jaunesnėms kaip 30 ir vyresnėms kaip 51 metai).

20. Streso šaltiniai ir vaikų skaičius • Neturinčioms vaikų tiriamosios didesnį stresą sukelia galimybės kopti karjeros laiptais, negu turinčioms vaikų tiriamosioms (p<0,04). • Turinčioms vaikų tiriamosioms didesnį stresą sukelia fizinių normatyvų atitikimas, palyginus su vaikų neturinčiomis tiriamosiomis (p=0,001). • Turinčios du ir tris vaikus tiriamosios patiria daugiau streso dėl galimybės netekti darbo, palyginus su tiriamosiomis, kurios turi vieną vaiką arba visai neturi vaikų (p<0,03). • Du vaikus turinčios ir išvis vaikų neturinčios tiriamosios patiria daugiau streso dėl konfliktų su vadovu, negu tos, kurios turi vieną arba tris vaikus (p=0,004).

21. Streso šaltiniai ir vadovavimo pareigos Vadovavimo pareigas einančioms tiriamosioms, lyginant su tomis, kurios neužima vadovaujančių pareigų, daugiau streso sukelia: • darbuotojų tarpusavio santykių problemos (p<0,02), • didelis darbų krūvis (p<0,01), • netinkamas vadovo vadovavimo stilius (p<0,02), • su darbu susiję prieštaringi aplinkinių lūkesčiai (p<0,01), • prastas informacijos sklidimas kolektyve (p<0,03), • didelė atsakomybė (p<0,03) • biurokratija (p=0,001).

22. Misijos – tarptautinės operacijos • Iš visų apklaustų KAS dirbančių moterų misijoje(-ose) dalyvavo tik 11, t.y. 8,2%. • Dauguma jų (81,8%) misijoje buvo vieną kartą. • Tiriamosios misijoje patirtą įtampą įvertino nuo 10 iki 2 balų, vidutiniškas įvertis yra 6. • Daugiausia streso sukelia su namais susiję dalykai (atsiskyrimas nuo šeimos ir pan.), taip pat neįprastos aplinkos sąlygos, santykiai su kolegomis, prastas vadovavimas, grėsmė saugumui.

30. Misijos ir kiti streso šaltiniai • Fizinių normatyvų atlikimas (p<0,01), medicininės apžiūros praėjimas (p=0,01), neigiamas visuomenės požiūris į krašto apsaugos sistemoje dirbančią moterį (p<0,02) ir privaloma specializuota apranga (p<0,01) daugiau streso kelia toms tiriamosioms, kurios dalyvavo misijoje, lyginant su tomis, kurios misijoje nedalyvavo.

31. Su darbu nesusijusio streso poveikis darbui • Asmeninio gyvenimo stresas daro vidutinišką poveikį darbui (4,06 balo skalėje nuo 1 iki 10). • Asmeniniame gyvenime daugiausia streso sukelia artimųjų problemos, sveikata ir finansinė padėtis. • Svarbų arba sukrečiantį įvykį patyrė 31,8%moterų, o svarbias gyvenimo aplinkybes pakeitė 27,3% tiriamųjų, tačiau šie duomenys su darbe patiriamu stresu nesusiję.

32. Su darbu nesusijęs stresas ir vaikų skaičius • Neturinčioms vaikų tiriamosioms su darbu nesusijęs stresas daro didesnį poveikį darbui, negu toms, kurios turi vaikų (p<0,05). • Nuo turimų vaikų skaičiaus tai nepriklauso.

33. Streso įveika Streso įveikos balai skiriasi nuo klausimyno autorių gautų duomenų, tačiau to priežastis gali būti skirtingi tiriamieji. Grakauskas ir Valickas (2006) tyrė 18-25 metų studentus.

34. Streso įveika ir amžius

35. Streso įveika ir bendras stresas • Kuo daugiau streso patiriama darbe, tuo dažniau yra taikoma emocinės iškrovos streso įveikos strategija (r=0,193, p=0,03). • Kitų streso įveikos strategijų taikymas nesusijęs su bendru darbe patiriamo streso lygiu.

36. Streso įveika ir vaikų skaičius • Turinčios vaikų tiriamosios dažniau naudoja problemų sprendimo įveikos strategiją negu neturinčios vaikų tiriamosios (p<0,02). • Tačiau neturinčios vaikų tiriamosios dažniau naudoja emocinės iškrovos streso įveikos strategiją negu tos tiriamosios, kurios turi vaikų (p<0,03).

37. Streso įveika ir išsilavinimas • Ypatingai retai vengimo streso įveikos strategiją taiko tos tiriamosios, kurios turi vidurinį išsilavinimą (p<0,04). • Naudojamų streso įveikų skirtumų tarp aukštąjį, aukštesnįjį ir profesinį išsilavinimą turinčių moterų nėra.

38. Išvados • Bendras Krašto apsaugos sistemoje dirbančių moterų streso lygis yra žemas. • Daugiausia streso sukeliantys šaltiniai yra didelis darbų krūvis, pastovus skubėjimas ir neatliktų darbų spaudimas, biurokratija, organizacijos pokyčiai ir reorganizacijos. • Su darbu nesusijęs stresas daro vidutinišką poveikį darbui. • Dažniausiai taikomos moterų streso įveikos strategijos yra problemų sprendimo ir socialinės paramos, rečiausiai – vengimo ir emocinės iškrovos, kuri dažnesnė patiriant stresą. • Dalyvavimas misijoje sukelia daugiau streso nei namų rūpesčiai

39. Klausimai? • Kontaktai: • LKA patalpose įsikūrusiame PKSPC • Tel. KATT 24583; • Miesto: 8 52 103583 • Konsultacijos suderinus telefonu ar e-paštu: ramute.vaicaitiene@ mil.lt