TEISĖS PAGRIND AI

1. TEISĖS PAGRINDAI Lektorė Eglė Kavoliūnaitė-Ragauskienė

2. TEISĖS PAGRINDŲ PROGRAMA • Teisės teorija; • Konstitucinė teisė; • Civilinė teisė • Šeimos teisė; • Baudžiamoji teisė; • Civilinio proceso teisė; • Baudžiamojo proceso teisė; • Administracinė teisė.

3. TEISĖS PAGRINDŲ PROGRAMA • Kaip rasti Teisės pagrindų programą: • Fakultetai; • Teisės fakultetas; • Darbo teisės ir socialinės saugos katedra; • Studijos; • Dėstomų dalykų programos; • Teisės pagrindai.

4. TEISĖS SĄVOKA • Teisė - socialinės – teisinės žmonių pretenzijos. • Teisė – tai subjektinių teisių ir pareigų vienovė. • Teisė – teisės normų sistema. • Teisė – oficialiai pripažintos galimybės, kuriomis disponuoja teisės subjektas. • Teisė – konkrečios valstybės teisė.

5. TEISĖS SĄVOKA • Demokratinėje visuomenėje teisė neegzistuoja kitaip, kaip tik teisių ir pareigų vienovės pavidalu, ir ta vienovė yra ne teisės principas, o pati šiuolaikinės teisės esmė. PVZ. Valdžios subjektinė teisė rinkti mokesčius kyla iš valdžios pareigos garantuoti piliečių saugumą ir talkinti piliečiui įgyvendinant jo teises.

6. TEISĖS SĄVOKA • Įstatymas pripažindamas asmeniui tam tikra teisę, kartu tiesiogiai ar netiesiogiai pasako, kad ta teisė tik tiek priklauso tam asmeniui, kiek jis vykdys su ja susijusias pareigas. Pvz. Asmeniui suteikiama teisė atidaryti savo įmonę siejama su pareigomis mokėti valstybei mokesčius, laikytis ekologijos reikalavimų, sąžiningai plėtoti savo ūkinę veiklą ir t.t.

7. TEISĖS SĄVOKA • Teisė (objektinė) – tai visiems bendras reikalaujamo elgesio modelis, pagrįstas subjektinių teisių ir pareigų pusiausvyra (reikalavimas derinti savo naudą su artimo nauda). • Teisė (subjektinė) – tai individualių asmenų supratimas apie tai, kas yra teisė

8. TEISĖS SĄVOKA • Objektyvioji tiesa (reikšminga jurisprudencijai) – tai nustatytas faktas, kad konkretaus asmens (institucijos) elgesys neperžengia teisių ir pareigų pusiausvyros ribų (teisėtas elgesys) arba asmuo atsisakė vykdyti jo teises legalizuojančias pareigas ir šitaip sugriovė šią pusiausvyrą (teisės pažeidimas). • Teisingumo vykdymas – asmens teisių sumažinimas iki paties asmens sumažintų pareigų.

9. TEISĖS SĄVOKA • Etatistinė teisės koncepcija: teisę kuria valstybė ir visuomenė turi paklusti nustatytoms taisyklėms • Societarinė teisės koncepcija: teisę kuria visuomenė, o valstybė reikalinga tik tam, kad būtų užtikrinamas sukurtų taisyklių laikymasis.

10. TEISĖS SĄVOKA • Teisės požymiai: • Normatyvumas • Intelektinis-valinis pobūdis • Užtikrinimas valstybės prievarta • Formalus apibrėžtumas • Sistemiškumas • Atributiškumas

11. TEISĖS PRINCIPAI • Teisės principai – pagrindinės idėjos, vertybinės orientacijos, parodančios kaip reguliuoti visuomeninius santykius, derinti interesus. • Teisės principų klasifikacija: • bendrieji (būdingi visoms teisės šakoms); • tarpšakiniai (būdingi kelioms teisės šakoms); • šakiniai (būdingi baudžiamajai teisei, darbo teisei, civilinei teisei ir t.t.); • atskirų teisės institutų principai (būdingi atskiroms teisės šakų dalims).

12. TEISĖS PRINCIPAI • Pagrindiniai teisės principai: 1. Įstatymui ir teisei visi lygūs. (visų asmenų teisės branginamos vienodai.) 2. Visų asmenų subjektinių teisių santykinumas, išreiškiantis neatskiriamą subjektinių teisių priklausomybę nuo pareigų vykdymo. 3. Privilegijų ir absoliučių teisių neleistinumas (tai antroji teisių santykinumo pusė).

13. TEISĖS PRINCIPAI 4. Socialinio kompromiso, arba saiko, principas, derinantis priešingus interesus, suteikdamas šiai darnai teisių ir pareigų vienovės pavidalą. 5. Padarytą žalą būtina atlyginti (padarytą žalą kito teisėms – tai padaryti žalą savo paties teisėms – tokia teisių ir pareigų vienovės logika).

14. TEISĖS FUNKCIJOS 1. Reguliavimo funkcija – nustato teisinių santykių dalyvių teises į tam tikras vertybes, o kitiems asmenims nustato pareigas susilaikyti nuo žalingo elgesio tų vertybių turėtojų atžvilgiu, arba atlikti tam tikrą pozityvų veiksmą.

15. TEISĖS FUNKCIJOS • 2. Priešingų interesų derinimo, arba socialinio kompromiso, funkcija. • Tai demokratinės teisės funkcija, kuri nusako reguliavimo funkcijos pobūdį: siekiant apsaugoti teises visų visuomenės narių turinčių dažnai priešingus interesus, socialiniai santykiai reguliuojami ne bet kaip, o derinant priešingų teisės subjektų interesus neleidžiant nė vienam iš jų per daug įsigalėti kitų socialinių grupių interesų ignoravimo, susiaurinimo sąskaita.

16. TEISĖS FUNKCIJOS 3. Valstybės prievartos (sankcijų) legalizavimo ir normavimo (represinė) funkcija. Ji išplaukia iš būtinybės garantuoti teisės normomis nustatomų pareigų įsakmumą.

17. TEISĖS FUNKCIJOS 4. Informavimo funkcija nurodo, kokio teisinio santykio dalyvių elgesio reikalauja konkreti teisės norma ir kokios sankcijos bus taikomos tiems, kurie nevykdys tos normos nustatytų pareigų.

18. TEISĖS FUNKCIJOS 5. Auklėjamoji, arba teisės pažeidimo prevencijos, funkcija – yra tarsi visų teisės funkcijų apibendrinimas, ji skatina asmenį apmąstyti tą žalą, kurią jis patirs nepaklusdamas teisės imperatyvams, taip pat tą bendrąją naudą, kurią garantuoja teisėtas elgesys. Tai skatina elgtis teisėtai, ugdo sugebėjimą gyventi santarvėje su artimu.

19. TEISĖS NORMOS, JŲ RUŠYS • Pozityvios teisės normos – tai teisėkūros subjektų (dažniausiai - valstybės) suformuota ar sankcionuota visuotinai privaloma elgesio taisyklė, nustatanti visuomeninio santykio dalyviams teise bei pareigas ir garantuojama to santykio dalyvių abipuse nauda ir valstybės prievarta. • Normos susijusios su gamta (fizikos technines normos), normos susijusios su Dievu (religinės, teologinės), žmonių tarpusavio santykių normos (moralės, estetikos, mados, teisės ir kitos normos). • Elgesio norma tai žmonių tarpusavio santykių standartas, schema, leidžiamo elgesio riba, aprėpianti leidimą ir draudimą.

20. TEISĖS NORMOS, JŲ RUŠYS • Socialinės normos – tai elgesio taisyklės, kurios skirtos norminti (reguliuoti) žmonių tarpusavio santykius ir kurių vykdymas garantuotas santykio dalyvių abipuse nauda, taip pat valstybinio arba visuomeninio poveikio priemonėmis.

21. TEISĖS NORMOS, JŲ RUŠYS • Teisės norma – tai valstybės nustatyta arba sankcionuota (patvirtinta) ir jos saugoma elgesio taisyklė (poelgio modelis). Viename norminiame teisės akte dažniausiai būna dešimtys, šimtai ir net tūkstančiai teisės normų.

22. TEISĖS NORMOS, JŲ RUŠYS • Teisės normos pagal asmenų ratą, kuriems jos taikomos: • Norminiai teisės aktai (bendrojo taikymo). Tai yra teisės normos, kurios reglamentuoja besikartojančius visuomeninius santykius ir skiriama ne konkrečiam asmeniui ar atvejui ir neturi konkretaus vykdytojo.

23. TEISĖS NORMOS, JŲ RUŠYS 2. Nenorminiai (individualaus taikumo) teisės aktai. Individualaus teikymo normos, kurios skirtos konkretiems asmenims, nustatant konkrečias elgesio taisykles. Pvz.: Teismo sprendimas, policijos pareigūno priimamas nutarimas, direktoriaus įsakymas.

24. TEISĖS NORMOS, JŲ RUŠYS TEISĖS NORMOS STRUKTŪRA Loginiu požiūriu teisės norma yra suskaidyta į tris sudedamasias dalis: • Hipotezė; • Dispozicija; • Sankcija.

25. TEISĖS NORMOS, JŲ RUŠYS 1. Hipotezė. Nustatomos faktinės aplinkybės, kurioms esant, arba nesant taikyti konkrečią teisės normą. 2. Dispozicija. Yra ta normos dalis, kurioje nurodyta (arba numanoma), koks yra reikalaujamas ir (ar) leidžiamas asmens elgesys, kad jam negalėtų būti pritaikytos hipotezėje numatytos sąlygos bei pritaikytos sankcijoje numatytos poveikio priemonės. 3. Sankcija. Yra teisės normos dalis, kurioje numatytos poveikio priemonės, nepalankios asmenims, neivykdžiusiems dispozicijoje keliamų reikalavimų.

26. TEISĖS NORMOS, JŲ RUŠYS TEISĖS NORMŲ RŪŠYS PAGAL ŠAKAS: • Konstitucinės; • Civilinės; • Baudžiamosios; • Darbo; • Administracnės; • .... Kt.

27. TEISĖS NORMOS, JŲ RUŠYS TEISĖS NORMOAS PAGAL TEISĖS GALIĄ (pagal teisės normas kuriančių institucijų kompetenciją): • Įstatyminės; • Poįstatyminės.

28. TEISĖS NORMOS, JŲ RUŠYS TEISĖS NORMOS PAGAL GALIOJIMO TRUKMĘ: • Neapibrėžto galiojimo trukmės (neterminuotos, tokių normų yra daugiausiai); • Apibrėžto galiojimo trukmės (laikinos, PVZ.: einamųjų metų biudžeto normos, kurių galiojimo laikotarpis nurodomas teisės akto pavadinime arba tekste.)

29. TEISĖS NORMOS, JŲ RUŠYS TEISĖS NORMOS PAGAL TERITORINĘ GALIOJIMO ERDVĘ: • Galiojančios visoje šalies teritorijoje; • Lokalinės (vietos), kurios galioja tik tam tikrame administraciniame šalies vienete.

30. TEISĖS NORMOS, JŲ RUŠYS TEISĖS NORMOS PAGAL REGULIUOJAMŲ SANTYKIŲ SUBJEKTUS: • Bendrosios (taikomos visiems teisės subjektams); • Specialiosios (taikomos tik tam tikriems asmenims).

31. TEISĖS NORMOS, JŲ RUŠYS TEISĖS NORMOS PAGAL ATLIEKAMAS FUNKCIJAS: • Reguliatyvinės (nustatančios teisinio santykio dalyvių teises ir pareigas); • Apsauginės (nustatančios tam tikras priemones subjektyvioms teisėms apginti); • Rekomendacinės (patariančios atlikti tam tikrus veiksmus ir suteikiančios tam tikriems organams teisę nustatyti privalomąsias taisykles ar duoti privalomus nurodymus);

32. TEISĖS NORMOS, JŲ RUŠYS 4. Imperatyviąsias (besąlygiškai įpareigojančios, įsakmiai reikalaujančios, liepiančios); 5. Dispozityviąsias (suteikiančios tam tikrą pasirinkimo galimybę); 6. Skatinamąsias (nustatančias lengvatas ar pirmenybę); 7. Įpareigojamąsias;

33. TEISĖS NORMOS, JŲ RUŠYS 8. Draudžiamąsias; 9. Įgalinamąsias; 10. Kt.

34. TEISINIAI SANTYKIAI, JŲ RŪŠYS - Žmonių bendravimo santykiai vadinami visuomeniniais santykiais. - Svarbiausi visuomeniniai santykiai reguliuojami teisės normomis. - Visuomeniniai santykiai sureguliuoti teisės normų yra vadinami teisiniais santykiais.

35. TEISINIAI SANTYKIAI, JŲ RŪŠYS Įgyvendinant konkrečias teisės normas atsiranda ir konkretūs teisiniai santykiai, kurių dalyviai (subjektai) tokiais atvejais įgyvendina savo subjektyvias teises ir vykdo teisines pareigas. Nors teisės norma ir yra būtina teisinio santykio atsiradimo sąlyga, tačiau jos buvimas teisinio santykio nesukuria.

36. TEISINIAI SANTYKIAI, JŲ RŪŠYS Gyvenimo faktas, su kuriuo teisės normoje siejamas konkretaus teisinio santykio atsiradimas, pasikeitimas ar išnykimas, vadinamas teisiniu faktu, kurie skirstomi: • Įvykiai, kurie nepriklauso nuo žmogaus valios (stichinės nelaimės ir pan.;); • Veikos, tai yra valingi veiksmai ir neveikimas(gali būti teisėti ir neteisėti).

37. TEISINIAI SANTYKIAI, JŲ RŪŠYS • Teisinius santykius sudaro šie svarbiausi struktūriniai elementai: • Dalyviai (subjektai); • Turinys; • Objektas.

38. TEISINIAI SANTYKIAI, JŲ RŪŠYS • Teisinių santykių dalyviai (subjektai): 1. Fiziniai asmenys; 2. Juridiniai asmenys; 3. Valstybė 4. Kitos organizacijos, neturinčios juridinio asmens statuso. Fiziniai ir juridiniai asmenys turi turėti teisnumą ir veiksnumą, kad galėtų būti pilnateisiai teisinių santykių dalyviai.

39. TEISINIAI SANTYKIAI, JŲ RŪŠYS Teisnumas – tai valstybės pripažintas asmens gebėjimas turėti tam tikras teises ir pareigas. Veiksnumas – valstybės pripažintas asmens gebėjimas savo veiksmais įgyti tam tikras teises ir vykdyti turimas teises ir pareigas.

40. TEISINIAI SANTYKIAI, JŲ RŪŠYS Teisinio santykio turinys- tai to santykio dalyvių subjektyvios teisės ir teisinės pareigos. Teisės ir pareigos yra tarpusavyje susijusios: subjektyvi vieno asmens teisė paprastai atitinka teisinę kito subjekto pareigą ir atvirkščiai.

41. TEISINIAI SANTYKIAI, JŲ RŪŠYS Teisinio santykio objektas – visa tai, dėl ko tarp subjektų atsiranda toks teisinis santykis. Teisinių santykių objektais gali būti materialinės vertybės, dvasinės vertybės (garbė, orumas, sveikata), žmonių veikla.

42. TEISĖS VEIKIMAS Teisės veikimo turinį sudaro: • Teisės suvokimas; • Teisinis reguliavimas; • Teisės galiojimas; • Teisės realizavimas.

43. TEISĖS VEIKIMAS Teisės suvokimas nesibaigia tik teisiniu reguliavimu arba jos įgyvendinimu, nes tai yra tik teisės veikimo specifinės savybės. Siekiant perkelti teisės sampratą iš žmonių sąmonės į jų veiksmus, paversti ją tų veiksmų norminimo priemone, susiduriama su teisinio reguliavimo sąvoka. Teisinis reguliavimas - tai praktiškai funkcionuojanti teisės samprata. Jis yra reikšmingas tuo, kad tampa idėjiniu visos teisinės sistemos „užsakovu“: iš jo poreikių kyla atitinkamos orientacijos teisinės idėjos, teisės normos, teisinės organizacinės procedūros. Visos teisės sąvokos įsiprasmina kaip teisinio poveikio žmonių elgesiui priemonės, o pati teisėkūra - kaip tokių priemonių gamyba.

44. TEISĖS VEIKIMAS Teisinė sąmonė – tai sistema vaizdinių, idejų teorijų, kurias susikuria tam tikrais interesais besivadovaujantys žmonės apie galiojančią ir pageidautiną teisę, apie galiojančių įstatymų sutikimą ar nesutikimą su jų interesais, taip pat teigiamos ar neigiamos emocijos, kurias patiria skirtingų interesų turėtojai, susidūrę su galiojančia teise, vertindami ją savo ir visuomenės interesų apsaugos požiūriu.

45. TEISĖS VEIKIMAS Teisinės sąmonės rūšys: 1. Individuali teisinė sąmonė; 2. Grupinė teisinė sąmonė; 3. Visuomeninė teisinė sąmonė; 4. Paprastoji, arba empyrinė, teisinė sąmonė; 5. Profesionali teisinė sąmonė; 6. Mokslinė teisinė sąmonė.

46. TEISĖS VEIKIMAS Teisinis reguliavimas - tai tokia socialinio reguliavimo rūšis arba forma, kai teisinis poveikis žmonių elgesiui yra daromas teisinėmis priemonėmis.

47. TEISĖS VEIKIMAS • Teisės normų galiojimas siejamas su: • Galiojimo laiko atžvilgiu • Galiojimu asmenų atžvilgiu • Galiojimu teritorijos atžvilgiu.

48. TEISĖS VEIKIMAS Teisės normos realizuojamos, kai žmonės elgiasi taip, kaip jos reikalauja ar leidžia, ir nedaro to, ką jos draudžia. Realizuojant teisės normas, kartais reikia, kad žmonės elgtųsi aktyviai (tai yra atliktų tam tikrus veiksmus), o kartais – kad jie būtų pasyvūs (susilaikytų nuo tam tikrų veiksmų).

49. TEISĖS VEIKIMAS Aktyvus veiksmai ir neveikimas yra bendrai vadinami – veikomis. Pagrindinės teisės normų realizavimo formos: • Laikymasis; • Vykdymas; • Panaudojimas; • Taikymas.

50. TEISĖS VEIKIMAS • Laikymasis – tai pasyvi jų įgyvendinimo forma, kai susilaikoma nuo draudžiamų veiksmų (nepasisavinamas svetimas turtas). • Vykdymas – yra aktyvi teisės aktų įgyvendinimo forma, kai asmenys aktyviai atlieka savo teisines pareigas (PVZ.: studentai nenori laikyti egzaminų, bet laiko siekdami gauti kvalifikaciją patvirtinantį diplomą);