Optika

1. Optika Turinys

2. Akies optinė sandara Ragena Tinklainė Lęšiukas Stiklakūnis Spindulių susikirtimas normalioje akyje Spindulių susikirtimas trumparegėje akyje Spindulių susikirtimas toliaregėje akyje Pabaiga Atgal į turinį... Teorija

3. Akis Akis – regos organas. Akies optinė sandara panaši į fotoaparato sandarą. Akies optinę sistemą sudaro ragena, lęšiukas, bei stiklakūnis. Ši sistema veikia kaip mažo židinio nuotolio glaudžiamasis lęšis. Pagrindinė akies dalis yra lęšiukas. Jį laikantys raumenys gali susitraukti arba atsipalaiduoti. Taip keičiamas lęšiuko storis, o kartu ir židinio nuotolis. Nuo kūno sklindantys spinduliai, praėję lęšiuką, akies tinklainėje sudaro tikrąjį, sumažintą ir apverstą atvaizdą, kuris sudirgina regimojo nervo galūnes. Šis signalas perduodamas į smegenis, ir žmogus mato neapverstą daikto atvaizdą. Akies prisitaikymas matyti įvairiai nuo jos nutolusius daiktus vadinamas akies akomodacija. Mažiausias atstumas, kuriuo akis be ypatingo raumenų įtempimo gali matyti daikto detales, vadinamas geriausio matymo nuotoliu. Sveikos akies geriausias matymo nuotolis yra 25 cm. Trumparegėje akyje daikto vaizdas susidaro ne tinklainėje, o prieš tinklainę. Kad vaizdas susidarytų trumparegių žmonių tinklainėje, naudojami akiniai su sklaidomaisiais lęšiais. Toliaregėje akyje daikto atvaizdas susidaro už tinklainės. Toliaregiams tinka akiniai su glaudžiamaisiais lęšiais, nes jų akies laužiamąją gebą reikia padidinti. • • trumparegiams padeda akiniai su sklaidomaisiais lęšiais: • toliaregiams padeda akiniai su glaudžiamaisiais lęšiais: Regėjimo ydų taisymas: Pabaiga Atgal į turinį... Vizual.

4. Šviesos dispersija Prizmė; Ekranas su maža skylute; Lemputė; B - Iš lemputės išeinantis baltos šviesos spindulys; Q - Per prizmę einantys ir išeinantys lūžę spinduliai; D - Gaunamas spektras. Q D B Pabaiga Atgal į turinį... Teorija Film.

5. Šviesos dispersija Dispersija (šviesos sklaida) vadinamas baltos šviesos skaidymasis į spektrus. Balta šviesa yra sudėtinė. Praėjusi per trikampę prizmę, balta šviesa suskyla į spektrą: raudoną, oranžinę, geltoną, žalią, žydrą, mėlyną ir violetinę. Eidami per prizmę, tie spinduliai lūžta nevienodai: labiausiai – violetinė, mažiausiai – raudoni Stiklinė prizmė išsklaido baltą šviesą į minėtas septynias sudedamąsias dalis. Tai paaiškinama tuo, kad baltą šviesą sudaro skirtingų ilgių elektromagnetinės bangos ir absoliutinis šviesos lūžio rodiklis n priklauso nuo šviesos greičio medžiagoje. Spalvų filtravimas ir maišymas. Jei baltąja šviesa apšviečiamas spalvotas filtras, pro jį prasiskverbia tik filtro spalvos (to paties bangos ilgio intervalo) šviesa, o kitų spalvų šviesa sugeriama. Tai filtravimas, arba spalvų skaidymas. Jei tokiu būdu išskirta dviejų skirtingų spalvų šviesa nukreipiama į baltą paviršių, akimi matoma trečia spalva (dviejų spalvų mišinys). Tai suminis spalvų maišymas (spalvų sudėtis) Spalvų maišymąsi galite pamatyti čia • Spalva — regėjimo pojūtis, kurį akyje sukelia tam tikro dažnio elektromagnetinė banga: • neskaidrūs kūnai yra tokios spalvos, kokios spalvos spindulius jie atspindi; • skaidrūs kūnai yra tokios spalvos, kokios spalvos spindulius jie praleidžia. • Raudonos šviesos greitis prizmėje yra didžiausias, todėl jos absoliutinis lūžio rodiklis yra mažiausias; violetinės spalvos greitis prizmėje yra mažiausias, todėl jos absoliutinis lūžio rodiklis yra didžiausias. Pabaiga Atgal į turinį... Vizual.Film.

6. Šviesos interferencija Lemputė; Z - Ekranas su viena maža skylute; X – Ekranas su dviem viena šalia kitos esančiom skylutėm; C – Ekranas; C X Į ekraną krintantys spinduliai; A,B – sritis, kur bangos užkloja viena kita; Matomas tamsūs ir šviesūs ruožai srityje A, B; Z A B Pabaiga Atgal į turinį... Teorija Film.

7. Šviesos interferencija Dviejų ar kelių koherentinių bangų sudėtis vadinama bangų interferencija. Sinchroniškos (sutapančios laiko atžvilgiu) ir vienodo dažnio bangos vadinamos koherentinėmis, o jas sukeliantys šaltiniai – koherentiniais. Interferencijios maksimumai susidarys tose erdvės vietose, kur bangų eigos (kitaip tariant, nueito kelio) skirtumas Δd lygus lyginiam pusbangių skaičiui. (λ – šviesos bangos ilgis) Interferencijios minimumai susidarys tose erdvės vietose, kur bangų eigos (kitaip tariant, nueito kelio)skirtumas Δd lygus nelyginiam pusbangių skaičiui. (λ – šviesos bangos ilgis) Pabaiga Atgal į turinį... Vizual.Film.

8. Šviesos difrakcija • Šviesos difrakcija, apšviečiant šviesa mažą kliūtį. • Šviesos difrakcija, apšviečiant šviesa plokštumos kraštą. • Šviesos difrakcija, apšviečiant difrakcinę gardelę. Atgal į turinį...

9. Šviesos difrakcija apšviečiant mažą kliūtį Šviesos šaltinis; Kliūtis; Ekranas; Šviesos spinduliai; Užlinkstantys spinduliai; Ekrane matomas vaizdas. Pabaiga Atgal į turinį... Teorija Film.

10. Šviesos difrakcija apšviečiant plokštumą Neskaidri plokštuma; Ekranas; Lygiagretūs šviesos spinduliai; Užlinkę spinduliai; Ekrane matomas vaizdas. Pabaiga Atgal į turinį... Teorija Film.

11. Šviesos difrakcija per difrakcinę gardelę Difrakcinė gardelė; Glaudžiamasis lęšis; Ekranas, kuris yra židinio plokštumoje; Lygiagretūs šviesos spinduliai; Pro atskirus plyšius praėję šviesos pluošteliai; Užlinkę šviesos pluošteliai; Per glaudžiamąjį lęšį praėję spinduliai; Ekrane gautas vaizdas; F Pabaiga Atgal į turinį... Teorija Film.

12. Šviesos difrakcija Šviesos difrakcija vadinamas šviesos bangų, einančių pro kliūčių kraštą, užlinkimas (nukrypimas nuo tiesaus kelio). Čia d – kliūties matmuo, λ - šviesos bangos ilgis. Difrakcija yra stebima atstumu l nuo kliūties, jei tenkinama sąlyga Difrakcinį vaizdą ekrane galima gauti apšvietus šviesa kliūtį, kurios matmenys apytiksliai lygūs krintančios šviesos bangos ilgiui (d ≈λ). Šviesa taip pat užlinksta, pereidama labai mažų matmenų skylutę, neskaidrų diską, vielutę arba siaurą plyšį (žr. paveikslą). Plokštelėje specialia įranga įrėžus lygiagrečius rėžius, gauname neskaidriais tarpais perkirsti siauri šviesą praleidžiantys plyšiai. Tokia plokštelė vadinama skaidriąja difrakcine gardele. Difrakcinę atspindžio gardelę sudaro metalinis veidrodis, kurio paviršiuje vienodu atstumu įrėžta daugybė tos pačios formos lygiagrečių rėžių. Difrakcinių gardelių viename milimetre paprastai būna nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių rėžių. Skaidraus plyšio (arba atspindžio juostos) ir neskaidraus tarpelio pločių suma vadinama gardeles konstanta ir paprastai žymima raide d.Pro atskirus plyšius praėję šviesos pluošteliai interferuoja ir tam tikromis kryptimis vienas kitą stiprina arba silpnina. Iš gretimų gardelės plyšių kampu φ sklindančių spindulių eigos skirtumas Taigi, kai , spinduliai vienas kitą stiprina, o kai - silpnina; čia k = 0,1, 2, … Pabaiga Atgal į turinį... Vizual.Film.

13. Šviesos difrakcija Difrakcija esant vienam plyšiui, kai keičiasi plyšio dydis. Difrakcija esant dviem plyšiam. Plyšių dydis kinta, o atstumas tarp plyšiu ne. Difrakcija esant dviem plyšiam. Plyšių dydis nekinta, o keičiasi atstumas tarp plyšiu. Pabaiga Atgal į turinį... Teorija Vizual.

14. Šviesos poliarizacija Lemputė; Poliaroidas; Ekranas; Skersinės elektromagnetinės bangos; Poliarizuota šviesa; Pabaiga Atgal į turinį... Teorija Film.

15. Šviesos poliarizacija Šviesos prigimtis yra skersinės elektromagnetinės bangos: kintantys didžiuliu dažniuelektrinis ir magnetinis laukai yra statmeni bangos sklidimo krypčiai. Kadangi mūsų akis, reaguoja į elektrinio lauko virpesius, tai tik apie juos toliau ir kalbėsime. Natūralioje šviesoje šie virpesiai vyksta visomis statmenomis spinduliui kryptimis. Šviesa, kurioje elektrinio lauko virpesiai vyksta vienoje plokštumoje, vadinama poliarizuota (tiksliau sakant, plokščiai poliarizuota) šviesa. O tokios šviesos išskyrimas iš natūralios šviesos vadinamas šviesos poliarizacija. Labai stipria poliarizacija pasižymi herapatito kristalai. 0,1 mm storio herapatito sluoksniu padengta plona lanksti celuloido plėvelė visiškai poliarizuoja praeinančią šviesą. Tokia optinė sistema vadinama poliaroidu arba poliarizaciniu šviesos filtru. Natūrali šviesa, perėjusi poliaroidą tampa poliarizuota, t.y. jos vektorius E svyruojakurioje nors plokštumoje . Pabaiga Atgal į turinį... Vizual.Film.

16. Šviesos poliarizacija Plokščiai poliarizuotos elektromagnetinės bangos (mėlynos spalvos), o apskritiminės poliarizacijos elektromagnetinės bangos (raudonos spalvos), Plokščiai poliarizuotos elektromagnetinės bangos perėjimas per poliarizatorių. Pabaiga Atgal į turinį... Teorija Vizual.