VERTYBINI Ų POPIERIŲ RINKA, JOS YPATUMAI (pagal tekst ą )

1. VERTYBINIŲ POPIERIŲ RINKA, JOS YPATUMAI(pagal tekstą)

2. 1. Vertybinių popierių rinka, jos rūšys • Pagal vertybinių popierių emitentus, kurių yra trys grupės - vyriausybė, privatus sektorius, užsienio subjektai, gali būti išskirtos ir atitinkamos rinkos. • Tarptautinės rinkos, kuriose vertybinius popierius išleidžia užsienio subjektai, gali būti skirstomos ir pagal emitentus ir pagal valiutas. • Pagal ekonominę vertybinių popierių prigimtį gali būti skiriamos trys rinkos: 1) vertybinių popierių, atspindinčių nuosavybės santykius; 2) vertybinių popierių, atspindinčių kreditinius santykius; 3) išvestinių vertybinių popierių.

3. 1. Vertybinių popierių rinka, jos rūšys • Pagal vertybinių popierių pirkimo ir pardavimo sandorių nuoseklumą skiriama pirminė ir antrinė rinkos. • Pirminėje rinkoje vertybiniai popieriai pirmą kartą patenka į rinką, kai ūkio subjektas vykdo emisiją. • Vėliau vykstantys sandoriai parduodant vertybinius popierius pagal savo pobūdį yra antriniai, nes jais vykdomos perpardavimo operacijos.

4. 1. Vertybinių popierių rinka, jos rūšys • Pagal finansinio turto riziką (kartais teigiama, kad pagal cirkuliacijos terminą) yra skiriamos pinigų ir kapitalo rinkos. • Trumpalaikio skolinamojo kapitalo rinka yra pinigų rinka ir joje cirkuliuoja finansiniai aktyvai, kurių terminas ne ilgesnis kaip vieneri metai. • Ilgalaikio skolinamojo kapitalo rinka, kur cirkuliuoja ilgesnio kaip vieneri metai termino finansiniai aktyvai, yra kapitalo rinka.

5. 1. Vertybinių popierių rinka, jos rūšys • Pagal pajamų išmokėjimą vertybiniai popieriai skirstomi į: duodančius fiksuotas ir kintamas pajamas. • Teritoriniu požiūriu yra skiriamos regioninės, nacionalinės ir pasaulinės vertybinių popierių rinkos. • Visas antrines rinkas savo ruožtu galima skirstyti į prekybą biržoje ir už biržos ribų.

6. 2. Vertybinių popierių rinkos rezultatų analizė: indeksai, teorijos Dvi mokyklos: techninė ir fundamentalioji. Techninės mokyklos atstovai, analizuodami vertybinių popierių rinką, naudoja keletą, teorijų. Populiariausios iš jų: • Dow; • Kursų kilimo kritimo (rinkos dydžio teorija); • Prekybos apimties; • Nepilnų lotų.

7. 2. Vertybinių popierių rinkos rezultatų analizė: indeksai, teorijos • Dow teorijayra seniausia. Jos tikslas - nustatyti naujos tendencijos atsiradimą, ir kryptį vertybinių popierių rinkoje. • Tai atliekama remiantis Dow Jones pramoninio ir transporto indeksų tyrimu. Abiem indeksams keičiantis ta pačia kryptimi,manoma, kad rinkoje prasideda iš tiesų nauja tendencija. • Šios teorijos atstovai, nustatę naujos tendencijos atsiradimą, rekomenduoja investuotojams pirkti akcijas esant didėjančiai tendencijai, o parduoti jas prasidėjus mažėjimo tendencijai.

8. 2. Vertybinių popierių rinkos rezultatų analizė: indeksai, teorijos • Akcijų kursų kilimo-kritimo teorija(rinkos dydžio teorija). Ja remiantis lyginamos parduotų akcijų emisijų kylančiais ir krintančiais kursais apimtys. • Skaičiuojamas skirtumas tarp kylančiais ir krintančiais kursais parduotų akcijų skaičiaus. Kai šis rodiklis kurį laiką yra teigiamas, rinkos tendencija laikoma teigiama, ir atvirkščiai. • Lyginant šią ir Dow teorijas teigiama, kad pirmoji parodo greičiau atsirandančias tendencijas ir apima didesnį emisijų skaičių.

9. 2. Vertybinių popierių rinkos rezultatų analizė: indeksai, teorijos • Prekybos apimties teorija. Jos pagrindą, sudaro parduotų akcijų skaičiaus ir akcijų kursų kitimo analizė. • Kai kylant akcijų kursui didėja ir parduotų akcijų skaičius, laikoma, kad prasideda didėjimo tendencija. • Šios teorijos atstovai teigia, kad esant kursų didėjimo tendencijai, mažėjanti prekybos apimtis signalizuoja didėjimo tendencijos pabaigą ir reiškia, kad atėjo laikas parduoti akcijas, ir atvirkščiai.

10. 2. Vertybinių popierių rinkos rezultatų analizė: indeksai, teorijos • Nepilnų lotų (nuo 1 iki 99 akcijų) teorija remiasi prielaida, kad smulkūs investuotojai, prekiaujantys dažniausiai nepilnais lotais, paprastai elgiasi neteisingai, nes remiasi nepatikima ir neoperatyvia informacija. • Šios teorijos atstovai skaičiuoja nepilnų lotų operacijų procentinę dalį bendroje biržos apyvartoje. Jei ši dalis yra didelė, tai laikoma signalu parduoti akcijas; jei dalis maža, siūloma pirkti akcijų. • Pastaroji teorija dėl subjektyvumo yra kritikuojama, tačiau dažnai naudojama kaip pagalbinis instrumentas, patvirtinantis kitų teorijų pagrindu gautus rezultatus.

11. 2. Vertybinių popierių rinkos rezultatų analizė: indeksai, teorijos • Vertybinių popierių rinkos analizė atliekama remiantis tam tikrais rodikliais. Bendriausiai rinkos tendencijas atspindi biržos indeksai. • Indeksų bazę gali sudaryti tiek visa rinka, tiek atskiros ūkio šakos. • Paprastai nagrinėjama indeksų dinamika, siekiant pastebėti didėjimo ar mažėjimo tendencijas ilgu laikotarpiu arba ryškius svyravimus trumpuoju laikotarpiu.

12. 3. Akcijų ir obligacijų kursus veikiantys veiksniai • Svarbiausias vertybinių popierių rinkų analizės objektas yra vertybinių popierių kursai. • Veiksnius, veikiančius kursų pokyčius, galima suskirstyti į: objektyvius, spekuliatyvius ir subjektyvius. • Objektyvūs veiksniai gali būti išskirti į mikro ir makrolygio veiksnius. Mikroveiksniai veikia konkretaus emitento akcijų ar obligacijų kursą. Makroveiksniai veikia grupę emisijų arba visą rinką. Jie parodo šalies ar pasaulio ekonomikos būklę.

13. 3. Akcijų ir obligacijų kursus veikiantys veiksniai • Prie spekuliatyvių veiksniųpriskiriami lūkesčiai, kurie dažnai daro didesnę įtaka, vertybinių popierių kursui nei objektyvūs veiksniai. • Subjektyvūs veiksniai gali kilti dėl techninių vertybinių popierių rinkos funkcionavimo aspektų, dėl vertybinių popierių analizės ir jų dinamikos prognozavimo metodikų, dėl atskirų žmonių nuomonių pasireiškimo. • Vertybinių popierių kursus veikia labai daug veiksnių ir dažnai jų įtaka kursui gali būti priešinga. Tad, remiantis veiksnių analize geriausiu atveju galima nustatyti tendenciją vertybinių popierių rinkoje.

14. 4. Bankų vaidmuo vertybinių popierių rinkoje • Šiuolaikinėje bankininkystėje ypatingas dėmesys skiriamas klientų aptarnavimui, nes tai yra pelninga ir sąlyginai saugi veiklos sfera. • Klientų aptarnavimas čia suprantamas kaip paslaugos už kurias imami komisiniai mokesčiai ne palūkanų forma. • VP rinkoje bankas vykdydamas investicijas gali pagal savo poreikius pasirinkti labiau ar mažiau rizikingus vertybinius popierius. T.p. bankas gali vykdyti investicijas savo sąskaita, bet gali ir vien tiktai aptarnauti klientus.

15. 4. Bankų vaidmuo vertybinių popierių rinkoje • Galima išskirti bankų paslaugas pirminėje ir antrinėje rinkoje. • Pirminėje rinkoje VP platinimo būdas priklauso nuo emisijos dydžio. Bankai siūlo tokias paslaugų rūšis: viešas VP emisijos siūlymas; privatus paskirstymas. • Viešas siūlymas taikomas didesnėms emisijoms. Jo ypatybė - griežta priežiūros organų kontrolė. • Privatus paskirstymas gali būti naudojamas, jei kliento bankas pasiruošęs išplatinti emisiją pagal išankstinius susitarimus su instituciniais investitoriais.

16. 4. Bankų vaidmuo vertybinių popierių rinkoje • Analizuojant naujų emisijų kainos nustatymo procesą ir bankų paslaugų apmokėjimą, buvo nustatyta, kad dažniausiai teikiant pirminį viešą pasiūlymą (IPO-Initial Public Offering) vertybiniai popieriai parduodami mažesne, nei galėtų būti gauta, kaina.Nes: • per aukštą kainą nustatę bankai rizikuoja, kad naujieji investitoriai paduos juos į teismą dėl apgavystės parduodant vertybinius popierius; • mažesnė kaina reiškia didesnes bankų galimybes išplatinti visą emisiją; • bendrovės siekia pritraukti daugiau kapitalo tuo metu, kai jų vadovų nuomone akcijos yra pervertintos. Dėl šios priežasties investitoriai atsargiau investuoja į naujos emisijos VP ir tai mažina jų kainą.

17. 4. Bankų vaidmuo vertybinių popierių rinkoje • Bankai yra pagrindiniai finansiniai tarpininkai pirminėje VP rinkoje. • Liberalizuojant finansinę rinką, bendrovės įgijo teisę veikti VP rinkoje be tarpininkų pagalbos. Platindamos savo vertybinius popierius tiesiogiai, šios bendrovės gali naudotis bankų, kaip konsultantų pirminėje VP rinkoje paslaugomis. • Daugiametė veiklos VP rinkose patirtis padeda bankams nustatyti tinkamiausią VP platinimo laiką bei VP kainą.