mokyklos bendruomen l.
Download
Skip this Video
Loading SlideShow in 5 Seconds..
Mokyklos bendruomen? PowerPoint Presentation
Download Presentation
Mokyklos bendruomen?

Loading in 2 Seconds...

play fullscreen
1 / 51

Mokyklos bendruomen? - PowerPoint PPT Presentation


  • 591 Views
  • Uploaded on

Mokyklos bendruomenė. Bendruomenė - visuma bendraujančių žmonių, turinti bendrą veiklos viziją, ilgalaikės veiklos tikslus, veiklos programą, veikianti pagal tas pačias nuostatas. Bendruomenė turi savo ar paskirtą vadovą ir funkcionavimo organus.

loader
I am the owner, or an agent authorized to act on behalf of the owner, of the copyrighted work described.
capcha
Download Presentation

PowerPoint Slideshow about 'Mokyklos bendruomen?' - elina


An Image/Link below is provided (as is) to download presentation

Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author.While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server.


- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - E N D - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
Presentation Transcript
mokyklos bendruomen
Mokyklos bendruomenė
  • Bendruomenė - visuma bendraujančių žmonių, turinti bendrą veiklos viziją, ilgalaikės veiklos tikslus, veiklos programą, veikianti pagal tas pačias nuostatas. Bendruomenė turi savo ar paskirtą vadovą ir funkcionavimo organus.
  • Grupė - visetas bendraujančių žmonių, susitelkusių kuriam nors trumpalaikiui tikslui pasiekti.
  • Masė - visuma, nesiejama jokių tikslų, bendros veiklos.
slide2

Tėvai

Mokiniai

Mokyklos bendruomenė

Mokyklos darbuotojai

Mokytojai

mokyklos bendruomen ir mikrosociumas bendrdarbiavimas patvirtinamas sutartimis
Mokyklos bendruomenė ir mikrosociumas( bendrdarbiavimas patvirtinamas sutartimis)

Švietimo skyrius

(steigėjas)

Kitos mikrorajono

švietimo

institucijos

Rėmėjai

Mokyklos

bendruomenė

Teisėsaugos,

vaikų teisių apsaugos

Seniūnija

mokyklos paskirtis
Mokyklos paskirtis
  • Gimnazija yra švietimo įstaiga, teikianti profilinį vidurinį išsilavinimą visiems jo siekiantiems ir pajėgiantiems įgyti moksleiviams, sudaranti jiems galimybę pagal poreikius, polinkius rinktis mokymosi kelią .
  • Gimnazija yra juridinis asmuo, turintis savo antspaudą, atsiskaitomąją ir kitas sąskaitas Lietuvos Respublikos įregistruotuose bankuose, atributiką, savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos švietimo ir kitais įstatymais, Vaiko teisių konvencija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Švietimo ir mokslo ministerijos teisės aktais ir šiais Nuostatais.
  •  Gimnazija yra nesiekianti pelno valstybinė, savivaldybės, juridinių ar fizinių asmenų įstaiga.
mokyklos u daviniai
Mokyklos uždaviniai
  • Sudaryti sąlygas moksleiviams rinktis savo polinkius, gabumus ir siekius atitinkantį ugdymosi kelią, galimybes prireikus motyvuotai keisti savo pasirinkimą.
  • Sudaryti sąlygas moksleiviams įgyti pagrindinį išsilavinimą ir gauti valstybės pripažįstamą išsilavinimo pažymėjimą.
  •   Kurti ugdymo turinio reikalavimus atitinkančią materialinę bazę.
  • Sudaryti sąlygas dvasiniam, doroviniam, socialiniam ir kultūriniam jaunuolių brendimui.
  • Grįsti savo veiklą humanistine demokratine ugdymo filosofija ir vertybių sistema.
mokyklos funkcijos
Mokyklos funkcijos
  • Formuoja ir įgyvendina ugdymo turinį pagal Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintus bendruosius arba jos nustatyta tvarka suderintus individualius ugdymo planus ir bendrąsias programą.
  • Siūlo ir taiko įvairius mokymo(si) būdus, kad moksleiviai pasiektų valstybinių išsilavinimo standartų nustatytus pasiekimų lygmenis.
  • Organizuoja papildomąjį ugdymą, integruodama jį su bendruoju lavinimu.

Organizuoja specialiųjų poreikių vaikų, pajėgiančių įsisavinti pasirinktas mokymo programas, ugdymą.

mokyklos u daviniai7
Mokyklos uždaviniai
  • Inicijuoja bendrus papildomojo ugdymo, socialinės veiklos projektus.
  • Organizuoja ugdymo planuose nenumatytą tėvų mokamą popamokinę veiklą.
  • Vykdo pagrindinės mokyklos baigiamuosius ir brandos egzaminus.
  • Kuria vidinio audito sistemą ir atlieka auditą.
  • Inicijuoja socialinę paramą socialiai remtiniems moksleiviams.
  • Kuria mokyklą kaip vietos bendruomenės kultūros židinį.
tradicijos
Tradicijos
  • Rugsėjo 1 – oji
  • Kalbų diena (rugsėjo 26 d.)
  • Mokytojo diena (spalio 05 d.)
  • Mokyklos gimtadienis (spalio 23 d.)
  • Renginys „Aš – jau gimnazistas“ (lapkričio mėn.)
  • Teatralizuotas kalėdinis renginys (gruodžio mėn.)
  • Šimtadienis (sausio mėn.)
  • Vasario 16 – osios minėjimas (vasario mėn.)
  • Valentino dienos akcija (vasario 14 d.)
  • Menų dienos (kovo 24 – 27 d.)
  • Atvirųjų durų diena (kovo 27 d.)
  • Paskutinio skambučio šventė (gegužės mėn.)
  • Gabi statulėlių įteikimo ceremonija (gegužės mėn.)
  • Atestatų įteikimo ceremonija (liepos mėn.)
  • Mokslinės metodinės konferencijos
  • Projektų mugės
  • Tiriamosios ekspedicijos
ry i su t vais palaikymo formos
Ryšių su tėvais palaikymo formos
  • Mokyklos taryba.
  • Mokyklos tėvų komitetas.
  • Klubai.
  • Tėvų susirinkimai.
  • Atvirų durų dienų renginiai.
t v susirinkimo vedimo metodika
Tėvų susirinkimo vedimo metodika
  • Tematikos paskelbimas.
  • Supažindinimas su dienotvarke.
  • Dienotvarkės klausimų svarstymas.
  • Nutarimų priėmimas.
darbo su t vais planavimo metodika
Darbo su tėvais planavimo metodika
  • Tėvų komitetų posėdžių tematikos numatymas.
  • Tėvų susirinkimų tematikos numatymas.
mokyklos tarybos sudarymas
Mokyklos tarybos sudarymas
  • Tradicinė aukščiausia gimnazijos savivaldos institucija, telkianti moksleivių, jų tėvų (globėjų), pedagogų pastangas svarbiausiems gimnazijos tikslams numatyti, uždaviniams spresti.
  • Mokyklos taryba sudaroma mokyklos nuostatais patvirtinta rinkimų procedūra, laikantis demokratinių rinkimų principų : procedūros aiškumo ir skaidrumo, rinkimų slaptumo, visuotinumo, konkurencijos, periodiškumo.
mokyklos tarybos sudarymas14
Mokyklos tarybos sudarymas
  • Mokyklos taryboje moksleiviams, tėvams, pedagogams atstovaujama lygiomis dalimis, kurias pagal gimnazijos bendruomenės poreikius bei specifinius interesus nustato gimnazijos nuostatai.
  • Mokyklos tarybos pirmininką iš tėvų renka tarybos nariai per pirmąjį posėdį. Mokyklos direktorius negali būti tarybos pirmininku, taryboje dalyvauja be sprendžiamojo balso teisės.
  • Tarybos posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja du trečdaliai jos narių. Nutarimai priimami dalyvaujančių balsų dauguma.
mokyklos tarybos atsiskaitymas
Mokyklos tarybos atsiskaitymas
  • Mokyklos taryba už savo veiklą atsiskaito ją rinkusiems bendruomenės nariams, vietos bendruomenės nariams gimnazijos nuostatų nustatytu laiku ir formomis.
  • Mokyklos steigėjas, švietimo priežiūros institucijos, nustačiusios, kad tarybos sprendimai prieštarauja įstatymams ar kitiems mokyklos veiklą reglamentuojantiems teisės aktams, siūlo mokyklos tarybai juos svarstyti iš naujo. Mokyklos tarybai atsisakius, ginčas gali būti sprendžiamas įstatymų nustatyta tvarka.
mokyklos taryba
Mokyklos taryba
  • Nustato mokyklos veiklos perspektyvą, pagrindines darbo kryptis.
  • Aprobuoja mokyklos veiklos programą, nuostatus, vidaus darbo tvarkos taisykles, ugdymo planą, ugdymo organizavimo tvarką.
  • Aptaria siūlymus dėl vadovėlių užsakymo, moksleivių vertinimo sistemos parinkimo, papildomos veiklos organizavimo.
  • Pedagogų tarybos teikimu sprendžia moksleivių šalinimo iš gimnazijos klausimus.
  • Svarsto naujų mokyklos padalinių steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo klausimus.
  • Inicijuoja vietos bendruomenės, šeimos ir mokyklos bendradarbiavimą.
mokyklos taryba17
Mokyklos taryba
  • Svarsto mokyklos pajamų ir išlaidų sąmatą, planuoja ir kontroliuoja lėšų paskirstymą, prižiūri gimnazijos ūkinę - finansinę veiklą.
  • Mokyklos tarybos mokinių, tėvų, pedagogų atstovai inicijuoja svarstyti klausimus, reikšdami savo rinkėjų interesus.
  • Skiria atstovus į pedagogų atestacijos komisiją ir deleguoja savo atstovą stebėtojo teisėmis į viešo konkurso vadovo vietai užimti komisiją.
  • Gali sustabdyti kitų savivaldos institucijų sprendimus, kol jų teisingumą ir teisėtumą ištirs kompetentingos institucijos.
pedagog taryba
Pedagogų taryba
  • Pedagogu taryba - nuolat veikianti gimnazijos savivaldos institucija pedagogų profesiniams bei bendriesiems ugdymo klausimams spresti.
  • Pedagogų tarybą sudaro gimnazijos vadovas, administracija, visi gimnazijoje dirbantys mokytojai, auklėtojai, sveikatos priežiūros darbuotojai, psichologai, socialiniai pedagogai, bibliotekininkai ir kiti tiesiogiai ugdymo procese dalyvaujantys darbuotojai. Į posėdžius gali būti kviečiami kitų gimnazijos savivaldos institucijų atstovai.
  • Pedagogų tarybos posėdžiai šaukiami prasidedant ir baigiantis mokslo metams, kartą per trimestrą (semestrą), prireikus šaukiami neeiliniai posėdžiai.
  • Posėdžiai yra teisėti, jei juose dalyvauja du trečdaliai dirbančių tarybos narių. Nutarimai priimami dalyvaujančių balsų dauguma.
  • Pedagogų tarybai vadovauja gimnazijo
pedagog tarybos funkcijos
Pedagogų tarybos funkcijos
  • Aptaria praktinius švietimo reformos įgyvendinimo mokykloje klausimus, svarsto moksleivių ugdymo(si) rezultatus, pedagoginės veiklos tobulinimo būdus.
  • Diskutuoja dėl mokyklos veiklos programos, aptaria profilinio ugdymo planus, bendrųjų programų įgyvendinimo ir valstybinių išsilavinimo standartų pasiekimo klausimus.
  • Aptaria skirtingų gebėjimų moksleivių ugdymo organizavimo principus, gabiųjų vaikų identifikavimo klausimus, jų ugdymo programas, metodus.
  • Kartu su mokyklos socialiniais pedagogais, sveikatos priežiūros darbuotojais ir psichologais aptaria moksleivių sveikatos, socialinės paramos, mokymosi, poilsio, mitybos, darbo saugos ir kitus klausimus.
mokini tarybos
Mokinių tarybos

Jų funkcijos apibrėžtos mokyklų nuostatuose arba atskiruose šių tarybų nuostatuose.

Rinkimai į šias tarybas vyksta labai įvairiai: dažniausiai atstovai renkami klasių susirinkimuose arba klasės deleguoja po kelis atstovus.

Kai kuriose mokyklose moksleiviai kandidatais išsikėlė patys, ar jų kandidatūras siūlė draugai, geriausiai pažįstantys kandidatą.

Nuostatuose menkai atsispindi moksleivių tarybos rinkimo procedūra, principai.

mokini tarybos21
Mokinių tarybos
  • Mokyklų moksleivių tarybų veikla orientuota į mokyklos tikslų ir uždavinių įgyvendinimą.
  • Dažniausiai - į popamokinės veiklos organizavimą, moksleivių budėjimą diskotekose ir vakaruose, įvairių akcijų organizavimą, rūpinimąsi drausmės ir tvarkos palaikymu.
  • Moksleivių tarybos rūpinasi laikraščių leidimu.
  • Priima moksleivių elgesio taisykles, svarsto moksleivių teisių mokykloje ir už jos ribų gynimo klausimus ir kt.
mokini tarybos priima nutarimus
Mokinių tarybos ( priima nutarimus)
  • Dėl mokyklos vardo ir ženklo.
  • Dėl dalyvavimo projektuose, įvairiose programose.
  • Dokumentų projektų rengimo (pvz., įvairių nuostatų).
  • Dėl bendramokyklinių renginių organizavimo, dėl moksleivių dalyvavimo mokyklos tarybos veikloje.
  • Mokyklos radijo panaudojimo.
  • Mokyklos valgyklos darbo.
  • Mokinių uniformų įsigijimo.
  • Mokyklos laikraščio leidybos.
  • Mokyklos mikroklimato gerinimo, žalingų įpročių prevencijos, kartais dėl namų darbų, kontrolinių darbų krūvio ir t.t.
mokini teis s
Mokinių teisės
  • Į nemokamą mokymą valstybinėse ir savivaldybių mokyklose.
  • Į valstybės paramą specifiniams gabumams ugdytis atitinkamo tipo mokyklose.
  • Pasirinkti mokymosi kryptį (profiliuotis) ir ją atitinkančias mokymo(si) įstaigas, programas pagal polinkius, poreikius, gebėjimus.
  • Įgyti valstybinius standartus ir savo gebėjimus atitinkantį bendrąjį išsilavinimą.
  • Keisti pasirinktą mokymosi kryptį pagal mokykloje nustatytą tiltų sistemą.
mokini teis s24
Mokinių teisės
  • Dalyvauti svarstant mokyklos ugdymo organizavimo klausimus.
  •   Mokytis savarankiškai ir eksternu laikyti pagrindinės mokyklos baigiamuosius ir brandos egzaminus.
  • Reikalauti mokyklos pasirinktos mokymosi krypties, brandos egzaminų ir tolesnio mokymosi, studijų dermės garantijų.
  • Gauti mokyklos kaupiamą informaciją apie save, dalyvauti, kai svarstomas elgesys.
  • Gauti socialinę, psichologinę ir specialiąją pedagoginę pagalbą.
mokini teis s25
Mokinių teisės
  • Dalyvauti mokyklos savivaldoje mokyklos nuostatuose nustatyta tvarka.
  • Į minties, sąžinės, religijos, žodžio laisvę, laisvą pasaulėžiūros formavimąsi.
  • Į demokratiškais principais kuriamus mokyklos pedagogų ir moksleivių santykius.
  • Į poilsį ir laisvalaikį.
mokini teis s26
Mokinių teisės
  • Turėti valstybės švietimo, ugdymo tikslų įgyvendinimą garantuojančią, ugdymo priemonėmis aprūpintą, higienos reikalavimus atitinkančią mokymosi vietą, ugdytis sveikai ir saugiai.
  • Burtis į jaunimo organizacijas, kurių veikla neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams, dalyvauti saviugdos ir saviraiškos būreliuose.
  • Būti išrinkti į šalies moksleivių savivaldos institucijas.
mokini pareigos
Mokinių pareigos
  • Įgyti pagrindinį išsilavinimą arba mokytis bent iki šešiolikos metų ir pasirinkti tolesnę mokymosi ar profesinio rengimosi kryptį.
  • Mokytis pagal savo gebėjimus, maksimaliai išnaudoti mokyklos ir švietimo sistemos teikiamas ugdymosi galimybes.
  • Laikytis mokyklos vidaus darbo tvarkos taisyklių, moksleivio elgesio taisyklių, nustatytų gimnazijos nuostatų.
papildomas ugdymas ar laisvalaikis gali b ti organizuotas
Papildomas ugdymas (ar laisvalaikis gali būti organizuotas?)
  • Laisvalaikis – laisvas nuo darbo laikas (DLKŽ) h
  • Laisvalaikis – laisva nuo darbo laiko dalis, skirta laisvai pasirenkamai veiklai, kuri padeda atstayti ir ugdyti savo jėgas.
  • Laisvalaikis – erdvė visapusiškam asmenybės ugdymui.
pozityvaus laisvalaikio reik m
Pozityvaus laisvalaikio reikšmė
  • Padeda asmenybei doroviškai tobulėti.
  • Sudaro sąlygas kūrybinėms galioms plėtotis.
  • Padeda kaupti bendradarbiavimo kultūrą.
  • Padeda praktiškai taikyti įgytas žinias.
organizuoto pozytivaus laisvalaikio b tinumas
Organizuoto, pozytivaus laisvalaikio būtinumas
  • Pirmiausia reikia pasiekti, kad auklėtiniui būtų neįmanomas toks laiko praleidimo būdas, kai rankos lieka be darbo, galva be minties, nes tokiomis sąlygomis genda galva, širdis ir dorovė.
papildomas ugdymas organizuotas laisvalaikis papildomo ugdymo vaidmuo
Papildomas ugdymas – organizuotas laisvalaikis. Papildomo ugdymo vaidmuo
  • Sudaro sąlygas įvairiapusiams gebėjimams ugdytis.
  • Didina mokinių aktyvumą, domėjimąsi socialine aplikna.
  • Ugdo darbštumą, ryžtingumą, atvirumą, gebėjimą bendrauti.
  • Emociškai pervargusiems mokiniams padeda įveikti dvasines krizes, atsipalaiduoti, patirti sėkmę.
pu reglamentuojantys dokumentai
PU reglamentuojantys dokumentai
  • Švietimo įstatymas.
  • Ugdymo planai.
  • Bendrojo lavinimo mokyklos nuostatai.
formalusis neformalusis informalusis pu
Formalusis, neformalusis, informalusis PU
  • Formalusis PU – švietimo institucjų teikiamas papildomas ugdymas, kuris vyksta pagal valstybės institucijų patvirtintas programas, planus. Jo rezultatai patvirtinami dokumentais ir pripažįstami.
  • Neformalusis PU - švietimo institucjų teikiamas papildomas ugdymas, kuris vyksta pagal mokyklose patvirtintas programas, planus. Jo rezultatai gali būti pripažįstami.
  • InformalusisPU –nuolat vykstanti saviugda, kuri remiasi asmens iš įvairių šaltinių gaunamomis žiniomis ir praktine patirtimi.
15 straipsnis neformalusis vaik ir jaunimo vietimas
15 straipsnis. Neformalusis vaikų ir jaunimo švietimas
  • 2. Neformalusis vaikų ir jaunimo švietimas apima formalųjį ugdymą papildančias (papildomojo ugdymo) programas ir kitas neformaliojo vaikų ir jaunimo švietimo programas ir paslaugas.
  • 3. Papildomasis ugdymas nėra formalusis ir privalomas, tačiau valstybės finansuojamas. Jis teikiamas vaikams ir jaunuoliams, besimokantiems pagal formaliojo švietimo programas, ir papildomą ugdymą laisvai pasirinkusiems. Moksleiviai ir studentai be papildomojo ugdymo programų laisvai gali rinktis kitas valstybės nefinansuojamas neformaliojo švietimo programas ir paslaugas.
  • 4. Papildomąjį ugdymą moksleiviams ir studentams gali teikti jų formaliojo ugdymo programas vykdančios mokyklos, kiti švietimo paslaugų teikėjai, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka gavę teisę įgyvendinti papildomojo ugdymo programas. Kitas neformaliojo vaikų ir jaunimo švietimo programas ir paslaugas gali teikti visi švietimo paslaugų teikėjai.
papildomo ugdymo organizavimo formos38
Papildomo ugdymo organizavimo formos
  • Kalėdinių puokščių paroda
  • Tradiciškai klasėse vyko Kalėdinės vakaronės
  • Muzikos savaitė "Dainos ir dainelės"
  • Paroda-konkursas "Mano gimtinė" (A.Ramanauskienė)
  • Paroda "Užgavėnių kaukės" (R.Norkaitienė, I.Butkevičienė, L.Vasiljevienė)
  • Koncertas "Abėcėlės šventė". Tai naujas mūsų mokykloje nerengtas renginys. (B.Eidintienė, J.Vilkaitė, I.Lutcienė, S.Stukienė)
  • Viktorina "Ką žinai apie Vilnių ir Lietuvą?" (L.Vasiljevienė, I.Butkevičienė)
  • Raiškaus skaitymo konkursas (S.Karklienė)
  • Margučių ridenoimo varžybos (V.Jonaitytė, R.Liubinavičienė)
  • Paskutinio skambučo šventė (visos pradinių lasių mokytojos)
  • Mokslo metų baigimo šventė (visos pradinių klasių mokytojos)
papildomo ugdymo organizavimo formos39
Papildomo ugdymo organizavimo formos
  • Respublikiniai konkursai.
  • Tarptautiniai projektai.
  • Respublikinės programos.
papildomo ugdymo principai
Papildomo ugdymo principai
  • Lygių galimybių
  • Aktyvumo
  • Lankstumo
  • Tęstinumo
  • Atvirumo
  • Pažangos
papildomo ugdymo veiklos koordinavimo lygmenys
Papildomo ugdymo veiklos koordinavimo lygmenys
  • Šalies lygmeniu (bendrojo lavinimo mokyklų bendrieji planai).
  • Regioniniu lygmeniu (švietimo skyrių rekomendacijos, kaip organizuoti PU).
  • Bendruomenės veiklos lygmeniu. Mokyklos bendruomenė pasirenka papildomo ugdymo formas, tikslus, numato priemones ir būdus jiems įgyvendinti.
mokymo planas apie pu regioninis lygmuo
Mokymo planas apie PU (regioninis lygmuo)
  • Papildomo ugdymo pamokos skiriamos meniniams, kalbiniams, sportiniams, moksliniams, techniniams, socialiniams ir ekonominiams gebėjimams ugdyti.
  • Veiklos kryptys: sporto, sveikatos ugdymo, meninės raiškos, turizmo, gamtos, techninės kūrybos ir kiti būreliai, studijos, moksliniai ir pedagoginiai klubai bei popamokiniai renginiai.
  • PU būreliai moksleiviams yra neprivalomi ir laisvai pasirenkami.
pu kryptys
PU kryptys
  • Demokratijos ir pilietinės kompetencijos ugdymas.
  • Saviraiška ir polinkių plėtotė.
  • Gabumų ir talentų plėtotė.
  • Socializacija.
  • Resocializacija.
papildomo ugdymo staigos
Papildomo ugdymo įstaigos
  • Americal English School - Anglų kalbos mokykla, kursai įstaigose, kalbos stovyklos šalyje ir užsienyje.
  • Finansinio savarankiskumo mokykla - Jaunimo ekonominio ir finansinio savarankiškumo ugdymo vasaros stovyklos. Ekonomikos bei verslo pagrindų kursai moterims ir merginoms.
  • Jaunųjų kompiuterininkų mokykla - Išsami informacija apie mokyklą, studijas.
  • Klaipėdos m. moksleivių techninės kūrybos centras - Naujienos, būreliai, renginių kalendorius.
  • Klaipėdos m. moksleivių techninės kūrybos centro Mėgėjiško kino studija - Kino ir animaciniai filmai, fotografijos, naujienos.
  • Lietuvos B. Oškinio vaikų aviacijos mokykla - Trumpai apie mokyklą, nuotraukų galerija.
  • Lietuvos jaunųjų matematikų mokykla - Informacija apie mokyklą.
  • Respublikiniai moksleivių techninės kūrybos namai - Informacija apie būrelius, konkursus.
  • Valstybės institucijų kalbų centras - Kalbų mokymo kursai. Anglų kalbos mokymas internete. Vasaros stovyklos.
moksleivi parlamentas www pic lt
Moksleivių parlamentas www.pic.lt
  • 2000 m. pavasarį Lietuvoje įvyko demokratiniai rinkimai į Lietuvos moksleivių parlamentą. Į pirmąją dvejų metų LMP kadenciją buvo išrinkti 95 moksleiviai iš visų Lietuvos miestų ir rajonų. Rinkimai į parlamentą (dalyvavo virš 600 mokyklų) bei pirmieji dveji darbo metai parodė, jog Lietuvos mokykloms demokratiniai rinkimai bei moksleiviškas parlamentas yra reikalingi.
moksleivi parlamentas
Moksleivių parlamentas
  • Moksleivių parlamentas – tai pačių moksleivių demokratiškai išrinkta institucija, kurios pagrindinės funkcijos:
  • atstovauti moksleivių interesams;
  • atspindėti moksleivių požiūrį į švietimo reformos žingsnius;
  • analizuoti moksleiviams ir jaunimui aktualius įstatymus;
  • rengti ir teikti Seimui įstatymų projektus ar galiojančių įstatymų pataisas;
  •  bendradarbiauti su panašiomis kitų šalių moksleivių institucijomis.
moksleivi parlamento veikla
Moksleivių parlamento veikla
  • Parlamento nariai analizavo švietimo reformos eigą bei įvairias jaunimo problemas ir teikė pasiūlymus valstybinėms institucijoms dėl
  • egzaminų sistemos pakeitimų
  • socialinių pedagogų reikalingumo mokyklose
  • nepatenkinamo po pamokinio ugdymo
  • nepatenkinamo švietimo sistemos finansavimo
  • aukštojo mokslo studijų kreditavimo
  • Lietuvos narystės ES ir NATO
  • moksleivių teisių gynimo.
lietuvos jaunimo baltoji knyga
Lietuvos jaunimo baltoji knyga
  • Lietuvos jaunimo politikos Baltoji knyga Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos iniciatyva parengtas dokumentas, kuriuo siekiama numatyti ilgalaikes gaires ir sukurti bei toliau tobulinti jaunimo politiką reglamentuojančią teisinę bazę. Šiuo dokumentu apibrėžiamos pagrindinės jaunimo veiklos sąvokos, konstatuojama situacija, identifikuojamos problemos bei jų sprendimo būdai, bendradarbiaujant jaunimui ir valstybinėms institucijoms pariteto principu grįstose struktūrose. Akcentuojamas lygiavertiškumo principas ir bendros atsakomybės prisiėmimas sprendžiant jaunimui kaip socialinei grupei aktualias problemas visuose administraciniuose lygmenyse
pagrindiniai jaunimo politikos tikslai
Pagrindiniai jaunimo politikos tikslai
  • Intelektualios, pilietiškos, demokratiškos ir atsakingos asmenybės formavimosi skatinimas;
  • Jaunimo integracija į visuomenės politinį, pilietinį, ekonominį, socialinį, akademinį ir kultūrinį gyvenimą;
  • Motyvuoti jauną žmogų aktyviai dalyvauti jaunimo veikloje.
jaunimo politikos principai
Jaunimo politikos principai
  • Jaunimo veikla remiasi demokratijos, novatoriškumo, konkurenciškumo, subsidarumo ir pariteto principais.
  • Šiuolaikinėje visuomenėje jaunimas siekia būti:
    • savarankiškas, iniciatyvus, aktyvus ir atsakingas;
    • mobilus;
    • išsilavinęs;
    • tolerantiškas;
    • teisiškai sąmoningas;
    • gerbiantis žmogaus teises ir pagrindines laisves.