veiklos audito teorija n.
Download
Skip this Video
Loading SlideShow in 5 Seconds..
Veiklos audito teorija PowerPoint Presentation
Download Presentation
Veiklos audito teorija

play fullscreen
1 / 89

Veiklos audito teorija

320 Views Download Presentation
Download Presentation

Veiklos audito teorija

- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - E N D - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
Presentation Transcript

  1. Veiklos audito teorija Viešojo administravimo Veiklos audito specializacija Paskaitų ciklas Profesorius Stasys Puškorius Strateginio valdymo ir politikos fakultetas Valdymo teorijos katedra 2008

  2. “Veiklos audito teorija”magistro studijų programa 1 tema. Veiklos audito kriterijai 2 tema. Audito standartai 3 tema. Audito procesas 4 tema. Duomenų atranka ir analizė 5 tema. Matematinės statistikos pradmenys 6 tema. Respondentų nuomonės atranka ir analizė 7 tema. Tarptautinės veiklos audito patirties apžvalga 8 tema. ES šalių programų vertinimas

  3. Pagrindinė literatūra: • Bjarne Mork-Eiden. The Guidelines for Financial Auditing Office of the Auditor General of Norway. Riksrevisionen, 1998. • Study Guide. Audit Manual. Financial Audit Process and Methods. Volume 1. Office of the Auditor General of Norway, 1998. • Handbook in Performance Auditing: Theory and Practice. Second Edition. Stockholm, Sweden, 1999.

  4. Pagrindinė literatūra: 4. Implementation Guidelines for Performance Auditing Standards. Draft. Standards and Guidelines for Performance Auditing based on INTOSAI’s Auditing Standards and Practical Experience. The Swedish National Audit Office, 2001. 5. Dierdre O’Neill. Efficiency // International Encyclopedia of Public Policy and Administration Jay M. Shafritz (Editor in Chief).Westviev Press. A Division of Harper Collins Publishers, 1998, Vol.1.

  5. Pagrindinė literatūra: 6. Auditing Standards. Issued by the Auditing Standards Committee at the XIV-th Congress of INTOSAI in 1992 in Washington, D.C., United States as amended by the XV-th Congress of INTOSAI in 1995 in Cairo, Egypt. 7. Code of Ethics. Issued by the Auditing Standards Committee at the XVI-th Congress of INTOSAI in 1998 in Montevideo, Uruguay. 8. Čekanavičius V. Murauskas G. Statistika ir jos taikymai. Vilnius, TEV, 2000.

  6. Pagrindinė literatūra: 9. Vaclovas Lakis Audito sistema: raida ir problemos. Monografija, VU leidykla, 2007. 10. Chambers A. Effective Internal Audits. Great Britain: Pitman Publishing, 1992. 11. Guidelines for Internal Control Standartsfor the Public Sector: www.intosai.org, (2006 06 28).

  7. Pagrindinė literatūra: 12. Puškorius Stasys. Veiklos auditas: monografija. – Vilnius: LTU LC. – 2004. – 352 p., 17 paveikslų, 32 lentelės

  8. Magistro darbų temos • Konkrečios apskrities administracijos darbo efektyvumo analizė • Sprendimų priėmimo procedūrų tyrimas konkrečioje apskrities administracijoje. • Sprendimų priėmimo procedūrų tyrimas konkrečioje vietos savivaldos institucijoje. • Konkretaus struktūrinio padalinio valdymo funkcijų pagrindimas • Atsakomybės paskirstymo teoriniai pagrindai.

  9. Magistro darbų temos 6. Atsakomybės paskirstymo konkrečioje sistemoje analizė ir optimizacija. 7. Kokio nors struktūrinio padalinio personalo dalyvavimo valdyme analizė. 8. Duomenų apie kokios nors institucijos veiklą atranka atliekant veiklos auditą. 9. Metodikų, taikomų atliekant vidaus auditą analizė. 10. Metodikų, taikomų atliekant išorės auditą analizė.

  10. Magistro darbų temos 11.Kriterijų, taikomų atliekant konkrečios institucijos veiklos auditą, atranka ir jų pagrindimas. 12. Teoriniai rizikos veiksnių analizės aspektai atliekant vidaus veiklos auditą. 13. Teoriniai rizikos veiksnių analizės aspektai atliekant išorės veiklos auditą. 14. Rizikos veiksnių vertinimai atliekant vidaus auditą konkrečioje institucijoje. 15. Rizikos veiksnių vertinimai atliekant išorės auditą konkrečioje institucijoje.

  11. Magistro darbų temos 16. Konkretaus departamento, skyriaus, viešosios ar privačios įstaigos, savivaldybės ar kitos institucijos darbo organizavimo problemų tyrimas. 17. Konkretaus departamento, skyriaus, viešosios ar privačios įstaigos, savivaldybės ar kitos institucijos atsakomybės paskirstymo tikslingumo vertinimas. 18. Konkretaus departamento, skyriaus, viešosios ar privačios įstaigos, savivaldybės ar kitos institucijos funkcijų paskirstymo racionalumo tyrimas. 19. Konkretaus departamento, skyriaus, viešosios ar privačios įstaigos, savivaldybės ar kitos institucijos vadovavimo stiliaus vertinimas.

  12. Magistro darbų temos 20. Konkretaus departamento, skyriaus, viešosios ar privačios įstaigos, savivaldybės ar kitos institucijos kvalifikacijos kėlimo analizė. 21. Konkretaus departamento, skyriaus, viešosios ar privačios įstaigos, Konkretaus departamento, skyriaus, viešosios ar privačios įstaigos, savivaldybės ar kitos institucijos darbuotojų karjeros problemų tyrimas. 22. Konkretaus departamento, skyriaus, viešosios ar privačios įstaigos, savivaldybės ar kitos institucijos skatinimo ir nuobaudų taikymo proceso vertinimas. 23. Konkretaus departamento, skyriaus, viešosios ar privačios įstaigos, savivaldybės ar kitos institucijos adekvataus darbuotojų atlyginimų nustatymo tyrimas. 24. Konkretaus departamento, skyriaus, viešosios ar privačios įstaigos, savivaldybės ar kitos institucijos lygių galimybių realizavimo tyrimas.

  13. Veiklos audito turinys • nauja kontrolės forma, • aprėpia viešojo sektoriaus institucijų, • jos atskirų sistemų ir visos valstybės veiklą. • Pačia plačiąja prasme veiklos auditas yra: • valstybės, ministerijų, departamentų • ir kitų viešojo sektoriaus institucijų valdymo: • ekonomiškumo, • efektyvumo, • veiksmingumo: • sisteminė analizė bei išvadų ir pasiūlymų, • kaip šiuos kriterijus gerinti, rengimas.

  14. Audito institucijos • Daugelyje šalių sukurtos specialios kontrolės institucijos, • Įvairiuose departamentuose, organizacijose, • įstaigose, ministerijose įsteigti struktūriniai padaliniai, • kurie atlieka vidinio audito funkcijas. • Sukurtos specialios tarptautinės organizacijos, • nustatančios: • veiklos audito standartus, • nagrinėjančios ir apibendrinančios sukauptą patirtį, • siekiančios suvienodinti taikomus požiūrius, • metodus, modelius, procedūras.

  15. Veiklos auditas apima: • administracinės veiklos ekonomiškumo auditą, • tikrinamų organizacijų žmogiškųjų, finansinių • ir kitų resursų analizę, • informacinių sistemų tyrinėjimą, veiklos pamatavimus • ir monitoringo tvarkymą, • tikrinamos organizacijos veiklos veiksmingumo • įvertinimą

  16. Veiklos auditas skiriasi: • turiniu (finansiniu, ekonominiu, valdymo, teisiniu ir įvairių šių veiksnių kombinacijomis), • kompleksiškumu (neretai veikla vykdoma dalyvaujant • daugeliui organizacijų, atliekančių joms priskirtas funkcijas), • sudėtingumu • (sąveikos, valdymo, atsakomybės neapibrėžtumu), • laikotarpiu, per kurį šios funkcijos turi būti atliktos, • planų įvairove (operatyvinių, taktinių, strateginių), • planų turiniu, jų struktūra, terminų gausa, • kurie neretai sunkiai suderinami ir kitomis savybėmis.

  17. Visa tai reikalauja: • kad būtų sukurti specialūs veiklos audito metodai, • plačiai taikoma sisteminė analizė, • plėtojama specifinė metodologija, • remiamasi kokybiniais ir kiekybiniais duomenimis, • kurie tinkamai apdoroti • ir pasirūpinta išvadų bei rekomendacijų patikimumu • ir tikslumu.

  18. Poreikis atlikti auditą • įvairių stagnacijos procesų atsiradimas, • pastebima veiklos ekonomiškumo, efektyvumo • ir/ar veiksmingumo stoka, • prognozavimo ir planavimo klaidos, • valdymo struktūrų gremėzdiškumas, • funkcijų dubliavimas,

  19. Poreikis atlikti auditą • atskaitomybės ir atsakomybės spragos, • atsilikimas nuo pasaulinių standartų, • įstatyminės bazės neatitikimas šiuolaikiškiems • reikalavimams, • sunkiai suprantamas lėšų panaudojimas, • ypač stambiu mastu, • aukštų pareigūnų viešųjų ir privačių interesų • derinimo tvarkos pažeidimai.

  20. 1 tema. Veiklos audito kriterijai Pagrindiniai kriterijai (3E kriterijai): • Ekonomiškumas (Economy); • Efektyvumas (Efficiency); • Veiksmingumas (Effectiveness);

  21. Ekonomiškumas • panaudotų išteklių, kurie reikalingi kokiam nors rezultatui gauti, • minimizavimas, • išlaikant tam tikrą to rezultato kokybę

  22. Efektyvumas • santykis tarp pageidautinų veiklos rezultatų ir panaudotų tiems rezultatams pasiekti kompleksinių • išteklių, indėlių, kaštų bei kitų resursų.

  23. Efektyvumas Efektyvumas vertina: • laiką, • darbuotojų , vykdančių konkrečią užduotį, skaičių, • darbo organizavimo aspektus, • sąveikos problemas • resursus ir kitus veiksnius.

  24. Veiksmingumas tai nustatytų tikslų įgyvendinimo laipsnis panaudojus tam tikrą išteklių kiekį.

  25. 3E kriterijų hierarchija Veiks- mingumas • Efektyvumas • Ekonomiškumas

  26. Veiksmingumo kriterijus Aukščiausio lygmens kriterijus: • Nustato kiekvieno efektyvumo kriterijaus įtaką • veiklos rezultatams, • Aprėpia efektyvumo kriterijų visumą, • Įvertina nustatytų tikslų pasiekimo laipsnį.

  27. Vertinant veiksmingumą: • Reikia nustatyti ir kiekybiškai įvertinti rezultatus; • Aiškiai suformuluoti tikslus • Vengti prieštaraujančių tikslų. • Paskirstyti tikslus į uždavinius; • Suderinti efektyvumo ir veiksmingumo kriterijus.

  28. 3E kriterijų taikymas. Universitetas Ekonomiškumas • Ištekliai ir sąnaudos: • 1. Personalo išlaikymo. • 2. Studentų išlaikymo. • 3. Logistikos. • 4. Infrastruktūros plėtros

  29. 3E kriterijų taikymas. Universitetas • Efektyvumas. Veiklos rūšys: 1. Pedagoginė 2. Mokslinė 3. Metodinė 4. Ūkinė 5. Finansinė

  30. 3E kriterijų taikymas. Universitetas Veiksmingumas. Rezultatai (išeiga): • 1. Parengti specialistai • 2. Mokslinė produkcija • 3. Metodinė produkcija • 4. Įdiegti moksliniai laimėjimai • 5. Gautas finansavimas

  31. 2 tema. Audito standartai • Bendra standartų charakteristika • 1985m. Sidnėjuje nuspręsta sukurti atskirus • veiklos audito standartus. • 1987m. parengti standartų projektai patvirtinti • INTOSAI komiteto ekspertų posėdyje Londone. • 1989m. šie standartai paskelbti kaip savarankiški • ir juosrekomenduota taikyti

  32. Standartų turinys • 1. Baziniai postulatai • 2. Bendrieji standartai • 3. Darbo standartai • 4. Ataskaitų standartai

  33. I. Baziniai postulatai: • AAI turėtų rūpintis, kad visais atvejais būtų atsižvelgiama į INTOSAI standartus; • AAI turėtų atrinkti tik pritaikomus standartus; • AAI turi remtis tik savo sprendimais; • pareigūnai ir organizacijos turi atsiskaityti už • viešųjų resursų panaudojimą;

  34. I. Baziniai postulatai: • atskaitomybės procesas turi veikti efektyviai; • būtina informacinės, kontrolės, vertinimo • ir ataskaitų sistemų plėtra valstybės mastu; • vadovai atsako už finansinių ataskaitų ir kitos informacijos • korektiškumą, pakankamumą ir jų turinį; • atsakingi pareigūnai turi užtikrinti finansinių ataskaitų • standartų, atitinkančių valstybės poreikius, sklaidą, • o tikrinamos organizacijos • turi sukurti specifinius ir pamatuojamus tikslus;

  35. I. Baziniai postulatai: • teisingas finansinių ir veiklos rezultatų pristatymas turi išplaukti iš nuoseklios tinkamų apskaitos standartų taikymo; • adekvačios vidaus kontrolės sistemos egzistavimas • minimizuoja klaidų ir įvairių pažeidimų tikimybę; • įstatymai turi suteikti galimybę pasinaudoti • svarbiais duomenimis, • būtinais norint atlikti išsamų veiklos įvertinimą; • auditorių veiksmai neturi peržengti AAI įgaliojimų; • AAI turi tobulinti veiklos pamatavimų pagrįstumo techniką; • AAI turi vengti su tikrinama organizacija interesų konflikto

  36. I. Baziniai postulatai: Papildomos priemonės: • Papildomų duomenų atranka, • neatliekant kruopščios jų analizės; • informacijos teikimas apie institucijos misijos vykdymą; • politikų ir kitų išrinktų valdžios atstovų • biudžeto lėšų panaudojimo atvejai; • įvairi administracinė veikla; • kompiuterinės informacijos • apdorojimo technologijų analizė

  37. I. Baziniai postulatai: • audito išvadų, rekomendacijų ir pasiūlymų pagrįstumas: • audito uždavinių analizė; • audito apimties nustatymas; • audito sričių atranka; • audito procedūrų korektiškumas; • tikrinamo laikotarpio nustatymas.

  38. II. Bendrieji standartai Standartų pogrupiai: • nepriklausomumas, • kompetencija, • profesinis apdairumas, • kiti bendrieji standartai.

  39. Nepriklausomumas: Svarbiausias reikalavimas: • Nepriklausomumas nuo įstatymų leidžiančiosios • ir vykdomosios valdžios • Nepriklausomumas nuo politinės įtakos • AAI “ne tik neturi reaguoti, bet ir sudaryti įspūdį, • kad reaguoja į tam tikrus politinius pageidavimus” • AAI turi būti aprūpinta reikiamais resursais ir lėšomis.

  40. Nepriklausomumas: • Priimtina, kai Seimas nustato: • minimalius ataskaitų reikalavimus, • nusakant klausimus, kuriuos reikia išnagrinėti • ir ataskaitų parengimo terminą, • AAI yra išorinis vyriausybės veiklos auditorius.

  41. Sąveikos su vyriausybe aspektai: • auditoriai negali vykdyti kokių nors, priskirtų vyriausybei, funkcijų (64str.); • vyriausybė negali varžyti AAI įgaliojimų, įpareigoti, • kad ši institucija vykdytų jos direktyvas • ar keistų audito išvadas (65str.); • AAI, duodama patarimus vyriausybei, • turi pasirūpinti, kad šis procesas • neįtakotų jos nepriklausomumo (66str.);

  42. Sąveikos su vyriausybe aspektai: • galutinius sprendimus, ką būtent tikrinti atliekant auditą, priima AAI (67str.); • bet kokie nepagrįsti vyriausybės reikalavimai • ar apribojimai, panaudojant AAI priskirtus resursus, • turi būti skundžiami Seimui (69str.); • AAI turi turėti pakankamas galias gauti • iš tikrinamų organizacijų informaciją, • tiesiogiai susijusią su audito tikslais (70str.);

  43. Sąveikos su vyriausybe aspektai: • vyriausybė turi leisti aukščiausiajai audito institucijai gauti slaptą ar konfidencialią informaciją, susijusią su audito tikslų įgyvendinimu (71str.); • AAI vadovo kadencija neturi priklausyti • nuo vyriausybės sprendimų (72str.); • visuomenė turi gerai suvokti • AAI nepriklausomumo statusą (74str.);

  44. Sąveikos su vyriausybe aspektai: • perkant paslaugas, įrangą, valdant priskirtą jai turtą, personalą ir pan. AAI neturi priklausyti nuo vykdomosios valdžios.(75str.); • AAI privalo būti nepriklausoma • nuo tikrinamos organizacijos (76str.); • AAI neturi dalyvauti tikrinamos organizacijos valdyme • ar kitoje veikloje (78str.); • jos personalas neturi instruktuoti tikrinamos organizacijos • personalą, kaip jam reikia vykdyti savo funkcijas (80str.).

  45. Kompetencija (str. 82-87): • Audito išvados ir sprendimai išreiškia AAI nuomonę • Taikoma metodologija ir praktika • turi būti aukščiausios kokybės • AAI turi nustatyti patirties mąstą, • būtiną įgyvendinant priskirtus jai įgaliojimus • Auditorių išsilavinimas ir praktika turi atitikti • tikrinimo uždavinius

  46. AAI turi apsirūpinti: • visomis šiuolaikiškomis metodologijomis, • sisteminėmis technologijomis, • analitiniais analizės metodais, • statistiniais duomenų atrankos metodais, • automatizuotų informacinių sistemų vertinimo būdais

  47. Profesinis apdairumas (Due Care) Tai reiškia, kad AAI: • privalo būti ir atrodyti objektyvi auditoriai turi būti pasirengę: • susidurti su pavojinga situacija, • kontrolės trūkumais, • įvairių ataskaitų nepakankamumu,

  48. AAI turi atskleisti: • apgavystes, • netinkamas ar neteisėtas išlaidas, • nesankcionuotas operacijas, • lėšų švaistymą, • efektyvumo ar sąžiningumo stoką

  49. Profesinis apdairumas (Due Care) • ekspertai ar konsultantai taip pat turi būti profesionaliai apdairūs (92str.); • AAI neatleidžiama nuo išorinių konsultantų • ar ekspertų klaidų (93str.); • Iš šalies pakviestiems auditoriams taikomi tokie pat • kokybės reikalavimai (94str.); • AAI laikosi konfidencialumo reikalavimų, • t.y. neatskleidžia gautos atliekant patikrinimą informacijos • (95str.).

  50. Darbo standartai • Bendrieji darbo reikalavimai (str.131): a) auditorius turi taip suplanuoti savo darbą, kad būtų užtikrinta, jog bet koks auditas atliktas: • laiku, • ekonomišku, • efektyviu, • ir veiksmingu būdu;