KAIP KURSIME ŽINIŲ EKONOMIKĄ LIETUVOJE LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO RŪMŲ BALTOJI SALĖ

1. KAIP KURSIME ŽINIŲ EKONOMIKĄ LIETUVOJE LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO RŪMŲ BALTOJI SALĖ 2002 m. sausio 9 d. A.Žalys Žinių ekonomikos iššūkiai mokslui ir studijoms a.zalys@mokslas.lt

2. Progresyvusis pasaulis keliauja į žinių visuomenę ir labai sparčiai. Kas atsitiks su tomis šalimis, kurios nesuspės į šį traukinį, prognozes skaitėm. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad Lietuvoje viskas tvarkoj: Lietuvos mokslo ir technologijų baltąją knygą parašėm. Visais įmanomais lygiais jai pritarėm. Mokslininkai savimi patenkinti, jų rezultatai spausdinami, tiesa, dauguma savo laboratorijų leidiniuose, bet jie vadinami prestižiniais, nes straipsniai užskaitomi ginant disertacijas. Beveik vieninteliai Europoje du mokslo laipsnius turime. Universitetų turime daug, jie savimi taip pat patenkinti: ruošia magistrus ir daktarus, valdžią spaudžia, kad pinigų duotų daugiau, kad nesikištų į jų veiklą. Valdžia mokslininkus gerbia, ypač rektorius, nes nuo seno Lietuvoje taip įprasta.

3. Studentų rengiame daug ir beveik visus universitetuose. Kad ilgiau užimti būtų, o ir dėstytojai darbo turėtų, universitetuose studentus mokome 6, o kai kur ir 7 metus. Stojant į ES dėl mokslo problemų nebus, nes mokesčius į mokslo programas sumokame. Mokslo institutų taip pat turime daug, ką tirti jie žino, todėl – jie taip pat autonomiški, visi jie ypatingai svarbūs Lietuvai, todėl ir straipsnius daugumoje rašo į lietuviškus žurnalus, tiesa, yra keletas, kuriems nelabai svarbus savas kraštas, tai savo protą ir rezultatus be sąžinės graužaties skelbia užsienyje ir dar kažkokiuose svoriniuose žurnaluose. Tiesa, turime truputį problemų su mūsų verslininkais, pramonininkais ir biurokratais, nes nelabai jie supranta kur tą mokslą dėti, bet čia jau jų pačių problema, tik, gaila, kad pinigų valstybėje pradeda trūkti mokslininkams finansuoti, bet čia jau valdininkų problema.

4. Ir būtų linksma ir ramu, jei nebūtų liūdna. Jeigu nelauktų šiemetinis europinis mūsų mokslinio potencialo vertinimas ne pagal straipsnius lietuviškuose leidiniuose, ir ne pagal vadovėlių skaičių, ir ne pagal habilituotų daktarų skaičių, o remiantis pasaulyje įprastais kriterijais, pagal kuriuos tie straipsniai žurnaluose su svorio koeficientais bus vienas iš labiausiai lemiančių faktorių. Jeigu mes be vargo atsiimtume savo dalį iš Europos mokslo programų. Jeigu pas atvažiuotų daugiau ES universitetų studentų dalinėm studijoms, kad mūsiškiai mainais į ES išvažiuoti galėtų.

5. Jeigu mūsų universitetų absolventai dirbų pagal įgytą išsilavinimą ir patys kurtų darbo vietas, o ne žvalgytųsi darbo valdžios institucijose. Jeigu mūsų mokslininkai rastų bendrą kalbą su mūsų verslininkais ir mokslui imlios produkcijos apimtys augtų ir artėtų prie ES proporcijų

6. 560 mlr eurų 360 mlr eurų 320 mlr eurų IS ICT Plienas Lėktuvai Automobiliai Informacinės visuomenės industrijos svorisEuropos Sąjungoje Informacinis ir komunikacinių technologijų apyvarta viršijo automobilių, plieno ir lėktuvų pramones apyvartas, paimtas kartu IS – informacinės visuomenės produktai ir paslaugosICT – informacinės ir komunikacinės technologijos Šaltinis: Job opportunities in the Information Society: Exploiting the potential of the information revolution. Report to the European Council. COM (1998) 590 final. European Commission.

7. Jeigu didesnę dalį mūsų mokslininkų vadinamų taikomųjų darbų, kas nors taikytų. Jeigu universitetų vidinė tvarka būtų tokia, kad trauktų pas save aukščiausios kvalifikacijos specialistus. Jeigu būtų skatinama ne “antpetinė”, o reali kompetencija. Jeigu universitetai nebijotų kritikos iš šalies. Jeigu jie nevirstų smulkių ūkiskaitinių, beveik nepriklausomų fakultetų asociacijomis, kurios nebepajėgios parengti žinių ekonomikai būtinų tarpdisciplininių programų. Ar tai yra ta autonomija, apie kurią kalbama Didžiojoje Universitetų Chartijoje? Prie dabartinių autonomijos modelių pasaulio valstybės keliavo per šimtmečius. Ir autonomijos modeliai pirmiausia tarnauja tam, kad išlaisvintų kūrybiškumą ir leistų pasiekti geriausią įmanomą rezultatą (prof. V.Daujotis “Lietuvos rytas”).

8. KODĖL TAIP ATSITIKO, KAD MŪSŲ MOKSLO IR STUDIJŲ SISTEMA SAU, O VERSLAS SAU? SĄJŪDIS AKADEMINĖS BENDRUOMENĖS AKTYVUMAS PASITIKĖJIMAS NEAKTYVIOS KITOS INTERESŲ GRUPĖS AUTONOMIJA SAVIIZOLIACIJA

9. PROBLEMŲ SPRENDIMO KELIAI IR ... Dalis aukščiau išvardintų problemų jau sprendžiama ar gali būti išspręsta ·      atliekant struktūrinę mokslo ir studijų institucijų, ekspertinių institucijų, sprendimų priėmimo procedūrų reformą; ·      diegiant tikslinio finansavimo metodiką; ·      tikslinant teisinę bazę. Tačiau tam įgyvendinti iki galo dažnaipritrūksta politinio ryžto, o pusinės priemonės tik užaštrina kai kurias problemas ir pakerta pasitikėjimą reformomis

10. Kita dalis problemų, gali būti sprendžiamos tik institucijų vidinių reformų būdu, tačiau rektorių, direktorių renka jo darbuotojai ir jis iš esmės atskaitingas tik jiems...

11. Natūralu, kad problemos yra sprendžiamos mažiausiai neigiamų emocijų sukeliančiu keliu (negalvojant apie ateitį): ·      išprašyti palikti nemažinamą valstybės finansuojamų vietų skaičių (išliks garantuotas finansavimas), ·      pasiekti, kad finansavimo metodika, susiejanti skiriamas lėšas su racionaliu studentų ir dėstytojų santykiu bei veiklos kokybe, būtų taikoma kiek galint mažesniu procentu (ilgiau bus “stabilesnė” situacija) ·      išprašyti palikti registre neakredituotiną studijų programą (koks institucijos įvaizdis ir kur dėti programos dėstytojus), ·      jei pavyks pailginti studijų programą (ilgiau garantuotas finansavimas); ·      padidinti dokumentų stoti į aukštąją mokyklą pateikimo ar kitus mokesčius (reikia išgyventi); ·     kovoti prieš tarptautines ekspertizes ir tarptautinius vertinimo kriterijus (nes institucijos vaizdelis bus nekoks ir ekspertų apkaltinti nebus kaip) ir t.t. ir pan.

12. Šie būdai natūralūs ir dažnai rezultatyvūs, nes struktūrinės ir finansinės reformos reikalauja daug laiko ir pastangų, o, be to, jos politikams neprideda greito populiarumo. Todėl realybėje susiduriame su atrodytų teisingais bandymais išvengti bereikalingos įtampos ar akademinės bendruomenės nepasitenkinimo.

13. Bet per tą laiką sustiprėjo kitos interesų grupės suinteresuotos mokslo ir studijų rezultatais: darbdaviai, studentai, įsikūrė ir veikia įvairios neformalios organizacijos: ŽINIŲ EKONOMIKOS FORUMAS; NACIONALINĖS PLĖTROS INSTITUTAS; LIETUVOS JAUNIMO ORGANIZACIJŲ TARYBA; PRAMONINKŲ KONFEDERACIJA; INFOBALT’AS; NEPARTINIŲ ir kiti klubai; STUDENTŲ ir kitos organizacijos.

14. Išeities ieškoti ne tik mūsų – mokslo ir studijų - sistemos funkcionavime verčia pats gyvenimas, nes susiduriame su vis aštresniais prieštaravimais: ·     institucijų įtaka, reikalaujant biudžeto pinigų auga, bet mokslo įtaka didinant pinigų įplaukas į biudžetą, sprendžiant kitas šaliai iškylančias problemas, nedidėja; ·     sistemos darbo rezultatais suinteresuotųjų ir nepatenkintųjų dalis auga, bet mechanizmai tų suinteresuotųjų įtakai didinti kelią skinasi labai sunkiai; ·     aukštasis mokslas darosi masiniu, bet daugiau pinigų tam nei valstybė, nei visuomenė neturi ir pan.

15. Ir kito kelio, matyt, greit nėra, kaip ryžtingai imtis racionaliau naudoti turimus intelektualinius ir finansinius resursus. Ir judėjimas čia turės būti iš abiejų pusių: ·     ir lėšų teks duoti daugiau, bet tik ten, kur bus pagrįstai įrodyta, kad jų tikrai reikia ir jos duos konkretų efektą (per dešimtmetį to niekas rimtai nedarė - tam reikia tam tikro laikotarpio ir žinančių problemas protų grupės), ·     ir naudoti tas lėšas reiks racionaliau (čia reiks didesnės politinės valios, bandant įveikti aukščiau apžvelgtą inertiškąjį pasipriešinimą).

16. 1998-2001 metų studentų priėmimas į Informatikos ir informacinių technologijų studijų programas

17. Taip, klasterių idėja teikia vilties, tik ji pasiteisins, padės mums pakilti tada, kai tai bus ne tik skambiai pavadintas miesto rajonas ar miestas, bet: ·jame bus ir turinys, o tiesiai sakant, jei kūrėjai turės būtiną tam įdirbį, leidžiantį tam klasteriui funkcionuoti, kaip klasteriui; ·jei mūsų mokslo ir studijų sistema, jos finansavimo sistema, jos veiklos vertinimo sistema funkcionuos taip, kad tie klasteriai galėtų atsirasti; ·jei bus turinys dešimtims klasterių ar vienam dideliam mūsų nedidelei šaliai – Lietuvos klasteriui.

18. O šalies sėkmė, matyt, priklauso bent jau nuo dviejų dalykų: ·pirma, kad atsirastų kritinė masė veikiančių viena kryptim ar suvokiančių, kad kažką galima pasiekti veikiant ta kryptim, kuria kažkas kitas (Airija, Suomija...) sėkmingai juda ir, ·antra, jei tikrai tam yra prielaidas (proto, resursų, įdirbio, palankios sąlygos, gebėjimas analizuoti ir pan.) judėti ta kryptimi. Norisi tikėti, kad gebėjimų turim, tad, įvertinus situaciją, belieka šviestis ir šviesti kitus, telkti bendraminčius ir imtis darbų.

19. AČIŪ UŽ DĖMESĮ!