judita vai i nait 1937 2001 m
Download
Skip this Video
Download Presentation
Judita Vaičiūnaitė (1937-2001 m.)

Loading in 2 Seconds...

play fullscreen
1 / 25

Judita Vaičiūnaitė (1937-2001 m.) - PowerPoint PPT Presentation


  • 263 Views
  • Uploaded on

Judita Vaičiūnaitė (1937-2001 m.). Judita Vaičiūnaitė. „O mano pačios autobiografija? Turbūt ji eilėraščiuose, kiek pajėgiau tai išreikšti, kiek pasidavė žodis“ Judita Vaičiūnaitė (1985m.). Biografija.

loader
I am the owner, or an agent authorized to act on behalf of the owner, of the copyrighted work described.
capcha
Download Presentation

PowerPoint Slideshow about 'Judita Vaičiūnaitė (1937-2001 m.)' - kezia


An Image/Link below is provided (as is) to download presentation

Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author.While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server.


- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - E N D - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
Presentation Transcript
slide3
„O mano pačios autobiografija? Turbūt ji eilėraščiuose, kiek pajėgiau tai išreikšti, kiek pasidavė žodis“

Judita Vaičiūnaitė

(1985m.)

biografija
Biografija

„Aš turiu lyg ir tris prarastas tėviškes, tris taškus žemėlapy, kur mano kraujo medžio šaknys, nepažįstama, bet juntama erdvė“. Į tą erdvę poetė įtraukia ir savo tėvų patirtį (Piliakalnių kaimą Veprių valsčiuje, Stelmokų kaimą prie Šiaulių).

slide5
„Bėgant metams norisi geriau suprasti save pačią (tada geriau suprasiu ir kitus). Norisi giliau pajusti savo šaknis, suvokti save kaip visumos dalelę, jungiančią buvusias ir būsimas kartas“.

J.Vaičiūnaitė

slide6
Judita Vaičiūnaitė gimė 1937m. Kaune, inteligentų šeimoje (tėvas- medicinos profesorius, vienas dėdė – Petras Vaičiūnas- poetas, dramaturgas, kitas- kunigas).
slide7
Dirbo Vilniaus universitete filologe.
  • Savo biografiją J.Vaičiūnaitė sieja su didžiausiais Lietuvos miestais, su žmonėmis, saugojančiais inteligentiškumo dvasią.
slide8
1960m. Išleista pirmoji poezijos knygele –„Pavasario akvarelės“.
  • 1962m. – „Kaip žalias vynas“
  • 1964m. – „Per saulėtą gaublį“
  • 1968m. – „Po šiaurės herbais“
  • 1974m. – „Klajoklė saulė“
  • 1994m. – „Pilkas šiaurės namas“ eilėraščių knyga.
slide9
1995m. Pasirodė J.Vaičiūnaitės poezijos knyga „Žemynos vainikai“. Poetė pelnė garbingą Baltijos Asamblėjos premiją.
  • 1996m. Išėjo esė, poetinės – biografinės prozos knyga „Vaikystės veidrody“.
k rybos bruo ai
Kūrybos bruožai:
  • J.Vaičiūnaitė, išaugusi mieste, inteligentų šeimoje, iš mažens įtraukta į meno pasaulį, išsiugdė judrią asociatyvinę mąstyseną, taip pat gana rafinuotą estetinį jausmą.
slide11
“Vaičiūnaitė yra daugiau jausmo, emocinio tikrovės išgyvenimo poetė, ir tik jos kūrybos nagrinėjimas reikalauja įtemptų intelektualinių pastangų todėl, kad savo jausmus ji išreiškia per subtilų ir komplikuotą poetinių priemonių santykiavimą estetiškai patrauklioje, darniai išbalansuotoje vaizdų, ritmo ir metaforų struktūroje“.

(R.Šilbajoris)

slide12
J.Vaičiūnaitė laikoma miesto poete. Mieste labiausiai išlieka istorijos pojūtis.
  • Poetės kūrybos pradžioje gana jaučiamas sąlytis su Salomėja Nėrimi. Bet vis dėlto jaučiamas ir savarankiškumo siekimas, pasipriešinimo, netgi poetinio konflikto galimybė.
slide13
J.Vaičiūnaitė siekė išsiveržti , jos žodžiais tariant, iš „parapinio lyrizmo“, iš mažybinių formų saldumo, dainingumo.
  • Tai poetė, kurianti iš ypatingo grožio jausmo.
slide14
Trumpų lyrinių dramų rinkinyje „Pavasario fleita“ (1980) J.Vaičiūnaitė modernizavo blokiškąjį poetinės dramos tipą, išsižadėdama simbolikos, bet išlaikydama efemerinį struktūros trapumą.
slide15
J.Vaičiūnaitės poetinio žodyno savitumą lemia žodžiai, susiję su senąja architektūra (arkados, galerijos, skliautai), su didžiausiais meno stiliais (renesansas, barokas), su sakralumu (bažnyčia, varpinė, angelas), su specifine miesto augalija (geltonos rožės, vilkdalgiai, vijokliai).
slide16
Į klausimą, kas teikia impulsų kūrybai, J.Vaičiūnaitė atsakė: „stipri emocija, stiprus estetinis įspūdis“. Stipriausios emocijos kyla iš meilės. Stipriausias estetinis įspūdis – iš grožio.
slide17
J.Vaičiūnaitės lyrika savaip koncentriška. Ji tarsi prasideda nuo pirminės žmogui šventos erdvės – nuo vaikystės.
lyrikos mogus
Lyrikos žmogus
  • Lyrinis „aš“ – išdidus, nepriklausomas, laisvas, dažnai „laukinis“, „neprijaukintas“.
  • Kartu tai gyvenimo meilės žmogus, „pririštas“ siūlais prie gyvenimo kasdienybės.
slide19
„Aš nieko nežinau gražesnio už kasdienybę- ji man yra pati gyvenimo poezija, o ne šventės ar kažkokie ypatingi plunksnos verti objektai <…> Labai branginu ir gerbiu patį gyvenimą, buvimą, tegu menkiausią, proziškiausią“.

J.Vaičiūnaitė

kompozicija
Kompozicija:
  • J.Vaičiūnaitės lyrika keičia tradicinę poetiškumo sampratą.
  • Eilėraščiuose dažnai neišlaikoma strofos simetrija, nėra melodingų pakartojimų, nugludintos pabaigos.
slide21
Eilėraštis- nedidelis šnekos fragmentas, prasidedantis daugtaškiu ar jungtuku ir taip pat netikėtai pasibaigiantis.
  • Ilgose, grafiškai suskaidytose eilutėse beveik nejuntame metro inercijos. Tolimi, bet gilūs rimai stiprina trūkčiojančio, sujaudinto kalbėjimo įspūdį.
slide22
Kaip ir šnekamojoje kalboje, poetė nevengia gramatiškai nenušlifuotų, nepabaigtų frazių. Jos žodynas iš principo atviras visiems kalbos sluoksniams- ir tradiciniams poetizmams, ir buitinei leksikai, ir inteligento šnekai, tuo parodant, kad kalba, kuria mąsto ir bendrauja dabarties žmogus, neblogiau gali perteikti jo dvasinį pasaulį, negu aukštasis romantinis stilius.
eil ra io vyksmas
Eilėraščio vyksmas:
  • Eilėraščio vyksmas ne vienakryptis, o šakotas. Paralelės, antitezės, palyginimai- netikėti.
  • J.Vaičiūnaitės eilėraščio vyksmo vieta dažniausiai yra aikštė, perkertama istorijos ir likimo linijų (senas kiemas, gatvė, skersgatvis).
eil ra io erdv
Eilėraščio erdvė:
  • Erdvę skaido arkos, skliautai, kolonos, laiptai, vartai, sankryžos. Virš jų, tarsi kylant į viršų,- stogai, kaminai, varpinės.
  • Eilėraščio vaizdas turi įstabaus geometriškumo: linijų, kampų, ovalų, susikirtimų, paralelių.
slide25
Eilėraščiuose atpažįstami Kauno, Vilniaus senamiesčio siluetai: Kauko laiptai, Pilies ir Didžioji gatvė, bažnyčios. Kultūros statinys regimas kaip dvasios kūrinys, bet kartu ir istorijos buveinė.
ad