Egzodo literatura

1. Egzodo literatura Vilniaus �Ateities� vid. m-klos lietuviu kalbos mokytoja metodininke Vaiva Ju�kiene Vilnius, 2009

2. Kas yra egzodas?  Egzodas- i�ejimas. Kaip egzodo sinonimai vartojami �od�iai egzilis, i�eivija, emigracija.  Egzodo literatura remesi entuziazmu, asmenine iniciatyva. Tradici�kai poezija, kaip ir visa literatura,aptariama i�skiriant kelias ra�ytoju kartas: � Nepriklausomos Lietuvos"augintiniai" . � �emininkai, dar vadinami lankininkais � Be�emiai.

3. NEPRIKLAUSOMOS LIETUVOS "AUGINTINIAI" Pagrindines eilera�ciu temos-Tevynes ilgesys, �mogaus, i�ple�to i� gimtojo kra�to, i�gyvenimai, Tevynes likimo apmastymai.  Suartinama patriotine ir religine problematika-Tevynes paveikslas da�nai kuriamas kenciancios Dievo Motinos pavyzd�iu (Jono Aiscio "Mater dolorosa", meile Tevynei i�sakoma kaip malda(Bernardo Brazd�ionio"Be motinos tevynes�) .

4. Jonas Aistis (Aleksandravicius, Aleksandravicius, Aleksandri�kis, Kuosa-Aleksandri�kis)

5. Vienas �ymiausiu lietuviu lyriku, intymu lyrini kalbejima derines su poetiniu programi�kumu, rei�kes neoromantiku kartos idealus: pereme idealo ir realybes antinomijos, tradicines kaimo kulturos ir modernios rai�kos sintezes principus. Velyvojoje kuryboje poetas itin anga�avosi Lietuvai ir lietuvi�kumui. Eleginio, melodingo eilera�cio kurejas. 

6. Pasiklausykime Jono Aiscio eilera�ciu.

7. Bernardas Brazd�ionis (1907-2002)

8. Pa�iurekime kelias i�traukas i� dokumentinio filmo �Bernardas Brazd�ionis. Sugri�imas� (re�. Algirdas Tarvydas).

9. Henrikas Radauskas (1910-1970) Vienintelis vyresniosios kartos poetas, kurio kurybinio pajegumo egzilis ne kiek nepaveike. Pagrindines ra�ytojo eilera�ciu temos: 1. Gamta, jos gro�is. Gamta � nei�semiamas gro�io ir ikvepimo �altinis� (eil. Saules darbai, Vasaros diena, Kalnuose, �iemos pasaka).  2. Kuryba, poeto likimas. Poeto paskirtis � kurti gro�i (eil. Poetai arba Katastrofa, Skulptorius lipdo Centaurus, Deganti �aka, Atradimai, Dainos gimimas).  3. Meile (eil. Lunatike, Pirmoji naktis, Undines, Malda blondinei).  4. Gyvenimas, pasaulis. Nusivylimas tikrove ir tikejimas vaizduotes, pasakos galia (eil. Girtuoklis gri�ta namo, Uostas, Muge, Antros ru�ies restorane, Pasaka). 

10. Gele ir vejas Gele pasake vejui, kad ji pra�ys rytoj,O vejui pasigirdo, kad ji pasake �tuoj�,-Tas paku�dejo broliui, o brolis dar kitam,Jauniausiam ir linksmiausiam, kvailam ir nerimtam. Ir tas atvare debesi ir eme pilti lietu,Ir saules krosni i�pute, kad ji kar�ciau spindetu.Ir visa kaima sujauke ir duko be galvos,Ir trankes, klausinedamas, kokios ji bus spalvos. Ir nutare nelaukusi pra�yst gele gera,Ir ply�o dregno pumpuro �alia skara, -Gele baltai pra�ydo ir balta gele taLingavo vejas �aukdamas: �Balta, balta, balta!�

11. Pasaka Pro dumus traukinio, pro vielas telefono, Pro u�rakintas gele�ies duris, Pro �alta �iburi, beproti�kai geltona, Pro kar�ta a�ara, kuri tuojau nukris, Pro gerviu virtine, kuri i �iaure lekia, Pro gnomu po�emiuose sune�tus turtus - Atskrenda Pasaka, atogra�u kar�ta pla�take, Ir mirga margas spinduliu lietus. Septynias mylias �engia vaiko koja. Na�laites neliecia vilkai pikti. O Egles broliai dalgiais sukapoja Jos vyra �alti juros pakra�ty. Voras su trupiniu i dangu kelias. Kalba akmuo ir medis nebylys. Ir ie�ko laimes, ant aklos kumeles Per visa �eme jodamas, kvailys. Pasaulis juokiasi, paspendes savo tinkla Ant �emes vie�keliu, takeliu ir taku. Klausau, ka Pasaka man gieda kaip lak�tingala, Pasauliu netikiu, o Pasaka tikiu.

12. �EMININKAI I�eivijos poetu sajudis, 1951 m. JAV i�leides naujosios lietuviu i�eiviu poezijos antologija ��eme� (redaktorius Kazys Bradunas). �emininkams da�niausiai priskiriami penki poetai: Juozas Kek�tas, Kazys Bradunas, Alfonsas Nyka-Niliunas, Henrikas Nagys ir Vytautas Macernis. Egzodas �emininkams � tai ne vien tiesiog namu, gimtojo kra�to netekimas, bet egzistencinis i�bandymas. �anrai: sonetas, elegija, vizija, simfonija. �eme � ne tiek prarastas gimtasis kra�tas, kiek �mogi�kasis pasaulis apskritai. Kokia �mogaus buvimo �iame pasaulyje prasme�pagrindinis �emininku kuryboje keliamas klausimas. Esminis ina�as i lietuviu literatura � poetines kalbos reforma, suard�iusi dainingaji eilera�cio tipa, pakeitusi ji modernaus teksto strukturomis, semiantis patirties daugiausia i� prancuzu ir austru � vokieciu lyrikos, kuriant modernaus teksto klasika.

14. 1944 m. pasitrauke i� Lietuvos ir apsigyveno JAV, Cikagoje. Cia aktyviai dalyvavo kulturineje veikloje, redagavo �Aidus� , �Literaturinius lankus�, dirbo leidinyje �Draugas�. 1995 m. gri�o i nepriklausoma Lietuva. Apdovanotas Did�iojo Lietuvos kunigaik�cio Gedimino IV laipsnio ordinu, 1992 m. Nacionalines premijos laureatas. K. Bradunas i�leido 16 poezijos rinkiniu, kritikos darbu (vienas i� ju - Lietuviu egzodo literatura 1945-1990 (1992)). Redagavo �urnala �Aidai�. 

15. Kurybos bruo�ai Jauciamos benamio nuotaikos ypac eilera�ciu knygoje ,,Svetimoji duona��. Pabegeli�supa svetimi laukai ir svetimas oras, ten ir duona svetima, nes ji ne paciu u�auginta, ogauta i� kitu ranku.� Tremtiniu ne�ildo svetimo �idinio �iluma, vaidenasi gaisruojanti tevi�ke. Poetas nuolat prisimena,, paliktuosius namus��, piliakalnius, kapelius, javu laukus. Daugelyje eilera�ciu vardinama tai, kas palikta, ko ilgimasi. J. Grinius - ,, Bradunas ne gamtos, o �emes poetas��. Poetas turis �emes�ventumo jausma. � Tai poetas, isipareigojes savo tautai, jos praeiciai. Filosofas A. Maceina yra pasakes, kad ,, K. Bradunas savo poezijoje per�oka tautine kasdienybe ir pasineria i pirmyk�cius musu tautos elementus, i ana senovini matriarchalini sluoksni, susiformavusi dar iki � krik�cioni�kais laikais, taciau i�likusi musu tautos pasamoneje ligi �iol.

16. Henrikas Nagys 1920-1996

17. Gri�ulas - H. Nagio poezijos rinktine, sudaryta paties autoriaus i� emigracijoje i�leistu rinkiniu. Didesniu poezijos skirsniu pavadinimuose i akis krinta brolio akcentas. Pati bendriausia broli�kumo prasme sako, kad �mones yra broliai ir seserys. H. Nagio poezijoje broliai yra tie, su kuriais eilera�tis kalbasi. Broli�kumo ivaizd�iai veda i kitus motyvus: ilgesi, praradima, tauta, mirti, namus, gyvenimo prasmes ie�kojima. Eilera�ciuose poetine tikrove i�kyla i� konkreciu detaliu, jas permainydama ir iprasmindama. 

18. Paklausykime Henriko Nagio eilera�ciu.

19. Alfonsas Nyka-Niliunas (Gime 1919)

20. A. Nyka-Niliunas yra filosofi�kas poetas, bet jo filosofija iausta i sudetinga vaizda. Jo �mogus � mastytojas, apmastantis sauleteki, saulelydi, mandolina, vaza, vejarodi. Poetui butis yra tarsi u�kereta, nei�sprend�iama misle, todel jo kuryboje sutinkame kaskart vis neai�kesnes, detali�kesnes ir sunkiau suprantamas eiles. A. Nykos-Niliuno poezija kritikai da�nai vadina idejine (filosofine). Tai atkreipia demesi i poeto intelektualine nuotaika ir atskiria nuo lyriku.

21. Paklausykime Alfonso Nykos-Niliuno eilera�ciu.

22. Vytautas Macernis (1921-1944)

23. Liudesiu alsuojantys sonetai, trioletai, eilera�ciai, ju vertimai, vizijos, mintys - tai neikainojamas V. Macernio palikimas. Ypac domejosi Nyce � jo darbuose Macerni trauke �mogaus dvasios didybes (ant�mogio) idejos. 1944 m. rudeni V. Macernis ketino pasitraukti i� Lietuvos, taciau nespejo - spalio 10 d. poetas �uvo nuo atsitiktinio ir vienintelio ta diena kritusio sviedinio skeveldros �emaiciu Kalvarijoje. Biciuliai i� nuora�u jo poezijos rinkini i�leido u�sienyje, o Lietuvoje ilgus metus V. Macernis buvo ne�inomas, u�mir�tas. Sieke eilera�ciais apra�yti visa �mogaus gyvenima. Kuryba prasminga. U�buria nuostabiu apipavidalinimu, dailiai nu�lifuotu rimu ir - pagaliau - nuo�irdumu. Gyvenimas - tai auk�tosios akimirkos, kuriu metu �mogus i�siskleid�ia visatos pilnatveje. Jos vienos padaro �mogaus gyvenima tikrai vertinga. O mano did�iausias tro�kimas yra visus i�mokyti geist tu auk�tuju akimirku.

24. BE�EMIAI Be�emiais salygi�kai vadinama poetu karta, i lieratura atejusi po �emininku, debiutavusi ir subrendusi jau i�eivijoje. Kele visu pirma estetinius, o ne patriotinius ar visuomeninius reikalavimus. �emininku poezijoje svarbi praradimo tema. Be�emiai egzili suvokia kaip visi�ka tu�tuma, gryna nebuti. I Dieva �iurima kaip i abstraktu principa, kuris niekaip nesusijes su konkretaus �mogaus likimu. Svarbi mirties tema. Esminis pasaulejautos bruo�as - abejone, nepasitikejimas i� anksto �inomomis tiesomis. Bendrumo, solidarumo su kitais �monemis jausmas, atsakomybe u� kita asmeni.

25. Algimantas Mackus  (1932 -1964)

26. Pasirode Algimanto Pagegio Poetas tremti traktuoja kaip i�uki tradiciniam poezijos supratimui . Remiasi liaudies stilistika ir krik�cioni�ka simbolika. Taciau visa tai deformuojama . �okiravimu siekiama sukresti, priversti �mogu blaiviai, be iliuziju pa�iureti i savo gyvenima. Ironija, sarkazmas-tokio blaivaus po�iurio �enklas.  Dievas ir mirtis-dvi pagrindines A.M poezijos temos. Mirties beprasmi�kumas yra suvokiamas kaip i�ukis, nebeleid�ias besalygi�kai pasitiketi Dievu. Jis neneigia Dievo, bet kalba apie �mogaus prasilenkima, nesusitikima su juo. Da�nas apvaliu, ovaliu kampuotu formu kontrastas (tai harmonijos ir jos suirimas). 

27. Liune Sutema(Zinaida Nagyte-Katali�kiene)  g. 1927

28. Isipareigojimas tikrovei-tokiai, kokia ji yra. Tikrove yra ai�ki, �eid�ianti. Kalba ne tokia drasti�ka. Nuoseklus poetinis pasakojimas, kuriame lyrinis subjektas da�nai yra ir pasakotojas, ir veikejas.  Eilerauciuose derina realistines detales, apra�yma ir tautosakos, mitologijos elementus(megstama saules, menulio, vandens simbolika, pasakos-tik be laimingos pabaigos-situacija).  Svarbus lyrinio subjekto bruo�as-atvirumas kitam �mogui, meginimas ji suprasti,tapti jam prieglobsciu.  Eilera�ciuose intymus kreipimasis i kita �mogu. Ry�kus globos, saugojimo motyvas.

29. Paklausykime Liunes Sutemos eilera�ciu.

30. Jonas Mekasg.1922 Garsaus avangardinio meno kurejas, poezijoje debiutavo pana�iu laiku kaip ir �emininkai-1948m.JAV i�leido eil.rinkini"Semeni�kiu idiles". Viena svarbiausiu jo eilera�ciu temu-�mogaus ir �emes, �mogaus ir gamtos ry�ys. Megsta eksperimentines formas. Pasaulyje pripa��istamas kaip �amerikieti�kojo avangardo kino krik�tatevis�.

31. Birute Pukeviciuteg.1923 Labiau �inoma kaip prozininke, autobiografiniu romanu"A�tuoni lapai",1956 ir "Devintasis lapas",1982 autore. � Atvira erotine eilera�ciu tematika, moteri�kosios patirties i�sakymas.  � Poezijai budingi fantasti�ki vaizdai. Eilera�tis da�niausiai kaip dramati�ka spektaklio scena, kurioje lyrinis subjektas i ka�ka kreipiasi.

32. Atsakykite i klausimus 1. �emininku kurybos laikotarpis: a) 5-asis de�imtmetis, b) 5-6-asis de�imtmeciai, c) 9-asis de�imtmetis. 2. Poetai �emininkai buvo: a) V. Macernis, A. �kema, K. Bradunas, A. Nyka-Niliunas, b) H. Nagys, V. Macernis, J. Aistis, K. Bradunas, c) K. Bradunas, J. Kek�tas, A. Nyka-Niliunas, H. Nagys, V. Macernis. 3. I�vardykite bent tris �emininkams budingus kurybos bruo�us. 4. �emininku kurybos rinktine: a) Poezijos antologija ��eme�, b) ��mogaus prasmes �emeje poezija�, c) �Poezijos pavasaris�. 5. ��emes" poetu �ukis: a) �Atgal i gamta�, b) �Menas �mogui�, c) �I�ejusiems negri�ti�. 6. Broli�kumo poetas: a) J. Kek�tas, b) H. Nagys, c) K. Bradunas.

33. U�duotis Pasirinkti viena egzodo poeta. I�samiau, detaliau ap�velgti jo kuryba ir tai, kas jai budinga. Paruo�kite prane�ima draugams. I�mokite atmintinai viena pasirinkto autoriaus eilera�ti.

34. Naudoti �altiniai www.rasyk.lt http://ualgiman.dtiltas.lt www.tekstai.lt Ra�ytoju balsai. 1-2 d. Lietuvos radijas, 2002. Dokumentinis filmas �Bernardas Brazd�ionis. Sugri�imas� (re�. Algirdas Tarvydas), 1997. Tutlyte, Ruta. Eileraucio skaitymas. V., 1996.