Apleistų teritorijų atkūrimas Planavimas Teritorinės sąlygos

1. Apleistų teritorijų atkūrimasPlanavimasTeritorinės sąlygos Maroš Finka SPECTRA Centre of Excellence STU in Bratislava, Slovakia „Šis projektas finansuotas remiant Europos Komisijai. Šis leidinys (pranešimas) atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl Komisija negali būti laikoma atsakinga dėl bet kokio informacijos, pateiktos čia, panaudojimo.”

2. Šiame pranešime suteikiama žinių apie tai: Kokią rolę ir svarbą atkuriant apleistas teritorijas turi planavimas; Kokios yra apleistų teritorijų projektų (A-B-C-D modelis) rūšys ir kas yra laikoma geriausia praktika; Kokia planavimo ir valdymo sanglaudos svarba vietinio atkūrimo procese; Kokia integruoto ir kartotinio požiūrio į planavimą svarba apleistų teritorijų atkūrimo procese. Pranešime pateikiama informacija

3. pagerinti supratimą apie planavimo vaidmenį ir svarbą atkuriant apleistas teritorijas praplėsti žinias apie skirtingų apleistų teritorijų projektų rūšis pateikti geriausios praktikos pavyzdžių pagerinti planavimo ir valdymo įgūdžius sustiprinti požiūrį į apleistų teritorijų atkūrimą, kaip į integruotą ir kartotinį vizijos, planavimo, programavimo ir įgyvendinimo procesą Pranešimo tikslai

4. Įvadas Paskaita – 1 dalis Planavimo žaidimas “Tylus sprendimų priėmimas” Paskaita – 2 dalis Pavyzdys – Ostrava, CZ Paskaita – 3 dalis Pavyzdys – Essen, DE Paskaita – 4 dalis Turinys

5. Apleistos teritorijos dažnai yra: integruotos miesto struktūroje, netgi centrinėse miestų teritorijose; turinčios gerą susisiekimą ir komunikacijas su technine infrastruktūra; turinčios nepakankamai arba visiškai nenaudojamas užstatytas teritorijas, kurių atkūrimas ir panaudojimas gali išsaugoti žaliuosius plotus; turinčios įvairių problemų, įskaitant įsisenėjusias taršos problemas, kurias reikia išspręsti nepriklausomai nuo tolimesnės plėtros; problematiškos teritorijos, kuriose tvari plėtra – pagrindinis sėkmingo įgyvendinimo veiksnys Šiame kontekste: apleistų teritorijų atkūrimui būtinas integruotas planavimo metodas, turintis aiškias vizijas, strateginius planus ir teritorijomis grindžiamas veiksmų programas, pagal poreikį suderintas su savivaldybių ir, kai kuriais atvejais, regioninėmis plėtros strategijomis. tam tikrais atvejais tinkami ir tradiciniai planavimo metodai, tačiau ypač svarbūs – specialūs būdai Integruotas planavimo požiūris į apleistų teritorijų atkūrimą

6. Specifinės teritorijos savybės Išsamus funkcinis aprašymas (duomenys apie žemės panaudojimą praeityje ir esamu momentu) Sukurtos aplinkos savybės Socialinės ir socialinės-kultūrinės aplinkos savybės (įsk. kultūrines vertybes) Gamtinės aplinkos savybės (įsk. oro ir grunto užterštumą) Teisinės aplinkos savybės (įsk. planavimo teisės aktus) Regiono ekonomikos savybės Teritorijos dydis Nuosavybės sąlygos Teritorijos išsidėstymas funkcinėje ir fizinėje miesto struktūroje Teritorijos išsidėstymas transporto ir infrastruktūros schemoje Teritorijos vaidmuo miesto kontekste Esamos apleistų teritorijų plėtros strategijos, planai ir programos be suinteresuoti asmenys regione Išorinės sąlygos plėtrai Svarbūs atkūrimo veiksniai

7. Žaidimo taisyklės: Visi veiksniai yra vienodos svarbos Visi dalyviai sunumeruoti Visi turi po du ėjimus Visi du kartus pasisuks į vieną pusę Visi du kartus pasisuks į kitą pusę Tylus sprendimų priėmimas

8. Apleistų teritorijų atkūrimo strategijose ir planuose turi atsispindėti plėtros galimybės ir apleistų teritorijų problemos. Problemas būtina nustatyti remiantis patikima informacija. Tai reiškia, jog informacija turi būti: Orientuota į tikslą Pakankamai detali ir reikiamos apimties Tinkamai struktūrizuota Pateikiama suprantama forma Prieinama vartotojui patogia forma Tinkamais informacijos šaltiniais gali būti: žemės registras, svarbus tiriant apleistų teritorijų plėtrą. Aplinkos apsaugos agentūrų turima informacija apie užterštas ir potencialiai užterštas teritorijas specialios informacijos apie aplinką sistemos, apimančios įvairią informaciją ir paremtos GIS duomenimis esami žemės paskirties ir miestų planavimo teisės aktai ir planavimo sprendimai, pateikti žemės paskirties analizės ir planavimo dokumentuose Duomenų bazė

9. Ostravos miesto apleistų teritorijų inventorizavimas pradėtas 1999. Sąrašą sudaro skaitmeninis žemėlapis ir aprašymai Sąraše yra apie 100 apleistų teritorijų Sąrašą sudaro visi objektai, paveikti pramonės veiklos (įsk. kasyklų sąvartynus, dumblo duobes ir pan.) Surašytos teritorijos sudaro apie 15% užstatytos meisto teritorijos Sąraše taip pat pateikiama informacija, The inventory also contains information, kuri gali būti naudinga potencialiems investuotojams/valdytojams Inventorizavimo tikslas – parinkti iš sąrašo tinkamiausias miestui teritorijas ir parengti specialius pasiūlymus investuotojams. Pavyzdys – Ostravos apleistų teritorijų inventorizavimas

10. Ekonominių, aplinkosauginių, socialinių ir miesto struktūros kriterijų vertinimas – apleistų teritorijų klasifikavimo pagrindas. Tinkamos strategijos sukūrimui ypatingai svarbus klasifikavimas, remiantis A-B-C-D konceptualiu modeliu (parengtas pagal CABERNET 2005 modelį): A objektai – objektai, kurie yra ekonomiškai gyvybingi (pvz. nepažeistos miesto struktūros, stiprios socialinės struktūros, mažos aplinkosauginės rizikos, pelningi projektai) B objektai – objektai, esantys ant pelningumo ribos (pvz. galimai pavojingi aplinkai, galimai turintys socialinių problemų, geros struktūros) C objektai – objektai, kurių atkūrimas būtų nepelningas (užterštos teritorijos, brangus projektas, socialinės problemos, bloga struktūra) Dobjektai – objektai, paveikti atsitiktinės taršos metu. A-B-C-D konceptualus modelis

11. Apleistų teritorijų rūšys pagal jų buvimo vietą

12. Paveikslėlis: A, B, C objektų vieta teritorijoje

13. Valstybinė planavimo politika daugiausiai dėmėsio skiria: Apleistų teritorijų nustatymui Išorinio įsikišimo poreikio nustatymui Paramos teikimui (financinės, organizacinės,institucinės) Vietinių etapų koordinavimas Vietiniai planavimo etapai daugiausiai apima: Apleistos teritorijos specifinio regeneravimo strategijos poreikio nustatymą Platesnio įsikišimo poveikio aplinkai nagrinėjimą Apleistų teritorijų atkūrimo valdymas, kaip integruota erdvinės plėtros valdymo vietiniame lygmenyje dalis, apimanti planavimą Apleistų teritorijų skatinimą, paruošiant politinius rėmus, integruojančius sektorių politiką (mokestiniai – subsidijos, išmokos, mokesčiai; aplinkosauginiai – apribojimai, mokesčiai, nurodymai, įsakymai, socialinės išmokos; valstybės tarnybų ir išteklinių – žaliavos, infrastruktūra, žmogiškieji ir finansiniai ištekliai) Įvairių sektorių politikos koordinavimą, išteklių paskirstymą, išteklių naudojimo laike ir erdvėje koordinavimas atlieką labai svarbų vaidmenį planuojant erdvinę plėtrą ir ypač planuojant žemės naudojimą. Apleistų teritorijų atkūrimo planavimo politika ir valdymas

14. Esenas, Vokietija

15. Pavyzdys: Esenas, Vokietija

16. Esenas - Zolvereinas

17. Vietinės apleistų teritorijų atkūrimo politikos pagrindas gali būti CoSGOP požiūris Co = Bendradarbiavimas S = Strategija G = Tikslas O = Orientavimas P = Planavimas ir Programavimas CoSGOP požiūris

18. 1: Įvertinimas (retrospektyviniai metodai): 1. Objekto analizė – problemos ir galimybės – įvertinimas (įskaitant SWOT greito planavimo metodiką ir didžiausias ekonomines, aplinkosaugines, socialines ir urbanistines problemas) 2. Suinteresuotų šalių analizė ir bendradarbiavimo sistemos formavimas CoSGOP žingsniai:

19. Vietinė komercinė veikla Vidinės ekonomikos dinamika Priklausomybė nuo išorinių investicijų Investicijos (privataus ir viešojo sektoriaus) Įmonių judrumas (į/iš migracija) Mažmeninės prekybos prekių ir paslaugų paklausa Mažmeninės prekybos prekių ir paslaugų pasiūla Žemės vertė/ nuomos vertė Įmonių steigimas Laisvos pramonės, prekybos ir biurų patalpos Vietinės įdarbinimo galimybės Nedarbo lygis Neatitikimai tarp žmonių ir darbo vietų CoSGOP žingsniai:1 žingsnis: Įvertinimas – Ekonominiai objekto analizės kriterijai:

20. Vietos pramonės/ namų ūkių/ transporto išmetami teršalai Oro tarša Vandens tarša Dirvožemio tarša Pavojingos atliekos/ užteršimas Triukšmo lygis Biologinės įvairovės sumažėjimas Atviros erdvės trūkumas Žaliųjų protų trūkumas Žaliųjų plotų prieinamumas visuomenei Stichinių nelaimių pavojus (pvz. potvynis) CoSGOP žingsniai:1 žingsnis: Įvertinimas – Aplinkosauginiai objekto analizės kriterijai:

21. Gyventojų skaičiaus pokyčiai Gyventojų senėjimas (daugėja vyresnio amžiaus žmonių) Mirtingumas Imigracija, etninių ir mažumų grupių dalis Socialinės izoliacijos lygis Pajamų dydis Skurdo lygis Socialinių išmokų dydis Sveikatos kokybė Švietimo kokybė Nusikalstamumo lygis Visuomenės dalyvavimo lygis Pilietinių įsipareigojimų lygis Išlaidos būstui, lyginant su pajamomis Gyventojų tankis, pagal užstatytas teritorijas Butų/ kambarių užimtumas CoSGOP’s steps:1 žingsnis: Įvertinimas – Socialiniai objekto analizės kriterijai:

22. Neigiamas poveikis miestovaizdžiui Vaizdas / Suvokimas iš išorės Vaizdas / Suvokimas iš vidaus Miestovaizdis / miesto struktūra Gyvenamosios aplinkos kokybė Laisvos gyvenamos / biurų patalpos Pastatų būklė, pvz. -Atnaujinimo galimybės-Santechninė įranga-Butų dydis Žemės/pastatų savininkai, pvz. -Bendra nuosavybė -Valstybinė nuosavybė-Savininkų nebuvimas Socialinės / kultūrinės infrastruktūros kiekis ir kokybė Techninės infrastruktūros kiekis ir kokybė CoSGOP’s steps:1 žingsnis: Įvertinimas – Urbanistiniai objekto analizės kriterijai:

23. 2. Vizija(galimimetodai) Vizijų ir scenarijų kūrimas Tikslų ir alternatyvų, įtrauktų į vizijas ir scenarijus analizė 3. Numatomi būdai (galimi metodai) Planavimas - plano sukūrimas ir interesų nustatymas (įskaitant tarpininkavimą sprendžiant bendrus tikslus, nustatant prioritetus, rengiant strategiją) Programavimo/plano naudojimas – programos formulavimas ir derinimas (veiklos, priemonių, prielaidų, rodiklių, sąnaudų nustatymas) CoSGOP žingsniai:

24. 4. Įgyvendinimas(projektų valdymo metodai): Siūlomų priemonių įgyvendinimas, numatomų veiklų įvykdymas, veiklos ir priemonių tarp suinteresuotų šalių koordinavimas. 5. Stebėsena ir pritaikymas: Programos įgyvendinimo stebėsena (įgyvendinimo proceso tyrimas ir vertinimas, apimantis ir strateginį poveikio vertinimą ir pirminį vertinimą) Nuolatinė plėtros stebėsena (tvarios plėtros vertinimas) Strategijų koregavimas pagal stebėsenos rezultatus CoSGOP žingsniai:

25. Integracijos tarp skirtingų leidimų išdavimo procedūrų trūkumas ir reglamentų gausa – didelis trūkumas siekiant pagreitinti plėtros projektų sprendimų priėmimo procesą. Integruoto ar bendro leidimo, apjungiančio esamus aplinkosauginius ir statybos leidimus plėtros projektams, diegimas Integruotas požiūris į planavimo, pakartotinio panaudojimo ir atkūrimo teisinę bazę

26. Ko išmokome: Į kokius aspektus reikia atsižvelgti, analizuojant apleistos teritorijos plėtros galimybes. Pagrindinius apleistų teritorijų atkūrimo planavimo etapus. Pagrindinius objektų analizės kriterijus. Šiuos kriterijus nusakančius faktorius. Veiklos struktūrą sistematiškai planuojamam atkūrimo procesui. Išvados

27. Ačiū už dėmesį http://fast10.vsb.cz/bribast maros.finka@stuba.sk „Šis projektas finansuotas remiant Europos Komisijai. Šis leidinys (pranešimas) atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl Komisija negali būti laikoma atsakinga dėl bet kokio informacijos, pateiktos čia, panaudojimo.”