1 / 51

D ĖL ES TEI SĖS AKTO „EFEKTYVUS ENERGIJOS PANAUDOJIMAS“

LIETUVOS PRAMONININK Ų KONFEDERACIJOS KONSULTACINIS POSĖDIS. D ĖL ES TEI SĖS AKTO „EFEKTYVUS ENERGIJOS PANAUDOJIMAS“. VACLOVAS MI Š KINIS LIETUVOS ENERGETIKOS INSTITUTAS VILNIUS, 201 2 M. SAUSIO 24 D. Pristatymo planas. Bendras direktyvos rengimo kontekstas;

dyami
Download Presentation

D ĖL ES TEI SĖS AKTO „EFEKTYVUS ENERGIJOS PANAUDOJIMAS“

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. LIETUVOS PRAMONININKŲ KONFEDERACIJOS KONSULTACINIS POSĖDIS DĖL ES TEISĖS AKTO „EFEKTYVUS ENERGIJOS PANAUDOJIMAS“ VACLOVAS MIŠKINIS LIETUVOS ENERGETIKOS INSTITUTAS VILNIUS, 2012 M. SAUSIO 24 D.

  2. Pristatymoplanas • Bendras direktyvos rengimo kontekstas; • Energijos vartojimo efektyvumo didinimo poreikį lemiantys veiksniai; • Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos charakteristika; • Esamo energijos vartojimo efektyvumo (energijos intensyvumo) rodikliai; • Atskirų straipsnių komentarai ir galimos problemos.

  3. Pagrindiniai veiksniai Didėjantį susirūpinimą energijos vartojimo efektyvumu lemia daugelis veiksnių, tačiau direktyvos rengimo kontekstas remiasi nerimu dėl augančios ES priklausomybės nuo pirminės energijos (iškastinio kuro) importo ir lėtai mažėjančiu į atmosferą išskiriamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu.

  4. ES-27 šalių apsirūpinimas energija 2009 m.

  5. ES priklausomybė nuo naftos importo

  6. ES priklausomybė nuo dujų importo

  7. Ateities perspektyva 2009 m. ES-27 šalių energijos balanse 51 proc. sudaro importuojami energijos ištekliai, o iki 2030 m. priklausomybė nuo iškastinio kuro importo, jei nebus pasiekta esminių pokyčių energijos vartojime, gali padidėti iki 75-80 proc.

  8. Šiltnamio dujų pokytis 2009 m. palyginti su 1990 m.

  9. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltiniai ES-27

  10. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltiniai Lietuvoje

  11. Pirminės energijos sąnaudų kaita 2000-2009 m.

  12. Europos Komisijos dokumentas Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos ir vėliau panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB

  13. NEPAISANT JO LEMIAMOS NAUDOS EUROPAI ... Sumažina ESenergijos sąskaitą apie € 200 mlrd. kasmet nuo 2020 Sumažina CO2sklaidą Riboja neigiamą poveikį aplinkai Sukuria virš 2 milijonų naujų darbo vietų iki 2020 m. Padidina ES globalų lyderiavimą MTTP ir rinkose Konkurencingumas Tiekimo saugumas Sumažina ES energetinę priklausomybę Sumažina investicijas į energetinę infrastruktūrą Tvarumas Pagerina energetinės prekybos balansą 13

  14. Projekcija nuo 2007 Projekcija nuo 2009 20% Energijos taupymo tikslas Veikla kaip įprasta Dabar vertinant Pirminės energijosvartojimas*, Mtne “Plyšys” • 20% • tikslas * Gross inland consumption minus non-energy uses PAGAL DABARTINES TENDENCIJAS ES NEPASIEKS 20% ENERGIJOS TAUPYMO TIKSLO IKI 2020 M. 1900 1842 Mtoe 1850 1800 1750 1700 1678 Mtoe 1650 1600 1550 1474 Mtoe 1500 1450 1400 2005 2010 2015 2020 14

  15. Faktinės pirminės energijos vartojimo tendencijos (1)

  16. Faktinės pirminės energijos vartojimo tendencijos (2)

  17. Faktinės pirminės energijos sąnaudos ir ES siekiai

  18. NUMATYTŲ NACIONALINIŲ KETINIMŲ NEPAKANKA Mtne ES 20% Esami nacionaliniai ES tikslai pagal 2011 m. būklę

  19. LIKĘS EKONOMINIS ENERGIJOS TAUPYMO POTENCIALAS  2020-IEMS M. VISUOSE SEKTORIUOSE Turėtų būti sutaupoma  jau taikomomis priemonėmis Likęs taupymo potencialas, kurį reikia panaudoti taikant naujas priemones EVED apimami sektoriai 29% 11% Ekonominis potencialas [Mtne] Iš dalies apima CHP direktyva 16% 2% 5% Pramonė Prekyba Namų ūkis Transportas Energetika

  20. REIKALINGAS NAUJAS POSTŪMIS: KOMISIJA SIŪLO NAUJĄ ENERGIJOS VARTOJIMO EFEKTYVUMO DIREKTYVĄ Sektorinės priemonės Orientaciniai nacionaliniai ES tikslai Bendrosios Priemonės, skatinančios EnEf Viešasis sektorius Namų ūkiai Paslaugos Energijos tiekimas Pramonė Naujoji EVED Stebėsena ir ataskaitos 20

  21. VIEŠASIS SEKTORIUS - PAVYZDĮ RODANTIS LYDERIS 19% 12% Būsena EDED siūlo • Viešojo sektoriaus sąnaudos sudaro didelę dalį ESBVP • Pirkti gaminius, paslaugasirpastatusturinčiusaukštus energinio efektyvumo standartus • Viešųjų pastatų dalis bendrame fonde • Metinis tikslas atnaujinti 3% ploto viešųjų pastatų, didesnių nei 250 m² • Žemas bendras vidutinis pastatų energinis veiksmingumas, įsk. ir viešuosius pastatus • Sistematiškesnis energetinės veiklos sutarčių sudarymas • (energy performance contracting) • Ekonomiškai racionaliai atnaujinus galima sutaupyti60%energijos 21

  22. SUKURTI NAUDĄ VARTOTOJAMS, TEIKIANT SPECIALIAS ENERGETINES PASLAUGAS IR INFORMACIJĄ EVED siūlo Būsena • Didelis taupymo potencialas nepanaudotas gyvenamųjų namų ir paslaugų sektoriuose • Nacionalinės energijosvartojimo efektyvumo įpareigojimų schemos energetikos kompanijoms • Individualių energijos skaitiklių prievolė, parodant ir informuojant vartotoją apie tikrąjį suvartotos energijos kiekį realiu laiku • Lėtas energijos vartojimoefektyvumo paslaugų įsisavinimas rinkoje • Trūksta supratimo ir prieigos prie informacijos apie naudą ES • Užtikrinti faktiniu vartojimu pagrįstų sąskaitų išrašymo tikslumą ir dažnumą • Technologinė plėtra (išmanūs matuokliai ar tinklai) nepakankamai atspindi namų ūkių interesus • Kartu su sąskaita atitinkama informacija apie energijos vartojimą ir jos kainas turi būti teikiama 22

  23. PAGERINTI ENERGIJOS EFEKTYVUMĄ JĄ TRANSFORMUOJANT IR PASKIRSTANT Likęs potencialas Pasiekti sutaupymai EVED siūlo Būsena • Išskaidytos taisyklės ir paskatos, susijusios su praradimais visoje tiekimo grandinėje • 10-mečiai nacionaliniai šilumos ir vėsos planai: skaidrumas, nuspėjamumas ir derinimas su investicijų politika • Atliekinės šilumos panaudojimo (BŠEG /CHP) prievolė naujiems ar esamiems elektros ir pramoniniams generatoriams / įrenginiams • BŠEG (CHP)naudoja 30% mažiau kuro tam pačiam šilumosirelektros kiekiui, bet ES panaudojimo lygis žemas: 11% vs. 21%. • Sumanyti tarifų sistemą, skatinančiąpaslaugas, kurios vartotojui leistų taupyti energiją irkontroliuoti jos vartojimą • Nauji generuojantys įrenginiai neatspindi sistemingai Geriausių Esamų Technologijų lygio • Nacionalinė kasmetinė energiją generuojančių įrenginių inventorizacija, energijos efektyvumo lygiu stebėti 23

  24. GERINTI INFORMUOTUMĄ APIE NAUDĄ, ATSIRANDANČIĄ DĖL ENERGIJOS VARTOJIMO EFEKTYVUMO DIDINIMO PRAMONĖJE 28% Likęs potencialas Esami pasiekimai Būsena EVED siūlo • Svari dalis bendrame galutinės energijos vartojime • Valstybės narėms sukuria paskatas SVĮ atlikti energijos vartojimo auditą • Skleisti gerąją patirtį apie energijos vadybos sistemų naudą SV įmonėms • Ženkli pažanga pasiekta, bet potencialas lieka • Didelėms įmonėms privalomas energijos vartojimo auditas ir paskatos rekomenduojamų priemonių įgyvendinimui bei energijos vadybos sistemų diegimui • Energiškai efektyvios technologijos ir ES geriausia praktika lengvai prieinama 24

  25. VEIKSMŲ PLANAS PO PASIŪLYMO PATEIKIMO • Pirmasis pateikimas ir diskusija Tarybos Energijos darbo grupėje, pirmininkaujant Lenkijai Liepa 2011 • Rugsėjis • Gruodis • 2011 • Diskusijų tąsa Tarybos Energijos darbo grupėje • Diskusijos Europos Parlamente • Svarstymai Energijos Taryboje (lapkritis) Sausis – Birželis 2012 • Pasiekiamas politinis susitarimas Birželis – Gruodis 2012 • Teisinio teksto išbaigimas, pirmininkaujant Kiprui • Energijos vartojimo efektyvumo Direktyva įsigalioja 2012 pabaigoje Gruodis 2013 • Šalys narės įgyvendina naująją Direktyvą Birželis 2014 • Įvertinama šalių pažanga siekiant 20% taupymo tikslą 25

  26. Ekonomikos augimo ir energijos vartojimo pokyčiai, %

  27. Elektros energijos sąnaudų augimo tempai 2000-2008 m.

  28. Direktyvos straipsniai 3 straipsnis Valstybės narės nustato nacionalinį energijos vartojimo efektyvumo rodiklį, išreikštą absoliučiu pirminės energijos vartojimo lygiu 2020 m. Member States shall set a national energy efficiency target expressed as an absolute level of primary energy consumption in 2020. They shall take into account the Union‘s target of 20% energy savings.

  29. Pirminės energijos intensyvumas 2009 m. (1)

  30. Pirminės energijos intensyvumas 2009 m. (2)

  31. Direktyvos straipsniai 6 straipsnis Kiekviena valstybė sukuria įpareigojimų sistemą. Užtikrinama, kad visi valstybės narės teritorijoje veikiantys energijos tiekėjai per metus sutaupytų energijos, kuri prilygsta 1,5% ankstesniais kalendoriniais metais toje valstybėje parduotos energijos, neįskaitant transporte sunaudotos energijos. All energy distributors achieve annual energy savings equal to 1,5% of their sales by volume in the previous year in that Member State excluding energy used in transport. This amount of energy savings shall be achieved by the obligated parties among final customers.

  32. Direktyvos straipsniai 6 straipsnis Galima netaikyti šio straipsnio mažoms energijos skirstymo įmonėms, kurios paskirsto ir parduoda mažiau nei 75 GWh energijos per metus, kuriose dirba mažiau nei 10 darbuotojų arba kurių metinė apyvarta neviršija 2 mln. eurų Member States may exempt small energy distributors, namely those that distribute or sell less than the equivalent of 75 GWh of energy per year, employ fewer than 10 persons or have an annual turnover or annual balance sheet total that does not exceed EUR 2 000 000, from the application of this Article.

  33. Direktyvos straipsniai 7straipsnis Valstybės narės užtikrina, kad įmonės (išskyrus mažąsias ir vidutines) privalo iki 2014 m. birželio 30 d. atlikti energijos auditą, kurį vykdytų kvalifikuoti arba akredituoti ekspertai; auditas turi būti vykdomas kas treji metai. Member States shall ensure that enterprises (excluding small and medium-sized) are subject to an energy audit carried out in an independent and cost-effective manner by qualified or accredited experts at the latest by 30 June 2014 and every three years from the date of the previous energy audit.

  34. Direktyvos straipsniai 8straipsnis Daugiabučiuose įrengiami individualūs suvartotos šilumos skaitikliai, kuriais būtų matuojama kiekviename bute suvartota šiluma ar vėsuma. Jei skaitiklių naudoti neįmanoma dėl techninių priežasčių, kiekviename radiatoriuje suvartotai šilumai matuoti naudojami šilumos sąnaudų skirstytuvai. In multi-apartment buildings, individual heat consumption meters shall also be installed to measure the consumption of heat or cooling for each apartment. Where the use of individual heat consumption meters is not technically feasible, individual heat cost allocators.

  35. Direktyvos straipsniai 10 straipsnis Valstybės narės iki 2014 m. sausio 1 d. nustato ir pateikia Komisijai nacionalinį šildymo ir vėsinimo planą didelio naudingumo kogeneracijai ir efektyviam centralizuotam šildymui ir vėsinimui. By 1 January 2014, Member States shall establish and notify to the Commission a national heating and cooling plan for developing the potential for the application of high-efficiency cogeneration and efficient district heating and cooling.

  36. Pagrindiniai veiksniai 10 straipsnis Visos naujos šiluminės elektrinės, kurių bendra galia didesnė nei 20 MW, turi būti aprūpintos didelio efektyvumo kogeneraciniu įrenginiu ir pastatyti ten, kur galima panaudoti atliekinę šilumą. Member States shall ensure that all new thermal electricity generation installations with a total thermal input exceeding 20 MW are provided with equipment allowing for the recovery of waste heat by means of a high-efficiency cogeneration unit andare sited in a location where waste heat can be used by heat demand points.

  37. Abejotinos prielaidos • Efektyvesnis energijos vartojimas gali būti vertinamas kaip didžiausias Europos energijos išteklius; • Efektyvaus energijos vartojimo planiniai rodikliai – veiksmingas būdas paskatinti reikiamą veiklą; • Viešajame sektoriuje yra didžiulės galimybės įgyvendinti energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones; • Valstybės narės turėtų nusistatyti nacionalinius teisiškai privalomus tikslus; • Siekti, kad suvartojamos energijos kiekis būtų atsietas nuo ekonomikos augimo; • Energijos taupymo pažangai trukdo atsakomybės ir įsipareigojimo įgyvendinti 20 proc. tikslą nebuvimas.

  38. Teigiami veiksniai • Rengiama direktyva yra labai svarbus motyvas atlikti realią energijos vartojimo efektyvumo analizę ir nustatyti, kokios jo didinimo galimybės atskiruose sektoriuose; • Lietuvai ir ypač pramonės sektoriui labai svarbu tai, kad iš pirminės energijos sąnaudų išskiriamos neenergetinės sąnaudos; • Viešasis sektorius įpareigojamas pirkti ir naudoti energetiškai efektyvius produktus ir paslaugas; • Užduotis kasmet atnaujinti 3 proc. bendro viešosioms organizacijoms priklausančių pastatų ploto gali paskatinti papildomas investicijas, naujas darbo vietas, pastatų atnaujinimui reikalingų medžiagų gamybą ir t.t.; • Valstybėms narėms deklaruojamas lankstumas įgyvendinant direktyvą.

  39. Kelia nemažą rūpestį • Energijos efektyvumo tikslai apskaičiuojami absoliučiais, o ne santykiniais dydžiais. Tai gali būti grėsmė pereinamosios ekonomikos šalims ir tapti ekonominio augimo barjeru. Energijos vartojimo efektyvumas turėtų būti grindžiamas energijos intensyvumomažinimo rodikliais; • Energiją tiekiančios įmonės įpareigojamos kasmet sutaupyti 1,5 proc. parduodamos energijos, neatsižvelgiant į klimato svyravimus ir kitus ribojimus; • Energijos auditai turėtų būti traktuojami kaip vartojimo efektyvumą skatinanti, o ne kaip privaloma priemonė; • Stokojama pagrindimo, kokią įtaką energijos vartojimo efektyvumo didinimas turės vartotojui patiektos energijos kainai; • Reikalavimai yra unifikuoti ir neaišku, kaip bus vertinamos realios kiekvienos šalies galimybės.

  40. Diskutuotinos nuostatos • Keliamas klausimas dėl privalomo 1,5 proc. taupymo rodiklio ir galimų pasekmių; • Užduotis kasmet atnaujinti 3 proc. viešojo sektoriaus pastatų yra per daug ambicingas; • Siūloma efektyvumo skatinimą susieti su kiekvienos šalies specifiniais ypatumais; • Abejojama dėl privalomo audito didelėse įmonėse vykdymo, jo periodiškumo ir ekspertų parinkimo; • Nuogąstaujama dėl galimų pokyčių apyvartinių taršos leidimų taikymo ir įtakos jų kainai vertinimo; • Galimybė šalims narėms priimti sprendimus dėl racionalios kombinuotos elektros ir šilumos gamybos plėtros.

  41. Kuro ir energijos srautai 2010 m.

  42. Pirminės energijos sąnaudų kaita Lietuvoje

  43. Lietuvos pirminės energijos poreikių scenarijus

  44. Šilumos sąnaudos patalpoms šildyti ir karštam vandeniui (1) TWh

  45. Šilumos sąnaudos patalpoms šildyti ir karštam vandeniui (2) TWh

  46. Energijos dalis nuo pramonės šakos apyvartos

  47. Energijos dalis nuo pramonės šakos apyvartos

  48. Ačiū už dėmesį!

  49. Svarstymų pavyzdys efficient district heating and cooling’ means a district heating and cooling system using at least 50% renewable, waste or cogenerated heat or a combination thereof and having a primary energy factor, as referred to in Directive 2010/31/EU, and calculated in accordance with EN standard 15603, of at leastmaximum 0.8 and calculated in accordance with EN standard 15603, which doesn’t exceed a value to be defined at country level

  50. Šalių įsipareigojimai mažinti šiltnamio reiškinį sukeliančių dujų kiekį Šalys turėtų prisiimti įsipareigojimus: • pagal išsivystymo lygį; • Išmetamų dujų kiekį, tenkantį vienam gyventojui; • Realias galimybes mažinti ŠD kiekį; • Technines ir ekonomines galimybes įgyvendinti tinkamiausias ŠD kiekio apribojimo ir mažinimo priemones.

More Related