Download
slide1 n.
Skip this Video
Loading SlideShow in 5 Seconds..
EEA Grants Norway Grants PowerPoint Presentation
Download Presentation
EEA Grants Norway Grants

EEA Grants Norway Grants

184 Views Download Presentation
Download Presentation

EEA Grants Norway Grants

- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - E N D - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
Presentation Transcript

  1. EEA Grants Norway Grants LIETUVOS ROMAI:istorinė apybraiža ir socialinės integracijos problema Svetlana Novopolskaja VšĮ Romų visuomenės centras 2014 m. liepos 18 d., Vilnius

  2. Iš Indijos į Europą - 1

  3. Iš Indijos į Europą - 2

  4. Pirmi paminėjimai apie romus Europoje

  5. Romai klajokliai

  6. Čigonų atvykimas.Autorius nežinomas. 1490 m. Freska

  7. Politikos romų atžvilgiu istorija Europojepagal J.-P. Liegois ir N. Gheorghe) Trijų rūšių neigimo praktika: - Atskyrimas (exclusion), - Įkalinimas (containment), - Asimiliacija.

  8. Politikos romų atžvilgiu istorijos bruožai

  9. ROMAI LIETUVOJE: atvykimas Manoma, kad į Lietuvą čigonai atkeliavo iš Lenkijos per Gudiją apie XV a. Pirmoji vieta, kur, pasak istorikus, sustojo čigonų taboras, yra Šalčininkų rajonas, netoli Eišiškių.

  10. ROMAI LIETUVOJE: privilegijos Politika romų atžvilgiu Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštytėje: 1501 m. gegužės 25 d. Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras patvirtino čigonų privilegijas – laisvę ir teisę kilnotis bei savivaldą su išsirinktu vyresniuoju vaitu Vasilijumi. Tos privilegijos buvo stengtasi laikytis. Tiesa, čigonai privalėjo laikytis nustatytų pareigų.

  11. Čigonų vyresniųjų institucija XVI-XVIII amžiuje šioje Europos dalyje (ir Vengrijoje) egzistuoja unikalus reiškinys – čigonų vyresniųjų institucija. Lenkijos-Lietuvos valstybėje juos skirdavo karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis. Čigonų vyresnieji buvo savotiški valdžios ir bendruomenės tarpininkai. L. Mrozas yra nustatęs 17 čigonų vyresniųjų, kurie valdė XVII-XVII amžiuje. Lenkijoje čigonų tarpe buvo renkamas karalius.

  12. ROMAI LIETUVOJE: XIX – XX a. pradžia Lietuvą okupavus carinei Rusijai, dauguma čigonų išvyko. Manoma, kad čia jų liko apie 1500. Čigonų užsiėmimai: - Žemdirbystė, - Amatai, ypač kalvystė, - Arklių prekyba, - Moterys – būrimas, elgetavimas.

  13. ROMAI LIETUVOJE: XIX – XX a. pradžia XIX a. septintame dešimtmetyje į Lietuvą atvyko čigonų iš Rumunijos ir Vengrijos. XX a. ketvirtame dešimtmetyje pastebėtas čigonų polinkis į sėslumą: Kaune, Panevėžyje, Alytuje ir kitur jie pirko ir statėsi namus, vaikai lankė mokyklas. Visi čigonai turėjo Lietuvos pilietybę, pasą.

  14. ROMŲ HOLOKAUSTASPorajmos Prarastų žmonių apskaičiavimai pagal šalis (Duomenys iš The Columbia Guide to the Holocaust)

  15. ROMŲ HOLOKAUSTAS

  16. ROMŲ HOLOKAUSTAS LIETUVOJE Romai - viena iš skaudžiausiai nukentėjusių Lietuvos gyventojų grupių. Nacių okupacijos metais į Lietuvos romus žiūrėta kaip į žemiausios rasės atstovus. Juos mėginta priskirti prie asocialių, visuomenei nenaudingų elementų ir nuo jos izoliuotinų elementų grupei. Iš Lietuvos darbams buvo deportuota apie 1000 romų. Operatyvinė SS grupė uoliai vykdė šių tautų naikinimo misiją. Jie buvo verčiami „savanoriškai“ sterilizuotis. Naciai romus izoliavo, privertė dirbti prievartinį darbą ir žudė. Daug jų buvo sušaudyta, nunuodyta dujų kamerose. Romų genocidą Lietuvoje tyrusio Vytauto Toleikio nuomone, okupacijos metu žuvo ne mažiau nei 500 romų kilmės asmenų, t.y. faktiškai kas trečias Lietuvos romas.

  17. ROMAI LIETUVOJE: socialistinė sistema Sovietmečiu čigonai dirbo vairuotojais, šaltkalviais, statybininkais, moterys – siuvėjomis, bet dažniausia likdavo namų šeimininkėmis. 1956 m. TSRS Aukščiausioji Taryba priėmė įsaką, draudžiantį klajoti. Visi čigonai privalėjo registruotis ir įsidarbinti, leisti vaikus į mokyklas. Tuo metu dauguma čigonų buvo aprūpinti gyvenamuoju plotu. Nemažą įtaką Lietuvos čigonų bendrijai turėjo oficialioji masinė kultūros politika. Visa tai lėmė, kad bent jau oficialus čigono įvaizdis buvo teigiamas.

  18. ROMAI LIETUVOJE: nepriklausomybės laikotarpis Romai pasijuto nepriklausomi nuo sistemos, nuo valstybės; valstybė turėjo kitus uždavinius ir prioritetus. Paskutinis XX a. dešimtmetis – romų savarankiško apsisprendimo periodas: gyvenu kaip noriu Rezultatai: neigiami stereotipai, atskirtis, diskriminacija iš visuomenės pusės, asocializacija – iš romų pusės.

  19. INTEGRACIJA KAIP STRATEGIJA 2000 m. priimta pirmoji vyriausybinė Romų integracijos į Lietuvos visuomenę programa 2000 – 2004 metams. 2007 m. pradėta rengti ir 2008 m. priimta antroji programa – 2008 – 2010 metams, tačiau 2009 m. vykdymas sustabdytas. 2012 m. pagaliau pasirodo Romų integracijos į Lietuvos visuomenę 2012-2014 metų veiklos planas.

  20. ES POLITIKA 2011 m. balandžio 5 d. Europos Komisija priėmė komunikatą “Dėl Europos Sąjungos romų nacionalinių strategijų plano iki 2020 metų Išskiriamos keturios prioritetinės sritys, kuriose turi būti vykdoma romų integracija ir kuriose romų bendruomenė patiria didžiausią diskriminaciją: Būstas; Švietimas; Įdarbinimas; Sveikatos apsauga.

  21. PROBLEMA Nacionalinės strategijos nėra.

  22. ROMAI EUROPOJE IR PASAULYJEEuropoje, Vidurio Azijoje, Amerikoje ir kitur - daugiau nei 15 milijonų Tarija: 2 000 000–5 000 000JAVirKanada: 1 000 000Ispanija: 600 000–800 000Brazilija: 678 000–1 000 000 Rumunija: 535 145 (2002 m.), kiti šaltiniai nurodo 1 000 000 ir daugiauSlovakija: 500 000Egiptas: 500 000Bulgarija: 370.908 (2001 m.)Argentina: 300 000 Rusija: 183 000Italija: 85 000–120 000Jungtinė Karalystė: 80000–100 000 Graikija: 105 899Serbija: 108 193Juodkalnija: 2 601Albanija: 1 300 - 120 000 Portugalija: 40 000Kroatija: 14 000Makedonija: 53 879 (2002 m.)Ukraina: 48 000Lenkija: 15 000–50 000Bosnija ir Hercegovina: 17 000Austrija: 15 000–20 000Latvija: 13 000–15 000Belgija: 10 000–15 000Suomija: 5 000–8 000Lietuva: 3 000

  23. ROMAI EUROPOJE

  24. ROMAI - KAIP MESJUOS MATOME

  25. KLAUSIMŲ – ATSAKYMŲ RAUNDAS Ačiū už dėmesį.